Forumas: temos peržiūra
Mano mokymas – nauja Lietuvos valdžia spartins žminių degradavimą ir nusivylimą rytdiena dar labiau, 2019 06 27
Mano mokymas – nauja Lietuvos valdžia spartins žminių degradavimą ir nusivylimą rytdiena dar labiau, 2019 06 27
Mirtingieji visada tikisi, kad prasidės jiems geresnis gyvenimas sulaukus naujųjų metų, gimtadienio, kai dar vieneri metai praeityje, kada bus vasara, kada ateis nauja valdžia po rinkimų – Seime ar Prezidentūroje. Žmonės tikisi gėrio ir veiklos teigiamų permainų jiems net piršto nepajudinus, kad tas gyvenimas keistųsi į geresnę pusę visiems. Tiesiog stebuklas atsitiks ir gyventi taps malonu ir lengva. Kvailystė – ir tiek, nes gyvenimas tik blogės, ypač po prezidento pastarųjų rinkimų, kada prezidentų tapo bankininkas – jokioje kitoje normalioje pasaulio valstybėje to atsitikti neatsitiko, ir negali atsitikti. Tai tiesiog pavergtos Briuselio Lietuvos didžiausia šio dešimtmečio kvailystė ir nelaimė.
Neturėkite vilties, kad Kūrėjas pagerins jūsų kasdienį gyvenimą už jus, kada jūs nededate jokių pastangų patys. Jūs dėl to ir gavote tokį prezidentą, kuris krovėsi sau turtus iš jūsų pasityčiodamas ir jus išnaudodamas, o jūs priedo jį dar sau išsirinkote prezidentu. Kvailystė ir nuprotėjimas tų, kurie tą padarė savo balsais.
Na, kaip gali Lietuvos prezidentu būti išrinktas bankininkas, kada bankai visą laiką plėšė ir toliau dar labiau plėšia milžiniškus mokesčius iš kiekvieno turinčio reikalų su jais, kaip gali iš tokios savanaudiškos ir agresyvios išnaudojimu struktūros, žmones skriaudęs ir mulkinęs mirtingasis tapti jų prezidentu – tai jau psichiatro įvertinimo reikalingi žmonės, kad jie savo Vedliu pasirinko jų pačių plėšiką. Jeigu ėriuko kailiu apvilksite vilką, ar nuo to jis taps avimi, ir net avių bandos vedliu? Aišku, ne, jis tik ir lauks momento, kaip tą kvailių avių kaimenę išpjauti ir nepelnytai sočiai smaguriauti dėl avių kvailumo ir nesugebėjimo atsirinkti, kas tinka būti jų vedliu.
Lietuvos pramonė ir žemės ūkis yra visiškai sunaikinti ne šiaip sau, bet sąmoningai, siekiant žmones paversti vergais ir tuo pačiu padaryti juos visiškai priklausomus nuo nedidelės grupelės mirtingųjų, valdančių kelias kompanijas ir žemes Lietuvoje, kurie apvagia žmones juos išnaudodami ir dargi iš jų pasityčiodami – išdrįsta jiems pasiūlyti vilką ėriuko kailiu į bandos vadovo aukščiausią postą. Tai dabartinių Lietuvos fariziejų cinizmo subujojimas.
Kada Kristus kalbėjo apie avių kaimenes, tada jis minty turėjo užguitus nuoširdžius Tiesos ieškotojus, kuriems ir reikalingas Gerasis Piemuo. Šiandien Gerojo Piemens Lietuvos politikoje nėra iš viso, todėl nebus ir tokios akimirkos, kad kaimenė pradėtų sekti paskui Gerajį Piemenį, vedantį ją į Amžinųjų Vertybių Kūrėjo Ganyklą, kuri vienintelė yra saugi vieta, nes ji yra paties Kūrėjo teikiama dvasinės ir materialios gausos pilnatvė visos planetos dieviškojoje Evoliucijoje – ir kiekvienoje Epochoje. Ir tik Kūrėjo Ganykloje galima pajausti ir patirti visapusišką Gerojo Piemens vadovavimą, kad jam atsiduotum su Pasitikėjimu ir Įtikėjimu kuriant materialią žmonijos civilizaciją ant dvasinių Meilės, Brolystės, ir Tiesos Kūrėjo pamatų. Be Gerojo Piemens Lietuvos avių banda yra pasmerkta vergauti tiems vilkams avies kailyje, nesvarbu, kur jie besidarbuotų – pats Liertuvos valdymas ir gyvenimas bus neteisingas ir prieštaraujantis Kūrėjo Meilės Įstatymui.
Štai kodėl atėjo akimirka, kada dera atsigręžti kiekvienam į nuoširdų apsisprendimą – ar noriu gyventi ir dirbti Kūrėjo Ganykloje, drauge su pačiu Kūrėju, esančiu viduje, ar, priešingai, pasineriu nieko nematydamas ir negirdėdamas į vilkų avies kailyje diktuojamas sąlygas ir toliau velku baimės jungą iliuzinės tamsos kasdienėje egzistencijoje namuose, šeimoje, darbe, mokykloje, gatvėje ir visiškai atsiduodu tos tamsos teikiamoms sampratoms ir veiksmams?
Evoliucija sumanyta tik teisiesiems – ne iliuzijoje besimurkdantiems drauge su vilkais ėriuko kailyje bailiams. Evoliucija nenumato apgaulės ir kančios, išnaudojimo ir menkinimo, apvogimo ir pavergimo, tačiau ji numato Kelią ir Būdą, kaip išsilaisvinti iš baimės vergystės. Visos pastangos yra įvertinamos ir atlyginamos, jeigu jos yra nuoširdžios ir atkaklios, jeigu jos nėra vien tik kaprizų ir užgaidų tenkinimo siekis. Todėl ir jūsų – kiekvieno – pastangos yra vienintelės jums asmeniškai, ir priklausomai nuo to, kurį kelią pasirinksite, tokio atlygio ir susilauksite, nes priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio pasireiškimas jus lydės be perstojo, kas akimirką, ir nuo jo pasislėpti neįmanoma nė vienam. Ir visai nesvarbu, ar jūs ką nors girdėjote apie šio dėsnio veikimą ar nieko negirdėjote iš viso. Būtent dėl to ir nesiekite tokio požiūrio sustiprinimo – aš nieko negaliu, nieko nemoku, niekas man neišeina, niekas nepasikeis, jeigu aš daugiau domėsiuosi dvasiniais dalykais, kai man vaikus reikia maitinti šiandien. Būtent dėl to ir neišeina, kad dvasinius dalykus ignoruojate savo Širdimi, tuo tarpu intelektas-protas juos atstumia, kadangi yra pilnas baimės, todėl renkasi klaidingus prioritetus – kad tik nebūtų savimi ir niekuo neišsiskirtų iš aplinkos, kad tik kitiems – draugams, bendradarbiams, giminėms nebūtų suteikta net menkiausia galimybė kuo nors tokiu, iš ko jie galėtų pasišaipyti. Ir nors žodis nėra toks, kad sužeistų kūną, tačiau tamsoje ir baimėje veikiantis mirtingojo gyvulinis protas to pašaipos žodžio bijo labiausiai. Juk vien dėl tokios baimės poveikio šiaip jau drąsus ir ryžtingas Judas Iskarijotas pabūgo kokių nors dar tik ateityje galimų pašaipų iš draugų ir giminių pusės, jam susidėjus su, jų manymu, tokiu nevykėliu keistuoliu, kaip Jėzus, ir jis Jėzų išdavė ir atsisakė Šviesos Kelio, o tada dėl tokio savo klaidingo sprendimo sulaukė ir pasekmės poveikio, kad jo protas nebeištvėrė didžiulės vidinės įtampos, ir jis nusižudė, šitaip ne tik nutraukdamas savo fizinę egzistenciją, bet ir pakeisdamas savo Likimą. Ir kaip tik dėl to priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis ir pasireiškia tokia pasekme, kad ir jums nieko neišeina, nes nematote, ką ir kur klaidingai darote dėl įžvalgos stokos ir dėl nemokėjimo gyventi būnant savimi. O juk Evoliucija ir sumanyta tam, kad būtų vis ryškiau atskleidžiama kiekviena originali asmenybė. Evolliucija nėra skirta atskleisti gyvulinio proto jaučiamos baimės klaidingų ir įgyvendinamų sprendimų skaudžias pasekmes pačiam gyvuliniam protui, kuris visą laiką bijo, nepasitiki, ir kenčia. Ir būtent tokiems baimės pilniems mirtingiesiems bet kokias apgaules ir gali primesti vilkai ėriuko kailyje, nes tokie engiami ir baikštūs mirtingieji nemato tame kailyje esančių vilkų ir tiki jų gražiais žodžiais, ir mano, kad jų vedliai tikrai pasirūpins jų gyvenimo palengvinimu, pasirūpins avių bandos poreikiais, ir nuves jas į sočias ganyklas. Taip nebus, nes patys vilkai, tegu ir ėriuko kailyje, skambiais ir gražiais žodžiais postringaujantys, neėda ėriuko žolės, jiems ganyklos nereikalingos, dėl to jie eina ten, kur galės slapta, tamsoje, pradaigoti visą kaimenę, kai tokie veiksmai jiems atneša dar daugiau naudos. Savanaudis niekada nebūna altruistu.
Tardamas Priesaikos žodžius prezidentas meluos, nes jis prisieks nežinia kam. Priesaika yra duodama Asmenybei, kuriai ir prisiekia ištikimybę . Aš daviau Priesaiką Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU. O čia prezidento priesaika bus tokia, kokios iš viso būti negali – kažkokiai nesovokiamai abstrakcijai. Priesaiką ir turi priimti toji Asmenybė, kuriai ir prisieki ištikimybę, o čia bus taip, kad jo priesaiką priims…Konstitucinio Teismo pirmininkas. O tai reiškia, kad prezidentas šiuo atveju paklūsta šiam asmeniui, kuriam ir prisiekia savo ištikimybę. Štai kodėl tokia priesaika yra netikra, nes nėra asmenybės-adresato, kam prisiekiama. Kiti – akli – sakys, kad jis prisiekia tautai, prisiekia Seime, bet tauta nėra Asmenybė, todėl institucijai prisiekti negali.
Bet kurios šalies prezidento Priesaika turi būti duodama Kūrėjui – ir vien tik Kūrėjui. Bet tokią Priesaiką duoti gali tik Kūrėjo sūnus ar dukra, atradęs Kūrėją - Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje. Kol šito nebus, tol bet kokia kitokia priesaika yra niekinė ir neturi jokios prasmės -- ir tol tamsa ir baimė nesitrauks, o tik stiprės, nes mirtingųjų proto degradavimas dar labiau spartės.
Štai dėl ko jums būtinas nuoširdus sprendimas rinktis Gyvąjį Kelią, ir vien tik jį, ir juo žengti ryžtingai – vardan Gerovės planetoje ir kūrinijoje. Ir žengti taip, kaip Rojaus Trejybė-AŠ ESU veda iš vidaus.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
2019-06-27 13:57:11
Komentarai
„Būtent dėl to ir nesiekite tokio požiūrio sustiprinimo – aš nieko negaliu, nieko nemoku, niekas man neišeina, niekas nepasikeis, jeigu aš daugiau domėsiuosi dvasiniais dalykais, kai man vaikus reikia maitinti šiandien. Būtent dėl to ir neišeina, kad dvasinius dalykus ignoruojate savo Širdimi, tuo tarpu intelektas-protas juos atstumia, kadangi yra pilnas baimės, todėl renkasi klaidingus prioritetus – kad tik nebūtų savimi ir niekuo neišsiskirtų iš aplinkos, kad tik kitiems – draugams, bendradarbiams, giminėms nebūtų suteikta net menkiausia galimybė kuo nors tokiu, iš ko jie galėtų pasišaipyti.“Tai, kas parašyta šioje pastraipoje – tai yra atidengtas absoliučios daugumos vidus. O iš tikrųjų kone visų mūsų. Juk kokia lengva ranka atstumiamos dvasinių šaltinių studijos, kokia ramia sąžine nustumiamas į paskutinę vietą gyvosios šventovės pamaldų lankymas ir kaip lengvai numojama į veikimą visų šviesos labui.
Baimės apimtas tingus gyvulinis protas nė nesupranta-nejaučia ką gi daryti tos visumos labui. O kaip gi pajausti nestudijuojant ir nelankant pamaldų – neįmanoma.
Tas nusistatymas prieš save, kad – man nepavyks, aš nesugebėsiu nieko pasiekti Gyvajame Kelyje – ir yra tas pirmasis impulsas, suformavęs pasekmę, kad – nepavyks. Patys taip nusistatydami, tą ir turime.
Ir tikrai už kiekvieną net ir mažiausią pastangą Tėvai atlygina dešimteriopai, bet – už Širdies pastangas. Jeigu Širdimi bendrauji su Tėvais, tai pats maloniai jauti, kad vidus tavo darosi vis labiau ir labiau minkštesnis, supratingesnis, paslaugesnis, Ramesnis, Tauresnis ir Mylintis.
Tačiau jeigu Širdies bendravimo su Tėvais – nėra – o noro dirbtinai irgi nebesukursi – tai iš tikrųjų ta aplinkos nuomonė, deja, taps svarbesnė nei Gyvajame Kelyje Tėvų bent impulsais patiriama Šviesa, kurios tu nebepaskleisi, nes baimė – irgi galingas impulsas, taps šeimininke tą akimirką, kai tu iš tikrųjų esi vedamas prabilti savimi aplinkai – tu užsisklęsi ir susigūši, nes nenorėsi išsiskirti iš – šypsojausi, perskaičiusi šiame mokyme – Lietuvos avių bandos.
Labai lengva įsisukti į darbus, kad turėti už ką pragyventi ir malonumus, kuriuos nusiperka gyvulinis protas, o tada užmiršti, kad kažkada buvo miela ir gera ateiti į gyvąją šventovę, kažkada norėjau studijuoti, kažkada ir Forumą taaip skaitydavau ir atrodė, kad taip bus visada, bet kažkaip viskas atslūgo.
O taip kaip Kūrėjas niekada nesikeičia ir visada mums dalina vien Meilę, taip ir Algimanto mokymai Forume buvo, yra ir bus – mūsų sustiprinimui ir mūsų įžvalgos plėtimui gilinti. Ir mes patys jų atsisakome arba juos priimame Širdimi, bet niekam tikrai nereikalingi mūsų pasiteisinimai, puikiai mūsų vidų kiekvieno atspindi aktyvumas tame Forume.
Visada bus darbų, visada bus reikalų įvairiausių, kurie vienas po kito įsuka mus į užburtą ratą, ir iš kurio išeiti atrodo neįmanoma. Tačiau jeigu Širdimi nori tu išlikti Gyvajame Kelyje, tai darbai bus už mus sudėlioti taip, kad ir į Forumą parašysim ir šventovę lankysim.
Visi veiksmai ir aplinkybės aplink mus, bus atspirtis nuo mūsų centro. O koks jis ir kas jis, mes sprendžiam iš tikrųjų kiekvienas pagal savo vidaus virpesius.
Nuostabiai Algimantas mums atskleidžia mūsų dabartinio tariamo vedlio, prezidento, veiksmų beprasmiškumą. Tas pats žodis-veiksmas – Priesaika – o nepažinusiam Kūrėjo, ištikimybė nebus įgyvendinta, nes ji nėra net suprantama kaip tokia. Ir visai kitokie virpesiai net ir skaitant vykdančiojo Priesaikos įžadus, iš Meilės ir laisva valia.
Būtent mokymų dėka mes galime praplėsti savo įžvalgą ir rinktis bei atpažinti kas gi mus iš tikrųjų veda į Priekį, į Šviesą, ir pasakyti sau, kad štai tas Kelias, kuriuo aš noriu eiti, noriu dėti pastangas, net jeigu kažkas ir nepasisekė, aš vis tiek renkuosi Gyvąjį Kelią, aš pasitikiu savo Vedliu, aš tikiu Kūrėju.
Telydi jus mylimieji, Kūrėjo Ramybė, Vita
vvita
2019-06-30 17:12:23
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]