Forumas: temos peržiūra
Kviečiu jus į LIETUVOS, ir visos URANTIJOS, DVASINĮ išlaisvinimą
Kviečiu jus į LIETUVOS, ir visos URANTIJOS, DVASINĮ išlaisvinimą
Visos religijos yra iš Dievo. Nėra nė vienos be Dievo. Net ir budizmas, dievybe pavertęs žmogų, Sidhartą Gautamą, kuris po nušvitimo buvo pradėtas vadinti Buda Gautama – Apšviestasis Gautama, o po kelių kartų apie jį kalbėjo tik kaip apie Budą, ir pradėjo aukštinti nebe kaip dvasiškai nušvitusį žmogų, bet kaip pačią Dievybę.
Visi aukštesni IDEALAI žmonijai yra perteikiami per visą jos vieno milijono metų istoriją iš aukštesnių šaltinių.
Tačiau jie nepateikiami ant padėklo, kaip konkretūs materialūs daiktai. Dėl to daugybė sampratų, idėjų, ir idealų per kartų kartas buvo tiek iškraipyti, jog tai turėjo ne vieną kartą tragiškų pasekmių visai žmonijai. Tuo labiau,kad ir dvasios, turinčios laisvą valaią irgi iš Tėvo buvo nukyduos iš Tėvo šviesos ir meilės kelio. Dėl to tamsa Urantijoje dar labiau įsiviešpatavo ilgiems tūkstantmečiams. Išnyko net atskiros rasės – raudonoji, mėlynoji, oranžinė, ir žalioji.
Tačiau net ir likusios rasės vis tiek toliau, su didžiulėmis kančiomis ir skausmu vis siekė meilės ir šviesos. Kai kuriais laikmečiais sėkmingiau, kai kuriais net nusirisdamos žemyn, kad toli prarasdavo tai, kas jau buvo pasiekta anksčiau.
Ir visą laiką žmogui buvo suteikiama dvasinių jėgų pagalba ir parama. Tačiau niekada nesikišant į žmogaus laisvą valią, kuri yra padovanota kiekvienam kūrinijos tvariniui iš Tėvo. Dėl to visą laiką žmogų lydėjo ir jo siekis pažinti tai, kas yra jam neprieinama – aukštesnę jėgą.
Dėl to visada žmogus, pagal savo išmanymą, garbindavo stipresnę jėgą, ir jos prašydavo apsaugos ar pagalbos naikinant kitus jam nepatinkančius. Tai buvo žmogaus tamsumas. Bet ir to tamsumo sąlygomis jis turėjo savo primityvią religiją.
Dabar artėja metas pasiraitoti rankoves ir eiti į laukus, nes derlius gausus, o darbininkų maža.
Tačiau prieš eidami jūs turite patys gerai susimąstyti – KAS jūs esate. Kad žinotumėte, ko tame dvasinio derliaus lauke siekti. Kad atpažintumėte savo sielos brolius ir seses, kurie jau yra atsivėrę savo siela, o kuriems dar reikia ir jūsų patarimo, kaip tą padaryti.
Visiškai nesvarbu, kokiu vardu pavadinsi Dievą – Alachu, Jėzumi, Buda, Absoliutu, Tėvu, Sai Baba, Krišna – svarbu, kad su Juo būtum NUOŠIRDUS.
Nuoširdumas yra tokia žmogaus savybė, kuri ateina į jo vidų, jo charakterį iš Tėvo dvasios, Minties Derintojo, kuris ir gyvena žmogaus prote.
Dėl to nuoširdumo negalima nei nusipirkti,nei išmokti perskaičius daug ir gražių knygų, nes tai gyvo bendravimo su Dievu pasekmė – atsivėrusi siela, kuri visada yra NUOŠIRDI.
Nuoširdi siela, tai reiškia niekada neapgaunanti kitų, neįžeidinėjanti kitų, visada vienodai mylinti visus ir vienodai besielgianti su visais, visada natūrali ir draugiška, atvira, ir nebijanti pavojų, kurie gali iškilti žmogaus fiziniam kūnui, visada siekianti dieviškosios tiesos ir dieviškojo teisingumo, visada tarnaujanti su atsidavimu Tėvo vedimui iš vidaus.
Kadangi žmogus, tikrasis žmogus, ne jo fizinis apvalkalas, fizinis kūnas, kuris yra labai laikinas, visada siekia meilės ir šviesos, tai jis ir nėra tas aš, kuris turi guvulinių savybių, tokių, kaip pykčio, pavydo, neapykantos, gobšumo, keršto, baimės, viešpatavimo kitų atžvilgiu net pažeidžiant jų laisvą valią, psireiškimą.
Tikrasis žmogus yra tas vidinis aš, kuris pajunta Tėvą savo viduje. Tik tada jis gali prisipildyti, per atvertą sielos vožtuvą, Jo meilės, kuri ištirpdo baimę ir visas kitas ankstesnes gyvulines savybes.
Net ir liūtas, būdamas sotus, ramiai snaus, nekreipdamas dėmesio į žingsniuojantį žmogų, jeigu šis neišsigąs ir nepradės pats skleisti žemo dažnio baimės virpesių, tuo sutrikdymas aplinkos virpesius, tuo pačiu ir liūto jaučiamus. Kada tik tie virpesiai pasikeis į žemesnius, liūtas irgi pajaus pasikeitimą, kuris ir jį išgąsdins, nes jis nesuvoks to pasikeitimo priežasties, bet matys jam svetimą ir tuos jam nemalonius virpesius skleidžiantį objektą. O žvėris iš baimės ginasi agresyviai. Štai tada jis ir puls tą žmogelį. Ne žmogų, bet žmogelį.
Todėl žmogus turi nuoširdžiai siekti tikrojo aš įsiviešpatavimo savojo gyvulinio aš atžvilgiu. Šito padaryti jis negali VIEN TIK SAVO JĖGOMIS. Per daug jį yra užvaldžiusios gyvulinės baimės, kad tik kas jo gyvulinio ego nesumenkintų.
Štai čia ir prasideda visos žemiškosios problemos.
Žmogus klaidingai mano, kad jį kas nors gali įžeisti, supykdyti, sumenkinti, išgąsdinti, jam pakenkti, net jį sunaikinti. Tai pati didžiausia klaidinga nuostata, kokią tik gali turėti dabartinis žmogus.
Visa tai gali atsitikti tik gyvuliniam aš, bet ne tikrajam mirtingojo aš, kuris yra visas iš Tėvo.O jeigu jis yra Tėvo padovanotas kaip amžina asmenybė, tai jo neveikia jokie gyvuliniai instinktai ir savybės. Dėl to jis yra DIEVIŠKAS, O TUO PAČIU IR NEMIRTINGAS PER VISĄ ATEITIES AMŽINYBĘ.
Štai kodėl jūs daugiau nebeturėtumete savęs laikyti materialiu pavidalu, kokį mato akys, o žvelgti giliau, KAS TUO PAVIDALU PASIREIŠKIA KASDIENĖJE APLINKOJE.
Jeigu jūs jaučiate savo viduje kam nors net mažiausią pyktį, kerštą, neapykantą, norą prieš ką nors pasipuikuoti, pasigirti, koks jūs šaunuolis, siekiate posto ar didesnio atlygio nedorais būdais, tai jūs dar nesate ŽMOGUS, tas tikrasis AŠ iš TĖVO. Jūs tiesiog dar esate GYVULINIO aš nelaisvėje, nes vadovaujatės gyvulių bandos instinktais ir jums aukštesni žmogaus idealai nerūpi ir jų nesiekiate, nes jų NESUVOKIATE.
Tačiau jūs skiriatės nuo gyvulio, nes savyje turite paties Tėvo dvasią, Minties Derintoją, kuris nenuilstamai ir kantriai žadina jūsų tikrąjį ir dieviškąjį aš, turintį vien tik dieviškųjų savybių.
Kiekviena religija moko gerų sampratų, tačiau tik TĖVO religija yra jus IŠLAISVINANTI IŠ GYVULINIO AŠ GNIAUŽTŲ, IŠVADUOJANTI JUS IŠ BAIMĖS IR NEGYVŲ RITUALŲ IR DOGMŲ.
O būtent tik tokioje laisvėje ir gali išsiskleisti sielos sparnai laisvam meilės ir gėrio skrydžiui kasdieniais darbais tiek Lietuvoje, tiek visoje planetoje.
Pasirūpinkite savojo AŠ LAISVE. Pasirūpinkite savo vaikų sveika ATEITIMI. Pasirūpinkite Lietuvos, ir visos URANTIJOS, tyros širdies politika ir ekonomika, švietimu ir šeima.
Tačiau tam, kad ŠVIESOS tikrovė greičiau pakeistų dabartinę tamsos iliuziją tiek Lietuvoje, tiek Urantijoje, iš jūsų teprašau vieno – aktyviai dalyvaukite tyros širdies gyvenime, pirmąjį žingsnį žengdami į Tėvo atradimą savyje.
Nesvarbu kokią religiją išpažįstate, atraskite savo tikrąjį ir DIEVIŠKĄJĮ AŠ atrasdami Tėvą savyje. Tik tada jūs pradėsite matyti ir kituose savo sielos broliuose ir sesėse Tėvo atvaizdus, nors ir ne tokius, kokių trokšta jūsų atsivėrusi siela, tik tada jūs ir galėsite jiems patiems irgi padėti žengti dar vieną žingsnį PIRMYN, kokį dabar padedu žengti jums ir raginu žengtii JUS DRĄSIAI, NES Tėvas yra jūsų VIDUJE ir jus saugo ir veda tik pirmyn, tik tada pradėsite vertinti KIEKVIENOS SAVO AKIMIRKOS IR KIEKVIENO POELGIO PRASMĘ., IR TIK TADA PAJAUSITE PALAIMĄ KASDIENYBĖJE IR DOROJE.
Ir tik tada prasidės TYROS ŠIRDIES POLITIKA IR EKONOMIKA pradedant kiekvienu iš mūsų. Ir ji iš mūsų širdies diktuojamų veiksmų pasklis po Lietuvą, ir po visą Urantiją.
Ji neatsiras BE MŪSŲ. Ji bus mūsų kuriama KASDIEN IR NUOLATINIAME RYŠYJE SU TĖVU, GYVU IR MYLIMU TĖVU.
Aš jus kviečiu dalyvauti Lietuvos, IR URANTIJOS, dvasiniame išlaisvinime taip, kaip dar ne taip seniai kai kurie iš jūsų aktyviai dalyvavote Lietuvos politiniame išvadavime.
Raginu neatidėlioti ir prisijungti prie dvasinio Lietuvos, ir Urantijos, išvadavimo nuoširdžiai, drąsiai, ir remdamiesi vien tik į TĖVĄ, esantį jūsų pačių viduje ir savo dvasia mus apjungiantį į VIENĄ ŠEIMĄ. Tik per Jo dvasią mes ir patirsime VIENYBĘ. O vienybėje yra STIRPYBĖ. Tuo labiau, kad mūsų stiprybė yra vienybėje, PATIRIAMOJE IŠ TĖVO, IR JO PATIES MUMS VISIEMS SUTEIKIAMOJE MEILĖS IR GĖRIO PAGALBOJE.
O tai pati stipriausia pagalba – MEILĖS – visoje planetoje, ir net kūrinijoje.
Dėl to ir mes būsime NENUGALIMI TĖVO MEILĖS IR ŠVIESOS PASIREIŠKIMAI VISAI LIETUVAI, VISAM PASAULIUI, URANTIJAI.
Tai yra mūsų ateities TIKROVĖ. Joje dalyvaus milijardai mūsų sielos brolių ir sesių. Bet pradžia bus nuo mūsų saujelės čia, mūsų Lietuvoje.
Aš jus kviečiu į dvasinį Lietuvos, ir Urantijos, išlaisvinimo žygį-gyvenimą, ką tik man padiktuotą TĖVO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas Vilnius, 2007 m. liepa 30 d.
Algimantas
2007-07-30 17:23:50
Komentarai
Jonai , ar Hitleris padarė daugiau blogio ar gėrio???Klausimas
2007-08-07 21:03:37
Sveiki,
Na nesugyvena UK ir Biblija, ir niekaip nesugyvens. Bandymai kažką sintezuoti iš šių dviejų knygų tik didina susipainiojimą ir niekur neveda. Algimantas tai gerai suprato, todėl jis Biblijos nebelaiko jokiu šventraščiu. Apie tai jau daug rašyta. Petrai, kalbant apie stuburą, kai daugiau suprasi, tau teks pasirinkti - UK, Biblija ar dar kas nors. Nereikia demagogijos apie neva dvasinį aklumą, tendencingą puolimą ir pan. Kol kas tavo stuburas atrodo minkštas ir kreivas, atleisk už tokį mano žvilgsnį.
***
Kalbant apie dvasines naujoves, jūs turbūt žinote, kuo skiriasi ATRADIMAS ir IŠRADIMAS. Moksle ši riba yra labai aiški. Išradimo objektas - žmogaus kūrinys, atradimo - gamtos (ne žmogaus). Dvasinėje plotmėje ši riba yra tokia neaiški ir subjektyvi, kad nėra jokių bent kiek padoresnių kriterijų tai atskirti. Bet visi nori padaryti tokius atskyrimus, suvokti, kas yra iš žmogaus, o kas iš Dievo. Bet tam, kad tai būtų padaryta, reikalinga dvasiškai labai SKAIDRI APLINKA, kurios mes neturime (sielos ir ne tik, paprastai žvejojamos drumstame vandenyje). Kas yra toji skaidri dvasinė aplinka? Tai tikrai nėra ta aplinka, kurią kuria Algimantas, jam labiau patinka drumzlės. Dvasinis skaidrumas, arba skaistumas - tai nėra nuoširdumas ta prasme, kaip rašo ir veikia Algimantas. Algimantas visų pirma apeliuoja į nuoširdumą, sielos atsivėrimą, įtikėjimą, tėvo atradimą savyje, o visa kita maždaug yra dzin. Mano giliausiu įsitikinimu, tai nėra skaidrus ir tikras kelias, o tik saviapgaulė. Aš nelabai žinau, kaip tiksliai išsireikšti, man atrodo, kad norint eiti skaidriuoju keliu, reikia kai ko iš esmės daugiau. Mes vėl sugrįžome prie dualizmo problemos. Žmogus PATS, SAVO LAISVA VALIA TURI DARYTI PASIRINKIMUS TARP GĖRIO IR BLOGIO, ir šis procesas turi tęstis nenutrūkstamai, kol žmogus gyvas, dažnai skausmingai ar klaidingai, bet jis turi tęstis nuolatos, kiekvieną dieną. Žmogus turi NUOLAT atpažinti tiek gėrio, tiek ir blogio daigus savyje, vienus puoselėti, o kitus naikinti. Tik taip galima išskaidrinti dvasinę aplinką, ir tuo pačiu išskaistinti save, tik taip galima atpažinti tiesą ir išsilaisvinti. Ir manau, tai net nelabai priklauso nuo konkrečios religijos. Atsisakymas nuo šios kovos reiškia pralaimėjimą. Nes blogis, neatpažįstamas ir nenaikinamas, būtinai išsikeros. Kito, lengvesnio kelio paprasčiausiai nėra. O pagal Algimantą - jis viso to atsisako, nes galvoja, kad jau laimėjo, jis pasakė op, dar neperšokęs griovio, jis susitapatino su savo dievu, ir 1985m palaidojo "priešą", jis tiesiog niekina kitokią patirtį, nors to nepastebi ir nepripažįsta, jis užsidėjo stebuklingus akinius, ir staiga pradėjo matyti blogį visur kitur, tik ne savyje. Ir jis tik trokšta, kad visi būtų tokie pat zombiai kaip jis pats... Štai kur mano nuomone, yra tikrasis dvasinis aklumas. Joks nuoširdumas čia nepadės.
Jonas
2007-08-07 19:45:37
buciau blaiviasnis, o dabar iasu visikai girtas (nuo zodzio girti, pagirtas)
kiskis
2007-08-07 19:25:22
"Nuo to mano protas tampa tik dar ramesnis ir visa nervų sistema dar stabilesnė"
Ar ne būtum ramesnis ,jei tu dvieju knygu isvis nebutum regejes?
Petrui
2007-08-07 19:08:38
PaprastaI vyrai nesutaria, tai jiems reikia susitarti, o veik pamaniau, kad Aidas - jau trečdalis urantisto.
asas
2007-08-07 18:12:12
Žinau, ką tai reiškia...
Tik nepamirškite kaupdami tas "žinias", dar jas ir analizuoti. Gal tada ir susišnekėsim. O kol kas :) - matau, kad analizę supaprastinate iki visiškai priešingų teiginių suvedimo iki vieningos sistemos. Suprantama, kad tai kelias į aklavietę, bet jūs linkę tikėti kažikuo, tik ne sveika logika (atleiskite už tiesumą, nenoriu įžeisti).
Petrai, pasiskaityk daugyyyybę pasisakymų apie tai, kaip "sugyvena" Biblija ir Urantijos knyga (ypač įsidemėk Jono komentarus, taip pat kitų, sugebančių analizuoti ir matyti). Ai, bet gi neskaitysi. Nujaučiu.
Žodžiu, geros kloties, laimink jus Viešpatie.
Čiao
Aidas
2007-08-07 17:53:22
Aidai ir Petrai – kaip geraI, kai vyrai ramiai ir gražiai šnekasi...ir su mergaitėm nesipyksta. Taip kalbėdami geriau vieni kitus suprasim. Daug tiesos pasakė Petras, o Aidą visai suprantu – dabar jau. Kaip suprantu tai Aidas išsigando "naujienų naujovių" vajaus dvasiniame gyvenime, o Petras paaiškino labai tiksliai, kad tai visai ne naujienos – visa tai egzistuoja nuo pradžių pradžios. Naujienos tik mums, nes iki šiol dažniausiai mes suvokdavome save tarsi būtume atskirti nuo Dangiškojo Tėvo nenugalima siena. Bet taip nėra ir niekada nebuvo – tik pats žmogus nusigręžė nuo Tėvo (o tam pasitarnavo visokios žmoniją valdančios sistemos).
Apie atradimus subtilių energijų srityje. Tai irgi visiškai ne naujienos. Jėzus pats aiškiai sako, kad žmonių intelektas vystosi visai neblogai, bet dvasinėje srityje, Tėvo pažinimo srityje beveik nepasistūmėjo į priekį per 2000 metų. Bet jau vien dėl pakitusių intelekto savybių šiandien jau Jis kitaip gali kalbėti, gali paaiškinti „techinę“ pažinimo pusę. Bet toli gražu ir šiandien ne visi tai gali priimti. Auros, čakros, jų veikimas, atvėrimas ir t.t. ir pan – techniniai dalykai. Pradžioje jie atrodo gana sudėtingi ir painūs – bet tik pradžioje. Yra skirtumų šitų dalykų aiškinimuose Rytuose ir Vakaruose. Bet....skirtumai yra tik pas mus čia žemėje – tik mes susiskaldę ir nusiteikę vieni prieš kitus. Subtiliajame pasaulyje – Tėvo aplinkoje viskas kitaip – ten yra tik vienybėje, visiškas atvirumas, visiškas viešumas, tikrų tikriausias vienis. Ir Jezus ten tikrai ne vienas, jis turi daug kolegų, kurie turi pasekėjų žemėje – ir jie ten broliai ir seserys (geresni nei mes čia žemėje). Štai kodėl man labai norisi tolerancijos ir supratimo, daugiau pastangų matyti kas bedra ir sieja mus ir skirtumai bei nesusikalbėjimai išnyks.
Gilė
2007-08-07 16:47:02
Nepyk , Aidai , kad įsiterpsiu tarp taves ir mergaičiu , tik norėjau pasakyti , kad tas vis naujų pasaulio žinių atradimas ir noras dar daugiau sužinoti , labai gerai žinomas ir man ir gal būt ir daugumai čia besireiškiančių .
Aš norėjau pasakyti tik tiek , kad dvasinių paieškų labirintuose , visada reikia turėti tvirtą stuburą . Žingeidumas , tai mūsų proto ir sielos prigimtis . Taip bus ir toliau per amžių amžius , mes norėsime vis daugiau ir daugiau žinoti , net ir tada , kai būsime tapę dvasiomis . Bet čia , žemėje , turėdamas tiesu stuburą , tu eini tiesiai , nekrypuodamas . Taip ir dvasiniuose dalykuose, jeigu eisi tiesiai į tikslą , su savo mintimis ir troškimais , pas Dievą Tėvą , tai ir Jėzus Kristus ir Šventoji Dvasia tave laimins , ves ir aplenksi visus žemiško proto norų bruzgynus , kuriose daugelis ir susipainioja , beieškodami modernistinių dvasinių teorijų .
Bet , žinok , kuo tu besidomėtum , tavo protas turi būti visada budrus , tu turi aiškiai matyti ir suvokti naujų tezių vertingumą tavo dvasinio tobulėjimo kelyje . Tai kas šiandiena atrodo nauja , iš tiesų , tai jau daug milijonų sielų praminti takeliai , prieš tūkstančius metų . Vieni dvasingumą vysto lankydami bažnyčią , kiti - lankydami Anykščių šilelį . Jeigu žmogus neieško dieviškumo savyje , tai jo neras nei bažnyčioje , nei Anykščių šilelyje .
Štai kad ir šiame forume besivystanti konfrontacija tarp Šv. Rašto aiškintojų ir bažnytinių sąmonės institucijų gynėjų ir naujausios Žinios - Urantijos knygos . Ar daug tokių , kurie noriai sitezuoja šių abiejų rąštų mitis ? Anaiptol , vyksta tendencingas puolimas prieš Naują reiškinį. Nors šiuose rąštuose , tiek daug bendro , kad tik aklas negali matyti ir suprasti .
Patikėk , gerb. Aidai , aš kuo ramiausiai galiu gyventi ir miegoti pasidėjęs šias abi knygas šalia savęs . Na , mano požiūriu , jos jokios kovos neskelbia viena kitai. Aš jose randu , tai kas veda mano sielą į priekį į tikslą . Nuo to mano protas tampa tik dar ramesnis ir visa nervų sistema dar stabilesnė. O ko žmogui reikia šiame pasaulye ? ...Ramybės ir sveikatos .
Petras
2007-08-07 14:22:05
Ačiū, mergaitės :)
Ir aš jus myliu.
Papiktnaudžiausiu jūsų palankumu :), dar kai ko parašysiu.
Per ilgą taip vadinamų dvasinių ieškojimų laiką, supratau vieną savrbų dalyką. Žiūrėkit, šiaip jau mes, dabartiniai žmonės, labai greit apsipratome su fenomenu, vadinamu "naujienų atsinaujinimu". Čia, žinoma, eina kalba apie mūsų vartotojiškumo progresą. Mes pamėgome maxxximų akcijas ir nuolaidas, mes perkame vis naujesnius ir tobulesnius buities technikos prietaisus, mes žinome, kad mums pasiūloma vis geresnių, naujesnių ir patrauklesnių dalykėlių (kai sakau "mes", prašau, nesuteikite asmeniškumo atspalvių šiai sąvokai, nes mes - tai visų žmonių visuma; gal tu, ar tu, esi ar esame mažiau nuo to priklausomi, tai ne taip svarbu). Mus pripratino, kad jeigu ko nors ieškai - ieškok naujausio, nes tai bus tobuliausia. Toks tas dabar gyvenimas, ir tikrai užjaučiu tą, kuris godžiai valgo akimis visus reklaminius bukletelius, atsirandančius jo paštu dėžutėje.
Neįsižeiskite, bet turiu konstatuoti, kad "naujienų naujovių" vajus palietė ir dvasinę pusę (gal skamba ir paradoksaliai?). Daugybė žmonių perėmė tą išpūstą naujienų vaikymosį madą pritaikydami ją savo taip vadinamam dvasingumo ūgdymui. Daugelis pasąmonės lygmenyje įsivaizduoja, kad viskas, ką naujo sužino apie dvasinius dalykus, tas yra geriau už senas geras tiesas. Todėl mums begalo įdomu ir svarbu sužinoti apie čiakras, jū energijas, apie paskutinius atradimus auros ir ktų subtilių energijų srityje. Ir nelabai kreipiame dėmesį į tai kokiu būdu ta informacija mus pasiekia, kas jos iniciatorius, koks informacijos tikslas, galų gale. Pagal save pasakysiu, kad vienas iš tikslų, kuris buvo įgyvendintas manęs paties atžvilgiu, tai tas, kad sugaišau begalę laiko "studijuodamas" tuos naujo dvasingumo raizgalynus. O mano broliukas lyg šiol klaidžioje tų dvasinių "atradimų" pasaulyje - dabar jį "veža" transerfingas...
Nu, žodžiu, patinka mums "dvasinės naujienos ir naujovės", ak patinka. Vis manome, va, ot šitai tai geras, vo kiek daug svarbių dalykų pasako - jau po šito tai pakilsiu į naujesnį ir, žinoma, aukštesnį dvasinį lygį. Na, perskaitome, susijaudiname, o čia - bac!- dar naujesnių žinių radome. O, reikia, reikia ir tą išstudijuoti...
Na, nežinau, ar supratote, apie ką kalbu, ir ką noriu pasakyt. Tikiuosiu, kad taip. Ir dar tikiuosi, kad daugelis suvokia, kad ne žinių kiekis mus gelbsti nuo dvasinės tuštumos, net, galbūt, ne pačios žinios. O nepaliaujamas naujos informacijos ieškojimas ir studijavimas tik tolina mus nuo esmės. Todėl, sakau, aš išbraukiau iš savo gyvenimo visas nerealias energijas, auras, vibracijas - atlaisvinau, taip sakant, vietos savyje Tam, kas yra visko Esmė (tik ar pavyks užpildyti tą "vakansiją" tinkamu turiniu - tai jau kitas klausimas :))
Aidas
2007-08-07 13:12:33
Aidai, dėkoju už nuoširdų laišką ir su malonumu atsakysiu į visus tavo klausimus ir šiaip pasidalinsiu savo mintimis. Man labai gaila, kad susidarei įspūdį apie mane kaip apie kategorišką ir pretenzingą personą. Taip nėra. Aš paprasta moterėlė, šeimos žmogus, išlaikanti savo šeimą ir jaučianti atsakomybę ne tik už ją, bet ir už kiekvieną žodį ką parašau. Matyt nemoku parašyti taip, kaip jaučiu. Atleisk.
Aidai dėl kelio atradimo – tai tiesiog nežinau kaip tiksliai atsakyti, nes jis prasidėjo nuo ankstyvos vaikystės, buvau labai artima su protestantiškom bažnyčiom nuo tiek kiek prisimenu save. Ir šiandien bendrauju su dvasininkais iš įvairių konfesijų – jų tarpe yra atsidavusių tarnystei, randame daug sąlyčio taškų . Kaip vaikas auga, keičiasi jo mąstymas iki pat dabar aš irgi keičiausi – bet niekad nebuvau kategoriška. Tiesa visada kyla klausimų į kuriuos dar vis nerandu tikslių atsakymų. Gal dėl to kad perdaug noriu žinoti? Pilnam pažinimui trūksta laiko.
Dėl Motinos Marijos – Ji man yra viena iš Mokytojų, ir kartais būna taip, kad jaučiu Jos buvimą šalia, esu regėjusią ją ne atvaizduose, o toje kitoje plotmėje. Jaučiu Jos palankumą ir meilę. Šitie ryšiai ir jausmai nebedings niekada - paprasčiausiai žinau.
Dėl to ar girdžiu paprastus žmones – Aidai aš kasdien su jais labai mielai bendrauju ir dirbu. Ir, žinai, man su jais labai smagu, juose regiu nuoširdius, tikrus , paprastus ir teisingus (pagal jų suvokimą) žmones. Matau kaip jie keičiasi ir džaugiuosi. Jei susidarei vaizdą, kad laikau save teisėja ar panašiai – tai taip nėra.
Gilė
2007-08-07 10:00:57
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]