Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Evoliucija turi turėti vis ryškesnę Šviesą, o Kūrėjas turi būti Centras – visa ko Centras. – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje Pakalniuose (Utenos raj.), 2019 06 02

Algimanto pamokomasis žodis – Evoliucija turi turėti vis ryškesnę Šviesą, o Kūrėjas turi būti Centras – visa ko Centras. – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje Pakalniuose (Utenos raj.), 2019 06 02

Kada aš studijuoju Bhagavatgitą, Koraną, Mormono Knygą, dabar – budizmą, aš matau, kaip ten yra pripainiota viskas, ir mane stebina, kad žmonės nori į šitą painiavą veltis. Tada aš pradedu mąstyti – jie ir šitų šaltinių neskaito, jie nestudijuoja jų.
Kada aš skaičiau Mohameto gyvenimą, pagal svarbą trečią knygą islame – po Korano ir kitos knygos – Korano aiškinimai, tai ten ir teigia – retas kuris musulmonas yra skaitęs Koraną. Ir štai musulmonai penkis kartus meldžiasi, bet jie šaltinio nestudijavę. Ten daug gražių teiginių, kuriuos reikia suprasti Širdimi, kaip metaforą, bet daug ir baisių dalykų. Tas pats ir Biblijoje. Kas yra Bibliją studijavęs iš tų lankančių bažnyčią? Saujelė galbūt susidarys. O kiek ateina per tas šventes – Kalėdas, Velykas? Pilnos bažnyčios! Bet paklausk, kas yra Jėzus, tau nepaaiškins. Tas pats su Mormono Knyga. Tuo labiau, kad mormonai labiau vertina Juozapo jaunesniojo, jų laikomo paranašo, Apreiškimų Knygą. Ji – dar storesnė negu Mormono Knyga, bet jais domisi tiktai tie, kuriuos siunčia jau kaip strūktūra mormonų bažnyčia – siunčia pasiuntinius į įvairias šalis, jaunimą, ir paskiau, kadangi tai yra pati, galbūt, turtingiausia pasaulio sekta, nes ten yra parašyta, būtent Juozapo jaunesniojo Apreiškimų Knygoje nurodyta yra, kad visi turi mokėti dešimtinę, ir mormonai, turintys kompanijas – pramonės arba bet kokias kitas kompanijas – turi mokėti dešimtinę nuo pelno. Yra galingų kompanijų, kurios gauna milijardinius pelnus – ir tada jie apmoka tų jaunųjų misionierių universitete įgyjamą išsilavinimą. Tada tie jaunuoliai – jūs nepamatysite tarp mormonų, čia vaikštančių, pagyvenusių – tai jie užsitarnauja sau nemokamą mokslą. Ten gi yra labai brangus mokslas. Per metus reika mokėti apie, sakykim, trisdešimt tūkstančių, keturiasdešimt tūkstančių eurų. Tai retas, kuris gali tą sau leisti.Tai ima kreditą, ir tie jauni specialistai tampa įkaitais, kaip sugrąžinti tą kreditą.

Tai visi tie šaltinia, kurie yra gausūs, ypač Bhagavatgita, ir budizmo šaltiniai – budizmo tai išvis negalima laikyti religija, tai yra filosofija – klaidingai mąsto laikantys ją religija – tai tie šaltiniai priklauso nuo interpretatorių-aiškintojų.

Bhagavatgitoje yra parašyta – reikia ypač vertinti – ir konkrečią pavardę nurodo – štai jis labai giliai aiškina Bhagavatgitą. O jeigu kitas kitaip supranta? Ne, šitą nurodo. Ir tas pats su budizmu. Tai yra toks jovalas, kurio nereikia išvis žmogui.
Kaip sakiau, žmogus ir nestudijuoja tokių dalykų, labai retas kuris jau tuos šaltinius skaito. Ten viskas taip pripainiota – net asmenybė nelaikoma, kaip mes suprantame asmenybę, kad ji turi valią. Kada visa tai aš lyginu, ir kada lyginu Urantijos Knygą, ir kada sako – kokia ten sudėtinga ta knyga – neskaitę, bet sako, kokia sudėtinga, nes jinai labai didžiulė, o ten viskas taip nuosekliai ir paprastai sudėliota, taip aiškiai ir akivaizdžiai, kad visi tie jovalai, kokie yra mano suminėtuose šaltiniuose, tai jie tikrai neverti, kad žmonės ten kištų galvas, ir sujauktų jiems protą. Bet jeigu jie imtų Urantijos Knygą ir nuosekliai studijuotų – puslapis po puslapio – net ir nesuprasdami – jie stiprėtų pasąmonės apvalymu. Štai tada ir būtų ta nuosekli sistema, kas gi yra ta Kūrinija, kas yra Kūrėjas, kas laukia mūsų po prisikėlimo. Dabar tie šaltiniai visiškai neatskleidžia – nė vienas – neatskleidžia, kas gi laukia? Net ir kada Urantijos Knyga teigia – ir ateis toks žmogus, kuris krikščionybę pavers Jėzaus Gyvąja religiją. Aš atėjau. Štai – tas žmogus. Aš atėjau, bet aš krikščionybės nepaversiu ta religija – jos negalima paversti Jėzaus religija, nes su Jėzumi ten yra sietinas tiktai vardas – Jėzus – visa kita yra iškraipymai. Kas tas Jėzus, ko jis atėjo, kodėl yra ta mirtis ant kryžiaus, kodėl yra apleistas Jėzus, kada jis tarsi, kitų lūpomis sakant, priekaištauja Tėvui – Kodėl tu, Tėve, mane apleidai? – kada jis jau kabėjo ant kryžiaus? Jis cituoja psalmių pirmąją eilutę. Tai yra šimtas dvidešimt trečia, atrodo, žydų psalmė iš psalmyno. Todėl tiktai Urantijos Knyga ir gali suteikti Šviesą. Ir koks paradoksas, kada galima nagrinėti mokykloje Koraną su vaikais, Bibliją, Mormono Knygą, Bhagatgavitą – nagrinėkite, o Urantijos Knygos negalima.
Vakar Simas mums aiškino – jis gavo bakalauro diplomą – apgynė – dar negavo diplomo, ir jam įvertinimą parašė šešetą, kadangi ta išvis sistema – jis Edukologijos universitete baigė savo mokslus – visa mokymo aukštoji sistema taip pat yra numatyta, kad būtų standartinė, o jis per visus ketverius metus išsiskyrė netradiciniu mąstymu, kadangi jis lyžtelėjo Gyvojo Kelio – Urantijos Knygos, Kalbu Jums Vėl, Gyvųjų pamaldų, ir jo pasąmonė tiek apsivalė, kad jis pateikinėjo jau dėstytojams tokius klausimus, į kuriuos jie negalėjo atsakyti. Ir tada jis tampa nebe standartinis studentas, kurie visi susigūžę, kad tiktai jų nepaklaustų, jie bijo akis pakelti, o šis dėstytojus pastato į nejaukią padėtį. Ir štai, studentams galima pasirinkti temas diplominiams darbams – patiems sugalvoti – ir jisai sugalvojo temą – kadangi jo studijos yra pradinių klasių mokinių mokytojas, tai jis moko visus dalykus – jo tema buvo, maždaug, aš dabar neatkartosiu kaip ji vadinasi – Mokytojo vaidmuo apvalant mokinių baimes. Tai iškart jau tema užkliuvo, kodėl čia dabar mokytojas turi vaikams apvalyti baimes? Ir kaip jis dėsto savo diplominį darbą – sako – čia yra tie dalykai, nesusieti su mokymo programa, jeigu vaikams yra kažkokios baimės, tai jie turi kreiptis į psichologą. Mokytojas turi mokyti vaikus, o ne baimes varyti. Ir lygiai taip pat, kada jis jau dėsto patį tą metodą, kaip turi bendrauti su vaikais, tai sako, čia negalima kištis į vaiko vidų, čia jau yra medicinos problema, tų medikų, kurie turi kvalifikaciją, tėvai turi į juos kreiptis, ir mokytojas čia negali, jis neturi teisės kištis į tai. Štai kada tokia yra segmentuota visuma, tai psichologas gali iki tam tikro lygio kreiptis, kištis į vaiko vidinį pasaulį, medicina – vėl į vidų, psichiatras gali ten įsikišti, bet mokytojas, jis turi tiktai gramatiką dėstyti, kokį nors kitą rašinėlį ten jiems aiškinti, kokį turėtų parašyti ir kaip dėstyti savo mintis, bet jeigu vaikas sako – neturiu nuotaikos, aš negaliu susikaupti – tai tegul tėveliai psichologą pakviečia, tegul paruošia pinigėlių, ir, aišku, tas psichologas vėl į aklavietę pastatys ir tėvus, ir vaiką.
Ir štai, esant tokioms sąlygoms, Simas ir iškėlė klausimą, sako, tai ką man reikia daryti, kai aš matau, ką reikia daryti, bet aš negaliu šito daryti, nes nenumato to mokymo programa. O išvis, kada tas diplomonis darbas buvo sutaršytas, sakau, kas tas, kuris taršė, tai – Katedros vedėja. Tai, sakau, jinai ne pagal savo kvalifikaciją užima postą. Simas turi būti katedros vedėju, o jinai turėtų išvis palikti tą universitetą, nes ji gi ruošia – kaip viena iš vadovių – fakulteto – tai ji ruošia būsimuosius mokytojus, bet visiškai klaidingu vektoriumi, klaidinga kryptimi. Kodėl?
Todėl, kad nėra Kūrėjo. Kūrėjas yra išguitas.
Štai visi tie šaltiniai dėsto supainiodami žmogų – ir Biblija, ir Bhagavatgita, ir Koranas – ir staiga – reiškia, niekur nėra Kūrėjo. Visi šaltiniai kalba apie tą Dievą, bet Jo nėra visuomenėje, nėra aplinkoje, nėra mokykloje, nėra šeimoje. Tai kaip suprasti? Ko verti tie šaltiniai?
Tai, va, ir mes esame šitame Kelyje, turintys tą tikrąjį, Gyvąjį Kūrėją, atrastą viduje, ir kada mes meldžiame to gyvo atsivėrimo gelmės, kada mes iš tikrųjų patiriame atradimą Kūrėjo, neužsidarę už vienuolyno vartų, bet atradę viduje, tai šito mes ir turime priedermę mokyti vaikus. Ne – mums sako – jūs sektantai, mes negalime jūsų įsileisti.
Ir dabar iškilo problema. Mums jau nebepratęsė – šventovei – sutarties, Vilniuje – galbūt – birželio mėnesį baigiasi, ir mes nebeturime pastogės. Štai atsiranda problema tiems, kurie turi tą tikrąjį Gyvąjį Kelią ir atrastą Kūrėją savo Širdyje – bažnyčios uždarytos, ir pastogės nebeturime Vilniuje.
Štai kokia yra aplinka, kokia yra ta tikrovė iliuzinėje tamsoje, o ta iliuzinė tamsa Gyvąją Tikrovę pavadina sektantizmu, su kuriuo reikia kovoti. Negalima leisti jiems nieko pateikti nei vaikams, nei tėvams, ir bendrai, geriau juos izoliuoti, uždaryti į psichiatrinę.
Ir vis tiktai yra nuostabu, kad mes turime apsaugą aukštesnę negu materiali apsauga. Apvaizdos apsauga yra galingesnė. Ir mes turėsime ir pastogę, turėsime ir maldos namus, turėsime ir tas pačias bažnyčias, turėsime viską, nes tokia yra Kūrėjo Valia. Evoliucija turi turėti vis ryškesnę Šviesą, o Kūrėjas turi būti Centras – visa ko Centras, kas yra Šviesa, Gėris, Meilė, Gailestingumas, Grožis, Išmintis, Įžvalga, kas yra Evoliucija, kas yra Šaltinis, kuris ir sumanė, kad būtų urantai šitame laikmetyje, šitame etape, kad jie žmonijai atskleistų tas tikrąsias Kūrėjo Vertybes, ir Meilę – patys patirdami Širdimi. Amen.

Ačiū Violetai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai