Forumas: temos peržiūra
Kviečiu jus į LIETUVOS, ir visos URANTIJOS, DVASINĮ išlaisvinimą
Kviečiu jus į LIETUVOS, ir visos URANTIJOS, DVASINĮ išlaisvinimą
Visos religijos yra iš Dievo. Nėra nė vienos be Dievo. Net ir budizmas, dievybe pavertęs žmogų, Sidhartą Gautamą, kuris po nušvitimo buvo pradėtas vadinti Buda Gautama – Apšviestasis Gautama, o po kelių kartų apie jį kalbėjo tik kaip apie Budą, ir pradėjo aukštinti nebe kaip dvasiškai nušvitusį žmogų, bet kaip pačią Dievybę.
Visi aukštesni IDEALAI žmonijai yra perteikiami per visą jos vieno milijono metų istoriją iš aukštesnių šaltinių.
Tačiau jie nepateikiami ant padėklo, kaip konkretūs materialūs daiktai. Dėl to daugybė sampratų, idėjų, ir idealų per kartų kartas buvo tiek iškraipyti, jog tai turėjo ne vieną kartą tragiškų pasekmių visai žmonijai. Tuo labiau,kad ir dvasios, turinčios laisvą valaią irgi iš Tėvo buvo nukyduos iš Tėvo šviesos ir meilės kelio. Dėl to tamsa Urantijoje dar labiau įsiviešpatavo ilgiems tūkstantmečiams. Išnyko net atskiros rasės – raudonoji, mėlynoji, oranžinė, ir žalioji.
Tačiau net ir likusios rasės vis tiek toliau, su didžiulėmis kančiomis ir skausmu vis siekė meilės ir šviesos. Kai kuriais laikmečiais sėkmingiau, kai kuriais net nusirisdamos žemyn, kad toli prarasdavo tai, kas jau buvo pasiekta anksčiau.
Ir visą laiką žmogui buvo suteikiama dvasinių jėgų pagalba ir parama. Tačiau niekada nesikišant į žmogaus laisvą valią, kuri yra padovanota kiekvienam kūrinijos tvariniui iš Tėvo. Dėl to visą laiką žmogų lydėjo ir jo siekis pažinti tai, kas yra jam neprieinama – aukštesnę jėgą.
Dėl to visada žmogus, pagal savo išmanymą, garbindavo stipresnę jėgą, ir jos prašydavo apsaugos ar pagalbos naikinant kitus jam nepatinkančius. Tai buvo žmogaus tamsumas. Bet ir to tamsumo sąlygomis jis turėjo savo primityvią religiją.
Dabar artėja metas pasiraitoti rankoves ir eiti į laukus, nes derlius gausus, o darbininkų maža.
Tačiau prieš eidami jūs turite patys gerai susimąstyti – KAS jūs esate. Kad žinotumėte, ko tame dvasinio derliaus lauke siekti. Kad atpažintumėte savo sielos brolius ir seses, kurie jau yra atsivėrę savo siela, o kuriems dar reikia ir jūsų patarimo, kaip tą padaryti.
Visiškai nesvarbu, kokiu vardu pavadinsi Dievą – Alachu, Jėzumi, Buda, Absoliutu, Tėvu, Sai Baba, Krišna – svarbu, kad su Juo būtum NUOŠIRDUS.
Nuoširdumas yra tokia žmogaus savybė, kuri ateina į jo vidų, jo charakterį iš Tėvo dvasios, Minties Derintojo, kuris ir gyvena žmogaus prote.
Dėl to nuoširdumo negalima nei nusipirkti,nei išmokti perskaičius daug ir gražių knygų, nes tai gyvo bendravimo su Dievu pasekmė – atsivėrusi siela, kuri visada yra NUOŠIRDI.
Nuoširdi siela, tai reiškia niekada neapgaunanti kitų, neįžeidinėjanti kitų, visada vienodai mylinti visus ir vienodai besielgianti su visais, visada natūrali ir draugiška, atvira, ir nebijanti pavojų, kurie gali iškilti žmogaus fiziniam kūnui, visada siekianti dieviškosios tiesos ir dieviškojo teisingumo, visada tarnaujanti su atsidavimu Tėvo vedimui iš vidaus.
Kadangi žmogus, tikrasis žmogus, ne jo fizinis apvalkalas, fizinis kūnas, kuris yra labai laikinas, visada siekia meilės ir šviesos, tai jis ir nėra tas aš, kuris turi guvulinių savybių, tokių, kaip pykčio, pavydo, neapykantos, gobšumo, keršto, baimės, viešpatavimo kitų atžvilgiu net pažeidžiant jų laisvą valią, psireiškimą.
Tikrasis žmogus yra tas vidinis aš, kuris pajunta Tėvą savo viduje. Tik tada jis gali prisipildyti, per atvertą sielos vožtuvą, Jo meilės, kuri ištirpdo baimę ir visas kitas ankstesnes gyvulines savybes.
Net ir liūtas, būdamas sotus, ramiai snaus, nekreipdamas dėmesio į žingsniuojantį žmogų, jeigu šis neišsigąs ir nepradės pats skleisti žemo dažnio baimės virpesių, tuo sutrikdymas aplinkos virpesius, tuo pačiu ir liūto jaučiamus. Kada tik tie virpesiai pasikeis į žemesnius, liūtas irgi pajaus pasikeitimą, kuris ir jį išgąsdins, nes jis nesuvoks to pasikeitimo priežasties, bet matys jam svetimą ir tuos jam nemalonius virpesius skleidžiantį objektą. O žvėris iš baimės ginasi agresyviai. Štai tada jis ir puls tą žmogelį. Ne žmogų, bet žmogelį.
Todėl žmogus turi nuoširdžiai siekti tikrojo aš įsiviešpatavimo savojo gyvulinio aš atžvilgiu. Šito padaryti jis negali VIEN TIK SAVO JĖGOMIS. Per daug jį yra užvaldžiusios gyvulinės baimės, kad tik kas jo gyvulinio ego nesumenkintų.
Štai čia ir prasideda visos žemiškosios problemos.
Žmogus klaidingai mano, kad jį kas nors gali įžeisti, supykdyti, sumenkinti, išgąsdinti, jam pakenkti, net jį sunaikinti. Tai pati didžiausia klaidinga nuostata, kokią tik gali turėti dabartinis žmogus.
Visa tai gali atsitikti tik gyvuliniam aš, bet ne tikrajam mirtingojo aš, kuris yra visas iš Tėvo.O jeigu jis yra Tėvo padovanotas kaip amžina asmenybė, tai jo neveikia jokie gyvuliniai instinktai ir savybės. Dėl to jis yra DIEVIŠKAS, O TUO PAČIU IR NEMIRTINGAS PER VISĄ ATEITIES AMŽINYBĘ.
Štai kodėl jūs daugiau nebeturėtumete savęs laikyti materialiu pavidalu, kokį mato akys, o žvelgti giliau, KAS TUO PAVIDALU PASIREIŠKIA KASDIENĖJE APLINKOJE.
Jeigu jūs jaučiate savo viduje kam nors net mažiausią pyktį, kerštą, neapykantą, norą prieš ką nors pasipuikuoti, pasigirti, koks jūs šaunuolis, siekiate posto ar didesnio atlygio nedorais būdais, tai jūs dar nesate ŽMOGUS, tas tikrasis AŠ iš TĖVO. Jūs tiesiog dar esate GYVULINIO aš nelaisvėje, nes vadovaujatės gyvulių bandos instinktais ir jums aukštesni žmogaus idealai nerūpi ir jų nesiekiate, nes jų NESUVOKIATE.
Tačiau jūs skiriatės nuo gyvulio, nes savyje turite paties Tėvo dvasią, Minties Derintoją, kuris nenuilstamai ir kantriai žadina jūsų tikrąjį ir dieviškąjį aš, turintį vien tik dieviškųjų savybių.
Kiekviena religija moko gerų sampratų, tačiau tik TĖVO religija yra jus IŠLAISVINANTI IŠ GYVULINIO AŠ GNIAUŽTŲ, IŠVADUOJANTI JUS IŠ BAIMĖS IR NEGYVŲ RITUALŲ IR DOGMŲ.
O būtent tik tokioje laisvėje ir gali išsiskleisti sielos sparnai laisvam meilės ir gėrio skrydžiui kasdieniais darbais tiek Lietuvoje, tiek visoje planetoje.
Pasirūpinkite savojo AŠ LAISVE. Pasirūpinkite savo vaikų sveika ATEITIMI. Pasirūpinkite Lietuvos, ir visos URANTIJOS, tyros širdies politika ir ekonomika, švietimu ir šeima.
Tačiau tam, kad ŠVIESOS tikrovė greičiau pakeistų dabartinę tamsos iliuziją tiek Lietuvoje, tiek Urantijoje, iš jūsų teprašau vieno – aktyviai dalyvaukite tyros širdies gyvenime, pirmąjį žingsnį žengdami į Tėvo atradimą savyje.
Nesvarbu kokią religiją išpažįstate, atraskite savo tikrąjį ir DIEVIŠKĄJĮ AŠ atrasdami Tėvą savyje. Tik tada jūs pradėsite matyti ir kituose savo sielos broliuose ir sesėse Tėvo atvaizdus, nors ir ne tokius, kokių trokšta jūsų atsivėrusi siela, tik tada jūs ir galėsite jiems patiems irgi padėti žengti dar vieną žingsnį PIRMYN, kokį dabar padedu žengti jums ir raginu žengtii JUS DRĄSIAI, NES Tėvas yra jūsų VIDUJE ir jus saugo ir veda tik pirmyn, tik tada pradėsite vertinti KIEKVIENOS SAVO AKIMIRKOS IR KIEKVIENO POELGIO PRASMĘ., IR TIK TADA PAJAUSITE PALAIMĄ KASDIENYBĖJE IR DOROJE.
Ir tik tada prasidės TYROS ŠIRDIES POLITIKA IR EKONOMIKA pradedant kiekvienu iš mūsų. Ir ji iš mūsų širdies diktuojamų veiksmų pasklis po Lietuvą, ir po visą Urantiją.
Ji neatsiras BE MŪSŲ. Ji bus mūsų kuriama KASDIEN IR NUOLATINIAME RYŠYJE SU TĖVU, GYVU IR MYLIMU TĖVU.
Aš jus kviečiu dalyvauti Lietuvos, IR URANTIJOS, dvasiniame išlaisvinime taip, kaip dar ne taip seniai kai kurie iš jūsų aktyviai dalyvavote Lietuvos politiniame išvadavime.
Raginu neatidėlioti ir prisijungti prie dvasinio Lietuvos, ir Urantijos, išvadavimo nuoširdžiai, drąsiai, ir remdamiesi vien tik į TĖVĄ, esantį jūsų pačių viduje ir savo dvasia mus apjungiantį į VIENĄ ŠEIMĄ. Tik per Jo dvasią mes ir patirsime VIENYBĘ. O vienybėje yra STIRPYBĖ. Tuo labiau, kad mūsų stiprybė yra vienybėje, PATIRIAMOJE IŠ TĖVO, IR JO PATIES MUMS VISIEMS SUTEIKIAMOJE MEILĖS IR GĖRIO PAGALBOJE.
O tai pati stipriausia pagalba – MEILĖS – visoje planetoje, ir net kūrinijoje.
Dėl to ir mes būsime NENUGALIMI TĖVO MEILĖS IR ŠVIESOS PASIREIŠKIMAI VISAI LIETUVAI, VISAM PASAULIUI, URANTIJAI.
Tai yra mūsų ateities TIKROVĖ. Joje dalyvaus milijardai mūsų sielos brolių ir sesių. Bet pradžia bus nuo mūsų saujelės čia, mūsų Lietuvoje.
Aš jus kviečiu į dvasinį Lietuvos, ir Urantijos, išlaisvinimo žygį-gyvenimą, ką tik man padiktuotą TĖVO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas Vilnius, 2007 m. liepa 30 d.
Algimantas
2007-07-30 17:23:50
Komentarai
Ne visai sutinku, kad reikia tik pasyviai žiūrėti kaip kiti skęstą liūne. Reikalas tame, kad išsilaisvinti iš to liūno gali visi – tik vieni čia ir dabar, kiti net ir paskutinę savo valandą atsigręžę į Tėvą, paprašę atleidimo ir leidimo grįžti pas Jį. Reikalas tame, kad tame liūne, net tada kai jau beviltiškai blaškomasi ir ieškoma už ko užsikabinti ne visi prisimena Tėvą, - čia mes galime padėti vien jau priminimu. Pati susidūriau kai į reanimacijos skyrių atvežė jauną, turintį puikų išsilavinimą, turėjusį gražių profesinių pasiekimų, bet viską stebuklingai greit praradusį per narkotikus. Kai atgavo sąmonę, jam norėjosi išsikalbėti – šiurpu, bet tas jaunas ir talentingas žmogus buvo pastoviai „draugų“ vaišinamas ir pratinamas jam pačiam to net nesuvokiant. Būna ir taip. Jo būklė beviltiška – turiu galvoje materialų kūną, bet siela turi šviesią ateitį, kadangi jis sugebėjo net ir tokioje būklėje padaryti tinkamą pasirinkimą. Su Dievu viskas įmanoma.Gilė
2007-08-04 20:38:24
Nu va, pagaliau išspaudei: "Išeitis tik viena – pakilti savo sąmonėje virš viso to, leisti tam srautui praplaukti pro šalį." Ir nesikišti ten, kur nereikia. Tų su taurėmis iš jų liūno neištrauksi, nes jiems ten šiuo momentu labai gerai. O kai bus išspirti, galbūt patys pradės mąstyti, o galbūt ir nepradės. Kiekvienas pats susilaukia atpildo už savo veiksmus. Ir be jokių išimčių. Pavyzdžių aplinkui apstu. Be to, ir už gerus veiksmus, bet kurių niekas neprašė, taip pat - būna išvadinamas vagimi ir prilupamas. Taip kad žiūrėkim savo ir džiaukimės tuom ką turim. Visiems sėkmės ir ramybės!
Gilei
2007-08-04 15:23:34
Kodėl nesusikalbama, net jei bandoma tai padaryti? Priežastis sąmonėje ir mąstyme. Dauguma oponentų nepajėgia suprasti, kad tai kas kartais būdinga jiems – visiškai neaktualu ar net neliečia kitų. Pavyzdžiui visai neseniai buvo bandymas įpiršti mums baimę, apie ją kalbėti, bijoti savo pasirinkimo, dabar oponentai mato nervinimąsi, aklumą, nenorą matyti. Kodėl yra taip - tarsi tarpusavyje kalbėtųsi ateiviai iš skirtingų planetų?
Dvasiškai atgimę žmonės kalba tik tai ką galvoja, nes jų sąmonė jau kitokia. Ir jei oponentai meta replikas – kad tai nenormalu – tai, ačiū už komplimentus. Nes kas gi yra normalu? Kokie standartai galioja dabartinėje mūsų visuomenėje? Ar normalu žurnaluose matyti vulgarius apsinuoginimus, vertybių skalėje regėti vos ne pirmoje vietoje seksualumo kriterijų, detalius aprašymus kaip keisti savo partnerius ir sausiems išplaukti iš bėdų, regėti „elitą“ su taurėmis rankose ( tai reklama?) ir dar dagybė kitų dalykų. Ar tai normalu? Jau nekalbu apie pelno vaikymąsi, išnaudojimą, narkotikus, nesiskaitymą su kitų žmonių teisėmis? Ar su visu tuo reikia sutikti? Kai kas ragina su šiomis blogybėmis kovoti. Bet – kuo daugiau kovoji, kuo daugiau apie tai mąstai – tuo labiau įsitrauki į tų blogybių verpetą. Sąmonės, kaip ir bet kokios kitos energijos, savybė yra ta – kad ji pritraikia į save panašią. Jei susiduriama su kokia problema ir jai skiriama labai daug dėmesio – pritraukiama dar daugiau problemų ir bėdų. Štai kodėl bėdos po vieną nevaikšto. Išeitis tik viena – pakilti savo sąmonėje virš viso to, leisti tam srautui praplaukti pro šalį. Štai kodėl jūsų siūlomos temos apie baimę, nepasitikėjimą – nepriimtinos. Apie tokius dalykus kalba tik tie kas juos jaučia – bet tuo pačiu jie pritraukia dar daugiau neigiamų vibracijų neigiamų vibracijų sau.
Gilė
2007-08-04 08:53:27
Patologui.Krikščionys,budistai,musulmonai,krišnaitai,ir ki-
ti,pajudėkime iš sąstingio,darykime ką nors,jeigu suprantate apie ką aš kalbu.Mielieji katalikai,jeigu atsi-
randa jusų miestuose,miesteliuose,kaimuose grupelė žmonių,
kurie susirenka kolektyviniai maldai,diskusijoms apie Dievą
ar dvasines problemas,tai nebūtina po tų susibūrimo namo du
rimis pilti pamazgas su išmatomis.Tai ne iš piršto laužtas
faktas,prieš keleta metų tai buvo Šakiuose.Tegul per pa-
mokslus kunigai paaiškina uoliom moterėlėm,kad maldai gali-
ma susirinkti ir ne vien tik į Bažnyčias,ne vien tik nusta-
tytom dienom ir valandom,ir kuo daugiau,kuo dažniau tai bus daromą,tuo visiems bus geriau.Sukoncentravus kolekty-
vinę sąmonę į vieną tikslą rezultatai gaunasi stulbinan-
tys.Komunistinė sąntvarką sugriuvo be didelių kraujo pra-
liejimų .Patikėkit manim,anais laikais šią intencija kole-
ktyviai meldžiamasi buvo daug,ypač jaunimas rinkdavosi mal-
dai ir diskusijoms,slaptai rinkdavosi.Tai tiek norėjau pa-
sakyti.Kas mes bebūtume,ar krikščionys,ar urantai,ar musul-
monai,visų pirma būkime žmonėmis,Dievą ir vienas kitą my-
linčiais žmonėmis,o meilė neskirsto nė vieno,nei pagal re-
ligijas,nei pagal kąstas,nei pagal išprūsimą,nei pagal so-
cialinę padėtį.Palinkėčiau sau,visiems,o ypač jaunimui
šviesiasnės ateities.
Su meile
IRENA
2007-08-03 14:55:49
Štai tau, krikščioni, gauk į snukį...
Prisipažinkite, mielieji, bent patys sau, kad Krikščionybė jus tiesiog nervina....
Kaip kitaip suprasti jūsų bukus tvirtinimus apie tai, kad garbinamas TIK miręs Jėzus; kad draudžiama krikščionims tiesiogai kreiptis į Tėvą; kad krikščionys nepripažįsta Gyvo Dievo...
Irena, ir kiti, patys nejučia tapę aktyviais antikrikščioniais, iš kur pas jus toks patologiškas nenoras matyti Krikščionybėje tai, kas ji yra ištikrųju, bet skleisti visiškas nesąmones?
patologas
2007-08-03 12:37:19
Dar kartą dėkoju ,mielieji, už pasveikinimus.Labiausiai ma-
ne žavi Jūsų Petrai,Gile ir kitų, turinčių toliasne įžval-
gą,mastymas,matymas.Paskaičiusi jūsų išdėstytas mintis iš
naujo jautiesi pakylėtas,sustiprėja tikėjimas,kad ne viskas
yra prarasta.Turiu prisipažinti,kartais aplanko toks "juo-
das pesimizmas",nors kauk.Aš stebiu,stebiu aplinką kurioje
gyvenu.Kaip man gaila kai kurių jaunų žmonių,neišskiriant
nei mano sūnaus.Žvelgiu į, gatvėje sutiktus jaunuolius ir
dažniausiai matau,liūdnas akis.Yra ir mano giminėje jaunimo
kuris atidėjo studijas,važiuoja į Norvegiją užsidirbti,sun-
kiai uždirbę pinigus išleidžia norimėms daiktams,ir toliau
rydami antidepresantus dirba užsienyje po 14 valandų į pa-
rą.Ir tai yra pats geriausias variantas,dar reikia dėkoti
tokiam jaunimui,kad iš nevilties nepasinėrė į narkotikus,
alkoholį ir t.t.Todel su didelia viltimi aš,atradusi Uran-
tijos svetainėje bendraminčių prisijungiau prie kolektyvi-
nės maldos,prie diskusijų,gal tas daugeliui padės atsipei-
kėti,prisijungti.Kas neleidžia tradicinei Bažnyčiai Lietu-
voje užsiimti didesne veikla jaunimo tarpe,kaliniu tarpe,
mokyti tikėjimo į GYVAJĮ DIEVĄ esantį kiekviename,kodel
tą Dievą padarė tokį juokinga,su kurio reikia bendrautį tik per ritualus ir tarpininkus.Mano brolis su maldą lūpuo-
se praėjo Afganistano karo pragarą,net sužeistas nebuvo.
Tuometinėje sovietinėje armijoje nebuvo jokių tarpininkų
tarp kario ir Dievo.Tai tiek norėjau pasakyti.
Linkiu visiems dvasinės ramybės.
Su meile
IRENA
2007-08-03 11:41:02
Su gimimo diena Irute. Nepergyvenk, kad ne visada galime susikalbėti forume. Viskas keisis. Priežastis, manau, tame, kad vieni jau yra išlaisvinę savo sąmonę iš masinės sąmonės gniaužtų, įvairių sistemų, išmokę atpažinti tikrus mokytojus nuo netikrų, kiti dar nebaigė šio etapo. Verta atkreipti dėmesį į tai – kur tos tiesos ieškoma. Jei ieškome tiesos biblijoje – tai joje, Irena tiksliai pastebėjo, tik dalis tiesos. Biblija tokia kokią matome šiandien ne visada buvo tokia, ji pakoreguota, išmesti atskiri mokymai. Bet esminis dalykas kodėl biblija tėra tik dalis tiesos – Petro ir kitų Jėzaus mokinių nesugebėjimas visiškai perimti Jėzaus mokymo, visiškai priimti Jo sąmonę, pajausti visišką vienybę su Juo ir Tėvu - veiklos rezultatas. Prisiminkime kaip jiems rūpėjo, kas bus iš jų viršesnis, o įtikėjimui reikėjo paprasto prisilietimo, Petro trys išsižadėjimai ir t.t. Tėvo tiesa ir jos pažinimas įmanomas per visišką vienybės jutimą. O kaip gi tai pasiekti jei gyvendami čia žemėje visi esame labai stipriai veikiami masinės sąmonės, suformuluotų mąstymo stereotipų, įvairiausių moralinių normų grudamų į mūsų sąmonę įvairiausiais būdais: per laikraščius, filmus, televiziją, reklamą, muziką. Skaitydami, žiūrėdami ir klausydami mes tuo metu mintimis pasineriame į tą gyvenimą kaip tikrą, priimame tas tiesas kaip tikras – nors laikinai ( bet pėdsakai lieka). Per visą gyvenimą nuo pat vaikystės esame veikiami ( tame tarpe ir per mokyklą) – taip, kad imtume mąstyti vienodai, stereotipiškai. Mums nepaliekama laisvės. Mūsų sąmonė yra užteršta, mes stereotipų nelaisvėje. Kas pabandė paskaičiuoti kiek laiko yra taip dirbtinai mums brukamos „tiesos“ ir įvairūs „mokymai“? Ir kiek laiko mes turime visiškai savarankiškai ieškoti atsakymų į savo klausimus? O jei ieškome tai – kur? Ar niekada nekilo jokių klausimų į kuriuos atsakymų biblijoje nerandame? Net ir tuo atveju – kai švarus informacijos šaltinis randamas – ar gali žmogus priimti tiesą – jei jo sąmonė perpildyta stereotipų? Tada jis paprasčiausiai priima tą tiesą kaip kažką „ne taip“ – nes skiriasi nuo jo sąmonėje jau įsitvirtinusių stereotipų. Reikalas tame, kad norint objektyviai savarankiškai, be aplinkos prievartos priimti tiesą ir savarankiškai pasirinkti mokytojus – tai galime padaryti tik prieš tai išsivalę ir atsiriboję nuo mums dirbtinai ir per prievartą sugrūstų stereotipų. Tiesos ieško visi, net maži vaikai, jie intuityviai jaučia , kad turi kažką surasti, kažką padaryti ir vis ieško ...ieško savo kelio.
Gilė
2007-08-03 07:02:02
Su gimimo Diena , ponia Irute. Ta proga linkių daug laimės ir sveikatos.
Aidai , štai Irena rašo , kad visur reikalingas nuoširdus tikėjimas . Tai ar gali žmogus turintis nuoširdų tikėjimą vadovautis netikru pranašu , jeigu tas pranašas kalba tą patį ką ir tu rašai , Aidai. Kas gi čia ruošiasi menkinti Jėzaus Kristaus darbus ir Jo mokslą - evangeliją . Visi mes sukamės apie Tiesos ir Šviesos pagrindinį stulpą . Tik mūsų aiškinimai , komentarai kiekvieno kažkiek skiriasi . Na , Aidai , koks tas pranašas gali būti netikras , jeigu kalba eina apie pagrindinį dalyką , žmogaus sielos ugdymą ir jos pasiruošimą siekti nemirtingumo , vadovaujantis Dievo Tėvo valia ir Jėzaus Kristaus kviečiančiais žodžiais. Na gal visą tai prasilenkia su kataliko tikėjimu , bet jokiu būdu tai neprasilenkia su dvasiniu ugdymu savo asmenybės ir nuoširdžios meilės tik Vienam Dievui Tėvui , jo sūnui Kūrėjui Jėzui Kristui ir Šventajai Dvasiai .
Petras
2007-08-02 19:56:41
Mielieji,dėkoju už nuoširdžius pasveikinimus ir palinkėji-
mus.Geri žodžiai visuomet šildo sielą,ar tai būtų gimta-
dienio proga,ar tai būtų pasveikinimas su nuostabiu rytme-
čiu,ar gedra nauja diena.Mes kartais gėdijamės savo gerus jausmus išreikšti žodžiais,nekalbu apie visus,gal labiau
galėčiau prisitaikyti šį pasakymą sau.Šiandien pažvelgiau
labiau į savo praeitį.Matau ten užguitą vaiką pilna komp-
leksų.Toje praeityje žodis"MEILĖ" asocijavosi su kažkuo la-
bai nešvaraus.Mielas Aidai nesu tobula,bet tos mano pers-
kaitytos knygos mano sielai tikrai daug davė,bent žinau
kur reikia kreiptis,kas padėtų pažintį pačią savę.Ir net
dabar,sulaukusi žilo plauko,kartais,aplink savę matau daug
netobulų žmonių,kurie mane suerzina ir nevisuomet pavyksta
man nuslėpti jiems antipatiją.Ir tik pajutusi iš vidaus la-
bai subtylia mintį,sudrausminu save;"o,kas aš tokia esu,
kad artyma savo smerkių",iškart prisimenu Jėzaus pasakytus
Žodžius,kad aš savo akyse net rąsto nematau,o iš artymo
akies ir krislą iškrapštau.Kalbu atvirai, ir šito nesigė-
diju.Kalbėdamas apie netikrus pranašus Kristus mokė juos
atpažintį iš jų darbo vaisių.Savo dvasiniuose paieškose su-
tikau įvairių Mokytojų,aiškeregių,aš juos stebėdavau ir
kai pajusdavau,kad manimi pradeda manipuliuotį,verčia juos
pačius garbintį,aš traukdavaus nuo jų.Buvo ir pinigams la-
bai godžių.Nesiplėsiu,nenoriu niekam būti teisėju.
Per vieną Dievui pasišventusia sielą,Jėzus yra pasakęs,kad
Šventajame Rašte tiesos yra like maždaug 30 procentų.Ir aš
tuom tikiu.Troškau tikros tiesos apie Jėzaus gyvenimą, UK
knyga šitą mano troškimą tenkina.Tikiu,kad UK knygoje Ado-
mo ir Ievos istorija yra tikra ir visa kita yra nauja ir
įdomu.Keistis nebijau.Žmonija naujoves visuomet sunkiai
priimdavo.Apie tai byloja istorija.Už ką sudegintas buvo
Džordanas Bruno,visi gerai žinom.Tai tokia yra mano nuomo-
nė.Palinkėčiau nebijoti keistis.
Su meile
IRENA
2007-08-02 15:59:01
Ira, matau, kad labai stengeisi ir tebesistengi dvasiniame kelyje. Ir tavo pastangos per šitiek metų atvedė tave prie taško, kuriame jautiesi mokanti atskirti kas yra tiesa, o kas melas, kas tave veda į Tėvą, o kas nuo Jo. Dabar tu skaitydama raštus ir diktantus iš dvasinių būtybių jau tvirtai suvoki, kur yra gerai, o kur blogai. Teisingai supratau? Vadinasi, kai Jėzus mums per Bibliją praneša, kad atsiras daugybė apsimetėlių-pranašų, tai, pagal tave yra netiesa. Vadinasi, meluoja Biblija. Tu tai jau tvirtai žinai. Žinai, kad nėra tokios jėgos arba tokio "pranašo", kuris galės tave suklaidinti, nes tavo dvasinis lygis peršoko į tokią pakopą, kurioje tu drąsiai gali spręsti ir skelbti kas yra tiesa, o kas ne, kas mus šviesina, o kas veda į dvasinę mirtį. Ir jautiesi, turbūt, tokia šviesi ir visagalė, kad niekur ir niekada nesuklupsi, nes esi visur ir visada teisi.
Ir jeigu taip yra, jeigu tai, ką dabar parašiau, tau tinka, ar neatrodo, kad čia kažkas ne taip? Ar neįsismelkia kartais įtarimas, kad žmogus, nors ir labai atsidavęs "derintojų" įtakai, vistik lieka žmogumi? Ar tikrai nelieka galimybės suklysti?
Pgalvok apie tai gimtadienio proga.
Sveikinu ir linkiu sveikatos, tiek fizinės, tiek dvasinės!
Aidas
2007-08-02 12:12:44
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]