Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Mokymosi procesas kolektyvinėje komunijoje – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2016 04 17

Algimanto pamokomasis žodis – Mokymosi procesas kolektyvinėje komunijoje – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2016 04 17

Kokia yra iš tikrųjų mūsų dvasinė pažanga palyginus su tais mūsų dvasios broliais ir sesėmis, kurie nėra atradę Kūrėjo savyje, kurie net nežino, kad Toks Kūrėjas egzistuoja jų viduje. Ir kada aš girdžiu dvasine klausa jūsų garbinimą, kada tie virpesiai pripildo vidų, kokia nuostabi yra Šviesa dvasioje, šitoje akimirkoje ir šitame planetos taškelyje, šitame kambaryje. Jis tampa tuo Centru, kuris sklinda visai planetai ir kūrinijai per mus, Kūrėjo suteiktas, Šviesos ir Gyvos Kūrybos Spindulys. Iš mūsų kiekvieno, su mūsų asmeniniu patyrimu, virpesiai pasklinda taip, kaip jūs klausydamiesi orkestro jaučiate, kaip atliekamas vienas ar kitas kūrinys. Ir labai dažnai orkestras, kurį sudaro daugybė muzikantų taip pat techniškai labai gražiai atlieka visą kūrinį, bet jeigu parodo tuos muzikantus iš arčiau, gali pamatyt, kuris toli nuo šito kūrinio dvasios. Jo mintys plaukioja toli, jis mechaniškai atlieka kaip amatininkas tą patį kūrinį daugybę kartų grotą – jis nepripildo jo gyvybe. Ir matai kitų veidus, kurie gyvena tuo virpesiu, kurį jie iš savęs išreiškia papildydami tai, ką sumanė kompozitorius, užrašydamas vienokias ar kitokias gaidas, ir ką perteikė instrumentas kaip materiali priemonė – jis pripildo tą gaidą Kūrėjo dvasios Gyvastimi.
Ir kada aš dabar klausausi mūsų choro, garbinant Kūrėją, aš pajutau, kiek mes esam pažengę į priekį milžinišką žingsnį, nes buvo laikas, kai mes nieko nesupratome, kas yra iš viso garbinimas. Tačiau aš dabar taip pat girdžiu ta klausa dvasioje, kad mūsų šitas orkestras dar toli nuo suderinto, kad iš jo sklistų harmonija, nes vienas daugiau atsivėręs, kitas mažiau, vienas mechaniškai atkartoja, kitas stengiasi jau pripildyt savo gyvastimi tą garbinimo gyvą žodį. Ir štai tas tonacijos nelygumas rodo, kad mes dar nesam šito orkestro suderinę savuoju atsivėrimu, kad iš jūsų sklistų tas gyvybingas, gyvastingas energinis užtaisas, kuris būtų aiškiai ištariamas, kuris būtų pripildytas dvasios gelmės, iš jūsų vidaus turi sklist – iš asmenybės – lūpos tik pagarsina tai, ką jūs viduje patiriate – tą būseną. Lūpos nėra tos maldos reiškėjos – tai yra priemonė tiktai išreikšt tą maldą, o maldą sukuria asmenybė – dvasia – pati esanti dukra, sūnus iš Kūrėjo. Štai su gilesniu Įtikėjimu, gilesniu atsivėrimu jūs patirsite, kad ir jūsų garbinimas stiprėja, gilėja, kitaip pasakius, jis tampa melodingas dvasia, harmoningas gyvastimi, kurią jūs geriat iš Kūrėjo – ne iš proto, kuris jus įteigtų – va, aš esu dukra arba sūnus. Kada jūs atsiveriate, jūs pajuntate tą būseną, ir ji tiesiog atkartoja tai, kas yra viduje. Ir kada jūs skubate nuo žodžių tarsi atsikratyt (toliau sakinio dalies žodžiai pasakomi greitakalbe) – aš garbinu Tave, manoji valia, kad būtų Tavoji valia – tai yra tas pats, jeigu štai žaist su kamuoliu – tai tas, kuris nepasitiki aikštėje, tik jam perdavė kamuolį ir jis iškart nori atsikratyt to kamuolio kitam, o kad jis jaustų tą procesą-pasitenkinimą, tai jis turi jaust pasitikėjimą, o pasitikėjimas ateina iš Pasitikėjimo Šaltinio ir Centro – iš Kūrėjo. Reiškia, reikia giliau atvert tą vožtuvą, kad jūsų dvasinė asmenybė būtų pripildyta tos Gyvasties ir Energijos iš Kūrėjo, o Jis taip pat uždega jūsų dvasinę asmenybę gyvenimui – čia yra ta Energijos sankaupa.
Tai va aš dabar jums kaip orkestro Dirigentas tą aiškinu, kaip jūs turite styguot, aš šitą orkestrą turiu sustyguot, kad jis būtų harmoningas. Ir štai tada malda – jinai neturi būt ilga, kad mes joje galvotume – na, kada jau užbaigs, jau užbaigs, jau viskas pasakyta ir, žiūrėk, dar toliau tęsiasi – kad aš jausčiau jūsų dvasios pakylėjimą, užtaisą dvasinį – o jis gali būt ir labai trumpas, bet jis yra štai, kuris prasmingas.
Ar jūs suprantat, ką aš noriu pasakyt jums? (kažkas tyliai pasako, kad labai gerai supranta, o kažkas neaiškiai pasako savo nuomonę apie atsivėrimą, ir tada Algimantas šypsodamasis tęsia toliau) – Tu neteisi – ne, kas neatsivėręs, atsiverkite – atsiverkite – bet aš kalbu, jog orkestras turi procesą sustygavimui, jis negali būt sustyguotas per akimirką – negali. Tai aš jums rodau vektorių, kuriuo reikia žengt, ir reikia treniruotis, kaip grot smuiku, ir tą daryt kasdien – viskas yra štai čia (rankos judesiu parodoma, kad viduje) ir vietoj to, kaip jus moko – aš kaltas, kaltas – jūs esat sūnūs ir dukros Rojaus Trejybės-AŠ ESU, patirkite tai – patirkite! (kažkas pasako, kad potenciale) – Ne potenciale, jūs galit pasiekt šitą potencialą pavertę aktualu jau dabar, ir toji būsena pasiekta jums visiems leis deklaruot ne mechaniškai, iš kito išgirdus – a – sako – aš sūnus arba dukra ir dėl to, kad girdžiu tą sakant – ne, būsena jūs pajausite, paliudysite tai ištardami tais garso virpesiais – tai būsena, jinai neįteigiama – jinai yra patiriama! Kol šito nepatiriat, tol sakykite tai, ką jūs juntate viduje – nebijokite nieko. Jūs esat tie nuostabiausi, mylimiausi Kūrėjo vaikai visi, todėl mokymosi procesas yra ir šitoje kolektyvinėje komunijoje. Mes juk mokomės – mes esam patys tie pradžiamoksliai pirmokėliai, todėl nevaržykite savęs – atsiverkite. Amen.

Ačiū Daivai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai