Forumas: temos peržiūra
Atitrūkimas nuo tikrovės yra vienintelis - tai atitrūkimas nuo TĖVO.
Atitrūkimas nuo tikrovės yra vienas vienintelis – tai atitrūkimas nuo Tėvo. Nėro kito atitrūkimo, tik nusigręžimas arba nesuvokimas Tikrovės Šaltinio ir Centro – TĖVO.
Šiadien labiausiai serga politika, religija, psichiatrija, psichologija, ir filosofija.
Iš esmės jos visos ir žaloja asmenybės, individualios asmenybės, psichiką, o tuo nustato iškreiptą žengimo kryptį visai visuomenei, ir tuo pačiu veda žmogų tolyn nuo Tėvo, o tuo pačiu ir tolyn nuo tikrovės.
Tikrovė yra TĖVAS IR JO VISA METERIALI KŪRINIJA BEI VISA JO DVASINĖ ŠEIMA, GYVENANTI IR TARNAUJANTI IŠ MEILĖS.
Dėl to, kiek KIEKVIENO žmogaus, sielos, ar dvasios nuostata prasilenkia su šitokia tikrovės samprata, tiek ji ir atitrūksta nuo pačios tikrovės, ir nuo jos Šaltinio ir Centro - Tėvo.
Tėvas neegzistuoja kaip pagrindinė varomoji MEILĖS jėga ir pagrindinis ŠALTINIS nei psichologijoje, nei filosofijoje, nei psichiatrijoje, nei politikoje, NEI RELIGIJOJE.
Dėl to nestovint ant pagrindų pagrindo ir jo NEPROPAGUOJANT GYVUOJU SAVO PATYRIMU KIEKVIENOJE VEIKLOS SFEROJE, neįmanoma PAGYTI NEI VALSTYBEI IŠ KORUPCIJOS LIGŲ, NEI PSICIATRIJAI IŠ PSICHINIŲ LIGŲ, NEI PSICHOLOGIJAI IR PSICHINIŲ NEGALAVIMŲ, NEI RELIGIJAI IŠ RITUALIZMO IR DOGMATIZMO LIGŲ, NEI FILOSOFIJAI IŠ INTELEKTUALIŲ POSTRINGAVIMŲ SUSIRGIMŲ.
Tai reiškia, kad bet kuri iš šitų sferų, kaip ir bet kuri kita VISOS KŪRINIJOS veiklos sfera, o žmonijos veiklos sferos sudaro tik mažytį aguonos grūdelį pilname aguonų maiše, negali būti nei veiksminga, nei prasminga, nei ilgalaikė, jeigu ji nėra atsivėrusi KŪRĖJUI ir neįsileidžia PATIES Kūrėjo, kad jis veiktų drauge ir su politiku, ir su psichiatru, ir su dvasininku, ir su filosofu, ir su psichologu.
Tai reiškia, kad visos dabar vykstančios gydymo, religinės, filosofinės, politinės programos yra PASMERKTOS ŽLUGTI, NEDAVUSIOS TAIP GEIDŽIAMŲ VAISIŲ. Ir LIETUVOJE, ir VISOJE URANTIJOJE.
Dėl to visi milijardai bus išmesti kaip į balą. Tiesiog, įsivaizduokit situaciją, kada pilni sunkvežimiai prikrautų pinigų, taip reikalingų žmonėms pamaitinti, aprengti, apgyvendinti, išlavinti atvažiuoja prie didžiulės purvo balos, išverčia visus pinigus, o kiti per juos su buldozeriais važinėja ir šitaip naikina.
Jūs šitokio materialaus vaizdo nematote, tačiau būtent taip vyksta dabartinis gyvenimas, kada žmogus yra nusigręžęs nuo Tėvo ir atitrūkęs nuo tikrovės. Dėl to, toji tikrovė įgauna iliuzijos vaizdą, kuriame nebėra gyvo Jėzaus meilės pavyzdžio, Tėvo meilės gyvo pavyzdžio, kurį vaikams demonstruotų tėvai, mokinams – mokytojai, studentams - dėstytojai, tikintiesiems – dvasininkai, piliečiams – politikai, mokslininkams – filosofai, psichiniams ligoniams – psichiatrai, pasimetusiems žmonėms – psichologai.
Būtent dėl to, kad tikrovę pamynė VEDLIAI, KIEKIVENOJE ŽMONIJOS VEIKOS SFEROJE, tikrovė ir pavirto ILIUZINE, NE REALIA.
Dėl to ir siekiai transformavosi iš tikrųjų siekių, iš meilės ir tiesos dvasinių ir ugdančių savąjį aš siekių, iš kokybinių, į iliuzinius, išgalvotus, ir kiekybinius siekius.
Ir visi pradėjo lenktynaiuti, nes žmonija yra avinų banda. Ji NEMĄSTO, o siekia elgtis taip, kaip mato besielgiančius kitus. O kadangi kiekybiniai pasiekimai yra matomi kiekvienam – turtas, apsirengimas, užimamos pareigos darbe, “prestižinė“ draugija, mokykla, universitetas, specialybė, gyvenamoji vieta, valdžia kitų atžvilgiu, ir t.t. – ir kadangi jų siekia absoliuti dauguma, na sakykim, kad ir “madingai“ apsirengti, tai tokia primesta nuostata ir priverčia nuo pat jaunumės šitokų iliuzinių siekių įgyvendinimą paverti savo gyvenimo tikslu.
Taip palaipsniui, jaunam žmogui bręstant fiziškai, bet ne DVASIŠKAI, jis iliuzinę tikrovę vis labiau ir stipriau ima laikyti realia tikrove. Ir vienintele. Ir tik jos diktuojamas renaksi specialybę, draugus, darbą, aprangą, ir kuo labiau didėja turtas, tuo gilėja iluzinių poreikių tenkinimas paminant tikrąsias ir amžinąsias vertybes – Tėvo meilę ir tarnavimą.
Dėl to susiformuoja atskiros kastos ar gildijos SAVŲ profesijų, politinių partijų, įvairių uždarų pseudoklubų - “Rotari“ ar “bajorų“ ir t.t. Ir tokie žmonės patys užsidaro SAVŲJŲ RATE, ir tuo dar labiau atitrūksta net ir nuo pačios materialios iliuzinės tikrovės.
O juk jie savo sprendimais VEIKIA VISUS – politikai – valstybę, daktarai pacientus, filosofai – mokslą ir išsilavinimo eigą ir kryptį, dvasininkai - tikinčiuosius. Jie veikia juos taip, kad dar labiau juos veda į iliuzinę tikrovę, nes patys yra atitrūk nuo REALYBĖS ir PASIMETĘ. AKLI VEDLIAI, KURIE VEDA Į PRARAJĄ VISUS.
Žinokite, kvailiui ir išminčius yra KVAILYS. Dėl to apkvailinti žmonės nebesuvokia jiems sakomų TIKROVIŠKŲ TIESOS ŽODŽIŲ, NES ŠIE KERTASI SU ANŲ AKLŲ VADŲ TIEK DAUG ŠIMTMEČIŲ PIRŠTOMIS ILUZINĖMIS APGAULĖMIS, KAD JOS PAVIRTO VISAI AVINŲ BANDAI “tikrove.“
Jūs turite suvokti, kad Jėzus panaudojo savo metaforas mokydamas žmones tam, kad jie suvoktų geriau jo mokymą, nes tol, kol jis kalbėjo tiesiogine kalba, jo niekaip nepajėge suvokti paprasti žydai, nes jie buvo per daug atitrūkę nuo TIKROVĖS.
Jėzus mokė vienos minties, bet ir ji jiems buvo per sudėtinga – REALI tikrovė yra tokia, kad TĖVAS YRA VIENAS VISIEMS, O VISI ŽMONĖS YRA BOLIAI IR SESĖS. O dabar aš jums sakau, kad net ir visos sielos, ir visos dvasios, kokio aukščiausio rango jos bebūtų, taip pat yra mūsų vyresnieji broliai ir sesės, nes ir jų Tėvas yra tas pats, kaip ir mūsų.
Dėl to, Jėzus, norėdamas paprasčiau pasiekti žmogaus protą, pasinaudojo metaforomis. Ir kada jis kalbėjo apie romias avis, kurios seka paskui savo TIKRĄJĮ PIEMENĮ, tai jis turėjo mintį ne jų MĄSTYMĄ, bet tikrojo piemens ATPAŽINIMĄ NUO APSIMETĖLIO piemens, IR JŲ SEKIMĄ PASKUI TIKRĄJĮ piemenį, kurį jos pažįsta iš balso ir juo pasitiki, nes tikrasis piemuo, gindamas jas nuo vilko ar vagies, nepagailės net ir saovios gyvybės.
Todėl jūs irgi turite ATVERTI TĖVUI SAVO SIELAS, KAD ATAPAŽINTUMĖTE MANO ŽODŽIUOSE TĖVO MOKYMĄ – TIKROVĖ YRA DAUGIAU NEGU MATO AKYS IR GALI UŽDIRBTI MATERIALIŲ VAISIŲ MATERIALIOS RANKOS.
TIKROVĖ - TAI TĖVO MEILĖS VIRPESIAI, KURIE SUTEIKIA PALAIMĄ SIELAI, KAD ŠI TARNAUTŲ VISUMAI, IR PAJAUSTŲ DAUG GILESNĘ TIKROVĖS DALĮ, NEGU MATO AKYS.
Ir būtent toks požiūris rodo jūsų glaudų ryšį su Tikrove per gyvą ryšį su Tėvu, esančiu jūsų pačių viduje.
Jūs turite užmegzti ir gilinti savo ryšį su Tėvu, kad atstatytumėte dabar prarastą savo ryšį su Tikrove.
Kas iš tų jūsų pareigų, iš tų turtų, iš tų pažinčių, jeigu jūs iš aukšto žvelgiate į pasimetusį benamį, kuris purvinas ir neturi kur galvos priglausti, kas iš tų jūsų “aukštų“ draugų ar pažįstamų, jegu jie viską daro tik sau, ir kada jiems naudinga, kas iš jūsų tokio gyvenimo su tamsos ritualais bažnyčiose, jeigu jūsų siela pilna nerimo ir baimės dėl savojo rytojaus, dėl šeimos narių gerovės, kas iš jūsų tokios veltui iššvaistytios dienos, jeigu per ją jūsų siela nieko nepaaugo, kad pajaustumėte savo viduje, kokia buvo nuostabi prasmingo sielos augimo patirtis TIKROVĖJE.
O tikrovė neatsiras, jeigu jos matyti ir toliau NENORĖSITE ir savo kiekybinio gyvenimo, kada viską matuojate vien tik matomais rezulatais, nepaversite į KOKYBINĮ, kurį PATIRIA TIK ATSIVĖRUSI TĖVUI SIELA IŠ VIDAUS.
Štai po tokios savo dvasinės transformacijos jūs ir nebebūsite atitrūkę nuo Tikrovės, ir nesvarbu kokį darbą dirbsite, tada jį dirbsite TIK TĖVUI IR TIK JAM. Ir visada SU JUO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-08-15 16:24:08
Komentarai
Irena, kas dėl dominavimo pasaulyje, turtų ir militarizmo, tai turbūt daugeliui aišku, kad prie gero tokie dalykai neprives. Bet prie ko čia kiti pasauliai ir Urantijos knyga? Ką realiai keičia ta UK legenda, kad egzistuoja daugybė kitų apgyvendintų pasaulių? Na ir tegul sau egzistuoja!Jeigu jiems tarkim pasisekė labiau, kad jie negyvena dualiame pasaulyje ir nepažįsta blogio kaip mes, tai jų pliusas. O mes, deja, pažįstame tą blogį, ir esame jo veikiami tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus, norime to ar nenorime. Todėl mes nuolat sprendžiame moralines dilemas, su kažkuo kovojame, nėra realių priešų ar oponentų - juos susikuriame, ir t.t. Norim susitapatinti su gėriu ir kovoti prieš blogį, bet žiūrėk suklystam, patikim kuo nereikia, ir gaunasi atvirkščiai... Sakysite, tarp urantų tokių nėra? Nu nu...
Mažiau kreipkite dėmesio į visokius ateivius, kitas civilizacijas, bei įvairiausias dvasias. Realiai nei vienos iš šių būtybių jūs nepažįstate, ir neverta tuo spekuliuoti. Realios veiklos ir erdvės supratimui bei pažinimui ir be UK yra daugiau negu pakankamai. Mielieji, nenukrypkite į bevertes spekuliacijas dvasinėmis temomis, nors jos ir būtų surašytos storiausioje knygoje.
Jonas
2007-08-21 14:05:10
Ko tai vėl acedijos kvapelis prasikalė. Kžin, iš kur?
uoslė
2007-08-21 13:03:49
Mielas Jonai,su tavo komentaru sutinku visu 100 nuošimčiu.
Sakai,kad realybė yra tokia kokia yra,ir čia,tu teisus,bet
yra mažytis, BET,ar visi esame laimingi,mūsų pačių sukurto-
je tikrovėje?AR VISI?Aš taip galvoju,kad kievienas iš mūsų
esame lastelė,kuri sudaro vieną didelį kūną,kuris apima ne
tik tautą,bet ir visą mūsų planetą.
1979 metais mano broliui visai neblogai sekėsi gyventį.Pa-
sibaigus studentavimo metams buvo pakviestas tarnauti į ta-
rybine armiją.Tarnavo Klaipėdoje,tai beveik kiekvieną są-
vaitgalį parvažiuodavo į namus Jurbarke.Ir staiga atsitiko
taip,kad nė pats nepajuto,kaip atsidūrė Afganistane.Mano
mamos rožančius užkaisdavo nuo jos maldų,o atvėsindavo jį,
ašaromis savomis.
Tos visuomenės lastelės,kurios realybe kuria neteisėtai sukauptų turtų pagalba,o problemas susijusias su pasauli-
niu dominavimu sprendžia pasukę militaristiniu keliu,mums
paprastom "lastelėm"tikrai ne bus gerai,ne bus gerai visai
mūsų planetai,ne bus gerai ir planetoje dominavimo siekian-
tiems,tik jie šito nesuvokia,ar suvokti nenori.
Jonai,kad tu gerai įsigilintum įUK knygą sužinotum,kad ši-
tame,Dievo sukurtame Kosmose,egzistuoja begalės apgyven-
dintų pasaulių,kurie tikrove pas save kuria,prisilaikydami
VISUOTINIO TĖVO pagrindinio ĮSTATYMO.Jie laikosi PRIEŽAS-
TIES-VEIKSMO-PASEKMĖS dėsnio.Ten yra tokių pasaulių,kurie
jau įsitvirtino GYVENIME ir ŠVIESOJE.Ir jų piliečiai VISI
jaučiasi laimingi.Todel jie,laikydami mus,savo mažiasniais
broliais ir seserėmis,matydami,kad mūsų planetos karaliai,
prezidentai,politikai nesuteikia visiems vienodas galimybes
tiesia mums,per įvairius asmenis,įvairiais būdais,pagalbos
rankas.Petras teisus,tik dvasinių būtybių ir kitokių Dievo
tvarinių dėka,mūsų planetoje dar egzistuoja žmogus.Tai tik
mano nuomonė.
Su meile
IRENA
2007-08-21 12:38:38
Jonai , na ta tikrovė tikrai yra pilna agresijos ir iliuzijų , bet yra ir Tiesos kelias , kuriuo eiti kviečia pats Dievas Tėvas. Jeigu nejausčiau šio kvietimo , tikrai būčiau žlugęs žmogus su visa žlungančia Europa ir Amerika.
Jėzus Kristus atnešė Gerąją Naujieną ir tai duoda man viltį tapti pačiam geriasniu ir kituose žmonėse tikėtis gerumo .
Petras
2007-08-20 22:05:37
Dabar daug kur girdisi tokių neoriginalių balsų: kokie blogi politikai, kokie ištvirkę kunigai, koks blogas jaunimas, kokie godūs pasidarė žmonės, kokia supuvusi Europa ir Amerika, koks prasigėręs kaimas, kokie netikę daktarai, kokie gobšuoliai verslininkai, kokie tinginiai darbuotojai, kokie nedrausmingi vairuotojai, kokia bloga aura troleibuse, kad net valytis reikia, och ir kur ritasi šitas pasaulis, ir t.t., ir t.t. O televizija, internetas ir spauda tik tuo ir teminta.
Visi blogi, tik ne aš. Vat aš tai jau ne toks, aš esu tas gerietis, ne toks, kaip tie blogiečiai ar ta avinų banda. Žinote, tai tokia nusibodusi dainelė, nors ir tikroviška...
Iš tikrųjų atitrūkimas nuo Dievo šiuolaikinėje visuomenėje jaučiasi kad yra tikrai didelis, ir tuo nevengiama paspekuliuoti. Tačiau realybė yra tokia, kokia yra. Tikrovė yra tokia, kad mes visą laiką susiduriame ir susidursime su negatyviais reiškiniais, su klaidingom teorijom ir programom, ydom ir nuodėmėm. Lygiai kaip susiduriame ir su nesavanaudiška meile, tarnyste, gerais darbais, nuoširdžiom maldom ir gerom intencijom. Tik viena pusė turi išliekamąją vertę, o kita - ne. Turime matyti ir atpažinti abi puses, nes visa tai mums duota, ir teisingai rinktis. Būtent tokia yra ta tikrovė, o ne svaigimas nuo kažkokių virpesių.
Jonas
2007-08-20 18:40:21
Visa Europa sensta su savo dogmomis ir ritualais . Visur kvepia naftalinu iškvėpintais kailiniais , kurie dar šildo savo iluzinius kūnus, bet tie kūnai nebeturi polėkio ir proveržio. Sukurtas dogminis ir ritualinis pasaulis , kuris apie Dievą Tėvą kalba tik pusę lūpų , nes visas akcentas yra skirtas sumodeliuotų personų , statulose ir paveiksluose garbinimu. Visuose ritualuose Dievas Tėvas tampa šalutine asmenybe , sumenkinant Jėzaus Kristaus Gerąją Naujieną : ,,... aš atėjau į žemę skelbti ne save , bet Tėvą , kuris mane yra siuntes''
Žmogaus sielos auginimas , jos kokybė , atduota į suinstitutintų organizacijų rankas , kurios turi tariamai reikiamą žinių monopolį , šių žmogiškų sielų auginimui ir transportacijai.
Dangiškas pasaulis paverstas žemiškosios išeivijos kolonija su savo šventaisiais ir hierarchais . Niekas nepasakoja bažnyčiose , kad žmogus yra tik vienas iš kosminės kūrybos sutvėrimų , kuris tik dėka angelų ir pasišventusių dvasių , dar šiaip taip išsaugo savo populiaciją . Žmogaus gyvulinis protas yra siaubingai tingus ir neturi noro analizuoti save. Mąstyti , analizuoti save niekas ir nemokina , nes bandos vedliai seniai suprato , kad tik nemąstančios avelės yra paklusnios .
Petras
2007-08-20 11:44:54
Labai gera tema. Iliuzijos ir tikrovės suvokimas – vienas iš svarbiausių dalykų, jei ne svarbiausias. Mūsų ryšys su Tėvu gyvas nuo sielų sukūrimo, o dabar – pagrindinė masė žmonijos jį yra praradusi. Galų gale mes turime pagalvoti ir apie tai – kas tas materialus gerbūvis mums – ar baigę savo dienas čia tą „savo kapitalą“ nusinešime su savimi? O kiek rūpesčių jis kelia – draudimas, apsaugos sistemos, pavydas, - kiekvieną minutę tas turtas gali supleškėti, supūti, rūdyti ir t.t.
Kitaip yra su tais , kurie pasitiki savo Dangiškuoju Tėvu – jie žino, kad bus pamaitinti ir kad turės kur galvą priglausti. (pvz daug).
Bet kaip visa tai perteikti jauniems žmonėms – kurie vergiškai dirbdami, aukodami laiką, bendravimą šeimoje, ima milžiniškas paskolas „savo gerbūviui“ – tuo būdu visiškai prarasdami net mintį, kad gali rasti tą ryšį su visa ko Šaltiniu. Tik tada, kai praradę sveikatą, kai išyra šeimos, kai netenkama galimybių mokėti savo finansinius įsipareigojimus – jauni ir „krūti“ vyrukai jau gulėdami ligoninėje kaltina Dievą „už ką? aš buvau toks geras, taip stengiausi? taip neteisinga, Tu neteisingas, žiaurus ir baudžiantis“.
Kaip net šio forumo pašnekovams padėti suvokti kas yra iliuzija ir kas tikrovė? Kaip atkrapšyti kurčiam ausis, o neregiui akis – jei jie patys to nenori? O kaip surasti būdą paskatinti tam norui atsirasti? Mums duota daug galimybių, bet kaip mes viską prarandame - tik dėl to savo išpuikėliško nusigręžimo nuo Tėvo.
Gilė
2007-08-15 19:23:32
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]