Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Asmenybės tobulėjimas kūrinijos universitetuose Absonito ir Absoliuto lygiais – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 04 27

Algimanto pamokomasis žodis – Asmenybės tobulėjimas kūrinijos universitetuose Absonito ir Absoliuto lygiais – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 04 27

Mylimieji, kodėl žmogui taip sunku patirt Kūrėją, o apskritai, kodėl žmogus nesidomi Kūrėju?
Kūrėjas yra nesikeičiantis – Jis yra užbaigtas, Jis nesivysto. Mes gi esame besivystantys mirtingieji, turintys asmenybės Dovaną, kuri pati nesivysto – tai yra visą laiką ta pati mūsų asmenybė. Tačiau mūsų protas, smegenų pasireiškimu, šitame pradiniame Evoliuciniame pasaulyje, nėra pajėgus aprėpti tokių reiškinių, kurių jisai nepatiria, ir tuo labiau, mes esam ribiniai – turintys pradžią – bet galintys neturėt pabaigos, jeigu savąją valią suliesime su mūsų Tėvų – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – valia. Todėl net ir pasiekę Rojų ir tapę užbaigtaisiais ribiniais, mes vis tiek nepažinsime mūsų Tėvų visumine prasme, nes mes būsime įsisavinę tobulumą tiktai vienu aspektu – kaip ribiniai – tuo tarpu Kūrėjas – užbaigtas absoliučiai visais aspektais, ir šitų aspektų yra nepaprasta gausybė. Toliau mūsų laukia aukštesnis laiptelis vėl nuo pradinio – nuo pradinio – laiptelio Absonitiniu lygiu – To Paties, mūsų Tėvo ir Motinos – Evoliucinis pažinimo Kelias – procesas. Bet eidami ir Absonitiniu lygiu – Absonitas – tai yra tas, kuris yra atsiradęs – ir štai mes, pasiekę tą lygį, kuris yra mums suteiktas – kaip Likimo įgyvendinimas – Paties Kūrėjo, ir esam pajėgūs užlipti ant aukštesnio laiptelio, ant kurio stovi Absonitai, kurie ir neturi to pradinio mums jau pažįstamo etapo – pradinio – pradžios – jie tiesiog yra atsiradę, štai mes ir užsiropščiam ant to laiptelio. Absonitų yra, tačiau mums reikia pasiekti savo – kaip ribinio asmens – išsivystymą – išsilavinimą – pereinant per Visatų Universitetus, kad galėtume įstoti į aukštesnio Lygio Universitetą – Absonitų Universitetą – ir vėl pradėti mokslą nuo paties pirmojo kurso. Tas žengimas užtruks dar ilgiau negu pradinis etapas ribiniam pasiekiant savo Likimą, ir ištobulėjant taip, kaip numatęs Kūrėjas pagal Savo mums teiktą Evoliucinio Plano dalį.
Ir kada yra įsisavinamas Absonito Lygiu visas parengimas, tada mes lipsime į aukštesnį Universitetą, į aukštesnį Lygį – Absoliuto Lygį. Tai įsivaizduokit, kaip mes galim pažint Kūrėją, kada mes vis žengiam į aukštesnį ir aukštesnį Lygį, o Kūrėjas nė per nago juodymą per tą laiką nesikeičia – Jis yra visą laiką Toks Pastovus. Jis Savo Energiją lieja nuolat – Meilės virpesius lieja nuolat – nė akimirkai nestabdydamas jų, ir niekada Jis nekeičia Savęs – niekada. Įsivaizduokit, koks yra atrodo paradoksas – visą laiką juda viskas Jo viduje Jam niekada nekintant Pačiam. Ir mes niekada šito proceso neužbaigsime, kiek bebūtų Lygių – pasiekus Absoliuto išsivystymą, mums kaip Septintos kategorijos dvasinėms Asmenybėms, bus naujos pakopos. O šiandien Septintosios kategorijos dvasinių Asmenybių nėra visoje kūrinijoje nė vienos, kadangi tai yra toks Lygis, kurio savo šviesėjimu nėra pasiekę net tiesioginiai kilę iš Paties Kūrėjo – Jo Sūnūs ir Dukros. Koks tai yra Galingas Šviesos energinis ir akinantis pliūpsnis, kad nė vieno nėra pasirengusio dar tokiai akivaizdai su tokių realių energinių virpesių fontanais, kad jie neprarastų savo sąmonės, kad jie suvoktų, kas yra toks lygis.

Tai kada mes dabar sugrįžtame į mūsų planetą, įsivaizduokit, žengdami tik patį pradinį žingsnį, mes tada ir bijom Kūrėjo.

Šiandien Petras atvažiavo prie manęs – jis laukia, aš dar imu iš pašto dėžutės – ten žurnalas, viršuj nuomininkas – buto nuomininkas – užsisakęs žurnalą, pavadintą – Žmonės – Žmonės – o žmonių nėra – yra mirtingieji – norint tapt žmogumi reikia pasiekt tą energinį lygį, kokį buvo patyręs Kristus prieš 2 000 metų. Dėl to centurijonas ir pasakė, kada savo gyvenimą ant kryžiaus užbaigė mūsų Sūnus Kūrėjas – Mykolas – Jėzus iš Nazareto – paskutiniu atodūsiu, jis tarė visiems rodydamas – štai Žmogus – nes jis priešpastatė Jėzų, kokio jis buvo Šviesos Energinio Lygio Mirtingasis, visiems kitiems, kurie jį persekiojo, kurie jį visaip koneveikė, visomis prasmėmis niekino patį Visatos Vieną iš Dviejų Sukūrėjų ir Vadovų, tvarinys – pats žemiausias – mirtingasis – ir galų gale nužudė. Tai štai, kada pats tas centurijonas ištarė – štai Žmogus – tai dėl to aš ir sakau – žurnalas žmonių gali būt pavadintas – gali jis turėt pavadinimą – Žmonės – bet ten, kas parašyta, tie mirtingieji dar nėra tapę žmonėmis – jie dar nepasiekė Jėzaus sąmonės Lygio – todėl jie neatitinka ir to centurijono apibūdinimo – štai Žmogus. Rodydamas į Kristų, jis suteikė atitinkamą lygį, koks yra tinkamas Žmogui.
O Kristus buvo paprastas – su visais nuoširdžiai bendravo, nepasipūtęs, neatžarus, kantrus, mylintis, nuoširdus, niekada kitų neteisiantis, bet visą laiką aktyvus Gėrio skleidėjas Meilės Galia, niekada nebuvo abejingas, nepraeidavo pro neteisingumą. Tai yra Žmogus. Ir štai, tas žurnalas – Žmonės – ir šalia ten dar vienas lankstukas, kur parašyta, kad dabar yra Dievo gailestingumo savaitė, ir data – Dievo gailestingumo – tai šitą ištiesiau lankstuką Petrui, sakau – čia tau. Iš tikrųjų, kokia yra keista, išreikšta mintis – Dievo gailestingumo savaitė. Kūrėjas nuolat lieja Meilės virpesius be išeiginių, be atostogų, per visą amžinybę, o pasirodo, gailestingumą – tik savaitę – ir tai dar numatytą, štai ten data parašyta. O kas bus po tos savaitės? Kur bėgt, kada Jis bus tas pilnas įniršio ir baus visus, kai gailestingumas bus išsekęs? Ir štai tokiems tamsos teiginiams skiriamos lėšos, juk tie lankstukai kainavo juos atspausdinant ir kviečiant šitokiu klaidinimu žmones. Ar tai yra žmonės? Ne. Jie nėra dar žmonės – jie yra mirtingieji – žmonėmis jie dar turi tapt. Tapę jėzumis, jie taps žmonėmis. Štai tada ir tiks apie juos žurnalui – Žmonės – parašyt puikius pasakojimus, su jais pasikalbėt apie jų pačių gyvenimą, kaip jie tapo žmonėmis, kad kitiems palengvintų šitą kelią. Ir štai tada yra gilesnis ir Kūrėjo pažinimas, tada ateina pamokymas net patiems mažiesiems – mažyliams vaikams, kurie irgi yra potencialūs žmonės – ateina supratimas pamokyt juos atrast Kūrėją, paaiškint jiems apie mūsų visų Tėvą ir Motiną, kad daugiau pažintų, nesvarbu, kad negali pažint Kūrėjo visumine prasme, net ir nugyvenęs visą gyvenimą, net ir ištobulintas ribinis, pasiekęs Rojų – bet pradinis Kūrėjo pažinimas, patirtas šitame pasaulyje yra nepaprastai prasmingas – prasmingas ir tėvams, ir patiems vaikams žengiant į žmonių statusą, į žmonių būseną. Todėl mes ir turim tą klaidingai propaguojamą, baudžiantį Kūrėją, kuris keršija, už blogus darbus atsilygina piktu, kada iš Jo liejasi tiktai Meilė, ir nieko daugiau. Ir mus taip pat moko viduje, Jo gyvenanti Dvasia – Minties Derintojas – kaip ir Kristaus – Šeimininko Sūnaus Kūrėjo – Dvasia – Tiesos Dvasia – kaip ir Kristaus Partnerės – Nebadonijos – Šventoji Dvasia – sutartinai moko, kad mes patirtume Kūrėją, nebijotume Jo – Jis Meilę dalina, Meilę lieja, niekada nebaudžia, ir mes turėtume vien tik Meile gyvent. Kokia nuostabi yra Gyvojo Kelio patirtis – visą laiką jaust Palaimą – visą laiką. Kokia nuostabi yra Kūrėjo sumanyta Evoliucija, kurioje nėra kančios – yra Palaima, kada yra Gyvas ryšys su Kūrėju. Štai ir yra mūsų gilesnis pažinimas – glaustis prie mūsų Tėvo ir Motinos – glaustis Širdimi, virpesiais. Ir štai, tada kančia ir nerimas, baimė, nepasitikėjimas išnyksta Meilėje, kurią mes patiriam būsena. Ir gyvenkim šita Meile, dalinkim ją visiems, kaip dalina ir mūsų Tėvai.

Ačiū Daivai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2019-05-10 15:21:16

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal