Forumas: temos peržiūra
Kviečiu jus į LIETUVOS, ir visos URANTIJOS, DVASINĮ išlaisvinimą
Kviečiu jus į LIETUVOS, ir visos URANTIJOS, DVASINĮ išlaisvinimą
Visos religijos yra iš Dievo. Nėra nė vienos be Dievo. Net ir budizmas, dievybe pavertęs žmogų, Sidhartą Gautamą, kuris po nušvitimo buvo pradėtas vadinti Buda Gautama – Apšviestasis Gautama, o po kelių kartų apie jį kalbėjo tik kaip apie Budą, ir pradėjo aukštinti nebe kaip dvasiškai nušvitusį žmogų, bet kaip pačią Dievybę.
Visi aukštesni IDEALAI žmonijai yra perteikiami per visą jos vieno milijono metų istoriją iš aukštesnių šaltinių.
Tačiau jie nepateikiami ant padėklo, kaip konkretūs materialūs daiktai. Dėl to daugybė sampratų, idėjų, ir idealų per kartų kartas buvo tiek iškraipyti, jog tai turėjo ne vieną kartą tragiškų pasekmių visai žmonijai. Tuo labiau,kad ir dvasios, turinčios laisvą valaią irgi iš Tėvo buvo nukyduos iš Tėvo šviesos ir meilės kelio. Dėl to tamsa Urantijoje dar labiau įsiviešpatavo ilgiems tūkstantmečiams. Išnyko net atskiros rasės – raudonoji, mėlynoji, oranžinė, ir žalioji.
Tačiau net ir likusios rasės vis tiek toliau, su didžiulėmis kančiomis ir skausmu vis siekė meilės ir šviesos. Kai kuriais laikmečiais sėkmingiau, kai kuriais net nusirisdamos žemyn, kad toli prarasdavo tai, kas jau buvo pasiekta anksčiau.
Ir visą laiką žmogui buvo suteikiama dvasinių jėgų pagalba ir parama. Tačiau niekada nesikišant į žmogaus laisvą valią, kuri yra padovanota kiekvienam kūrinijos tvariniui iš Tėvo. Dėl to visą laiką žmogų lydėjo ir jo siekis pažinti tai, kas yra jam neprieinama – aukštesnę jėgą.
Dėl to visada žmogus, pagal savo išmanymą, garbindavo stipresnę jėgą, ir jos prašydavo apsaugos ar pagalbos naikinant kitus jam nepatinkančius. Tai buvo žmogaus tamsumas. Bet ir to tamsumo sąlygomis jis turėjo savo primityvią religiją.
Dabar artėja metas pasiraitoti rankoves ir eiti į laukus, nes derlius gausus, o darbininkų maža.
Tačiau prieš eidami jūs turite patys gerai susimąstyti – KAS jūs esate. Kad žinotumėte, ko tame dvasinio derliaus lauke siekti. Kad atpažintumėte savo sielos brolius ir seses, kurie jau yra atsivėrę savo siela, o kuriems dar reikia ir jūsų patarimo, kaip tą padaryti.
Visiškai nesvarbu, kokiu vardu pavadinsi Dievą – Alachu, Jėzumi, Buda, Absoliutu, Tėvu, Sai Baba, Krišna – svarbu, kad su Juo būtum NUOŠIRDUS.
Nuoširdumas yra tokia žmogaus savybė, kuri ateina į jo vidų, jo charakterį iš Tėvo dvasios, Minties Derintojo, kuris ir gyvena žmogaus prote.
Dėl to nuoširdumo negalima nei nusipirkti,nei išmokti perskaičius daug ir gražių knygų, nes tai gyvo bendravimo su Dievu pasekmė – atsivėrusi siela, kuri visada yra NUOŠIRDI.
Nuoširdi siela, tai reiškia niekada neapgaunanti kitų, neįžeidinėjanti kitų, visada vienodai mylinti visus ir vienodai besielgianti su visais, visada natūrali ir draugiška, atvira, ir nebijanti pavojų, kurie gali iškilti žmogaus fiziniam kūnui, visada siekianti dieviškosios tiesos ir dieviškojo teisingumo, visada tarnaujanti su atsidavimu Tėvo vedimui iš vidaus.
Kadangi žmogus, tikrasis žmogus, ne jo fizinis apvalkalas, fizinis kūnas, kuris yra labai laikinas, visada siekia meilės ir šviesos, tai jis ir nėra tas aš, kuris turi guvulinių savybių, tokių, kaip pykčio, pavydo, neapykantos, gobšumo, keršto, baimės, viešpatavimo kitų atžvilgiu net pažeidžiant jų laisvą valią, psireiškimą.
Tikrasis žmogus yra tas vidinis aš, kuris pajunta Tėvą savo viduje. Tik tada jis gali prisipildyti, per atvertą sielos vožtuvą, Jo meilės, kuri ištirpdo baimę ir visas kitas ankstesnes gyvulines savybes.
Net ir liūtas, būdamas sotus, ramiai snaus, nekreipdamas dėmesio į žingsniuojantį žmogų, jeigu šis neišsigąs ir nepradės pats skleisti žemo dažnio baimės virpesių, tuo sutrikdymas aplinkos virpesius, tuo pačiu ir liūto jaučiamus. Kada tik tie virpesiai pasikeis į žemesnius, liūtas irgi pajaus pasikeitimą, kuris ir jį išgąsdins, nes jis nesuvoks to pasikeitimo priežasties, bet matys jam svetimą ir tuos jam nemalonius virpesius skleidžiantį objektą. O žvėris iš baimės ginasi agresyviai. Štai tada jis ir puls tą žmogelį. Ne žmogų, bet žmogelį.
Todėl žmogus turi nuoširdžiai siekti tikrojo aš įsiviešpatavimo savojo gyvulinio aš atžvilgiu. Šito padaryti jis negali VIEN TIK SAVO JĖGOMIS. Per daug jį yra užvaldžiusios gyvulinės baimės, kad tik kas jo gyvulinio ego nesumenkintų.
Štai čia ir prasideda visos žemiškosios problemos.
Žmogus klaidingai mano, kad jį kas nors gali įžeisti, supykdyti, sumenkinti, išgąsdinti, jam pakenkti, net jį sunaikinti. Tai pati didžiausia klaidinga nuostata, kokią tik gali turėti dabartinis žmogus.
Visa tai gali atsitikti tik gyvuliniam aš, bet ne tikrajam mirtingojo aš, kuris yra visas iš Tėvo.O jeigu jis yra Tėvo padovanotas kaip amžina asmenybė, tai jo neveikia jokie gyvuliniai instinktai ir savybės. Dėl to jis yra DIEVIŠKAS, O TUO PAČIU IR NEMIRTINGAS PER VISĄ ATEITIES AMŽINYBĘ.
Štai kodėl jūs daugiau nebeturėtumete savęs laikyti materialiu pavidalu, kokį mato akys, o žvelgti giliau, KAS TUO PAVIDALU PASIREIŠKIA KASDIENĖJE APLINKOJE.
Jeigu jūs jaučiate savo viduje kam nors net mažiausią pyktį, kerštą, neapykantą, norą prieš ką nors pasipuikuoti, pasigirti, koks jūs šaunuolis, siekiate posto ar didesnio atlygio nedorais būdais, tai jūs dar nesate ŽMOGUS, tas tikrasis AŠ iš TĖVO. Jūs tiesiog dar esate GYVULINIO aš nelaisvėje, nes vadovaujatės gyvulių bandos instinktais ir jums aukštesni žmogaus idealai nerūpi ir jų nesiekiate, nes jų NESUVOKIATE.
Tačiau jūs skiriatės nuo gyvulio, nes savyje turite paties Tėvo dvasią, Minties Derintoją, kuris nenuilstamai ir kantriai žadina jūsų tikrąjį ir dieviškąjį aš, turintį vien tik dieviškųjų savybių.
Kiekviena religija moko gerų sampratų, tačiau tik TĖVO religija yra jus IŠLAISVINANTI IŠ GYVULINIO AŠ GNIAUŽTŲ, IŠVADUOJANTI JUS IŠ BAIMĖS IR NEGYVŲ RITUALŲ IR DOGMŲ.
O būtent tik tokioje laisvėje ir gali išsiskleisti sielos sparnai laisvam meilės ir gėrio skrydžiui kasdieniais darbais tiek Lietuvoje, tiek visoje planetoje.
Pasirūpinkite savojo AŠ LAISVE. Pasirūpinkite savo vaikų sveika ATEITIMI. Pasirūpinkite Lietuvos, ir visos URANTIJOS, tyros širdies politika ir ekonomika, švietimu ir šeima.
Tačiau tam, kad ŠVIESOS tikrovė greičiau pakeistų dabartinę tamsos iliuziją tiek Lietuvoje, tiek Urantijoje, iš jūsų teprašau vieno – aktyviai dalyvaukite tyros širdies gyvenime, pirmąjį žingsnį žengdami į Tėvo atradimą savyje.
Nesvarbu kokią religiją išpažįstate, atraskite savo tikrąjį ir DIEVIŠKĄJĮ AŠ atrasdami Tėvą savyje. Tik tada jūs pradėsite matyti ir kituose savo sielos broliuose ir sesėse Tėvo atvaizdus, nors ir ne tokius, kokių trokšta jūsų atsivėrusi siela, tik tada jūs ir galėsite jiems patiems irgi padėti žengti dar vieną žingsnį PIRMYN, kokį dabar padedu žengti jums ir raginu žengtii JUS DRĄSIAI, NES Tėvas yra jūsų VIDUJE ir jus saugo ir veda tik pirmyn, tik tada pradėsite vertinti KIEKVIENOS SAVO AKIMIRKOS IR KIEKVIENO POELGIO PRASMĘ., IR TIK TADA PAJAUSITE PALAIMĄ KASDIENYBĖJE IR DOROJE.
Ir tik tada prasidės TYROS ŠIRDIES POLITIKA IR EKONOMIKA pradedant kiekvienu iš mūsų. Ir ji iš mūsų širdies diktuojamų veiksmų pasklis po Lietuvą, ir po visą Urantiją.
Ji neatsiras BE MŪSŲ. Ji bus mūsų kuriama KASDIEN IR NUOLATINIAME RYŠYJE SU TĖVU, GYVU IR MYLIMU TĖVU.
Aš jus kviečiu dalyvauti Lietuvos, IR URANTIJOS, dvasiniame išlaisvinime taip, kaip dar ne taip seniai kai kurie iš jūsų aktyviai dalyvavote Lietuvos politiniame išvadavime.
Raginu neatidėlioti ir prisijungti prie dvasinio Lietuvos, ir Urantijos, išvadavimo nuoširdžiai, drąsiai, ir remdamiesi vien tik į TĖVĄ, esantį jūsų pačių viduje ir savo dvasia mus apjungiantį į VIENĄ ŠEIMĄ. Tik per Jo dvasią mes ir patirsime VIENYBĘ. O vienybėje yra STIRPYBĖ. Tuo labiau, kad mūsų stiprybė yra vienybėje, PATIRIAMOJE IŠ TĖVO, IR JO PATIES MUMS VISIEMS SUTEIKIAMOJE MEILĖS IR GĖRIO PAGALBOJE.
O tai pati stipriausia pagalba – MEILĖS – visoje planetoje, ir net kūrinijoje.
Dėl to ir mes būsime NENUGALIMI TĖVO MEILĖS IR ŠVIESOS PASIREIŠKIMAI VISAI LIETUVAI, VISAM PASAULIUI, URANTIJAI.
Tai yra mūsų ateities TIKROVĖ. Joje dalyvaus milijardai mūsų sielos brolių ir sesių. Bet pradžia bus nuo mūsų saujelės čia, mūsų Lietuvoje.
Aš jus kviečiu į dvasinį Lietuvos, ir Urantijos, išlaisvinimo žygį-gyvenimą, ką tik man padiktuotą TĖVO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas Vilnius, 2007 m. liepa 30 d.
Algimantas
2007-07-30 17:23:50
Komentarai
Kaip malonu skaityti tavo pranešimą Aidai :) Nes tu esi toks pats besiveržiantis pažinti gyvenimą, kaip ir kiti. Nes gyvenimas yra įdomus, gyvenimas mums yra dovana, ir šito suvokimas taip pat manau yra dovana :)Ir jokio skirtumo kiek metų užtruko vidinis virsmas žmogaus viduje, svarbu tai, kuo tampi diena iš dienos (nuostabi mintis iš UK). Svarbu nuolatinis ir tyras Dievo pažinimo troškimas, visa kita ateina savaime. Keičiasi mintys, gyvenimas...kiekvienam žinoma skirtingai, nes visi mes absoliučiai skirtingi ir tai nuostabu :)
Jurgita
2007-08-06 16:51:41
Aha, žinau.
Bet kažkaip anksčiau ta senatvė atrodė baisesnė. Dabar gi žiūrau, kad visai nieko.
Aidas
2007-08-06 14:59:09
Pasenai seni,pasenai.
Aidui
2007-08-06 13:49:12
Miela seserie Gilė,
matau, kad mano balsas tau ne autoritetas, bet tikiuosi, kad girdi ne tik "tėvo ambasadorių" "didingus" pranešimus, bet ir paprasto pasauliečio, nepretenduojančio į "šviesos nešėjo" vaidmenį, tenorinčio pasidalinti savo išgyvenimais, pasisakymus. Todėl viliuosi, kad nors ir atmesi šiandien mano "sapaliones", bet gal kadu nors jos tau ims ir pravers...
Noriu pasakyti, kad ateis laikas, kai Tėvas tau parodys ir kitus įdomius ir svarbius dalykus, kai Jis apšvies kitus gyvenimo aspektus, ir šiandieninės tavo žinios tau staiga pasirodys, kaip čia pasakius, na, šališkos, ar pretenzingos. Nepalaikyk įžulumu, bet šiaip noriu pasiklausti, kiek laiko praėjo nuo tada, kai gavai suvokimą apie savo minčių ir energijų keitimo būtinybę? Žinoma, jokiu būdu negaliu pasakyti, kad jeigu tai įvyko prieš penkis metus - tai permažai, o jeigu prieš 20 - tai perdaug. Nes visi mes skirtingi, ir vieniems kelias gali užtrukti 50 metų, o kits, žiūrėk, jau ir po kelių metukų susivokė, kad tai, nuo ko pradėjo dvasinį augimą, šiandien atrodo kvailokai. Tad niekada nesakyk niekada, - nes jeigu atsistiks taip, kad po 20 metų žegnodamasi prie Švenčiausios Mergelės Marijos atvaizdo, prisiminsi šią dieną ir truputėlį parausi iš gėdos, žinok, kad taip buvo numatyta iš anksto mūsų Tėvo. Nors šiandien tai laikai neįmanomu dalyku...
Neskubėk daryti GALUTINIŲ išvadų. Tai ne tavo ir ne mano jėgoms. Nors ir esame savo likimų kalviais, bet juk VIEŠPATS KELIAI NEŽINOMI.
Aš, nevykėlis Aidas, tai patyriau. Buvo metai, kai variau ant krikščionių, juokiausi iš Jėzaus Kryžiaus, - "žinojau", kad tai tik "kvailų" ir "aklų" prislėgtų žmogelių religija (juk aš buvau "dvasiškai išprusęs"!), o šiandien atgailauju Bažnyčioje... Ir reikėjo, kad praeitų bemaž penkiolika metu tam virsmui įvykti. Ir dėkoju Šventąjai Dvasiai, kad tai įvyko!
Oi, neskubėk atmesti ateities, neskubėk.
Aidas
2007-08-06 12:17:39
Petrai, suprantu tavo dėkingumą Algimantui. Ir tai labai gražu. Tačiau ne su viskuo noriu sutikti. Nėra vidutinių žmonių – visi mes labai skirtingi, bet visi esame to paties Tėvo vaikai – vienodai mylimi, turintys vienodas teises ir galimybes. Tik nuo mūsų pačių priklauso mūsų dvasinis kelias, nuo to kaip sugebame mąstyti patys savo galva, o ne dairytitis į kitus ir elgtis „kaip visi“ pagal kažkieno primestus standartus nesukant sau galvos ar mums to reikia. Dvasinio kelio pradžioje bažnyčia gali padėti (jei dvasininkas savo tarnystėje iš pašaukimo), vėliau kyla klausimai į kuriuos jokie dvasininkai nebegali atsakyti, bet yra ir išimčių – yra jų tarpe ir tokių, kurie prasilenkia su jų elgesį reglamentuojančiais reikalavimais ir švelniai nukreipia link tiesioginio bendravimo su Gyvuoju Tėvu širdyse be tarpininkų.
Tikrai neverta bastytis po pasaulį ir ieškoti Tėvo. Su juo galime susitikti kasdien savo širdyje, tyloje ir ramybėje, galime gauti atsakymus į visus mūsų klausimus taip, kad jie bus mums suprantami (adaptuoti mums). Ir tikrai nieko dirbtinai čia nepadarysi. Tėvą surasime, o vėliau ir išgirsime tik patys to nuoširdžiai, tyrai, ramiai siekdami. Tačiau, mano galva, pati esmingiausia savybė dvasiniame kelyje yra meilė. Tik būdami harmoningoje būsenoje galime tikėtis tiesioginio kontakto. Ir dar....ne tik per UK galima surasti Tėvą, yra ir daugiau kitų kelių, ir visi jie geri – jei veda į Dangiškąjį Tėvą. Aš irgi suradau ne per UK, bet šią knygą mielai skaitau, nes joje randu daug papildymų, paaiškinimų, nors terminai kažkiek vargina ( kol surandu atitikmenis su kitais mokymais).
Gilė
2007-08-06 00:19:29
kiek besisuksi į "save", vistiek kažkokia nematoma ir nenugalima jėga atgręžia į "kitus", nors tu ką....ar ne, Petrai?
Taip ir liko neaišku- tas dvasinis pasaulis "mumyse" ar vistik knygoje..?
Mes
2007-08-05 21:40:06
Gile , ką tu rašai - sutinku visu šimtu procentų . Taip , dvasingumas ir naujo pasaulio atradimas prasideda tik nuo savęs . Nes , kaip ne paradoksas , šio naujo dvasinio pasaulio nereikia ieškoti nei Tibete , nei Indijoje , nes jis yra čia pat - mumyse . Mūsų sąmonės orientacija į naujus dvasinio mąstymo lygius ir padeda pažinti šį naują pasaulį , kuris atsidario tiek , kiek pažengė mūsų mąstymas virš bažnytinio mąstymo . Bet pradžioje , tai geras bažnytinis mąstymas tikrai veda dvasingumo kryptimi . Tik vėliau , besiplečianti dvasinė sąmonė , pradeda trokšti naujų žinių , kurių neranda pas kleboną. Bet eiti į savo proto vidų , kol pats protas nepribrendo savianalizei ir norui savo paties pažinimui , dirbtinai nelabai ką pastumėsi.
Visiems , vidutiniškai normaliems žmonėms , iš tiesu pilnai užtenka tų bažnytinių tiesų. Žmogus pradeda maištauti prieš sistemą , tada , kai ši nebesugeba jo aktyviai besivystančio dvasinio mąstymo nei patenkinti , nei paaiškinti aplink esančių ir vykstančių šio pasaulio reiškinių . Tada vienetų vienetai ieško išminties Kabaloje , Vedose , Šv. Rašte , Tibeto vienuolynuose , kol pamato , kad tik Urantijos knygoje surado visų klaidžiojančių tūkstantmečių klausimų atsakymus.
Šiandiena , mes šios išminties galime semtis iš nuostabios Urantijos knygos. Mielieji žmonės , mūsų gerbiamas Algimantas nuostabus ir didelės išminties žmogus , aš tai asmeniškai labai esu dėkingas , kad jo dėka , šiandiena aš galiu semtis išminties iš Urantijos knygos ir net kitus pamokyti .
Petras
2007-08-05 20:19:22
Tikrai – pasistenkim kalbėti į temą. Dėl to liūno, tai jis gali ir išnykti. Tai įmanoma pasiekti sąmonės, minties galia. Neskubėkit laikyti tai svaičiojimu.
Jėzus atėjo į žemę ir atnešė naują mokymą apie Dievo karalystę kiekvieno mūsų viduje, mokymą kaip atskirti kas yra realybė, o kas tik iliuzijos. Dabar išplitę samprotavimai apie ribotus išteklius, ribotas kiekvieno žmogaus galimybes yra mitas. Žemės planetoje ne visada taip buvo. Buvo laikai,( o ir dabar yra) sugebančių materializuoti bet ką, t.y. paimti bet kokius daiktus iš erdvės. (Su Dievu viskas įmanoma). To pasiekti galėtų kiekvienas, pasiekęs Kristaus sąmonę.
Dabar gi, žemėje paskleista ir įteigta mintis, kad pats žmogus nieko negali – tik išrinktieji (elitas) gali tiesiogiai bendrauti su Dievu, kad tik išrinktieji gali atleisti nuodėmes, kad tik išrinktieji gali valdyti – visi kiti neverti. Taip dirbtinai sukurta iliuzija – ir masės žmonių yra jos nelaisvėje. Bet kokią laisvą mintį ir naujai atrastą Tiesą skubama apšaukti nenormalumais. Patys suprantate kas už visų šių interesų stovi.
O jei kalbėti apie ateitį, visuotinį išsilaisvinimą iš dvasinės vergovės – tai turime pasiekti tokį lygį, kad didžioji dauguma žmonijos įgytų Kristaus sąmonę. Tada įmanomas visos žmonijos perėjimas į Naująjį amžių kitaip vadinamą Aukso amžiumi. Tikrai – tam tikrų jėgų godumas dar klesti, bet pasikeitimai jau vyksta. Ir jei siekiame tikslo ir tikimės pačio geriausio rezultato, tai turime ne kovoti, bet - KEISTI SĄMONĘ, pradedant nuo savęs.
Gilė
2007-08-05 07:27:40
Kreipkite savo mintis ir žodžius link pazityvaus mąstymo . Kai žmogus nesugeba sklandžiai surišti savo minčių - demonstruoja savo dvasinį skurdumą . Irute ir Gile , aš jums to netaikau , bet kitos personos tai kaip iš medžio iškritę , rašo bet ką , ne į temą , bet į tvorą
Petras
2007-08-04 23:36:03
Ne narkomanijos liūną turėjau galvoj. O norėjimo pasirodyti ir reklamavimosi neriantis iš kailio, kad tik kuo nors patrauktų. Žmoniją pražudys panašiame liūne esančiųjų godumas, atvedęs į globalizaciją.
Gilei
2007-08-04 22:36:16
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]