Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Nebijokite tamsos, bijokite prarasti save – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 06 01

Algimanto pamokomasis žodis – Nebijokite tamsos, bijokite prarasti save – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 06 01

Nuostabus rytas! – saulė, pirmoji vasaros diena, pradedam naują gyvenimą – iš tikrųjų baigėsi pavasaris. Ta natūrali, materiali metų kaita mums atneša ir vidinių pergyvenimų ir išorinių tam tikrų veiksmų, tačiau svarbu, kokia būsena mes tuos veiksmus atliekam. Būsena – tai yra mūsų vidinis sveikatos garantas, nes būsena formuoja mūsų sąmonę ir pasąmonę. Jeigu mes esame su Kūrėju – atvėrę Jam save visu savo nuoširdumu – mes turėsime savyje Meilę. Meilė yra Kūrėjo mums suteikiama Dovana, jeigu jūs nejaučiate Meilės, reiškia, jūs nesate atvėrę savęs Širdimi. Intelektualiai jūs galit sakyt – aš atradau Kūrėją – sakyt daug gražių žodžių, tačiau jūs Širdimi nepaliudijate, kad jūs gyvenate Kūrėju. Ir jūsų gyvenimas nėra gi intelektualus – jūs jaučiate būsenas – ir tos būsenos svyruoja – šito neturi būt. Su Kūrėju yra Harmonija, Darna – vidinė Darna – tai yra vienintelė garantija, kad jūs turėsite iš tikrųjų sveiką gyvenimą tiek dvasine sveikata, tiek ir fizine sveikata jūsų kūno. Todėl jūs negalite nei savęs, nei Kūrėjo apgaut, kada jūs sakote tuos žodžius, kurie yra gražūs, teiginiai patys šviesiausi, bet jie nepripildyti Kūrėjo Gyvų Meilės virpesių. Jūs iš tikrųjų mėginate pabėgt nuo Kūrėjo, mėginate save apgaut – viską liudija jūsų būsena – kokia yra būsena, tokie jūsų yra sprendimai, o tada sprendimai įgyvendinami. Ir jeigu jūsų viduje Kūrėjas neužima centrinės vietos, tada jūs surandate kitų, svarbesnių tiek interesų, tiek ir tuo pačiu sprendimų naujiems veiksmams. Jūs mėginate apgauti Kūrėją, manydami, kad jūsų gyvenimas, tai turi būti atsietas nuo Jo, tarsi Gyvenimas su Kūrėju yra tiktai ta Gyvoji Komunija – ta akimirka, kada jūs atsiveriate Kūrėjui – po tos akimirkos jūs manote, kad jūsų gyvenimas jau atiduotas jūsų valiai – jums patiems. Taip, Kūrėjas suteikė jums valią, bet ji nėra laisva – jinai Kūrėjo sumanyta, kad būtų pajungta jūsų Širdžiai – ne protui-intelektui – bet jūsų Išminčiai-Širdžiai. Ir jeigu jūs vadovaujatės tiktai savo intelektualiu protu, jūs gyvenimą pralaimėsit, ir sirgsit – neišvengiamai sirgsit, kol nepasitikėsite savo Išmintimi, kuri yra Kūrėjo Išmintis, suteikiama jums per Minties Derintojo virpesius, teiginius, mokymus į jūsų pasąmonę – jie turi įsiviešpataut jūsų sąmonės lygiu. Tik šitoks jūsų gyvenimas turės prasmės ir jis bus šviesus, ir tada jūs atliksite visus darbus kūrybingai, kaip Bendrakūrėjai visų Šviesos labui, nesvarbu, ką jūs bedarytumėt, bet tuos darbus jūs prasmingai Širdimi nukreipsite visų Šviesos labui. Jūsų viduje turi viešpatauti – tik – Kūrėjas – nieko daugiau – ne jūsų vaikai, ne jūsų vyras, ne jūsų žmona, ne jūsų šeima, ne jūsų materialūs interesai – vien tik Kūrėjas! Jeigu yra ne taip, jūs pralaimėjote gyvenimą iki šios akimirkos, bet nereiškia, kad jūs negalite tapt nugalėtojais nuo šios akimirkos, vadovaudamiesi mano jums sakomais Mokymais. Jūs manot, kad aš kalbu na, šiaip sau – jums per vieną ausį įeina, per kitą išeina – jūs nesivadovaujate mano Teiginiais – jūsų gyvenimas nėra tas, kuris turi būt gyvenamas atsižvelgus į mano Mokymus. Tie Mokymai yra, iš esmės, ne mano – tai yra Kūrėjo Mokymai – tik pagarsinami jūsų materialioms ausims, bet turite juos – tuos Teiginius, tuos Mokymus – išgirst Širdimi, dvasine ausimi, dvasine klausa. Kodėl aš taip sakau? Todėl, kad aš matau, kokia yra aplinka ir tarp urantų – jie nėra Šeima – jie vieni kitais nepasitiki, jie nebendrauja tarpusavyje Širdimi – bendrauja formaliai, todėl nėra To Kūrėjo, kuris apjungtų vienus su kitais – nėra to Nuoširdumo, yra formalumas. Dėl to tiktai pasibaigus pamaldoms visi pabėga, lieka vienas, du, trys, keturi – kiti turi Širdies trauką, nukreiptą kitur – tie interesai jiems svarbesni. Ten, kur jūsų Širdis, ten jūsų lobis! Jeigu jūsų Širdis yra ne urantų pusėje, jūsų ir lobis ir bus ne tarp urantų. Tada Evoliucija skleisis sunkiau. Evoliucijai visiškai nei šilta nei šalta, kokie tie urantai – Evoliucija – tai yra veiksmai ir pasekmės. Tai kokius veiksmus atlieka urantai, tai priklauso, kokia yra jų Širdis – toji Širdis, kuri rašoma didžiąja raide. Tai nėra materialus organas, varinėjantis kraują – tai yra dvasinė nuostata – Kūrėjo suteikta kaip asmenybei, kuri dar nepatyrė Meilės, dar ji neturi to giluminio atsivėrimo, bet ji turi jau Širdį, kuri turi norą – norą siekti Šviesos, norą veikti Visumos labui. Štai ta Širdis ir pajunta tada per Gyvą pulsavimą Kūrėjo Meilę – pajunta ją Gyvą, Tikrą – ne atvirkščiai, kada iškeliami savi interesai ir manoma, kad štai taip aš dabar gyvenu, o vėliau aš gyvensiu gal ir ta Širdimi, tegu man Kūrėjas tą Širdį pripumpuoja tos Meilės, o aš čia sau miegosiu, miegosiu sau nepajudindamas nė pirštelio – Širdis yra, jeigu jau Kūrėjas suteikė Širdį, tai tegu Jis ją ir atveria, o aš pamiegosiu. Toji nuostata – tai yra labai klaidingas požiūris – tai priešingas požiūris negu Kūrėjas suteikė Savo Dalelę – Minties Derintoją – kad pastangų – asmeninių, nuoširdžių pastangų dėka – mes Jį išgirstume savo, savo vidumi, savo Širdimi. Ir tada iš tikrųjų vadovautumėmės tais Mokymais, kuriuos mes išgirstame iš Kūrėjo. Mokymai juk suteikiami mokykloje tam, kad išmoktų. Štai mes dabar esame tomis aplinkybėmis, kai šitame pačiame centre vyksta egzaminai. Reiškia, tie žmonės atėjo išmokti, įgyti tam tikrą kvalifikaciją, kad ją panaudotų savajame gyvenime. Mes gi mokomės to dvasinio gyvenimo, mes turime statyt tą nuostabų, dvasinį pastatą savyje – statyt mūsų Gyvą statinį su Kūrėju. Tas statinys yra sumanytas mūsų Gyvenimui, nes tas statinys yra mūsų Gyvenimas drauge su Kūrėju, kuris viešpatauja mūsų viduje. Ir tada nebebus tokių skausmingų patyrimų, nebus skausmingų pasekmių, net jeigu jūs ir padarysite klaidingą sprendimą, bet tai bus padaryta tiek, kad jūs neišgirdote to Kūrėjo geresnio, išmintingesnio patarimo, bet jūs vis tiek visą laiką siekiate kiekvieno niuanso viską atlikt su Kūrėju – viską – absoliučiai viską nuo ryto iki vakaro. Štai tokia yra mūsų gyvenimo prasmė visų Šviesos labui. Todėl nemėginkite apgaut Kūrėjo – jūs Jo neapgausite – savęs taip pat neapgausite, nes tai yra Kūrėjo Dovana – asmenybė – o dabartinis jūsų tas žemasis, savanaudiškas požiūris iš baimės, jums diktuoja neišmintingus sprendimus, klaidingus sprendimus. Todėl aš jums ir sakau – sakau tuos žodžius, kuriuos gali išgirsti jūsų ausys ir Širdis – gyvenkite vie tik Kūrėju – tik Juo ir niekuo kitu – nesiderinkite prie tų, kurie gyvena kitaip. Šviesa turi linkti prie Šviesos, šlietis prie Šviesos – ji neturi šlietis prie tamsos – ji turi būti gyva, kad tamsa trauktųsi arba keistųsi į Šviesą. Bet jeigu jūs, eidami Šviesos Keliu – Gyvuoju Keliu – juk, tai yra Gyvasis Kelias – Gyvasis Gyvenimas – sulinksite, derindamiesi prie tamsos – jūs degraduosite – degraduosite, nes jumyse bus mažiau Kūrėjo. Nebijokite tamsos, bijokite prarasti save.

Ačiū Daivai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ranybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai