Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Esam tik viena gyvybės kategorija šiame pasaulyje, bet nemokam nei bendrauti, nei bendradarbiauti tarpusavyje – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2019 04 14

Algimanto pamokomasis žodis – Esam tik viena gyvybės kategorija šiame pasaulyje, bet nemokam nei bendrauti, nei bendradarbiauti tarpusavyje – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2019 04 14

Mylimieji, kada mes einam Gyvuoju Keliu, kaupdami patyrimus, mes nežinome, kas yra už posūkio, už kampo. Kada mes atrandam Kūrėją savo viduje, mes dvasiniu žinojimu jau žinome, kad bet koks naujas patyrimas yra mūsų pačių charakterio ugdymas, stiprinimas – mūsų asmenybės potencialo atskleidimas aktualu. Šitaip mes stiprėjame savimi – auga pasitikėjimas – pasitikėjimas tiek Kūrėju, tiek ir savimi.

Kada aš jums sakau, kad Kūrėjas turi tapti jūsų Šerdimi ir Širdimi, tai nereiškia, kad jūs turite nuo ryto iki vakaro melstis, tapt fanatikais – nesveikais fanatikais – ne – jūs turite būt savimi, kokį sumanė Kūrėjas, kad galėtumėte pasireikšt bet kokiame darbe, kurį dirbate, kaip Kūrėjo orus sūnus ar ori dukra. Reiškia, jūs turite tada tą darbą atlikt taip, kaip jis turi būt atliekamas – jūs turite pasireikšt visomis gerosiomis savybėmis. Ir nesvarbu, kokios jūs esate profesijos šitame mūsų krašte atstovai, jūs esate tai profesijai Kūrėjo – Kūrėjo – sūnūs ir dukros – šviečiantys kitiems, kaip reikia toje profesijoje tą pačią profesiją išaukštint, iškelt, kad ji nušvistų. Ir kada jūs atrandate Kūrėją savo viduje, keičiasi jūsų požiūris. Jeigu ta profesija buvo ne miela, darbas nepriimtinas, varginantis – su Kūrėju jis tampa palaimingu, šventu, nes per jus tą darbą atlieka Pats Kūrėjas – jūs tampate Kūrėjo Rankomis, Akimis, Išmintimi, nes jūs išreiškiate tai savo veiksmais – o Širdis nori, kad tie veiksmai pasireikštų visų Gerovei. Tai kada Širdis yra pripildyta Kūrėjo virpesių, argi jūs imsite kyšį? Tiesiog jums Širdis užkerta kelią atlikti prieš Kūrėjo valią kažkokį veiksmą – ne vien tiktai kyšio ėmimu, bet ir nekokybiškai atliekant patį darbą, už kurį imate pinigus – nes jeigu darbas atliktas nekokybiškai, tada jūs negalite imt atlyginimo.
Mes dabar šitame pasaulyje neatliekame darbo su Meile. Mes sakom, kad pavargau nuo to darbo, jis mane sekina, nepatinka man tas darbas, ir už jį dar blogai moka, nedaug moka. Nėra Gyvo Kūrėjo, atrasto savyje, todėl tas darbas tampa katorga. Sako žmogus – jeigu man gerai mokėtų, tai aš ir dirbčiau gerai. Tas požiūris netinka urantui. Darbas atliekamas gerai dėl to, kad yra Kūrėjo atrasta viduje Gyva Meilė, ir jūs tampate tos Meilės pasireiškimu, ir tą darbą jūs atliekate su ta pačia Meile, kuria jūs mylite visus ir visa ką, kas yra iš Kūrėjo – Gėrio, Grožio – pasireiškimu. Bet jūs netoleruojate, nesat pakantūs apgaulei, melui, nuodėmei, bet kokiam blogio veiksmui.

Aš vakar atvažiavau iš Utenos, ten dabar remontuoja kelią, tai aš važiavau senuoju Utenos keliu, kur ten tokie vingiai yra, tokie staigūs posūkiai, kad tie visi vadinamieji gaideliai, mėgstantys važiuot du šimtus kilometrų per valandą greičiu – ten, kur kaip styga kelias – autopilotą įjungia ir lekia pusiau miegodami – tai štai, va, tame Utenos senajame kelyje reikia vairuot, ir tie gaideliai nemoka vairuot – jie jau tų posūkių negali įveikt tokiu greičiu. Ir štai, greitis krenta, nebėra tų milžiniškų aukų, bet jie pavargsta nuo tokio vairavimo, nes ten reikia vairuot iš tikrųjų, miegot nėra kaip. Tai tas kelias yra toks įdomus, ir nors jis eikvoja daug energijos, bet jame jau užmigt nebegali, reikia žiūrėt, kaip tuo keliu važiuot. Ir tai iš tikrųjų smagu. Bet tokių kelių jau mažai Lietuvoj beliko – nori patogiai, kad žmogus važiuotų. O ten dabar panelei ar ten poniutei, nebėr kada lūpas dažyt vairuojant – reik žiūrėt į kelią ir spėt pasukt vairą, pristabdyt, kur reikia. Tai aš smaginausi važiuodamas tuo keliu – džiaugiuosi. Tai va, jeigu dabar, remontuojant ten kelią – kuris dabar na, turi tokią, na, jeigu įsivaizduojat – kas yra pekla – tai ten kelias yra, kaip kelias į velnių tą smala kūrenamo katilo pusę – šokinėji ten, šokinėja, kaip, na, siaubingas tiesiog tas kelias. Bet jį gi žada remontuot apie trisdešimt metų – per metus keturis kilometrus. Tai įsivaizduokit, ką reiškia toks darbas? – kol pabaigs, jau reikės pradžią vėl remontuot.

Ir aš dabar Urantijos Knygoj pavarčiau, norėjau sužinot, tai kiek tų Asmenybių yra, su kuriomis mes bendradarbiausim po pažadinimo, eidami palaipsniui iš Visatos į Visatą. Tai aš suskaičiavau virš 100 įvairių kategorijų – įvairių kategorijų. Tai reiškia visiškai skirtingos Asmenybės. Šitame pasaulyje mes turim tiktai vieną gyvybės kategoriją – mirtinguosius – na, su kitais mes nemokam bendradarbiaut. Mes ir su tais pačiais mirtingaisiais nemokam bendradarbiaut – mes gi nemokam bendraut. Paprastai, vieni su kitu pradėdami kalbėt, jeigu tiktai nuomonė nebeatitinka, prasideda konfliktinė situacija – tai bendravimo nėra. O bendradarbiavimas – tai yra aukštesnė kategorija, kai mes turim atlikt tam tikrą užduotį bendrai Visų Gerovei. Tai pabandykit dabar suvest, na, sakykim, konservatorius su socialdemokratais, kad jie susitartų – niekaip neišeina – arba tuos, kurie laimi konkursą – bet kokio darbo – tai iškart tie pralaimėję į teismą duoda, ir tada tas darbas nebeatliekamas – vilkinamas visas procesas metų metais. Tai kur čia yra bendradarbiavimas, ir dar visų Gerovei? – tik viena gyvybės kategorija – mirtingasis! O dar paimkit skirtumą tarp rasių, kur ateina negras, juodas kaip smala, arba geltonas ateina. Tai – iš esmės – šešios buvo spalvotosios rasės – jas išnaikino – nemokėjo tas mirtingasis bendraut ir bendradarbiaut – visas rases išnaikino. Nebėra raudonosios, mėlynosios, žaliosios, oranžinės – viskas – liko vieninteliai – indigo – tai yra juodoji rasė. Baltoji nėra grynakraujė. Tai mes bendradarbiaut negalim. Kinai jau visus Tolimuosius Rytus Rusijoj užima, bet jie viską veikia kaip skėriai – mišką vežasi į Kiniją, jie daro biznį, skrupulingi – Rusija jau tenai samdosi tiems kinams, nes pati Rusija nemoka tarpusavyje bendraut ir bendradarbiaut – rusai su rusais – viena, sakykim, ta gyvybės kategorija – viena šalis – ir tos šalies piliečiai tarpusavyje nesutaria. Kinai atėjo – ekonomiškai atėjo – per sieną perėjo, ten lengvatos yra, jau trečdalį Sibiro miško išpjovė – išveža, padaro gaminius ir pardavinėja visam pasauliui. Tai štai, jie jau samdo rusus, tuos teritorijos šeimininkus. Bendradarbiavimo nėra – yra išnaudojimas, visiškas išnaudojimas – pavergimas.
O juk mūsų irgi politinė valdžia išnaudotoja – ji nieko nedaro jūsų labui, nieko, tik išnaudoja jus, nemokėdama jums atlyginimų. Ir tada išeina taip, kad šveicaras-mokytojas gauna 80 000 eurų per metus, o lietuvis-mokytojas vidutiniškai 20 000 – keturi kartai skirtumas – keturi šimtai procentų, tai ne keturiasdešimt procentų – keturi šimtai procentų! Negali būt tokio skirtumo. Reiškia, valdžia prasta, mokesčių sistema prasta, dėl to – kiauras biudžetas – nėra investicijų, nėra darbo vietų sukurta, nėra įmonių, nėra fabrikų – nėra! Tai bendravimo nėra ir bendradarbiavimo tarp vienos gyvybės rūšies – tarp mirtingųjų!
O štai, žengiant link Rojaus, mes mokysimės bendradarbiaut – ne tik bendraut – su daugiau negu 100 įvairių gyvybės kategorijų. Tai įsivaizduokit – mes iš šito pasaulio po pažadinimo – taigi visos savybės mūsų išlieka, mirtis mums nesuteikia naujo patyrimo dvasine prasme, mes netampam geresni – mus pradeda mokyt, o mes iškart už gerklės griebiam. Tai gerai, kad ten neturi asmenybės to materialaus kūno, o tai perkąstume. Dėl to, kad mes šitaip tarpusavyje kariaunam, griebiame vieni kitiems už krūtų ir šaudom vieni į kitus, nesvarbu, ar tai kariauja šalis prieš šalį, ar viduje įvairios bandos, ar politikai – irgi bandos – tiktai jie daro tai tariamai subtiliai, gražiai, bet jų priimami įstatymai – tai yra tas pats naikinimas žmogaus orumo. Tai, įsivaizduokite, dabar mes esam laukinio stadijoj - laukinis, kada turėjo agresiją, ta agresija pavirsdavo tarpgentiniais konfliktais, karais – išnaikindavo tuos, kurie nesugebėdavo prisitaikyt. Bet jis naikindavo pagal savo mąstymo lygį, ir ta civilizacija buvo tokio lygio – o dabar mirtingasis civilizaciją iškėlė į aukštumas – dvasinio Pamato neturėdamas. Jisai elgiasi – dėvėdamas kostiumą, fraką, puošnią suknelę – kaip laukinis, gyvenantis urve. Reiškia, jų viduje – Širdyje – yra tas laukinio būsenos patyrimas – laukinio mąstymas, laukinio protas. Dėl to materiali civilizacija, pasiekusi aukštą išsivystymą, tokia be Kūrėjo neišsilaikys. Reiškia, mes turime viską atremt į Kūrėją. Jis – mūsų viduje, ir turi tapt tuo Tikruoju Svertu, kur nusvertų mūsų ir žvilgsnį, ir mąstymo kryptį, ir darbų atlikimą Visų Gerovei. Ir tada daugybė profesijų išnyks. Nebebus kalėjimų, nes nebus darančių piktą prieš savo brolį ar sesę dvasioje, nes atsiras tas Meilės būsenos pojūtis – nebereikės to, kas dabar vadinama policija, nebereikės sienų saugot.
Atvažiavau į geležinkelio stotį ryte, Vilniuje, einu – ten traukinys užslėptas, dar reikia jį surast, ne šiaip sau, informacijos tai nėra paskelbta – tą aš jau žinau nebe pirmąkart ten važiuodamas, kur tas užkištas traukinys – bet paskiau einu, o ten tvora tinklinė, ir galvoju – čia dabar kas? Kaip koridorius – bėgiai visi už tinklinės tvoros – iš vienos pusės ir iš kitos – peršviečiamas koridorius. Taigi čia, pasirodo, užsienis – užsienis! Tas traukinys iš Rusijos, kuris važiuoja, tai jis patenka tarp šitos tinklinės tvoros – čia – užsienio teritorija! Aš į ją negaliu patekt. Štai čia yra kelių metrų atkarpa. Absurdas! Štai kaip mes, kai nemokam bendraut ir bendradarbiaut, tada statom ne tiktai tas tinklines sienas, bet ten statom ginklus, šunis laikom, kurie užpjautų tą, kuris mėgins per tą sieną pereit – mano, ir visų, brolis dvasioje, ar sesė dvasioje.
Štai kokia yra laukinio mąstymo išraiška, pasireiškianti, kai mes nemokam bendraut ir bendradarbiaut, nes neturim atrasto viduje Kūrėjo.
O bus ta akimirka – urantų dėka – kada mes pradėsim šviesint save, kitus, kada ir kiti atras Kūrėją savo viduje, patirs Meilę, ir štai tada tos tvoros bus nugriautos, sienos bus ištirpintos Meilėje, ir mes tada surasime būdus, kaip bendraut ir bendradarbiaut – dings konfliktai, nustosim vergaut kariniam-pramoniniam kompleksui – Amerikos, Europos, Rusijos – ir Lietuvos kvailiams, esantiems valdžioje. Amen.

Ačiū Daivai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai