Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Mano mokymas – Sportbačių potvynis paskandino protą, 2019 05 24

Mano mokymas – Sportbačių potvynis paskandino protą, 2019 05 24

Šiandien aš matau žmonių proto sumenkėjimą – degradaciją – visose sferose, palyginus net su nesenu proto pasireiškimu, sakykime, prieš 10 metų. Vien tik per pastaruosius kelerius metus užtvindė Vakarų pasaulio labai smarkiai jau degradavusią – ir toliau dar stipriau degraduojančią – gyvenseną laukinių mirtingųjų lygio tatuiruotės, auskarų, žiedų vėrimas į kūno įvairias vietas, nagų dažymas juoda spalva, kaip ir ilgų nagų priklijavimas, ypač koktus veidų išdažymas per sporto varžybas, įvairių senovės genčių anuomet dėvėtų šalmų, gąsdinančių kitas gentis, dėvėjimas, garsus šaukimas koncerto metu ar televizijos metu, melodingos muzikos atviras išgujimas, ir triukšmo propagavimas pseudo muzikos perteikimu, kuris užtvindė pasaulį kaip naujos-senos laukinių kryptys – įvairūs hip hopai, repai, ir štai naujausioji apraiška, kuri paveikė visus – tiek vaikus, tiek jaunimą, tiek ir senus – beatodairiškas sportbačių nešiojimas, kur tinka ir kur netinka. Todėl atrodo tikra parodija, kada vyras dėvi kostiumą, ir apsiavęs sportbačius, ar moteris dėvi vakarinę suknelę, ir apsiavusi sportbačius. Tai ir parodo tokių mirtingųjų nebesusivokiantį protą, kuris yra degradavęs iki tokio lygio, kad nebesuvokia, kas tinka, ir kas ir kodėl kontrastuoja tiek su apranga, tiek su aplinka, tiek su kokiu nors įvykiu, kurį pažymėti ir susirinko toji minia-banda. Tai jau daugiau panašu į psichiatro veiklos lauką, aišku, jeigu pats tas psichiatras irgi neatėjo apsiavęs sportbačius., kad ir jam būtų pravartu susitikti su savo bendradarbiu dėl diagnozės nustatymo sau.

Taigi, kas tie sportbačiai, kad taip visiškai užtemdė net blaivų mąstymą labai didelei daliai mirtingųjų? Tai pirmiausia amerikonų biznierių išmonė – jie turi gerą uoslę, kur galima iškasti aukso gyslą ir pumpuoti didelius – labai didelius – pinigus už visišką nieką. Jie pamatė, kad vietiniai Amerikos gyventojai, indėnai, avi lengvus mokasinus, kurie nekelia triukšmo, einant net mišku, gerai ir patogiai galima nueiti didelį atstumą ir nejausti nuovargio kojose, pati pėda jaučia visus paviršiaus nelygumus, dėl to gerai masažuojama nuo paties ėjimo, bet ji nesusižeidžia nuo nukritusių sausų šakų ar išsikišančių medžių šaknų, pėdos geras masažavimas užtikrina gerą kraujo apytaka, kuri dėl to net sustiprėja, o iš pėdų per visą kraujo apytaką deguonis išnešiojamas po visą kūną, todėl jis mažiau visas pavargsta. Štai ką reiškia geras apavas.
Beje, amerikonai sportbačius net ir pavadino tokiu žodžiu – sneakers – o skaitant ar šnekant tarti reikia – snyykezz – dar tarp –e- ir –z- garso amerikonai įspraudžia neryškiai girdimą – r- garsą, britai tokioje padėtyje –r- garso netaria. O šito žodžio reikšmė, arba viena iš reikšmių – atsargiai sėlinantis, tyliai sėlinantis. Na, indėnai, avėdami mokasinus, kaip tik tą ir darė medžiodami, ar kariaudami su kitomis gentimis. Būtent amerikonai ir sugalvojo pavadinimą tokiems sportbačiams, jį susiedami ne su sportu, bet su sėlinimu, tykojimu. Dabar į tai net dėmesio niekas nekreipia, tiesiog avi ir tiek.
Taigi, amerikonai biznieriai greitai pajuto, kad pradėjus gaminti iš paprasčiausių, tuo pačiu ir pigiausių, medžiagų, galės užversti rinką, pasiūlydami savo produkciją sportininkams. Jie ėmė net gaminti vienokius sportbačius krepšininkams, kitokius – bėgikams, šuolininkams, boksininkams, ir taip toliau. O labai greitai ir sportininkų gerbėjai ir garbintojai ir patys ėmė pirkti tokius sportbačius, kad tik būtų panašesni į savo dievaičius-stabus.

Tačiau protui vis labiau degraduojant, gyvulinis protas visiškai nustelbia asmenybės šviesaus ir dieviškojo proto pasireiškimą. Tada labai lengva manipuliuoti tokią žmonijos dali, kuri panašėja į avių bandą – kur pasuks vedlys, ten iš paskos eis ir visa banda. Tad bizinieriams, turintiems gerą uoslę pinigams, tereikia pajungti savo apsukrų protą, ir jis jau bendradarbiauja su mados dizaineriais, kad jau ir šie, o ne tik sportininkai, savo kolekcijos pristatymo metu, net ir vakarinių suknelių ar vyrų kostiumų demonstracijose, panaudotų sportbačius. Dizainerių protas labai greitai irgi pagauna savo naudai tokių kontrastingų sprendimų pasekmes – jie bus dėmesio centre, bent jau iš pradžių, nors trumpam, kaip tokie estetiškai visiškai nesuderinami dalykai galėjo atsirasti tokiose kolekcijose, kaip toks žinomas dizaineris, toks subtilus, galėjo nusiristi iki plebėjo, kuris apsiavęs tokiais pat sportbačiais laksto per varžybas sporto salėje ar stadione, visas apsipylęs prakaitu. Estetika sudarkyta, bet dėmesys garantuotas, o tai dar didesnis honoraras už naujas sukneles ar kostiumus.
Kadangi dalis avinų ir avių bandos domisi tokiomis madų demonstracijomis, tai labai greitai jau savo kolekcijose turi ne tik vakarinio ir elegantiško apavo, bet ir sportbačių, kurių kaina pasiekia jau 3-4 tūkstančius dolerių. Aišku, tai jau pagal individualų užsakymą pagaminti sportbačiai. Bet jie vis tiek liks sportbačiais, kuriems yra konkreti funkcija – nes tam jie buvo sumanyti – sportuoti salėje, ar lauke.
Tik laiko klausimas, ir tikrai sportbačiai iškilmingai įžengia su vakarinėmis suknelėmis ir frakais į tokius renginius, kuriuos ne tik pripažįsta, bet labai aukštai vertina toji, tariamai turtinga – pinigais ji tikrai turtinga – tariamo elito publika, ir kuri tokius renginius ir organizuojasi sau – visokių oskarų, emių įteikimai, kanų-venecijų festivaliai, įvairūs skrybelaičių pokyliai, karalių-karalienių vestuvės, gimtadieniai, arklių lenktynės hipodrome, ar mažai sau prasimano brangių – pinigų ir patekimo į tokius renginius prasme – pramogų, o iš tiesų tai beprasmio energijos ir brangaus laiko švaistymo veltėdžiavimui, kurį jie ir laiko gyvenimo prasme, nes siekia ten dalyvauti, tik nevisiems pasiseka ten patekti. O per televiziją matydami savo numylėtinius, kurie išdrįso apsiauti sportbačius prie vakarinių suknelių ir frakų, savo sprendimus priima ir jų pasekėjai, o ir ne tik jie, kurie taip pat apsiauna sportbačius eidami su kostiumu ar suknele į darbą. O dar reklama ir pensininkus įtraukia į sportbačių dėvėjimo sūkurį – tiesoiog pribaigia jų protą, kad jie visiškai suvaikėja.
Biznieriams visiškai nesvarbu, kad žmonės dėvi jiems kenksmingus sportbačius kasdien, kada jie yra skirti sportavimui – trumpam dėvėjimui, o ne visą dieną. Tai, kad reklama tvirtina, kokie lengvi ir patogūs sportbačiai, kaip sveika juos nešioti, kaip kvėpuoja jūsų pėdos, nes sportbačiai pagaminti iš šiuolaikinių medžiagų, o viduje esantys pado įklotai nevargina pėdų – visa tai tik reklama, kuri neatitinka tikrovės, nes ir maisto produktus nuolat reklamuoja, kaip sveika juos valgyti, nors jie pilni chemijos, kuri kenkia visomis prasmėmis ir kūnui, ir psichikai, ir niekas dėl to nesuka galvos. Tad ir biznieriams – jie nėra verslininkai, - jie tik biznieriai, nes suinteresuoti vien pelnu kitų sąskaita, dėl to iš tikrųjų jiems svarbu tik pinigai, kad tik daugiau sportbačių nupirktų, ir kuo didesnis žmonių skaičius, nes nuo jų dar daugiau užsikrės tokia sportbačių dėvėjimo psichoze, dar didesnė dalis visiškai nemąstančių avinų ir avių.

Pirmiausia dėvint sportbačius visą dieną, ir dar kasdien, jūs pakenksite tiek sąnariams, tiek kraujagyslėms, tiek pėdoms. Kada buvo kalbama, kad moterys, avėdamos aukštakulnius batus, rizikuoja, kad joms ateityje kils sveikatos sutrikimo problemų, tai šiandien joms dar papildomai problemų kils dėl to, kad dėvimi sportbačiai, ir sveikatos problemų kils jau ne tik moterims, bet ir vyrams – pėda nekvėpuoja, ir dar padas neturi jokio užkulnio, yra lygus. Taip yra ne tik iškreipiamas pėdos sąnarių normalus lankstymasis, bet ir pėdos atsispyrimas žengiant kiekvieną žingsnį. Susimąstykit, ir paskaičiuokit, kiek kasdien padarot žingsnių avėdami sportbačius, ir kiek netaisyklingai atsispiriat su kiekvienu žingsniu, būtent dėl tų įklotų sportbačiuose. O juk pėda turi būti ėjimo metu masažuojama, turi būti laisva, nesuspausta, tada vyksta ir sąnarių taisyklingas lankstymasis ir tinkamiausias apkrovimas, ir kraujagyslių aprūpinimas gera kraujo apytaka, o nuo pėdų priklauso ir tolimesnė kraujo apytakos eiga, kiek ji bus veiksminga ar iškreipta, ir ar visos ląstelės gaus ar negaus pakankamai maitinimo deguonimi. Patys įklotai pėdos masažo neužtikrina, nes pėda visą laiką lieka tokioje pačioje – statinėje, nejudrioje, vienodoje padėtyje, tik kad pats įklotas sumažina pėdos įtampą, bet jos visos neįjungia į nuolatinį laisvą judėjimą, jaučiant kiekvieną žemės grumstą. Sportbačių padas yra storas, todėl jokios sąsajos su žemės paviršiumi nėra iš viso. Žinokite daug sveikiau vaikščioti su medinėmis klumpėmis negu su sportbačiais. Klumpėse yra natūralesnė terpė pėdai, nes ji nėra suspausta, todėl ji tokiomis sąlygomis ieško kaip prisiderinti prie esamos aplinkos ir klumpių viduje turi laisvą judėjimą, ji nėra statiška, todėl ji tiek nepavargsta. Būtent dėl to, kad pėda sportbačiuose visą laiką yra suspausta, ji neturi jokios judėjimo laisvės, todėl pavaikščiojus tuoj pat norisi nusiauti ir leisti pėdoms pajausti laisvą judėjimą, net ir dėvint šlepetes. Vasarą pats geriausias būdas vaikščioti – basam. Tokiu atveju pėda ne tik masažuojama, bet ji turi gyvą ryšį su žeme, su planeta, ir žingsnis pėdos yra elastingas. Tačiau batai – o dabar jau sportbačiai dar labiau – mus atpratino nuo vaikščiojimo basiems. Aš prieš keliolika metų vasarą vaikščiojau basas po įvairius Lietuvos miestus. Tad Palangoje į tai niekas nekreipė dėmesio, tuo tarpu Vilniuje jau buvo kitaip – ir aš jaučiau įtampą viduje, ir tuo pačiu jutau kitų nežinojimą, kaip į mane reaguoti tiek gatvėje, tiek parduotuvėje. Štai degraduojančiam protui sveikas gyvenimas yra jau nebepriimtinas – mat duok jam vien tik pramogas, linksmybes, tegu ir naktines, bet kad tik būtų gera man – o kas ta sveikata, kas ta prasmė, kas ta Tiesa ir Kūrėjas – nesuk tu man galvos, aš linksminuosi, ir man linksma, o tu man tik maišai su savo Kūrėju ir nesąmonėm, juk vieną kartą gyvenu, eik šalin, nenoriu tavęs klausyti, aš sportbačius nešioju, o tu ne, mes nesuprasime vienas kito, ir nenoriu aš tavo klausytis erezijų ir mulkinimo, ir iš viso nenoriu matyti būtent tavęs, kad nebūtum man kaip sąžinės priekaištas – tokia yra sportbačių masinio potvynio pasekmė.

Tai, kad žmogus nebesuvokia, kur ir kada yra dėvimi sportbačiai, jau rodo jo tokią proto degradaciją, kad jis prarado net mažiausią estetinio pojūčio pasireiškimą viduje, dėl to subtilus skonis ir išnyko. Jis ir negalėjo atsirasti, kada save jis subjaurojo iš pradžių žiedais ir auskarais, įvertais įvairiose kūno vietose, o tada sudarkė Kūrėjo suteiktą švarią odą tatuiruotėmis, tad tokio lygio gyvulinis protas jau nebeturi jokio estetikos pojūčio, tada jau duokit jam narkotikus, trankius būgnus, duokit ritmą, ir tokio žemo dažnio virpesiuose pasireikšti vis stipriau ima visos gyvulinės ydos – pyktis, pavydas, neapykanta, kerštas, nekantrumas, agresija, grubi kalba, keiksmažodžiai, svetimos kalbos žodžiai, žargonas, tampa sava, grubi eisena ir elgsena – visa tai jau irgi liudija, kad toks protas bus linkęs derintis prie bandos, ir jeigu tik bandos vedlys apsiavė sportbačiuis, trūks-plyš ausis sportbačius ir kiti bandoje esantys, ir nesvarbu, kad sportbačiai, dėvimi ne pagal paskirtį -- prie vakarinės suknelės ar frako -- griauna estetikos sampratą ir net veikia jų psichiką, nes jie jau nebeatskiria, kur ir kaip dera subtiliai rengtis.
Kūrėjas sumanė Evoliuciją ne šiaip sau, o kad mirtingieji augtų savuoju Kūrėjo Meilės ir Šviesos įsisavinimu ir pasireiškimu. O tarp tokių iššūkių yra ir estetinio skonio lavinimas bei grožio subtilaus jausmo ugdymas.
Labai dažnai drabužių dizaineriai, save laikydami tokiais menininkais, kurie taip aukštai iškilę virš bet kokio kičo, netikėtai – ir sau patiems – būtent pateko ir patys į pseudokičo spąstus, kaip tą ir rodo jų kolekcijose atsidūrę sportbačiai, nes jie irgi tampa kiču, kada dėvimi ne vietoje ir ne laiku.
O toks žemų virpesių lauke gyvenantis mirtingasis būtent pats ir silpnina savo imuninę sistemą, nes jį kaip sūkurys įtraukia į tokių interesų įgyvendinimą – išsiskirti savo apranga, net ir kičo pagalba. O tai kelias į ligas ir kančias, be prasmės iššvaistytą gyvenimą, už kurį reikia brangiai mokėti baimės reikalaujamą skaudžią kainą.

Kiekvienam savo – kam sportbačiai, o kam Kūrėjo Meilė, Įžvalga, ir Išmintis.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2019-05-24 14:05:34

Komentarai

Ech tie sportbačiai...net atskirą temą jiems teko sukurti. Ir kokiu pavadinimu – Sportbačių potvynis paskandino protą – iš tikrųjų paskandino, nes kai apsidairau aplink, toks jausmas, kad nėra daugiau jokios avalynės tik ...sportbačiai, ypač balti, o jei ne balti, tai būtinai baltu padu. Nors dabar tai kur ten – šiandien mačiau tokius sportbačius, kad tikrai žinokit – įsistebeilijau į juos, į tą jauną mamą juos avinčią ir bandžiau suprasti, ką masto tas žmogus išsirinkdamas tokią avalynę.
Ir čia aš ne apie tai, kad – dėl skonio nesiginčijama – tiesiog tos jaunos mamytės – ant rankų ji laikė maždaug vienerių metukų berniuką – avimi sportbačiai buvo tokių išlenkimų-formų – kampuotų – o tai žemo energinio dažnio virpesiai – kad žiūrint į juos tiesiog gedo nuotaika. Patys jie buvo juodos spalvos, baltu storu storu padu – nenatūraliai išsikišančiu į šonus, ypač iš nugaros pusės, o kokio dydžio raudonas kaspinas sportbačio priekyje – tiesiog prikausto žvilgsnį – deja ne dėl to, kad pasigrožėti norėčiau, bet nuoširdžiai nesuprantu – kas į tokius gali išvis žiūrėti, kad nusipirkti.

– Kūrėjas sumanė Evoliuciją ne šiaip sau, o kad mirtingieji augtų savuoju Kūrėjo Meilės ir Šviesos įsisavinimu ir pasireiškimu. O tarp tokių iššūkių yra ir estetinio skonio lavinimas bei grožio subtilaus jausmo ugdymas. – sakoma šiame mokyme.
Kūrėjo Meilės virpesiai iš tikrųjų taurina atsivėrusiojo vidų ir tada, ir tik tada, ima keistis žmogaus požiūris ir į patį save. Vidus diktuoja mums kitokį elgesį nei iki atrandant Tėvus savo viduje, keičia požiūrį, keičia mąstyseną, keičia visą tave – palaipsniui.
Gražiai pasakyta – estetinio skonio lavinimas – arba – subtilaus jausmo ugdymas.
Iš tikrųjų akį rėžia kai matai vien sportbačius, sportbačius ir vėl sportbačius – nesvarbu prie kokio drabužio avimus. Ar tai bus džinsai, ar kelnės ar ...suknelė. Apie tai, sveika ar nesveika aš tiesą sakant per daug nesusimąsčiau iki šio mokymo, bet, kad sportbačiai skirti laisvalaikiui-sportui tai žinom juk visi. Tačiau aš daugiau iš estetikos pusės pakalbėsiu. Savo patyrimu pasidalinsiu.

Jau ir pusmetis praėjo nuo tada, kai su pertraukomis, pradėjau laikyti vairavimo kursus. Kai teorijos vargai liko praeityje, laukė praktikos kelias. Pamenu kai ėjau į pirmą vairavimo pamoką – kokia baimė ir taip – o dar gi pradėjau mąstyti – kokią avalynę avėti? Persiskaičius Regitros patarimus būtent man ir įstrigo vienas iš jų patarimų – moterims patariame pasirūpinti – patogia – avalyne. Na, suprantu, kad čia dėl aukštakulnių avėjimo daugiau taip perspėjama, bet – patogia tai patogia. Nieko kito geresnio nesusigalvojau kaip mano vasariniai bėgiojimo lengvučiai sportbačiai, kurie dabar, rudens pabaigoje, dar būdami apynaujai kaip tik ilsėjosi lentynoje ir laukė savo kito sezono pradžios. Taigi, nei žieminių, nei po to jau žiūrėk ir pavasarinių batų batelių neavėsiu, juk nepatyrusiam vairuotojui tai būtų baisia kliūtimi – kietas padas.
Tai štai, sportbačiai tai sportbačiai. Kai pradėjau vairavimo pamokas oras buvo būtent dar toks šiltas, kad galima buvo lauke drąsiai su jais eiti į mokyklą, į pamokas. Tačiau sportbačiai yra sportbačiai – sportinis stilius – tai ką man dabar daryti, apsivilkus sakykim, suknelę? Prie suknelės netinka, prie bet kokių kelnių – netinka, net prie džinsų avėti sportbačius – nu netinka. Sportbačiai skirti sportuoti prie atitinkamos sportinės aprangos – būtent taip ir tik taip aš įpratus. Tai ką – galvoju – eisiu su batais, nešiuosi dar ir sportbačius, o ką daryt? Dar to maža – o kur aš juos ten persiausiu? kaip atrodys? ir taip kiekvieną kartą? o kaip elgiasi kiti mokiniai, negi visi mindžikuoja prie mašinos kol laukia ir keičiasi avalynę, ar tiesiog avi batus?
Užsimaunu džinsus – apsiaunu sportbačius – gal vis tik...? – bandau save apgaut...ne, nepavyko. Vis tik reiks nešiotis papildomą medžiaginį maišelį, papildomą svorį ir ateiti pamoką visada anksčiau tiek, kad būtų skirta laiko persiauti tinkamą vairavimui avalynę.
Ateinu į pirmą pamoką, instruktorius parodo kuri mašina, pats trumpam nuėjo iki mokyklos – visada vairavimo pamokos mano mokykloje prasideda nuo mokyklos – ateina jis ir mato mane pasilenkusią, kažką veikiančią. – Ką čia darai? – Persiaunu... – A, a, a – šypteli jis, pakraipo galvą. – Labai gerai, labai gerai, ruošiesi pamokai atsakingai. – Pfuf – atsipučiu, – suprato – o man baimės ir taip pilna prieš pirmą pamoką, kas ten kaip bus, naujas iššūkis, o jeigu dar būtų reikėję ten ką kalbėt kodėl darau taip ar anaip...to jau per daug...kuo mažiau papildomo dėmesio..
Taip ėjo vienas, antras mėnesis, o mano sportbačiai kas savaitę keliavo su manimi, medžiaginiame maišelyje. Teko persiauti juos ir lauke, prisėdus ant šaligatvio bordiūro, ir mašinoje kai atšalo orai, ir toje pačioje mokykloje, kai tekdavo palaukti.. bet taip niekada ir neišdrįsau su jais atžygiuoti tiesiai nuo pat namų – estetikos reikalai, stiliaus, subtilumo – turbūt visko po truputį.
Vėliau man netgi būdavo linksma viduje kai matydavau mokykloje praeinančius pro mane kitus mokinius, ir įdėmiai žvelgiančius – ką ji ten daro? Tačiau kas įdomiausia – niekada nemačiau kad kas nors nei prie mokyklos, nei mokykloje avalynę pasikeistų. O ir sėdasi visi iškart į vairuotojo sėdynę, pasideda rankines ar kuprinytes ant galinės mašinos sėdynės ir ką – važiuojam. Visai neseniai, ėmiau žiūrėti kuo gi jie visi avi, ir aišku, kad visi, daugiau – visos – jau ateina su sportbačiais. Suknelių ar sijonų beveik jokia moteris ar mergaitė šiais laikais ar taip ar taip nenešioja – moterys kaip susitarę – džinsai – sportbačiai.
Puikiai pamenu kaip mano instruktorius vieną rytą, man atėjus į pamoką, po to kai aš tradiciškai persiaviau savo sportbačius, ir sako – Prieš tave buvo mokinė, kuri – rodo ranka – buvo va, toookio storio batais – sako – Aš paklausiau – Ar tu su jais vairuosi? – mokinė patikino, kad jai tas pats kokia avalyne vairuoti – Ir kuo visa tai baigėsi? Teko gaudyt mašiną po visą kelią – pasakoja jis man.
Tai va tiek apie tuos – storapadžius – tokios neestetinės išvaizdos sportbačius – kurie pasirodo gali ir kitokių problemų sukelti.

Šiandien mano sportbatukai dar laukia Regitros egzamino – kaip jie ten nukeliaus? – ant mano paties, taip kaip ir per visas pamokas. Kur persiausiu? – Lauke, jeigu bus šiltesnė diena, ant suoliuko prisėdus. – Kaip sportinė avalynė atrodys prie suknelės, ar sijono? – va taip, kaip ir visų sijonus su sportbačiais derinančiųjų – juokingai – man iš tiesų juokingai – bet aš tik trumpam...valandėlei. O ką darysi..

Telydi jus mylimieji, Kūrėjo Ramybė, Vita

vvita
2019-05-25 02:36:57



Kai atvažiavau į Londoną pastebėjau, kad daug moterų apsirengusių kostiumėliais skubėjo į darbą su sportbačiais, o kai kurių rankinėse kyšojo aukštakulniai bateliai. Man tai buvo nesuprantama kaip nešvarus arba labai sutrinti sportbačiai yra dėvimi su visai puikiu kostiumėliu. Juk galima apsiauti patogius žemakulnius batelius, kurie tinka ir dera prie to apdaro. Dar anglės gali eiti su suplyšusiom pėdkelnėm, nors dauguma didelių kontorų turi pėdkelnių automatus, kur įmetus svarą, iškrenta dėžutė su pėdkelnėm.
Visi mano nusistebėjimai, draugų buvo aiškinami kaip patogumas, stsipūtimas, o man asocijavosi su nevalyvumu.
Kai pati pagyvenau, supratau, kad nuovargis ir begalinis skubėjimas reikalauja patogios avalynės.
Pernai viena mano pažįstama paaiškino, kad ji labai sugadino savo pėdas dėvėdama sketchers - sketčers - kompanijos gaminta avalyne. Man tai buvo labai puiki avalynė, kuri suteikė šiokį tokį šoklumą ir kojos ne taip pavargdavo.
Įdomi tema man čia iškelta, nes prieš kelias dienas galvojau apie avalynę, nes dirbau su žmogum tik ką po operacijos - apdrožė išsikišusį kaulą ant kojos didžiojo piršto.
Kalbėjom ir svarstėm kaip tai atsiranda ir kokia apavą reikia nešioti.

Rita
2019-05-24 23:35:40



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal