Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Pažinti kūriniją ir ypač patį Kūrėją – reikalingos Gyvos pastangos – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 05 25

Algimanto pamokomasis žodis – Pažinti kūriniją ir ypač patį Kūrėją – reikalingos Gyvos pastangos – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 05 25

Mylimieji, iš tikrųjų yra nuostabus Gyvasis Kelias, kada mes jame galime patys pasireikšt kuo tikriau savimi. Atrodo, kas gali būt paprasčiau – būt savimi.
Kada mes turime vis stiprėjančią, gilėjančią kosminę įžvalgą, mes tada imame pajausti – pajausti – kiek atveriam paties Kūrėjo ir Jo kūrinijos, pažindami ją vis stipriau – ir kuo stipriau ją pažįstame, tuo ji atsiskleidžia vis plačiau, kad ten atsiranda nauji klodai, kaip atskiri pyrago sluoksniai, kurie dar neragauti. Ir vėl norisi giliau analizuot, studijuot tą pačią kūriniją ir patį Kūrėją.
Mes sakom – štai aš atsigėriau vandens iš šaltinio. Ten už šaltinio pasuk į dešinę ir surasi tą keliuką, tą takelį. Me sakom – štai tas šaltinis teka, mes jį matom. Bet gi iš tikrųjų tai jis nėra šaltinis. Kas jis yra tas vandenėlis, čiurlenantis be perstojo ne iš krano, tiesiog be perstojo, žiemą-vasarą? Mes jį vadiname šaltiniu, o jis nėra šaltinis. Tai yra tiktai mums matoma išraiška to šaltinio, kuris mums liko nematomas, iš kurio tas vanduo išteka. Mes matom tiktai tą pasekmę, kuri yra mūsų akyse kaip bėgantis vanduo, bet tai čia yra šaltinio teikiamo energinio pasireiškimo pasekmė, kad tas vanduo atitekėjo mums ir mes jį galime gerti, bet pats šaltinis liko nematomas mums. Ir mes negalim taip pasakyt – štai, eik už šaltinio – o kur tas šaltinis? – jis giliai, po žemėm. Taip, kad tas pasakymas yra klaidingas. Bet žmogus, kada jis žvelgia paviršutiniu žvilgsniu, jam ta pasekmė atrodo yra pati priežastis – mato čiurlenantį vandenį, ne iš krano, iš žemės, ir pavadina jį šaltiniu, nemąstydamas giliau. Kodėl? Todėl, kad pažint – pažint – ir kūriniją ir ypač patį Kūrėją, reikalingos gyvos pastangos.
Žmogus turi tą protą, kuriuo naudojasi kasdien, neišvystytą, tamsų protą, neapšviestą, kuris turi gyvulinę kilmę. Jam tos pastangos yra labai varginančios, todėl jis ieško sau pramogų, lengvesnio pasireiškimo ir dar malonumo.
Tai tas siekis kuo paprasčiau – o iš tikrųjų – tinginiaujant – gyventi gyvenimą be prasmės, jam yra kasdiena. Tuo tarpu gilesnis žvilgsnis, įžvalga, yra prieinama tiktai asmenybės suteiktam dvasiniam dieviškajam protui, išminties protui, nes jisai ir atranda tą Gyvąjį Šaltinį, ne pasekmę atranda, bet atranda Gyvąjį Šaltinį, kuris nėra matomas, bet Jis yra Gyvas virpesiais, patiriamas būsena. Ir būsena tada paliudiji Meilę, nes tu, atsivėręs Širdimi pačiam Meilės Šaltiniui, tu ir gauni tą Meilę. Tu negali gyventi be Meilės.
Jeigu kažkas sako – atradau Kūrėją savyje – o nejunta Meilės – reiškia, jis dar Meilės Šaltinio neatrado.
Meilės Šaltinis yra tas Gyvasis virpesių Tiekėjas, ir jeigu tu atrandi tą Tiekėją, tai ir geri iš Jo tai, ką Jisai tiekia, o Jisai tiekia tik Meilę.
Kada aš, šiandien ryte, per vieną Rusijos televizijos kanalą išgirdau, kaip tėvas džiaugiasi, kad vaikas-sūnus lanko ledo ritulio treniruotes – sako – štai mes atitraukiam vaiką ir nuo kompiuterio ir nuo gatvės. Tai įsivaizduokit, jeigu reikia atitraukt vaiką nuo kompiuterio ir nuo gatvės, reiškia, nėra Meilės nei tų žmonių širdyje, kurie užkemša tą kompiuterį įvairiom programom, kurios paskiau yra transliuojamos. Reikia atitraukt nuo gatvės, kadangi Meilės nėra gatvėje. Tie, kurie yra gatvėje, jie nejunta tos Meilės, tai tėvai bijo, kad gatvės įtaka bus jų sūnui bloga, kompiuterio įtaka bus bloga.
O jeigu būtų tas atrastas Šaltinis Širdyje, Meilė įtekėtų, ir tada kompiuteris taptų dar nauju meilės pasireiškimu, įvairiomis programomis, kur spinduliuotų tos idėjos, tie veiksmai, darbai, kokius Kūrėjo sūnus arba dukra, atradę patį Meilės Šaltinį savyje, įprasmina veiksmais, darbais, visų Šviesos labui, ir tą nufilmuoja, parodo, ir galima tada džiaugtis nuo ryto iki vakaro, kiek yra daug Kūrėjo sūnų ir dukrų, kokie yra kūrybingi drauge su Kūrybos Šaltiniu ir Centru, kuris yra tas pats Meilės Šaltinis ir Centras – mūsų Tėvas ir Motina.
Tas pats būtų pasireiškimas Meilės, Šviesos brolystėje ir gatvėje. Nereikėtų bijoti, kad išleidus į gatvę savo vaiką, kažką gatvėje esantis padarys blogo, nes tu žinosi, kad ten taip pat spinduliuoja Meilės Gyvi virpesiai.
Įsivaizduokit, kokia yra mūsų aplinkos tamsa, jeigu reikia vaiką gint nuo gatvės aplinkos ir kompiuterio programų. Koks vargšas yra žmogus. O ką tada siūlyt vaikams? Įsivaizduokit, kiek yra įvairiausių mokymo dalykų mokykloje, o nėra apie Kūrėją mokoma nė vieno dalyko, kaip pažint Kūrėją, kaip Jį atrast viduje. Moko chemijos, matematikos, įvairių užsienio kalbų, o nemoko, kas yra Kūrėjas. Kaip gali išaugt žmogus nuo pat vaikystės nieko negirdėjęs apie Kūrėją? Kokia yra mokykla? Jeigu tėvai nežino Kūrėjo, tai turi tą žinot šviesūs šalies vadovai, jie turi suvokt, kad be Kūrėjo vaikas negali išaugti į Meilės kupiną suaugusį vyrą ar moterį. Kokia yra tamsi mokykla – be Kūrėjo – be Kūrėjo Meilės! Tada sugriūna santykiai tarp mokinių, sugriūna santykiai tarp mokytojų ir mokinių, tarp tėvų ir mokytojų, tarp tėvų ir vaikų.
Štai ką reiškia atrast patį Meilės Šaltinį – tai pirmiausia tu turi žinot, kad ir materialus šaltinis, kurį mato akys, nėra tas šaltinis, iš kurio teka vanduo – tai yra tik pasekmė.
Taip ir Kūrėjas – mes matome Jo pasireiškimą, kaip pasekmę – jeigu mes turime įžvalgą. Bet atrasti mes Jį turime savo Širdyje, kaip Šaltinį, ne kaip pasekmę – kaip Šaltinį – tada mes pajausime tą Meilės būseną. Ir tada augsime patys savimi, visų Šviesos labui ir būtent taip, kaip yra mums tą augimą numatęs Kūrėjas. Meilės virpesiuose, Meilės lauke, energinių virpesių lauke.
Būkite Meilės vaikais, atiduokite Meilę vieni kitiems – visada, per visą amžinybę.

Ačiū Vitai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir manoo Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2019-07-15 09:14:06

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal