Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Gyvojo Kelio Subtilumai. O Kaip juos suprantate jus?

Brangus Broliai ir Seses.

Noriu pasidalinti su jumis vos keliomis paprastomis izvalgomis, kaip Gyvaji Kelia suvokiu as. Bet ir jus sioje temoje panagrinekite ir parsykite savo supratima, kaip Gyvaji Kelia, Gyvaja religija savais zodziais savomis sampratomis suvokiate jus. Gal kazkokie ejimo aspektai ar izvalgos ar jusu supratimas paprastais savais zodziasi pades ir kitiems labiau atsiverti, susitelkti ir zengti zingsni i sviesa ir atsiverima daug ramiau ir kiek lengviau.

Dvaisniame gyvajame kelyje is vienos puses yra daug niunancu ir subtilumų, o is kitos puses viskas labai paprasta. Norint stotis ant Gyvojo Kelio visa savo sirdimi visteik reikia suvokti dvasini reikala is visu pusiu, todel pats ejimas Gyvuoju Keliu ar gyvas gyvenimas gyvajame kelyje yra daugiasakis ir daugiapakopis procesas, kai po truputeli ir po kruopelyte reikia atverti save ir gauti patyrimus, samoningai suvokiant koks yra tas pilnas pavekslas kuris na niekada nebus uzbaigtas. Bet svarbiasia visame kame yra pagrindas. Jeigu yra teisingas pagrindas tai tada ir statini yra lengva isstatyti. Tai einasi paprasciau ir viskas einasi daug lengviau ir organiskai.

Taigi kas yra tas pagrindas? Pagrindas yra keli komponentai. Visu pirma tai yra teisingas gyvenimo ir Gvyjo Kelio supratimas ir kas jame vyksta. Kaip elgiasi tas kuris savyje Saltini– Kureja – Rojaus Saltinius ir Centrus, kaip Asmenis ir Asmenybes savyje atrado, kaip jis masto, koks jo yra supratimas ir pasirinkimai. Apie tai galima butu rasyti labai daug, bet as paminesiu kelis dalykus ir tiesiog pateiksiu krypti kaip tai suvokiu as. As zinau, kad gal but kai kam is jusu tai tiks o kai kam tai atrodys per paprasta kad tai butu tiesa arba per daug sudetinga. Na bet ir Urantijos Knyga yra daugiapakope ir joje taip pat egzistuoja daug giluminiu lygiu. Kiek ja beskaitytume visada liks tokiu momentu kuriuos galima dar labiau isplesti ir pagilinti. Bet mums reikalinga teisinga kryptis, o dvaisniame kelyje ta kryptis vitiek yra tik viena – Gyvas Kurejas atrastas viduje.

Kaip prie to prieiti klausia daugelis, kaip isgirsti Kureja kalbant i vudu, kaip… kaip…. kaip…. kyla klausimas vienas po kito. O gi ka tai reiskia? Pats klausimas stabdo to gyvo Kurejo atradima ir savo gilesni atsiverima. Kodel as taip mastau? O gi todel, kad kai baigiasi klausimai ir nurimstama, tada atsakymai patys pradeda lietis i vidu ir staiga jie pasireiskia visur, net ir aplinkoje. Taip yra. Ne filosofavimas apie tai kaip viskas yra bet gyvas tikras zinojimas, islaisvinatis giluminis zinojimas kurio pasekme islaisvintas vidus ir palaima pradeda pasireksti gyvenimo kelyje.

Atsisakykit klausti klausima kuris reikalauja kazkokio vienareiksmisko atsakymo, Atsakymas i si klausima yra gyvas procesas. Procesas pasitikint Kureju savo viduje. Ka reiskia pasitiketi Kureju viduje? Jusu gyvenime atsitinka ir susidaro tam tikros aplinkybes reikalaujancios jusu sprendimu kaip jas spresti. Jus negalite savo gyvenime siu situaciju nespresti, atsisakymas spresti taip pat yra sprendimas, nedarymas tam tikru zingsniu irgi yra sprendimas.

Jeigu jus nusprendeti eiti Gyvuoju Keliu tai vistiek jus susidursite su tam tikrais panasiais visiems issukiais, niekur nesidesit. Jeigu vengsit sitokio poziurio ir sprendimu tai tiesiog reikš kad jus atsisakote eiti gyvuoju keliu ir tai bus sprendimas. Gyvenimas ir ejimas Gyvuoju Keliu yra kaip upe. Upes jus nesustabdysit niekaip, ji vistiek tekes, kaip jus besistengtumete ji vistiek tekes. Cia upe as lyginu su gyvenimu ir ejimu Dvasios Gyvuoju Keliu. Jus niekaip neisvngsit pozeminiu sroviu – pasamoniniu tekmiu, baimiu – kurios vienoje ar kitoje gyvenimo dalyje pasireiks, islys ir su jomis vistiek reikes skaitytis jas nuraminti ir isspresti, apsviesti arba pasitikint tekme - Kureju jas nuraminti ir pasalinti. Jus neisvengsit savo tekmeje mazu ir didesniu uztvanku kurios siek tiek pristabdys jusu ejima ir privers vienaip ar kitaip spresti, ka tos kliutys jusu gyvenime reiskia ir kaip su jomis tvarkytis, Kaip per jas teketi. Bus jusu paciu sprendimais sukurtu tam tikru nukrypimu nuo vagos – Kurejo vedimo is vidaus, bus ivairiausiu ivairiausiu dalyku ir niekur nuo to nedingsi vistiek reikes teketi toliau nes kitaip neimanoma, stovejimo vietoje tiesiog nera. Stovintis vanduo tuoj pat prisiveisia mikrobu, suzaliuoja ir galiausiai pradeda smirdeti ir puti – vyksta tiesiog degradacija. Jeigu musu kelyje atsiranda issukiai reiskia kad tai yra pagal musu pecius, todel geriau yra atvertu vidumi, su pasitikejimu ir drasiai zengti i tuos issukius ir juos isisavinti negu ju vengti. Lengva yra gyventi konfortiska gyvenima ir sedeti uzsidarius ir galvoti kad kiti uz tave kazka padarys, bet tai ir yra smirdantis upes vanduo, Baime teketi toliau.

Ka reiskia zengti i issukius ir kokie tie issukiai buna? vinenam drasiai atverti burna ir zinant kad gal busi neteisus ir klysi, vistiek kalbeti ir issakyti savo poziuri i viena ar kita urantijos knygos pastraipa, paaiskinti kaip ja supranti, kitam issukis nustoti buti visaziniu ir tiesiog istustinti savo vidu kad jame atsirastu vietos naujoms savokoms ir energijai. Kitam pradeti pasitiketi vis labiau Kurejo atrasto viduje vedimu is vidaus vietoj vien tik intelektualiu ziniu taikymo kelyje. Kitam nustoti emocijomis reaguoti i bet kokius savo adresu issakomus zodzius, dar kitam issukis ismokti myleti save kaip Kurejo sunu ar dukra, ir vertinti save o ne sakyti, ’’cia dar ne man, as dar nepriaugau, va jis koks jau ’’ismintingas’’ ir kiek jau daug gali pasakyti, o as dar nepriaugau, ka cia man burna taveti ir kalbeti’’. Stai toks yra saves nuvertinimas ir toks yra sprendimas – buti nevertu, buti nezinanciu – , kitam dar kazkoks gali buti issukis. Bet reikia drasiai prisigerus pasitikejimo is to paties Kurejo zengti zingsni link didesnes sviesos, didesnio atsiverimo. Vistiek reikes tai padaryti jeigu pirmine intencija - motyvas yra is tikruju eiti Gvyuoju Keliu o ne tik ji stebeti. Man labai patiko vienas dvieilis is senoves indusu poezijos, isverstos i lietuviu kalba taip: ’’Vien paistyt kas yra tiesa ir dorybe, tai nest palankina, tiesos ir dorybes paisyt tai sedet viduje’’ primityvus bet labai taiklus pavyzdelis.

Kurejas yra sios tekancios upes sroves pats tekejimas ir Saltinis, todel pasitikejimas Kureju ir yra atsidavimas tai tekmei ir zinojimas, kad kas benutiktu kur ta srove benunestu vistiek visada viskas yra tik i atsiverimo nauda. Bet tuo paciu zinojimas kad Kurejas visada veda is vidaus ir reikia i ta vedima isiklausyti. Srove visada yra, tik musu noras jai atsduoti ir su ja teketi priklauso nuo musu kiekieno asmeninio atsidavimo ir pasitikejimo sia srove – Kureju- Rojaus Saltiniais ir Centrais ir savo jegiomis taip pat.

Atrasti Kureja jeigu Jis dar viduje yra neatrastas tai tas vidinis noras ir troskimas siekti to kas dar nesuvokta ir nesuprasta. Nustoti uzdavineti klausimus kaip tai padaryti o tiesiog vykdyti tam tikra praktika kuri jau keleta kartu yra pamineta Kurejo ir kitu dvasiniu mokytoju mokymuose. Priemimas su pasitikejimu ir studijos dvasiniu saltiniu, zinant, kad tie sviesos saltiniai kuriuos skaitant viskas seda ne tik i samone bet daugiau net ir i pasamone, o tada tie mokymai per pasamone isilieja i gyvenima ir jau zmogus pradeda pasireksti ir gyventi tuom ka jis studijavo ir su pasitikejimu i savo vidu isileido.

Viskas yra imanoma su Kureju.

Lengva yra leisti mintims haotiskai barbenti i jusu prota ir drumzti jusu ramybe. Reikia nuraminti savo prota taip ir tiek, kad sitie energiniai dariniai vadinami mintimis nebedrumstu jusu proto ramybes. Tai yra pasiekiama Tylos Praktikos pagalba, visu pirma nuosirdziai pagarbinus Saltinius, ir nuosirdziai pasimeldus del kazko, nes tada nurimsta protas ir energijos tekejimo kryptis pasikeicia nes jus suliejate savo krypti su Kurejo, viduje, tekejimu visumos labui. Velgi tai yra susiliejimas su Saltinio kryptimi – Meiles Tekejimo pasireiskimo kryptimi, visumos labui. Srove – Saltiniu. Chaotiskas Mintis galima nuraminti ir savo valios pastangomis, tas yra imanoma, bet daug sunkiau ir reikia zinoti motyva, kam tai darote.

Kada yra atsidavimas Kurejo krypciai, - upes srovei - Gyvojo Kelio tekmei tai tada toje gyvoje atsiverimo busenoje galima ir pasireksti ta srove tuom tekejimu, ir lieti is saves tai kas tas tekejimas yra – Kurejo tekejimo krypti – tada nereikia jokios iskalbos, nereikia nieko mokytis tu tiesiog lieji is saves tai kas tu tuo momentu esi.

Taigi labai paprasti procesai is vienos puses, o is kitos puses tam, kad tai suvokti reikia padaryti tam tikrus sprendimus ir daryti tam tikrus pasirinkimus Kurejo – Saltinio – Tekmes – Gyvojo Kelio labui. Kaip jau minejau, sprendimu nedarymas irgi jau savaime yra sprendimas. O pats giliausias mano supratimu sprendimastai ir yra tas zinojimas kad Kurejas yra jusu viduje, Ji galima atrasti ir su Jo tekejimu viduje susilieti ir tuo susiliejimu gyventi. O tas krypties vektorius visada yra tik visumos labui, todel tik tks vektorius – visumos labui – yra teisinga kryptis ,ilgalaike kryptis, kita kryptis yra klaidinga ir neilgalaike.

Zmones i Gyvaja Sventove ir apskritai prie Gyvojo Kelio bando prisiliesti del skirtingu motyvu. Kai kurie ateina nusiraminti, kiti ateina susirasti draugu, dar kiti ateina nes drauge ar draugas ten eina, dar kiti ateina nes taip siuo metu madinga ;). Vienaip ar kitaip Kurejas ir Apvaizda sumodeliavo aplinkybes, kad i gyvaji kelia tu atejai. Ko i gyvaji kelia atejai tu? nuosirdziai atsakyk sau i si klausima, kokie tavo motyvai ir ko tu istikruju nori, nemeluok sau buk atviras ir nuosirdus sau atsakyk sau i ta klausima. Daug geriau buti atviru sau ir tiksliai suvokti kokie yra tavo tikslai negu sau meluoti ar save kazkaip guosti arbas siekti kazkokiu kitokiu tikslu. Ir jeigu tavo motyvas yra visuminis saves atverimas, savo potencialu aktualizavimas tai nuosirdziai ir visa savo esatimi dek pastangas ir to siek.

Kurinija yra draugiska ir Kurejo bei Kurejo Apvaizdos vektorius yra nukreiptas i tai, kad einantį Gyvuoju Keliu palaikyti, padrasinti, sustiprinti ir vesti tolyn ir gilyn. Visada ir visur visose situacijose yra iseitis ir kryptis ir viskas yra imanoma su Kureju, Rojaus Trejybe-AS ESU.

Telydi jus ramybe ir Kurejo gerove.

ValdasA
2019-08-03 17:36:57

Komentarai

Mielas Valdai, ačiū tau už tavo įžvalgas. Jos gilios, išmąstytos, patirtos, tikros. Tai ir yra Evoliucijos įgyvendinimas tavojo asmens lygiu.
Tą, ką tu rašai, noriu supaprastinti, kad skaitantiems urantams būtų aišku, kaip gi išdrįsti prabilti savo sampratomis garsiai ir prie visų susirinkusių į Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją šventovę. Vienintelis variklis yra Meilė iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvai patiriama jūsų viduje. Būtent ši Gyva Meilė ir diktuoja tą Ryžtą ir Galią prabilti, ir be jokių kieno nors prašymų, o paprašytiems, tai, savaime suprantama, prabilti jau kryptingo ir apmąstyto iš anksčiau savojo mokymo perteikimu, kad kitiems būtų lengviau taip pat reikštis savo Širdimi ir Šviesa iš Kūrėjo. Štai tam mes ir ateiname į Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją šventovę, kad patirtume giluminį atsivėrimą Rojaus Trejybei-AŠ ESU - Energijos-Meilės Šaltiniui ir Centrui - kad patirtume gyvą Meilės BŪSENĄ. Būtent po gyvųjų pamaldų yra daug lengviau prabilti negu buvo Urantijos grupėje, kur viešpatavo vien tik šaltas intelektas.
Meilės Galia amžina ir nesustabdoma, nors ją galima uždelsti, susilpninti, ar sustiprinti ir suaktyvinti - viskas priklauso nuo gyvo asmeninio ryšio su Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Ir tai yra vienintelis būdas visoje kūrinijoje -- ir Urantija nėra išimtis -- būti mylintiems ir veikliems, teisingiems ir teisiems, ryžtingiems ir drąsiems, geriems ir gražiems, išmintingiems ir įžvalgiems visų Gerovei. Tai - Evoliucijos Gyvasis Vektorius iš Kūrėjo kiekvienai asmenybei - visur ir visada.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2019-08-21 14:37:16



Brangus, mieli broliai ir seses, jau seniai mastatu parasyti savo mintis apie lietuviska “nedrasuma”. Man visada idomu prisikasti prie kiekvieno reiskinio saknu ir suvokti, kodel vyksta vienoki ar kitoki dalykai gyvenime. Ir stai mano mintys.

Tevai, Darzelis lopselis mokykla, universitetas, tokie kokius mes siandien juos zinome, ir sito jau uztenka, kad zmogus gimes I si pasauli taptu sitos sistemos vergu.

Nuo pat kudikystes, ne tik is tevu bet visoje visuomeneje, jus girdite, “nelysk”, “nedaryk” tu “dar per mazas”... Veliau mokyklos vertinimo Sistema, padeda kiekvienam suvokti kokiu reikia buti “geru” o, blogu buti reiskia buti atstumtu, o kas nori buti atstumtu?, zodziu nuo pat kudikystes diegiama ideja “geras”, “blogas”, “teisingas”, “neteisingas”. Mokykloje vaikai vertinami ir mokomi stengtis buti tik geru, ir svarbiausia buti geresniu negu kiti, buti pirmoku. Nepagalvokit kad taip as stengiuosi sukompromituoti pirmokus, ne, visai ne, visai ka kita turiu omanyje.
Kada zmogus ateina dar ir i universiteta ir gauna taip vadinama aukstaji issilavinima, ir ypatingai kai labai ilgai jam teigiama intelekto pranasumas, ir tada zmogus dar ir savo intelektu pradeda didziuotis, kiek daug jis zino ir dar jis geresnis negu kiti. Ir kas gi vyksta, o gi zmogus visiskai uzdaro galimybes sau klysti, ir zmogus sufragmentuojamas jis daugiau nebenori klysti ir per klaidas gauti pamokas, gauti patyrimus. Jis tampa suskaldytas ir visiskai paimamas I gyvulinio evoliucinio proto dualizmo nelaisve.
Zmogus pradeda vengti to kas nemalonu to kas jam bjauru, slykstu ar dar kazkaip jam sukelia nemalonias emocijas.
Bet, juk viskas telpa Kurejuje, visos skirtingos energijos. Jeigu net ir vyksta kazkas nemalonaus tai irgi vyksta Kurejuje o tai reiskia, kad zmogaus laisva valia gali pasirinkti net ir tokias energijas tai nereiskia kad tokias energijas turite pasirinkit savo realybeje jus, bet jus ju isstumti negalite, jos yra ir kaip nors jas smerkti ar I jas reaguoti savo emocijomis ar veiksmais yra kvaila. Bet pats keisciausias dalykas kuri pastebi ne vienas, kad kuo daugiau zmogus kazko nemegsta ar bijo, tai tuo daugiau jo realybeje atsiranda to kas ji dirgina ar sukelia nemalonias emocijas, nes jo pasamone pastoviai skleidzia ir transliuoja tokias vibracijas kurios ir pritraukia tokius patyrimus, kuriuose ir tenka slykstetis, bjauretis ar dar kazkaip emocijomis reaguoti I tai kas jus dirgina, tol kol ismokstama atpalaiduoti tokias savo mintis ir emocijas.

Nemaisykite sio reiskinio su tuo, kai tam tikrus gyvenimo reiskinius pastebi giluminis ir Kurejui atvertas protas, kuris ne tai kad, reaguoja I tai kas vyksta bet greiciau konstatuoja fakta ir parodo tokius neteisingus pasireiskimus tam tikrus energijos sutrikimus nuo Kurejo valios, tai visai kita intencija ir visiskai kitokios to paskatos. Toks Protas jau suvoke ir suvalde savyje tokias energijas ir gali matyti energijos disbalasa aplinkoje.

Ka reiskia atsiverti Kurejui ir nurimti, ne tik atsipalaiduoti bet giluminiu budu nurimti, reiskia atpalaiduoti emocijas atpalaiduoti ir paleisti prota, kuris pastoviai uz visko kabinejasi, jam tas patinka, tas nepatinka, tas jo nuomone yra gerai o tas blogai, ta jis megsta o to nemegsta, atpalaiduojant savo kuna ir ramiai giluminiu budu priimant tai kas vyksta aplinkoje, galima isslysti is sito dualizmo, galima issilaisvinti, kaip indusai sako is samsaros, is dualybes ir pamatyti uz visa ko esancia energija, kuri niekada nemeluoja, kurios nereikia spelioti ar kazkaip apgalvoti – gal cia reiskia tai o gal ne, nezinau. Kai nurimsta Protas, kai jis nustoja reaguoti, kai baigiasi begaliniai gyvulinio proto klausimai, tada atsiveria atsakymai. Energija kuri tiesiog yra ir ji vibruojanti tam tikru budu ir perteikia apie save informacija. Tu tampi matanciu ir zinanciu.

To kad jus mielieji bijote praverti burna kai nagrinejate urantijos knyga Gyvuju pamaldu metu ir yra pasekme stai sito, nuo pat vaikystes jusu uzprogramavimo. Baime, ka pagalvos kiti, …koks jus neismanelis, tiesiog paralizuoja jusu prota ir sukausto mintis nes baime ivaryta mokyklos metu, “o kas jeigu pakvies prie lentos ir as nemokesiu ir nezinosiu ka atsakyti”? kai kurie net zinodami viska ir pasiruose pamokai juk viska uzmirsdavo prie lentos is baimes, nes mokytoja griezta ar pastoviai gazdina, ir mojuoja klaseje vezdu, dvejetais ir kuolais.

Pakilkite virs sito dualizmo ir savyje apkabinkite sitas energijas, atsiverkite ir leiskite joms buti, atsipalaiduokite ir leiskite sau klysti nes tik taip jus is tikruju ismoksite. Nieko nera sudetingo, sudetingumus jus sukuriate savo sprendimais, kada nusprendziate, kad viena ar kita Urantijos Knygos pastraipa yra sunki ar lengva. Urantijos Knygos pastraipa yra sunki ar lengva tik tiek kiek jus tikite kad ji tokia yra. Jeigu jus nusprendzaite kad nezinote kaip veikia Priezasties-Veiksmo-Pasekmes desnis tai taip ir yra, jus ir nezinote ir niekada nesuzinosite kol nenuspresite kad zinote ir atsiras vidine paskata tiesiog zinoti pajauciant ir pamatant ta reikalinga sau tuo metu informacija. Sioje kurinijoje nieko near paslepta, is to, kas jums kaip asmenybei galima pajausti ir suvokti pagal savaji siuo metu esanti jusu atsiverimo laipsni.

Brangieji, Gyvasis Kelias tai nera kazkokia baznycia, ir net ne susirinkimas kartu I sventove garbinti ir melsti musu Rojaus Tevus, nors tai irgi yra Gyvasis Kelias ir gyvos pamaldos labai padeda jums energijos sustiprinimu, jums tampa daug lengviau atsiverti, bet Gyvasis Kelias, tai jusu nuolatines pastangos atsiverti savimi kuo daugiau Kurejui. Jusu nepailstantis noras suvokti dar giliau, pazinti dar labiau, siekti ir mastyti dar giliau, atverti save vis labiau, isisklausyti I Kuirejo vedima is vidaus, nuspresti ir suvokti, kad jeigu kitiems tai pavyksta vadinasi ir as tai galiu padaryti. Nesidairykite I salis bet susitelkite ties savimi, ties savo sprendimais, supratimo, kad ir nuo jusu atsiverimo irgi priklauso MUSU VISU KURINIJOS GEROVE, nes mes visi sudarome Kurinija. Stai kas yra Gyvasis Kelias.


Kiekvienas, kuris sugeba atsiverti Kurejui ir atveria savo Dvasini prota, savo dvasine smenybe, zino ir gali patvirtinti mano zodzius – yra reikalingos kartais milziniskos pastangos, ypatingai pacioje pradzioje kol gyvulinis protas isbujojes ir visa savo jega smogia, kai atsiranda maziausi dvasinio suvokimo daigeliai. Jis tiesiog rekia – “Tai ka, man dabar visa gyvenima reikes garbinti? Cia nesamone kazkokia, tai neimanoma, as neturiu tiek laiko ir kantrybes, cia ne man, as per daug pavargstu per diena nuo darbo, as ir be situ nesamoniu turiu ka veikt, as nenoriu buti toks nenoormalus kaip tie kurie sneka apie kazkokias filosofijas. Ka jie cia nusisneka, aiskina cia man, protinguoliai kazkoki atsirado…”. Tokios ir panasios mintys kedena pradedanti eiti Gyvuoju Keliu, ir reikia daug itikejimo daug atsiverimo ir pasitikejimo, daug istvermes, kad nugrimzti I savo vidu ir nurimti, isvibruoti virpesiais nuo zmoniu, kurie ne tik neina kartu, bet dar ir trugdo, ir dar del ju geroves melstis. Kartais buna kad tokios ir panasios mintys uzplusta salia zmogaus kuris yra labiau pazenges Gyvuoju Keliu ir zinai, kad tokias tavo mintis jis ar ji gali matyti, tada viduje paciam del tokiu minciu geda darosi. Bet gera naujiena yra ta, kad jus neesate mintys, jus neesate net emocijos, jus kaip dvasia esate tas kuri gali rinktis kokioje busenoje buti, ir galite rinktis kaip savo laisva valia panaudoti, savo apsisprendimu. Jusu vidine busena diktuoja, kokias mintis jus prisitraukiate, nes mintys nera jusu viduje, tai tik energetiniai dariniai kuriuos jus prisitraukiate ir su kuriais jus susitapatinate. Tam ir yra tylos praktika, kad jus pakiltumete virs minciu, ir butumete seiminikai savyje ir savo busena diktuotumete kokios mintys kris I jusu prota.

Iki Gyvojo Kelio suradimo ir Kurejo atradimo savo viduje ir as ilgus metus dejau pastangas ir savo jegomis, kiek ismanydamas stengiausi suvokti kaip visas sitas pasaulis veikia. Is pradziu susidariusios aplinkybes, ligos, nelaimes ir depresija stume mane I prieki ieskoti, ieskoti ir ieskoti kelio I ramybe, saves suvokima I kazkokia geresne egzistencija. Veliau, samoningas noras buti geresniu instrumentu Kurejo rankose, kad suvokti kuo daugiau, ir I save sugerti kiek imanoma daugiau ivairaiusios patirties, kad jeigu Kurejui reikes tai Jis gales mane panaudoti visapusiskai, ir kuo placiau, toks buvo suvokimas, kuris vede studijuoti ivairius saltinius giluminiu budu, sodinti juos I pasamone. Dar veliau, suvokimas ir gilumine patirtis kad, esi bendrakurejas su Kureju, esi gyvas Jo sunus. Samoningas ieskojimas ir samoningas keitimasis jau savo valios pastangomis vede pirmyn. Dabar, Gyvasis Kelias ¬– karasliskas kelias – kaip ji vadinu as – kada Kurejas atrastas viduje ir Pats veda is vidaus, tik reikia isiklausyti, itiketi. Kada yra “tonos” nuostabiu mokymu forume, Gyvoji Sventove, ir viskas yra suteikta ir paduota ant padeklo, kiekvienas subtilumas ir kelio vingis paaiskintas ir istiesintas nuostabiais Kurejo mokymais ir Algimanto mokymais ir kitu truputeli toliau pazengusiu broliu ir sesiu mokymais ir patirtimi, yra tiesiog kvaila nedeti pastangu, kad viska issiaiskinti ir isigilinti, kad padaryti sprendimus ir nuspresti 7 minutes per diena paskirti pokalbiui su Kureju, atsisesti ir pabendrauti, pakviesti Tiesos Dvasia ir Sventaja Dvasia I savo vidu ir paprasyti ju buti viduje visada. Dar karta, jau net tik paklausyti, Jezaus mokymu apie gyvenimo prasme, net knygos atsiversti nereikia.

Pamastykit, brangieji, kurioje puseje siandien esate jus. Visi saltiniai kalba apie laikus kuriuose reikes pasirinkti, nebus kitos atramos tik Kurejas atrastas viduje, nematoms Kurejas, kuri reikia atrasti pajausti ir su Juo susidraugauti, o Jis nematomas, Jo paciupineti neina, kitiems Jo parodyti irgi neina, vat issukis, ir vis tik tai bus vienintele atrama jusu viduje. Ar galesite pasakyti sau, kad Jeigu Jis mane ir sunaikins, vistiek as Ji mylesiu ir garbinsiu. Kiekviena mano buties skaidula ji garbins ir myles? Rinktis kiekvienam, o prasideda viskas nuo paprastu mazu zingsmeliu, isdrysti praverti burna ir paskaityti maza pastraipa, ir savais zodziais be intelektuliu isvedziojimu, be kazkokiu sablonu pabandyti atpasakoti to, ka paskaitete Urantijos Knygoje esme. O tada sitaip ziureti I bet kokius reiskinius, giluminiu zvilgsniu regint, kas is tikruju vyksta ir kaip viskas yra. O tada pats sviesiausia teiginys, kuri atveria jau toliau paejes jusu brolis ar sese bus jums jau ne naujas. Kurejas nesistebi niekuom ir viskas telpa Jame ir Jam nera jokiu siurprizu, ar netiketumu kurinijoje, nes visko egzistavima Kurejas Jau numate is anksto, nes mato Jis viska nuo pabaigos. Stai tokiu tampate ir jus, kada susitapatinate su viduje atrastu Kureju, niekas jusu nebestebina nes savo viduje jus leidzate egzistuoti visoms energijoms, laisvai ieiti ir laisvai jus palikti, prie ju nesikabinant ir laisvai paleidziant. Jus tampate panasus I pati Kureja, Didziuosiu Saltinius ir Centrus-AS ESU savo elgesiu ir savo mastymu ir vis gilejancia savo izvalga.
Taigi mlimi broliai ir seses, siekite paties auksciausio tikslo, Kurejo ir nieko daugiau tik Kurejo savo viduje, Kurejo ramybes, Kurejo palaimos ir be jokiu baimiu dekite pastangas atverti kiekviena saves aspekta, ir sutapatinti ji su Kureju atrastu vidjue.

Visai dar neseniai, vos pries kelias pamokas skaiteme siuos nuostabius, dvylika teiginiu, kuriuos Algimantas persaite ir vel, praejusi karta Urantijos Knygos studiju metu Vilniuje. Ikeliu juos cia dar karta.

(1108-3)
Per religinį įtikėjimą žmogaus siela atskleidžia save ir demonstruoja savo iškylančios prigimties potencialų dieviškumą tipišku būdu, kuriuo ji priverčia mirtingąją asmenybę reaguoti į tam tikras varginančias intelektualias ir išmėginančias visuomenines situacijas. Nuoširdų dvasinį įtikėjimą (tikrą moralią sąmonę) atskleidžia tai, kad jis:
1. Sukelia etikos ir moralės žengimą į priekį, nepaisant įgimtų ir priešiškų gyvulinių polinkių.
2. Sukuria didingą pasitikėjimą Dievo gerumu net ir kartaus nusivylimo ir triuškinančio pralaimėjimo akivaizdoje.
3. Gimdo giluminę drąsą ir pasitikėjimą, nepaisant gamtos priešiškumo ir fizinės nelaimės.
4. Demonstruoja nepaaiškinamą savitvardą ir sustiprinančią ramybę nežiūrint sunkių ligų ir net aštraus fizinio skausmo.
5. Išlaiko paslaptingą asmenybės savitvardą ir ramybę netinkamo elgesio ir grubiausio neteisingumo akivaizdoje.
6. Išlaiko dieviškąjį pasitikėjimą galutine pergale nepaisant tariamai aklo likimo žiaurumų ir akivaizdžiai visiško gamtos jėgų abejingumo žmogaus gerovei.
7. Išlaiko nepalaužiamą tikėjimą į Dievą nepaisant visų tam prieštaraujančių logikos įrodymų ir sėkmingai atsilaiko prieš visus kitus intelektualius išvedžiojimus.
8. Toliau demonstruoja drąsų įtikėjimą į sielos išlikimą nepaisant netikro mokslo apgaulingų mokymų ir neprotingos filosofijos įtikinėjančių apgavysčių.
9. Gyvena ir triumfuoja nepriklausomai nuo dabartinių laikų sudėtingų ir iš dalies išvystytų civilizacijų triuškinančiai sunkios naštos.
10. Prisideda prie to, jog nuolat išliktų altruizmas, nepaisant žmogiškojo savanaudiškumo, visuomeninių antagonizmų, pramoninio godumo, ir politinio menko prisiderinimo prie gyvenimo aplinkybių.
11. Atkakliai laikosi drąsaus tikėjimo visatos vienybe ir dieviškuoju vadovavimu, nepaisant blogio ir nuodėmės supainiojančio buvimo.
12. Toliau garbina Dievą į nieką nekreipdamas dėmesio. Išdrįsta pareikšti, "Net jeigu jis mane ir sunaikins, vis tiek aš tarnausiu jam."


Skaitykite juos, susitapatinkite su jais, suvokite juos, kol sie nustabus teiginiai giliai nuses I jusu pasamone, ir tada taps jusu savastimi, jusu neatskiriama dalimi, kurios niekas negales nuo jusu niekada atskirti, tol skaitkite, kol tokia Urantijos Knygos ismintis taps viena, neatskiriama nuo jusu vibracija, kad giluminis itikejimas taps visa ko pagrindu, ir bet kokie gyvenimo sunkumai jums bus tik jusu apsisprendimas – patiketi, kad tai yra sunkumai, arba nuspresti, kad tai tik dar viena pakopa kelyje I dar gilesni atsiverima, dar viena mazyte mintis, ir tik jusu isitikinimas, kuris neleidzia eiti tolyn ir siekti dar giliau.

Jus kiekvienas esate amzina dvasine asmenybe ir jos niekas negali sunaikinti, jums negali nieko atsitikti kas jus kaip nors prazudytu. Viskas yra imanoma su Kureju, Pasitiketi savimi ir Kureju, kad viskas visada ir visur vyksta tik jusu geroves ir jusu dar gilesnio atsiverimo labui, tik kiekvieno is musu Kurinijos gerovei. Kiekvienas sutiktas broils ar sese kelyje jums gali suteikti tam tikra, reiksminga dovana – kad jus galetumete pakartoti sau tam tikras tiesas ir dar labiau sustipreti tose tiesose, arba ismintimi kuria jau sukaupete ir atverete savo patyrimu, jus galite padeti praturtinti kito Brolio ar seses buti, jeigu jis ar ji to troksta. VISKAS sioje kurinijoje turi reiksme ir prasme, priezasti ir pasekme, nera nieko, kas vyktu pries jusu akis tik siaip sau, viskas yra ir jusu tam tikru sprendimu priezastis ir busima paskeme, ir viskas kas vyksta yra susieta I viena tobula visuma, ir is sitos sistemos nei vienas issiverzti ar pabegti negali. Si Sistema visada teka. Tik savo atsiverimu Kurejui, savo sio momento apsisprendimu galima pakreipti pasekmes I daug palankesnes sau ir Kurinijai.

Stai tada galesite pasakyti sau kad, Tavo, Kurejau, isaka ivykdziau ir salyginai tapau toks tobulas, koks tobulas esi Tu.

Telydi jus Kurejo Ramybe.

ValdasAirija
2019-08-20 18:07:42



Kaip mes suprantame Gyvojo Kelio subtilumus, klausia Valdas mūsų, ir man patinka temos pavadinimas. Tačiau atsakyti į šį klausimą – nelengva užduotis, sakyčiau.
Tai kas subtilu – pajaučiama – subtiliai pajaučiama. Iš tikrųjų visa ko esmė yra tas gyvasis ryšys su Kūrėju ir mūsų nuolatinės pastangos Jį patirti. Sumažiname pastangas – įsiviešpatauja gyvulinis protas – ir jis nebeleis mums pajausti dvasinių subtilių Kūrėjo mums teikiamų dovanų. Tada galima daug samprotauti apie subtilumus, bet jie yra – patiriami. Gyvenimu patiriami. Ir ne bet kokiu, bet būtinai per pastangas, kurios mums dovanoja vis naujus patyrimus, naujus iššūkius, kurie visada suteikiami pagal pečius, tad niekada nė vienas neturėsime pasiteisinimo tinginystei.
Tie visi subtilumai – jie tokie subtilūs – kad jie patiriami – būsena. O būseną formuoja vėlgi – ryšys su Tėvais. Tada skvarbesnis žvilgsnis mums dovanoja tokį matymą, kokio kitas nė nenutuoks esant.
Tačiau, kad ir kiek aš bemąstyčiau – aprašyti tai – na, tu gali perduoti tai virpesiais dalindamasis patyrimais, ir dvasios broliai ir sesės būtent virpesiais ir pajaus tavo vidų – virpesiais – tą aš vadinu subtilumu. Gyvasis ryšys su Kūrėju – jis ir tik jis leidžia tau pajausti kas teisinga kas ne, pajausti kito būseną. Pajausti aplinkos virpesius. Pajausti save patį – kiek tu esi savimi, kiek tavyje baimės ir netikrumo, kas reiškia ne ką kita kaip gyvo ryšio su Tėvais nebuvimą, arba jis seklus. Galbūt sumažintos pastangos Gyvajame Kelyje ir jos duoda atitinkamas pasekmes, kurios pavirsta į ligas ir prastą savijautą, klaidingus veiksmus ir sprendimus, o jie vėl atneš atitinkamą prastą būseną, kuri vėl diktuos žemo energinio dažnio virpesių pasireiškimą tavojoje aplinkoje, kuri maža to – veiks ir aplinkinius. Tokia būsena neleidžia pajausti Kūrėjo teikiamų dvasinių subtilių dovanų.
Tačiau visiškai kitokią būseną formuoja – pastangos. Pastangos gyvam ryšiui su Rojaus Trejybe-AŠ ESU užmegzti ir palaikyti. Gilinti. Štai tuose patyrimuose ir atsiveria tie subtilūs klodai, kurie yra patiriami ir tada tu trokšte trokšti dalintis tuo su kitais, nes negali ir nebenori to laikyti savyje – ir tai gali tiktai Meilės Galia, iš Kūrėjo. Būtent ji tau atskleidžia tuos galingus subtiliuosius klodus, kurie sudaro visiškai kitokį virpesių lauką – aukšto dažnio virpesių lauką.
Tad be Įtikėjimo, Pasitikėjimo ar nuolatinių pastangų tą pajausti-gilinti, neįmanomos pajausti ir Gyvojo Kelio subtilybės.
Kodėl vienam Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė yra Širdies trauka, kitam gi – o ko man ten eiti, vis tiek nieko nejaučiu. Ir tą diktuoja atverta arba ne, Širdis, Tėvams.

Doru ir mylinčiu visus žmones tampama gal ir per akimirką, bet iki tol turi būti neišvengiamai įdėta daug pastangų, Gyvajame Kelyje, bet kuriam norinčiam tokiu tapti mirtingajam, mūsų visų Tėvų sūnui ar dukrai, mano dvasiniam broliui ar seseriai.
Štai tau ir subtilumas – gali sakyti, kad tu myli visus žmones, jauti jiems meilę ir nori daryti vien tik gera – bet ar tikrai myli? ar tavo veiksmai tą liudija? ar tikrai Kūrėjas viešpatauja tavo Širdyje tiek, kad gyveni – Jam? Ar veiki visumos vardan taip, kaip Jis tave veda?
Juk net ir patirti Kūrėjo vedimą yra taip subtiliai Kūrėjo virpesiais patiriama.. Ir dar norisi pasakyti, taip – Švelniai, patiriama, kad toks mirtingasis visada išliks Švelnus ir Mylintis, kas dieną ir kas akimirką. Tačiau tai nėra išskirtina dovana išskirtiesiems, o – visiems, kurie – patys – to Širdimi trokšta ir siekia. Tiems, kurių Siekinys yra Kūrėjas ir tik Jis, o materialus gyvenimas tada tampa antraeiliu dalyku, tai yra priemone dvasiniam subtiliam gyvenimui viešpatauti. Kurti Gėrį aplink, drauge su Tėvais, nebijant savęs tokio, nebijant keičiantis, keisti naujuoju – tikruoju savimi, ir aplinką.
Ir vėl sugrįšiu pabaigai prie to, nuo ir pradėjau – tam reikalingos pastangos, o pastangų nebus be – noro.

Telydi jus mylimieji, Kūrėjo Ramybė, Vita

vvita
2019-08-11 23:32:05



Gyvuoju kelių gali eiti tiktai toks žmogus, kuris yra doras, sąžiningas, kurio širdis yra atverta visai kūrinijai, kuris myli visus žmones gyvenančius Urantijoje.

Fredas
2019-08-11 00:26:31



Aš įsitikinęs, kad siela turi būti kaip ąžuolo daigas, siekti šviesos. ..Galiu apgauti žmogų, ir mane galima apgauti, tik vargu ar tai padės nuslėpti trūkumus ,išvengti klaidų. KŪRĖJAS mato viską ...Tiesa ir Sviesa mūs žingsnius te lydi

Rimantas
2019-08-10 06:05:59



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal