Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Tamsa ir tamsumas?

Tamsa ir tamsumas?
Labai retas žmogus sugeba pamatyti tarp tamsos ir tamsumo skirtumą.
O jis akivaizdus, kada pajunti Tėvo mokymą savyje, kuris ir paaiškina tokius, žmogaus įprastam protui neapčiuopiamus niuansus, kurie pavirsta vis labiau ir akivaizdžiau pastebimais ir pasreiškiančiais mūsų aplinkoje.
Tamsa yra mums matoma akivaizdi aplinka, kurioje nėra šviesos. Ir tamsa, kaip egzistuojanti reali ir objektyvi aplinka, neturi jokios nei teigiamos, nei neigiamos emocijos. Tai tas pats, kaip ir energiją labai daug kas pavadina KLAIDINGAI - BLOGA ar GERA energija.
Energija, kaip ir tamsa, savaime neturi jokių savybių išksyrus tai, kad energija užpildo visą kosmosą, o tamsa pripildo tą vietą, kurioje nėra šviesos, tamsos atipodo.
Tuo tarpu tamsumas jau yra atitinkamas INDIVIDO POŽIŪRIS Į ŠVIESĄ. Tamsumas NĖRA OBJEKTYVUS, kokia yra tamsa. Tamsumas VISADA yra SUBJEKTYVUS.
Tai panašu į energijos virpesių pasireiškimą per individo sąmonę, kuri juos ir "paverčia" tuo, ką žmonės klaidingai ir pavadina BLOGĄJA energija.
Tamsumas yra individo požiūris į aplinką ir į save patį, kaip į menkavertį ir nereikšmingą kūrinijos sraigtelį, kuris yra Tėvo užmirštas ir apleistas, kad vargtų ir kentėtų.
Ir toks tamsumas gali būti net ir tokioje aplinkoje, tokioje visuomenėje, ar bendruomenėje, iš kurios tamsa yra santykinai jau pasitraukusi.
Tačiau tamsumas yra būdingas net ir aukštos materialios civilizacijos individams, kurie patys BIJO IŠSIVADUOTI IŠ SAVO PATIES ILIUZINIO TAMSUMO.
Būtent jiems mes ir turėtume dvasino mokymo šviesa ir savo gyvu pavyzdžiu suteikti norą gyventi be nerimo ir baimės, visą laiką palaimoje ir ramybėje, nes tik šitos vertybės yra siektinos kiekvienam, net ir pačiam turtingiausiam karaliui.
Tik žmogaus tamsumas ir neleidžia jam išsivaduoti iš tamsos.
Šiandien, stovėdamas su Urantijos Knyga prie Vilniaus centrinio pašto, kaip ir kaskart, siūliau savo sielos broliams ir sesėms lapelių su trumpu paaiškinimu, kas yra Urantijos Knyga, kaip mums vaduotis iš savojo tamsumo.
Pro mane ėjo jaunas vyras, su kuriuo daug metų susitikęs sveikinuosi, nors nė karto mes nekalbėjome. Net nežinau, kaip pasisveikinome pirmą kartą. Tačiau, dabar mane pamatęs stovintį gatvėje su knyga, prie staliuko, pamačiau, kaip jis paraudo, jam pasidarė gėda. Lapelio jis iš manęs irgi nepaėmė. Gal po keliolikos minučių jis ėjo atgal. Aš jam vėl pasiūliau paimti lapelį. Jis tepasakė: "Neturiu tam laiko." Aš sakau, jog čia šviesa, ji padės gyvenime. Jo atsakymas buvo nuoširdus: "Tikrai, tam neturiu kada skirti laiko."
O kam skiriamas jo laikas. Jis moko vaikus dainuoti. Tikriausiai labai intensyviai su jais dirba, bet jo TAMSUMAS neleido suvokti, jog būtent šitos šviesos jam STINGA, KAD IŠMOKYTŲ VAIKUS DAINUOTI DAR GERIAU IR SU MAŽESNĖMIS PASTANGOMIS, kurios dabar jam ir atima tiek daug laiko.
Tačiau jis nežino, kad savo tamsumą užliejus šviesa pasikeičia visi virpesiai sielos viduje, ir tada siela užmezga ryšį su Tėvu ir savo laiką paskiria VIENT TIK TĖVO TARNAVIMUI IR PADARO DAUG GERIAU NET IR TUOS DARBUS, KURIE ANKSČIAU IŠ TO ŽMOGAUS IŠSUNKDAVO VISĄ ENERGIJĄ. Ir energijos lieka, ir pastangos nebevargina, bet svarbiausia atsiranda GILUMINIS ŽVILGSNIS Į APLINKĄ, matant ją kaip Tėvo kūriniją, kuri veikia kaip nuostabi SISTEMA. Ir šitoje sistemoje NĖRA nereikšmingų sraigtelių. YRA VIEN TIK TĖVO SŪNŪS IR DUKROS. YRA TIK MEILĖ IR ŠVIESA. IR TIK JOS VERTA PRISIGERTI, NIEKO DAUGIAU.
Kol šitokio pažiūrio žmogus nejaučia SAVYJE, tol jame viešpatauja TAMSUMAS, KURIS VISADA KIŠA KOJĄ BAIME, PAVYDU, IŠPUIKIMU, SAVANAUDIŠKUMU.
Kūrinija yra VIEN TIK ŠVIESA, GIMUSI IŠ TĖVO MEILĖS. Ir tik tvarinių TAMSUMAS - individo asmeninis nenoras augti, siekti didesnės Tėvo išminties VISŲ LABUI - apsunkina kai kurių kūrinijos segmentų Tėvo valios įgyvendinimą kasdieniame gyvenime. KOL KAS.
Būtent dėl to, kad tamsumas nustotų viešpatauti žmogaus viduje, ir buvo apreikšta Urantijos Knyga, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL apreiškimas, daugybė dvasinių apreiškimų įvairiose šalyse. Tai ŠVIESOS pagalba visiems MUMS.
Ir jeigu jūs šiuos apreiškimus palyginsite, juose bus viena ir ta pati ŽINIA - TĖVO MEILĖ, ŠVIESA, GALESTINGUMAS, GROŽIS, DVASINIS AUGIMAS, TARNAVIMAS IŠ MEILĖS, NE IŠ PAREIGOS, GILESNIS APLINKOS ATSKLEIDIMAS VISOS ŽMONIJOS LABUI.
Mano mielieji, kad ir ką apie save manytumėte, tačiau neskriauskite savęs savojo tamsumo KANČIOMIS, O VADUOKITĖS IŠ JŲ per gyvą ryšį su Tėvu, kuris yra kiekviename.
Ir jūs patys nustebsite, kaip atsivers jūsų siela, kuri pati, tikrai PATI SAVAIME NUSIMES BAIMĖS IR TAMSUMO SKRAISTĘ, patirdama Tėvo meilės virpesius savyje.
Studijuodami įvairias knygas jūs plečiate savo žinias, tačiau TAMSUMO vis tiek NEPAŠALINATE. Tamsumas yra ne dėl žinių stokos. Tamsumas yra liudijimas jūsų VIDINĖS SIELOS BŪSENOS, KAD JI NETURI RYŠIO SU TĖVU. GYVO RYŠIO SU GYVU TĖVU. Ir net šito ryšio nenorinti, jį neigianti, ir jo bijanti.
Tamsumas yra prisidengti citatomis iš bet kokių šaltinių, įskaitant ir Urantijos Knygą bei Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, o savo kasdieniame gyvenime šituose šaltiniuose teigiamų principų NETAIKYTI. Ir net manyti, kad tokie dalykai iš viso neverti dėmesio.
Žinokit, jūs savo tamsumą šalinate tik kasdienėmis pastangomis. Ir labai nuoširdžiomis ir atkakliomis. Be gyvo ryšio su Tėvu, atrastu savyje, net ir šitos pastangos jums gali pasirodyti per daug reikalaujančios iš jūsų ir energijos, ir dėmesio, dėl to galbūt jums neverta tam gaišti laiko, kai jums visiškai neaikšu, o kas gi pasikeis.
Aš jums sakau, kaip diena pakeičia nektį, taip ir jūsų tamsumas bus ištirpdytas Tėvo meilės virpesiuose, kada Jį atrasite savyje. Tačiau šitoks mano palyginimas yra milijonus kartų sumažintas, nes TĖVO meilės šviesa jums suteiks RAMYBĘ, ko negali suteikti net visų kūrinijos saulių šviesa paimta draugėn.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,


Algimantas
2007-08-08 17:58:01

Komentarai

O aš noriu pakalbėti apie šviesumą. Pagal analogiją - šviesumas irgi yra atitinkamas individo požiūris į tamsą bei šviesą. Pasakymai "tamsus žmogus" arba "šviesus žmogus" mums kelia atitinkamas asociacijas. Tai individai, kuriuose vyrauja atitinkamai "tamsumas" ir "šviesumas". Kadangi tai yra subjektyvu, tiesiog vadovaukimės tokiu supratimu, kokį turime.
Kas yra tamsus žmogus, arba tamsuolis? Visų pirma, tai nėra asmuo, kaip sako Algimantas, turintis požiūrį "į aplinką ir į save patį, kaip į menkavertį ir nereikšmingą kūrinijos sraigtelį, kuris yra Tėvo užmirštas ir apleistas, kad vargtų ir kentėtų." Juk yra tamsuolių, kurie save stato oho kaip aukštai. Ir atvirkščiai - yra labai kuklių šviesuoliukų. Tamsumo ir šviesumo kriterijus yra kitas. Vėlgi - nežinau kiek tiksliai išsireikšiu, bet manau, kad žmogus yra (ir atrodo) tuo šviesesnis, kuris objektyviai mato abi puses - tamsiąją ir šviesiąją - tačiau savyje ir kituose akcentuoja šviesiąją pusę. Reikia būtinai pabrėžti - savyje ir kituose, neišskiriant. Iš esmės šviesumas tai yra optimizmas gerąja prasme, nenaivus, neeuforiškas ir nekvailas, tačiau išmintingas, pasitikintis optimizmas, skatinantis daryti gera. Daugelis kitų aspektų, kuriuos paminėjo Algimantas, man neatrodo svarbūs, gal net klaidinantys ar tendencingi. Algimantai, gal užteks mėtytis aplinkui tokiom frazėm, kaip tamsumas, dvasinis aklumas ir pan. Nuo to tikrai pats neatrodai šviesesnis. Man tikrai nuoširdžiai gaila, kad šiuo metu nerandu tau daug šviesių žodžių, bet čia jau turbūt mano paties (tamsumo) problema, o pataikauti negaliu. Bet labai tikiuosi, kad kada nors galėsiu.

Jonas
2007-08-08 19:16:31



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal