Forumas: temos peržiūra
Tėvo dvasios, Minties Derintojo, mokymas apie LIKIMĄ ir LEMTĮ, 2007 08 06
Mylimas Tėve, kai kurie iš mūsų norėtų sužinoti, kuo skiriasi likimas nuo lemties. Ar tokia ye lemtis, kada, sakykim, jaunas, dvidešimtmetis, doras ir tikintis vaikinas žūsta ar miršta. Kas tai yra? Toks jo likimas? Ar tai atsitiktinumas?
Mylimas Tėve, šį klausimą pateikiu Tau, bet jeigu galima, tai Tavo atsakymą norėčiau patalpinti mūsų Forume, kad ir kiti mano sielos broliai ir sesės galėtų susipažinti ir sužinoti Tavo paaiškinimą.
---------------------------------
Mano mylimas sūnau – likimas ir lemtis yra du sinonimiški žodžiai, kurie neturi iš esmės didelio skirtumo. Tačiau, kai kurie iš jūsų mėginate surasti juose skirtumų. Dėl to aš jums galiu mažyte dalele suteikti jūsų pačių minties vystymosi kryptį ir giją, kaip galėumėte į šituos du žodžius žvelgti savo žmogiškuoju žvilgsniu.
Likimas yra skirtas visiems mano sūnums ir dukroms ir jis yra VIENAS. Viskas sutelpa į manąjį likimą. O jūs galite sau prisitaikyti jums prieinamesnį ir paprastesnį žodį LEMTĮ, mėgindami jį suvoktį kaip jūsų asmeninį ir kasdienį kelią į mano visaapimatį likimą, suteiktą jums visiems ir kiekvienam.
Visa manoji kūrinija remiasi mano suteiktu ir paskleistu priežasties-veiksmo-pasekmės dėsniu, kuris objektyviai veikia visoje kūrinioje, nuo paties aukščiausio iki paties žemiausio kūrinijos tvarinio ir elemento. Viskas paklūsta šitam mano dėsniui.
Dėl to ir likimas mano yra suteikiamas jums visiems, ir tas pats – per mokymus ir tarnavimą iš meilės, ne iš pareigos, atvykti pas mane.
Tačiau aš kiekvienam iš jūsų esu namatęs konkretų ir asmeninį kelią, kaip jūs pas mane atvyksite. Ir šitą kelią jūs ir galite sau vadinti jūsų lemtimi. Aš nėi vieno, nei kito neatskiriu, nes aš vadovaujuosi tik savimi ir iš manęs nuolat sklindančia mano meile jums visiems.
Dėl to jūs, turėdami labai mažytį, vien tik žmogiškąjį, ir dar tik materialų patyrimą, kas aš esu jums, negalite suvokti, kad aš niekad nieko NEATSKIRIU. Visada man yra viskas viena ir ESU TIK AŠ. NĖRA NIEKO KITO BE MANĘS.
Visi tvariniai, visa net ir jūsų materialioms akims matoma judanti ir nejudanti milžiniškos ir vis augančios mano kūrinijos dalis, yra lygiai taip Aš, tik pasireiškiantis per mano priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio viekima mažesnėse kūrinijos dalyse. Dėl to jūs ir pasirenkate tokius sprendimus, kuriuos Aš žinau, kaip ir kada pasirinksite per visą ateities amžinybę. Būtent dėl tokio mano požiūrio ir žvilgsnio man neegzistuoja jokio likimo ir lemties skirtumo, kaip ir paties likimo, kaip atskiros realios sampratos, nes VISKAS YRA AŠ. Net ir tai, ką jūs pavadinate likimu ESU AŠ.
Tačiau jūs šitokio žvilgsnio suvokti esate nepajėgūs, dėl to žvelkite į savo likimą, kaip į mano jums pasiūlytą ir siektiną tikslą – patekti pas Mane Rojuje, o į lemtį žiūrėkite kaip į jūsų pasirenkamą kelią, mėgindami pagal savo supratimą įgyvendinti savo tikslus.
Ir nevisi iš jūsų turite tokių tikslų, kurie sutampa su mano jums pasiūlytu ir siūlomu likimu. Absoliuti dauguma siekiate savųjų tikslų, kurie net prasilenkia su Mano laisva valia ir meile. Štai tada jūs ir renkatės savo tikslų įgyvendinimo metodus ir jais imate vadovautis, jeigu jie vienu ar kitu atveju jums atrodo, kad yra verti jūsų tuometinio ir trumpalaikio dėmesio. Jūs renkatės savo lemties kelio atkarpą, kurioje ir patiriate priežasties-veiksmo-pasekmės manojo dėsnio pasireiškimą jūsų pačių asmeniniame patyrime.
Nė vienam iš jūsų aš nesiūlau nei skaudžių patyrimų, nei neįveikiamų kliūčių.
Jeigu jūs atsiduriate tokioje padėtyje, kad nebeturite jokios išeities, ir net ir nemėginate kreiptis patarimo į mane, jūs ir susilaukiate kančios tiek jūsų kūnui, tiek jūsų sielai. Tačiau tai toks jūsų pačių laisvos valios pasirinkimas.
Ir nevertinkite nė vieno jūsų sielos brolių ir sesių atliekamo materialaus veiksmo vien tik paties matomo veiksmo pasireiškimu aplinkai. Jūs nežinote, koks to veiksmo motyvas, kokie tą veiksmą atliekančio jūsų sielos brolio ar sesės jausmai, kokie energetiniai virpesiai tiek paties veiksmo metu, tiek ir dar toli praeityje iki to veiksmo atlikimo.
O kiekvienas virpesys gimdo naują virspesį, ir naują priežastį naujam veiksmui, o šito veiksmo bus nauja pasekmė. Ir tas atsitinka kas akimirką, tik jūs to nejaučiate ir nesusimąstote, kad kiekviena sekundė yra net tik išorinis laiko matas, bet taip pat yra pripildoma ir turinio, kaip ją jūs nugyvenate, kokiais motyvais.
Tie, kurie turi ryšį su manimi gyvą, ne ritualinį, tie jaučia ir savo gyvenimo prasmę ir trokštą šitą prasmę atskleisti ir kitiems mano vaikams, kurie jos dar ieško, bet nesuranda dėl to, kad nemato daugiau negu gali matyti jų materialus žvilgsnis ir girdėti jų materialios ausys.
Štai kodėl jūs turite suvokti, kad savosios lemties kelią į didįjį mano jums suteiktą likimą – patekti pas mane Rojuje – jūs koreguojate kiekvieną akimirką, kiekvieną sekundę, tačiau ne vakuume, ne izoliuotai, bet sąsajoje su praeities akimirkomis, ir praeties savo priimtais sprendimais. Net ir labai nereikšmingais, pavyzdžiui, kokia gatve nusprendžiate pasiekti savo darbą ar kokia mintimi pasveikinti pirmąjį bendradarbį. Ir tas kartojasi akimirka iš akimirkos.
Ir kuo daugiau savo lemtį nukreipsite į manuosius meilės virpesius, kuo dažniau su manimi bendrausite savo nuoširdžiu sielos atsivėrimu, tuo mažesnė paklaida bus jums siekiant savo didžiojo tikslo-likimo įgyvendinimo – patekimo pas mane Rojuje, visos kūrinijos centre.
Ir tas galios ne tik jūsų dabartiniame gyvenime, bet ir po jūsų prisikėlimo sielos pavidalu. Net ir tapus jums amžinąją dvasia.
Kadangi mano suteikti asmnenybęs dovanos ryšiai per visą kūriniją yra gyvi ir nuolat besikeičiantys, tai ir jūsų lemtis bus visą laiką besikeičianti, įvairuojanti, ir priklausanti nuo jūsų pačių patyrimų ir vis augančios išminties. Tačiau manasis likimas jums suteiktas yra amžinas – būti su manimi ir mylėti visus ir tanauti visiems, kur tik beatsidurtumėte per visą mano vis labiau augančią kūriniją.
---------------------------------------------------
Mylimas Tėve, tai koks yra svarbesnis mūsų pasirinkimas, ryžtingai ir drąsiai siekti savojo likimo įgyvendinimo ir patekimo pas Tave, ar žvelgti į savo lemtį ir vis derinti, kas čia būtų geriau, ir gal tuo pačiu net tapti labiau apsidraudžiančiu, net bijančiu žengti kitą žingsnį, kad nenudegčiau, kad nepatirčiau daugiau kančios, nusivylimų?
--------------------------------------------------------------------------------------------
Mylimas sūnau, nudegimas ar kančia yra ne dėl ryžtingo ir drąsaus žengimo į savąjo likimo pasiekimą, bet dėl netvirto ryšio su manimi.
Jūs, nė vienas dar nesate tokis išmintingas ir sumanus, kad galėtumėte žinoti, koks sprendimas jums vertingesnis, o koks nevertingas. Jūs ir patys dažnai suvokiate, kad net ir kartus patyrimas yra pamokantis. Net daugiau, negu visą laiką sklandus gyvenimo epizodinis judėjimas jums norima kryptimi.
Dėl to jūs neturite sielotis dėl jūsų tariamų nepasisekimų, nes jūs tikrai nežinote jų vertės jūsų pačių charaktrerio ugdymui ateityje. Džiaukitės ir dėkokite už kiekvieną patyrimą, kurį jums suteikia jūsų pačių nuoširdžiai priimti sprendimai ir atlikti veiksmai.
Kančia ir skausmai, ir jūsų fiziniai negalavimai, prasideda tada, kada jūs nustojate, arba dar nepradėjote ir viso, mąstyti apie savo gyvenimo pašventimą visumos labui ir tarnavimą visų labui.
O tokį požiūrį jūs įgaunate tik atsivėrę man. Jį įgaunate iš Manęs. Todėl ir patys tampate panašūs į mane. O aš nepatiriu kančios dalindamas meilę visiems jums ir visai kūrinijai. Net ir jūsų akims atrodančiam nejudančiam kalnui. Ir lygiai tokia pati manoji meilė yra ir kalnui, ir jums, kiekvienam. Nors jūs daug kartų vertingesni už kalną, bet aš negaliu savosios meilės išsijoti, vienokią padalinti kalnams ir jūroms, kiyokią, paukščiams ir žvėrims, ir dar trečiokią, jums, mano mylimieji sūnūs ir dukros.
Manoji meilė maudo kiekvieną jūsų elektroną fizinio kūno, ir kiekvieną jūsų beužgimstančios sielos atsiveriantį nuoširdų virpesį, kaip ir nuo mnaęs nusigręžusį ir dar dvasiškai giliai įmigusį mano sūnų ar dukrą.
Ir kokia kryptimi jūs pasirinksite pradėti kiekvieną rytą – su manimi ar be manęs, - tokią tos dienos lemtį ir patirsite. Jūs ir vakar galėjote būti su manimi, o šiandien galėjote truputį daugiau dėmesioo skirti nebe man, bet savo kitiems darbams, kurie jus nutolino nuo jūsų vakarykščio nuoširdaus ryšio su manimi, ir tuo savo net ir nedideliu nutolimu jūs savo tos dienos lemtį ir pakoregavote.
Tačiau vis tiek jūs esate visi mano didžiajame jums kiekvienam suteiktame likime – kelyje pas mane.
Bet jūs turite žinoti, aš nė vieno neprievartauju, ir prieš jūsų valią nevedu pas save.
Šitaip jūs patys, kiekvienas, esate savosios lemties šeimininkas – ar mano jums suteiktu likimu pasinaudosite ir gyvensite visą amžinybę su manimi, ar atstumsite, pasirinkdami savąją lemtį, tai priklauso tik nuo jūsų asmeninio apsisprendimo.
Aš jums suteikiu visas galimybes, kad mano jums suteiktą likimą įgyvendintumėte ir savo pasirinktą lemtį ištaisytumėte, jeigu ji prasilenkia su mano laisva valia, kuri yra MEILĖ JUMS KIEKVIENAM.
--------------------------------------
Ačiū Tau, mylimas Tėve. Tai taip netikėta, net nemaniau, kad šiandien Tu suteiksi tokį mokymą, tiek man, tiek ir mano sielos broliams ir sesėms, kada jie perskaitys Tavo mokymą mūsų Forume.
Aš garbinu Tave, mylimas Tėve, ir myliu Tave. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Vilnius, 2007 08 06 19.39
Algimantas
2007-08-06 19:53:55
Komentarai
Vaidai , žinok viskas yra gerai . Tu teisingai mąstai it teisingai rašai , nes su tavimi yra Tiesos Dvasia , kuri veda į brolystę su tavo žemiečiais lietuviais. Dievas nematuoja nei mūsų logikos , nei mūsų intelekto . Dievas priima tik mūsų proto ir širdies meilę. Tu esi labai geras žmogus , nes tavo rašinuose vyrauja ramybė.
Štai gerb. Algimanto iškelta tema apie lemtį ir likimą turėtų daugelį labai sudominti , nes liečia kiekvieno žmogaus viltis ir gyvenimo prasmę . Aš jau anksčiau rašiau , kad tai yra nuostabu ir labai logiškai paaiškina visą šį žemišką gyvenimą. Reikėtų ir daugeliui labiau pasitikėti Urantijos knygos apreiškimais ir Dievo dvasios įtakojimą į kiekvieno mūsų sąmonę ir intelektą.
Petras
2007-08-19 14:44:41
[pataikavimas]Nemačiau kad kas pataikautų kam, tik kas susiję su Aidu ir Jonu tai atrodo vienas kitam pritaria ir giria, bet aš taip sprendžiu iš to kad tuose pasisakymuose yra klaidingi išsireiškimai. Tuo tarpu kituose matau viską labai teisingai, meistriškai, kai žmonės sugeba pasakyti tai kas svarbu, kai sugeba pacituoti net atrasdami citatas kur man sunku butu rasti, aš tame matau tik gerumą. Turbūt pataikavimus matome ten kur matome klaidingus pasakymus ar netiesą. Skirtumas kad matome kur yra klaidingi pasakymai yra tame kad vieni nėra skaitę Urantijos Knygos ar kitų šaltinių, nėra praktikavę dvasinių dalykų, o kiti tuo yra užsiėmę. Taip labiau pažengę gali suprasti save ir mažiau pažengusiuosius, o mažai besidomintys laikosi savo nuomonės ir nesupranta to ko net nebandė pažinti.
Vaidas
2007-08-17 15:09:37
Šitame atsakyme visi, kurie dar vis nesusigaudo kas yra kelias, kur jis veda, kaip tuo keliu eiti ir kokios eismo taisyklės – kaip ant delno. Ačiū, Algimantai
Gilė
2007-08-07 17:11:58
Štai , brangieji žmonės , tikras ir išsamus visų mūsų bėdų ir negalių paaiškinimas . Gerb . Algimantas , vadovaujamas savo dieviškojo Minčių Derintojo pateikia mums visiems ne žmogiškąją , bet dieviškąją dvasinę įžvalgą , kuri ir nušviečia , dešimtmečiams į priekį mūsų šį žemiškajį likimą , o po to - tūkstantmečiams ir mūsų sielos likimą .
Tik ponai ir ponios nesijuokite ir nesakykite , kad tai niekis . Nors ir toks informacijos prėmimas , parodys tik jūsų asmeninį apsisprendimą ir laisvosios valios išraišką , kuri tolesnėse jūsų gyvenimo dienose padovanos vienokį ar kitokį jūsų likimo vaisių .
Petras
2007-08-07 16:37:24
Dėkoju Tau,visų mūsų Tėve, už išsąmų paaiškinimą,padiktuota
per Algimantą.Ačiū.Dar, daugiau,negu prieš 20 metų,per Tavo
parinkta sielą sakei,kad pats plačiausias ir tiesiausias
kelias į Tavo namus yra,Tavo valios vykdymas.Dabar,po dau-
gelio metų,mano ir daugelio kitų gyvenimuose,atsirado UK knyga,joje aprašytas tikrasis Jėzaus gyvenimas,ir tai ko
Jis mokė,tai tavęs,Tėve,atradimas savo širdyje.Visų,Uranti-
joje gyvenančiūjų vardu,noriu Tau padėkoti už šią,išskirti-
ne Tavo dovaną mums,žemiausiam Tavo tvariniui,Tavo Dvasios
dalelytę mūsų protui.Ir tikiu,eidami,šiuo,pačiu tiesiausiu
keliu,kartu su Tavimi,kančiū mes nepatirsime,ką ir bandė
Jėzus apreikšti savo apaštalams.Broliai ir sesės dvasioje,
atraskime tą Tėvo Dvasios fragmentą sąvyje kuo skubiau.
Su meile
IRENA
2007-08-07 12:49:21
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]