Forumas: temos peržiūra
Kviečiu jus į LIETUVOS, ir visos URANTIJOS, DVASINĮ išlaisvinimą
Kviečiu jus į LIETUVOS, ir visos URANTIJOS, DVASINĮ išlaisvinimą
Visos religijos yra iš Dievo. Nėra nė vienos be Dievo. Net ir budizmas, dievybe pavertęs žmogų, Sidhartą Gautamą, kuris po nušvitimo buvo pradėtas vadinti Buda Gautama – Apšviestasis Gautama, o po kelių kartų apie jį kalbėjo tik kaip apie Budą, ir pradėjo aukštinti nebe kaip dvasiškai nušvitusį žmogų, bet kaip pačią Dievybę.
Visi aukštesni IDEALAI žmonijai yra perteikiami per visą jos vieno milijono metų istoriją iš aukštesnių šaltinių.
Tačiau jie nepateikiami ant padėklo, kaip konkretūs materialūs daiktai. Dėl to daugybė sampratų, idėjų, ir idealų per kartų kartas buvo tiek iškraipyti, jog tai turėjo ne vieną kartą tragiškų pasekmių visai žmonijai. Tuo labiau,kad ir dvasios, turinčios laisvą valaią irgi iš Tėvo buvo nukyduos iš Tėvo šviesos ir meilės kelio. Dėl to tamsa Urantijoje dar labiau įsiviešpatavo ilgiems tūkstantmečiams. Išnyko net atskiros rasės – raudonoji, mėlynoji, oranžinė, ir žalioji.
Tačiau net ir likusios rasės vis tiek toliau, su didžiulėmis kančiomis ir skausmu vis siekė meilės ir šviesos. Kai kuriais laikmečiais sėkmingiau, kai kuriais net nusirisdamos žemyn, kad toli prarasdavo tai, kas jau buvo pasiekta anksčiau.
Ir visą laiką žmogui buvo suteikiama dvasinių jėgų pagalba ir parama. Tačiau niekada nesikišant į žmogaus laisvą valią, kuri yra padovanota kiekvienam kūrinijos tvariniui iš Tėvo. Dėl to visą laiką žmogų lydėjo ir jo siekis pažinti tai, kas yra jam neprieinama – aukštesnę jėgą.
Dėl to visada žmogus, pagal savo išmanymą, garbindavo stipresnę jėgą, ir jos prašydavo apsaugos ar pagalbos naikinant kitus jam nepatinkančius. Tai buvo žmogaus tamsumas. Bet ir to tamsumo sąlygomis jis turėjo savo primityvią religiją.
Dabar artėja metas pasiraitoti rankoves ir eiti į laukus, nes derlius gausus, o darbininkų maža.
Tačiau prieš eidami jūs turite patys gerai susimąstyti – KAS jūs esate. Kad žinotumėte, ko tame dvasinio derliaus lauke siekti. Kad atpažintumėte savo sielos brolius ir seses, kurie jau yra atsivėrę savo siela, o kuriems dar reikia ir jūsų patarimo, kaip tą padaryti.
Visiškai nesvarbu, kokiu vardu pavadinsi Dievą – Alachu, Jėzumi, Buda, Absoliutu, Tėvu, Sai Baba, Krišna – svarbu, kad su Juo būtum NUOŠIRDUS.
Nuoširdumas yra tokia žmogaus savybė, kuri ateina į jo vidų, jo charakterį iš Tėvo dvasios, Minties Derintojo, kuris ir gyvena žmogaus prote.
Dėl to nuoširdumo negalima nei nusipirkti,nei išmokti perskaičius daug ir gražių knygų, nes tai gyvo bendravimo su Dievu pasekmė – atsivėrusi siela, kuri visada yra NUOŠIRDI.
Nuoširdi siela, tai reiškia niekada neapgaunanti kitų, neįžeidinėjanti kitų, visada vienodai mylinti visus ir vienodai besielgianti su visais, visada natūrali ir draugiška, atvira, ir nebijanti pavojų, kurie gali iškilti žmogaus fiziniam kūnui, visada siekianti dieviškosios tiesos ir dieviškojo teisingumo, visada tarnaujanti su atsidavimu Tėvo vedimui iš vidaus.
Kadangi žmogus, tikrasis žmogus, ne jo fizinis apvalkalas, fizinis kūnas, kuris yra labai laikinas, visada siekia meilės ir šviesos, tai jis ir nėra tas aš, kuris turi guvulinių savybių, tokių, kaip pykčio, pavydo, neapykantos, gobšumo, keršto, baimės, viešpatavimo kitų atžvilgiu net pažeidžiant jų laisvą valią, psireiškimą.
Tikrasis žmogus yra tas vidinis aš, kuris pajunta Tėvą savo viduje. Tik tada jis gali prisipildyti, per atvertą sielos vožtuvą, Jo meilės, kuri ištirpdo baimę ir visas kitas ankstesnes gyvulines savybes.
Net ir liūtas, būdamas sotus, ramiai snaus, nekreipdamas dėmesio į žingsniuojantį žmogų, jeigu šis neišsigąs ir nepradės pats skleisti žemo dažnio baimės virpesių, tuo sutrikdymas aplinkos virpesius, tuo pačiu ir liūto jaučiamus. Kada tik tie virpesiai pasikeis į žemesnius, liūtas irgi pajaus pasikeitimą, kuris ir jį išgąsdins, nes jis nesuvoks to pasikeitimo priežasties, bet matys jam svetimą ir tuos jam nemalonius virpesius skleidžiantį objektą. O žvėris iš baimės ginasi agresyviai. Štai tada jis ir puls tą žmogelį. Ne žmogų, bet žmogelį.
Todėl žmogus turi nuoširdžiai siekti tikrojo aš įsiviešpatavimo savojo gyvulinio aš atžvilgiu. Šito padaryti jis negali VIEN TIK SAVO JĖGOMIS. Per daug jį yra užvaldžiusios gyvulinės baimės, kad tik kas jo gyvulinio ego nesumenkintų.
Štai čia ir prasideda visos žemiškosios problemos.
Žmogus klaidingai mano, kad jį kas nors gali įžeisti, supykdyti, sumenkinti, išgąsdinti, jam pakenkti, net jį sunaikinti. Tai pati didžiausia klaidinga nuostata, kokią tik gali turėti dabartinis žmogus.
Visa tai gali atsitikti tik gyvuliniam aš, bet ne tikrajam mirtingojo aš, kuris yra visas iš Tėvo.O jeigu jis yra Tėvo padovanotas kaip amžina asmenybė, tai jo neveikia jokie gyvuliniai instinktai ir savybės. Dėl to jis yra DIEVIŠKAS, O TUO PAČIU IR NEMIRTINGAS PER VISĄ ATEITIES AMŽINYBĘ.
Štai kodėl jūs daugiau nebeturėtumete savęs laikyti materialiu pavidalu, kokį mato akys, o žvelgti giliau, KAS TUO PAVIDALU PASIREIŠKIA KASDIENĖJE APLINKOJE.
Jeigu jūs jaučiate savo viduje kam nors net mažiausią pyktį, kerštą, neapykantą, norą prieš ką nors pasipuikuoti, pasigirti, koks jūs šaunuolis, siekiate posto ar didesnio atlygio nedorais būdais, tai jūs dar nesate ŽMOGUS, tas tikrasis AŠ iš TĖVO. Jūs tiesiog dar esate GYVULINIO aš nelaisvėje, nes vadovaujatės gyvulių bandos instinktais ir jums aukštesni žmogaus idealai nerūpi ir jų nesiekiate, nes jų NESUVOKIATE.
Tačiau jūs skiriatės nuo gyvulio, nes savyje turite paties Tėvo dvasią, Minties Derintoją, kuris nenuilstamai ir kantriai žadina jūsų tikrąjį ir dieviškąjį aš, turintį vien tik dieviškųjų savybių.
Kiekviena religija moko gerų sampratų, tačiau tik TĖVO religija yra jus IŠLAISVINANTI IŠ GYVULINIO AŠ GNIAUŽTŲ, IŠVADUOJANTI JUS IŠ BAIMĖS IR NEGYVŲ RITUALŲ IR DOGMŲ.
O būtent tik tokioje laisvėje ir gali išsiskleisti sielos sparnai laisvam meilės ir gėrio skrydžiui kasdieniais darbais tiek Lietuvoje, tiek visoje planetoje.
Pasirūpinkite savojo AŠ LAISVE. Pasirūpinkite savo vaikų sveika ATEITIMI. Pasirūpinkite Lietuvos, ir visos URANTIJOS, tyros širdies politika ir ekonomika, švietimu ir šeima.
Tačiau tam, kad ŠVIESOS tikrovė greičiau pakeistų dabartinę tamsos iliuziją tiek Lietuvoje, tiek Urantijoje, iš jūsų teprašau vieno – aktyviai dalyvaukite tyros širdies gyvenime, pirmąjį žingsnį žengdami į Tėvo atradimą savyje.
Nesvarbu kokią religiją išpažįstate, atraskite savo tikrąjį ir DIEVIŠKĄJĮ AŠ atrasdami Tėvą savyje. Tik tada jūs pradėsite matyti ir kituose savo sielos broliuose ir sesėse Tėvo atvaizdus, nors ir ne tokius, kokių trokšta jūsų atsivėrusi siela, tik tada jūs ir galėsite jiems patiems irgi padėti žengti dar vieną žingsnį PIRMYN, kokį dabar padedu žengti jums ir raginu žengtii JUS DRĄSIAI, NES Tėvas yra jūsų VIDUJE ir jus saugo ir veda tik pirmyn, tik tada pradėsite vertinti KIEKVIENOS SAVO AKIMIRKOS IR KIEKVIENO POELGIO PRASMĘ., IR TIK TADA PAJAUSITE PALAIMĄ KASDIENYBĖJE IR DOROJE.
Ir tik tada prasidės TYROS ŠIRDIES POLITIKA IR EKONOMIKA pradedant kiekvienu iš mūsų. Ir ji iš mūsų širdies diktuojamų veiksmų pasklis po Lietuvą, ir po visą Urantiją.
Ji neatsiras BE MŪSŲ. Ji bus mūsų kuriama KASDIEN IR NUOLATINIAME RYŠYJE SU TĖVU, GYVU IR MYLIMU TĖVU.
Aš jus kviečiu dalyvauti Lietuvos, IR URANTIJOS, dvasiniame išlaisvinime taip, kaip dar ne taip seniai kai kurie iš jūsų aktyviai dalyvavote Lietuvos politiniame išvadavime.
Raginu neatidėlioti ir prisijungti prie dvasinio Lietuvos, ir Urantijos, išvadavimo nuoširdžiai, drąsiai, ir remdamiesi vien tik į TĖVĄ, esantį jūsų pačių viduje ir savo dvasia mus apjungiantį į VIENĄ ŠEIMĄ. Tik per Jo dvasią mes ir patirsime VIENYBĘ. O vienybėje yra STIRPYBĖ. Tuo labiau, kad mūsų stiprybė yra vienybėje, PATIRIAMOJE IŠ TĖVO, IR JO PATIES MUMS VISIEMS SUTEIKIAMOJE MEILĖS IR GĖRIO PAGALBOJE.
O tai pati stipriausia pagalba – MEILĖS – visoje planetoje, ir net kūrinijoje.
Dėl to ir mes būsime NENUGALIMI TĖVO MEILĖS IR ŠVIESOS PASIREIŠKIMAI VISAI LIETUVAI, VISAM PASAULIUI, URANTIJAI.
Tai yra mūsų ateities TIKROVĖ. Joje dalyvaus milijardai mūsų sielos brolių ir sesių. Bet pradžia bus nuo mūsų saujelės čia, mūsų Lietuvoje.
Aš jus kviečiu į dvasinį Lietuvos, ir Urantijos, išlaisvinimo žygį-gyvenimą, ką tik man padiktuotą TĖVO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas Vilnius, 2007 m. liepa 30 d.
Algimantas
2007-07-30 17:23:50
Komentarai
Aciu, Tėve, as jau kelyje.vita
2007-08-11 00:27:43
Dvasinis išsilaisvinimas...Kiekvienas žmogus žemėje labai skirtingas, todėl tokia didelė įvairovė. Ne visi pasiruošę ir gali priimti tokius Tėvo mokymus ir tai, ką čia diskutuojame. Reiškia, turime jausti Tėvui begalinį dėkingumą už tai, kuo esame ir kad mūsų siela sugebėjo pajusti jo meilę, mes ją sugebam auginti savyje. Tai nuostabu!! Ir būtent taip pamažu patiriame savaime dvasinį išsilaisvinimą. Mano manymu nereikia tai daryti tikslu, tikslu vidinę laisvę ar nuo visko atsiribojimą. Tai gali sukelti problemų, kurių dabar nepamatysime. Turime tiesiog būti o tiksliau tapti tokiais, kokie esame iš tikrųjų. Turime išmokti auginti Tėvo meilę savyje. Visa kita kaip dvasios laisvė, pasaulėžiūra, naujas suvokimas keičiasi savaime. Mūsų pasiryžimas ir atsidavimas Tėvo meilei viską sutvarko. Bet gi nieko nebūna iš karto. Būna ir abejonių ir kitokių netobulų jausmų, kurie apninka ir reikia juose susivokti. T.Y. gyvenimo kelyje pasitaiko daug keblumų ir rūpesčių, viskas priklauso kaip mes sugebame priimti situaciją. Čia gyvendami patiriame visą jausmų gamą, kokią patyrė ir Jėzus, ir tuo mūsų patyrimas turtėja.
P.S. truputį nemalonu skaityti, kaip čia ginčijatės dėl nesusikalbėjimo. Jo pilnai niekada ir nebus, nes kiekvienas esame skirtingas ir turime gerbti kitą su kita nuomone ir kitu patyrimu, suvokimu. Kiekvienam pas Dievą Tėvą nutiestas skirtingas kelias ir dviejų vienodų nebūna ir nebus. Tai suvokus lengviau suprasti ir toleruoti kitą.
Jurgita
2007-08-10 08:22:48
Ir dar....
laikas grįžti prie temos esmės, o joje kvietimas į dvasinį išlaisvinimą.
Mes turime žinoti kas esame. O tokie ilgalaikiai nuklydimai nuo temos parodė, kad mes to dar nesuvokiame. Niekas negali būti išlaisvintas, jei pats to nesiekia. Viską apsprendžia laisvas žmogaus pasirinkimas, o jį savo ruožtu – jo dabartinis sąmonės lygis.
Kodėl vienų sąmonė yra taip stipriai suvaržyta ir jie jaučiasi visiškai izoliuoti nuo Dangiškojo Tėvo?
Kas ir kodėl tas atskyrimo užtvaras pastatė ir kodėl?
Kas mes esame: materialūs laikini sutvėrimai gyvenantys čia nuo fizinio kūno pradžios iki pabaigos? Kas po to? Jei yra tas po to – kas ten? Kaip ir kodėl ten pateksim? Ką ten pasiimsim iš žemiškojo patyrimo?
Ar esame mes materialūs tvariniai su Tėvo mums dovanota nemirtinga dalimi – nesvarbu kaip ją pavadinsime? Ar sugebame ją pajausti? Kodėl vieni tai gali, o kiti ne?
Kuo skiriasi žmogus jaučiantis vienybės ryšį su Tėvu ir nejaučiantis jo?
Ką mums reiškia dvasinis išlaisvinimas?
Gilė
2007-08-10 07:05:57
Apie nesusikalbėjimą. Kartais pastebimos pastangos vieniems kitus suprasti, bet netrukus vėl žodžiuojamasi, vertinama , teisiama, keičiasi kalbėjimo tonas. Ar yra noras ieškoti tokio nesusikalbėjimo priežasčių? Yra juk šnekančių forume, kurie norėtų dalyvauti diskusijoje, bet negali nes nėra paskaitę bent tos dalies apie, kurią kalbama UK ir „ Kalbu jums šiandien vėl“. Vietoj diskusijos atsiranda savo samprotavimų teikimas. Rezultate vieni kalba apie ratus – kiti supranta kaip batus.
Taip yra, bet ar nori kas nors keisti tokią padėtį? Jei panašių ketinimų nėra – tokie pokalbiai beprasmiai. Savęs ir savo nuomonės teigimas tikrai ne pažinimo kelias ir ne gyvo ryšio su Dangiškuoju Tėvu ieškojimas. Gaila.
Ir jau visiškai yra ......apgailėtina, kai žmogus savo nuomonę ir galią Sutvėrėjo atžvilgiu pateikia maždaug taip „labai dažnai puolama ieškoti paguodos nerealiuose dalykuose - pusiau fantastiniuose pusiau mistiniuose "tikėjimuose", kurie sudaro prielaidas trauktis mintimis ir darbais nuo tikrovės, "realizuoti save" ten, kur yra tik kliedesiai ir įsivaizduojama realybė“.
Gaila, kad tokie teisėjai nesuvokia kas jie patys yra, kur yra, kiek ilgai jie čia egzistuos, kodėl jie čia žemėje gyvena, kokia jų gyvenimo prasmė, kas jų laukia po materialaus kūno funkcionavimo? Su kuo jie ketina susitikti ten, o gal ir ten ir tada....ims mokinti Kūrėją? gal ir jį ims vertinti ir teisti kaip nesugebantį susivokti “ jo“ „realybėje“?
Ką mes čia veikiame?
Gilė
2007-08-09 22:04:57
Miela Gile, aš turiu įsitikinimų sistemą, grįstą ne tik protu, bet ir tam tikrais dvasiniais dėsniais, kaip juos suvokiu. Dėl manęs todėl nepuoselėk kokių nors vilčių. Jei tavo pikantiškas smalsumas, vaizduotė ir nerealus noras pakilti virš dualumo ima viršų prieš pasaulio matymą natūraliom spalvom, aš irgi nieko negaliu padaryti.
Jonas
2007-08-09 10:14:18
Tur būt nesusikalbėsim, bet tai jau ....kaip nor pakęsim. Tik gaila tokio tavo pažiūrio ir išankstinio nusistatymo. Jei perskaitytum Urantijos knygoje apie Jėzaus gyvenimą plačiau, jei paskaitytum ne tik atskirus „pikantiškus“ atsakymus, o būtum susipažinęs su platesniu kontekstu taip negalvotum, tikiu, kad kada nors taip ir bus, bet ...kol kas save pats apribojai labai stipriai ir nenori nieko keisti savyje, o gal pernelyg pasitiki savo žmogiška žemiškąja įžvalga ir greičiausiai nori, kad dvasinis pasaulis pagal ją tvarkytųsi?. Bet tai jau tavo problemos, jei nenori nieko kito girdėti apart savęs.
Gilė
2007-08-09 09:32:27
Gile, na pažiūrėjau tą askrealjesus.com. Pažiūrėjau keletą tipo provokuojančių klausimų ir atsakymų, pvz. apie Jėzaus ir Marijos Magdalietės santykius arba apie nekaltą prasidėjimą. Tai man ir juokinga, ir liūdna tuo pačiu metu, kokios nesąmonės ten rašomos ir kaip kažkas gali tuo tikėti. Pasakos palyginti su šiais rašiniais yra daug rimtesnė kūryba. Geriau jas ir skaitykite. Arba eridaną, zenitą ar drąsiuosius kelius, jei jaunystėje nespėjote :)
Jonas
2007-08-08 19:57:56
Betgi Irute, papasakok mums apie tą skirtumą, ką tu čia turi omeny ir kaip tai siejasi su išsakytom mintim. Bet jei įmanoma, kuo tiksliau ir konkrečiau. Gal pavyktų padaryti kokią gilią įžvalgą.
Jonas
2007-08-08 16:54:17
Daug (tonomis)sėkmės įžvalgiesiems ir ypač įžvalgiosioms, sėkmingai atskyrusioms kūną nuo dvasios.
Su seile
Vincentas
2007-08-08 16:29:02
Matyt ir toliau bus tokia kategorija žmonių,kurie dar ne
greitai pamatys skirtumą tarp kūno ir dvasios.Šis forumas
skirtas labiau dvasiniams pokalbiams.Tai tiek.Linkiu dides-
nės įžvalgos.
Su meile
IRENA
2007-08-08 16:11:17
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]