Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Gyvieji Žodžiai – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2019 06 23

Algimanto pamokomasis žodis – Gyvieji Žodžiai – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2019 06 23

Mylimieji, Gyvajame Kelyje mes turim didžiulę dvasinę Šeimą – tai visa kūrinijos Šeima.
Įsivaizduokit, kada mes einame čia, pradiniame etape, šitame pasaulyje, dar nepatyrę išėjimo iš pasaulio, turintys materialų pavidalą, ir iš tikrųjų, kada mes pajuntame atsivėrimą Kūrėjui, o ypač, atradę Kūrėją savo viduje, keičiasi mūsų vidus, keičiasi kiekviena ląstelės pulsacija – mes pradedame palaipsniui pajausti Kūrėjo mums suplanuotą Ritmą – Gyvenimo Ritmą. Visa kūrinija gyvena Meilės vieninteliu Įstatymu. Kokia gi būtų tvarka visoje kūrinijoje, jeigu kiekvienas sumanytų savąjį įstatymą pagal savo sampratas? Tuomet nebūtų jungties su pačiu Kūrėju. Žiūrėkit, kaip yra mūsų aplinkoje – įstatymų daug, o santarvės nėra – nėra ryšio net ir su tais, kurie save laiko vedliais, ir yra visuomenės priekyje. Todėl, kad vedliai neturi pakelto Širdies vožtuvo ir nėra atradę Kūrėjo. Niekada visuomenė nebus vieninga, kol pirmiausia vedliai nėra atradę Kūrėjo, o tuo pačiu ir visuomenės nariai nėra atradę Kūrėjo savo viduje. Ir kiek kas besakytų gražių teiginių, visi teiginiai sakomi tos proto dalies, kuri turi gyvulinę prigimtį, o Kūrėjo mums suteikta dvasinė-amžinoji Dovana – Asmenybė – dar nėra pažadinta, ir dieviškasis, šviesusis – Išminties – Protas nepasireiškia. Gyvulinis protas vadovaujasi instinktais ir emocijom, jis yra savanaudiškas ir grobuoniškas, todėl ir nesistebėkite, kad jūsų aplinkoje žmonės nesilaiko duoto žodžio, kad jie siekia naudos sau bet kokia kaina, kad jie apgaudinėja, sukuria daugybę įvairiausių, painių įstatymų, ir juos ignoruoja. Tai yra gyvulinio proto natūrali pasireiškimo ir aplinka, ir tuo pačiu priedermė. Vienintelis išsilaisvinimas yra Santarvė ir Brolystė, ir tuo pačiu, tai yra sveikata fizine prasme ląstelei – ir ilgaamžis gyvenimas šitoje planetoje – tris-keturis šimtus, penkis šimtus metų. Tai nėra fantazija – tai yra Tikrovė, kuria gyvena jau kitose planetose, kur Šviesa yra iš tikrųjų jau Širdyje, atradus Kūrėją savo viduje. Tuomet nustoja konkurencija – tarpusavio lenktyniavimas – kelti įtampą, nebėra atskirties tarp įvairių visuomenės dalių, kada vieni yra iškilę savo turtais, kurie visi iš esmės neteisingai įgyti, išnaudojant kitus, nesumokant atlyginimų kitiems, kokie jiems jau yra priklausantys, uždirbti, reiškia, jie yra pavogti tie turtai. Štai kiti pasauliai, jau nužengę Šviesos Keliu, atsidavę Kūrėjo vedimui toli į priekį, gyvena Brolystėje, gyvena sulaukdami kitų aukšto statuso dvasinių brolių ir sesių mokymų, kurie perduodami iš aukščiau ir vadinami Apreiškimais. Tų Apreiškimų Šviesa jau nebekelia mirtingiesiems jokios abejonės, nes per kartų kartas yra teiginių Teisingumas ir Tiesa, patvirtinta patyrimu – patvirtinta, kad tie Teiginiai sustiprina kasdienio gyvenimo pasireiškimą. Visa kūrinijos Šeima veikia Visumos Gerovei, nes tokia yra Kūrėjo sumanyta Evoliucija, ir mirtingieji nušvitę taip pat pradeda trokšti Gerovės Visumai. Kada mes žvelgiame į aplinką čia, mūsų planetoje, mes matom visiškai priešingą vaizdą. Nėra nė vienos valstybės, kurioje būtų siekiama Visumos Gerovei prasmingų darbų, pradedant pačia aukščiausia tariamų vedlių institucija, ir baigiant eiliniu, stovinčiu prie konteinerio, ir renkančio sau prasimaitint maisto atliekas. Visi jie yra savanaudžiai – savanaudžiai, kurie gali pasakyt daug Šviesos gražių žodžių, bet iškilus atitinkamai aplinkybei, kur gali pasinaudoti ta aplinkybe savo naudai, visada pasinaudos savo naudai. O kada mirtingojo protas nėra šviesinamas ir lavinamas nuo pat gimimo šeimoje, mokykloje, visuomenėje, kada šalis neturi orientyro – neturi krypties – nėra navigacinių priemonių, nors tokia yra milžiniška dabartinių kompiuterių eros navigacinių priemonių apraiška, bet nėra dvasinės navigacijos Širdyje, nes nėra dvasinių Mokytojų, kurie atskleistų tą kryptį, kaip šitie navigaciniai prietaisai turi būt panaudojami viduje – Širdyje – kad atsirastų kryptis į savo paties vidų. Kodėl dabar žmonės bijo būti savimi ir dėvi kaukes? Todėl, kad baimė per kartų kartas atnešta kiekvienoje tautoje. Mes nesam nuskriaustieji arba išskirtiniai, kad bijotume daugiau negu bijo kiti – bijo visos tautos, nes jos gyvena ritualinių apeigų religijų rėmuose, nesvarbu, ar bus musulmonai, ar visos sektos krikščioniškojo tikėjimo, ar budistai, ar judėjai – visi jie gyvena baimėje, nuolatiniame nerime – nerime dėl savo ateities, dėl vaikų, dėl šeimos, dėl ligų, dėl savo karjeros, net dėl netekties šeimoje vieno ar kito šeimos nario. Nėra laisvės, atradus Kūrėją viduje – savyje – nes niekas šito nemoko, tuomet baimė įsišaknija. Ir vaikas labai anksti pradeda susidurti su apgavyste iš tėvų pusės – vaikas labai greitai, imliai pajunta, kad jam galima geriau Tiesos neatskleisti nuoširdžiai, nes vaikai labai nuoširdūs, bet jie greitai išmoksta pajaust, kad nuoširdumas juos baudžia – baudžia pačių artimiausių ir tariamai mylinčių tėvų žodžiu, veiksmais. Ir štai vaikai pradeda užsidėti kaukę, nuoširdumas palaipsniui apsiblausia, ir tada išmoksta mokykloje dar daugiau – išmoksta kaukių įvairovės – su mokytojais vienaip elgiasi, su klasės draugais – kitaip, su tėvais – trečiaip. Žodžiu, mūsų gyvenimas be Kūrėjo yra klaidžiojimas, kaip to Skraidančio Olando, toks laivas buvo – Skraidantis Olandas – kur nieks nežino, kas ten per laivas – įgulos nesimato, o jis plaukioja be jokios krypties. Tai štai mes ir esame tas Skraidantis Olandas – nėra tos įgulos, bet tas mūsų laivas tai į vieną pusę pasisuka, tai į kitą, ir mes patys nežinom, kaip pajausti tą laivo kryptį, pajausti ritmą? – kokia turėtų būti dienotvarkė šeimoje, su vaikais, koks turi būti bendravimas? koks turi būt bendravimas mokykloje, tarp tėvų, su mokytojais, su kitais vaikais? koks turi būt vaikų tarpusavio bendravimas, koks vaikų – mokinių – bendravimas su mokytojais? Štai kodėl mes nemokomi bendraut, o juk mums reikia ateityje išmokti bendradarbiaut. Tai yra pats sunkiausias laiptelis šitame pasaulyje – ne bet kaip bendradarbiaut, bet nekonkuruojant, o padedant Brolystės pasireiškimu. Štai tie pasauliai, kurie jau pasiekę Šviesos ir Gyvenimo Etapą, turi Mokytojus – dvasinius Mokytojus – aukščiausio statuso Asmenybes. Jeigu mūsų aplinkoje pasakysi, kad yra tokie Mokytojai, iškart pasipils pašaipos – niekas netiki, kad yra kūrinijos Šeima. Mes, būdami šitame Gyvajame Kelyje, jau daug ką patiriam, ko anksčiau nepatyrėm iki šito Gyvojo Kelio. Dabar mes jau garbinimo tariam žodžius, kai ne taip seniai mes nieko nežinojom, kad yra garbinimas, kada nieko neprašai Gyvojoje Komunijoje – tu tiktai dėkoji, išreiški savo pačius aukščiausius energinius virpesius iš Širdies – kada yra jau prašymas, tie virpesiai nukrenta į žemesnį dažnį. Štai aš dėl to ir atskiriu garbinimą, kaip pagrindinę Komunijos dalį savo pamokomuoju Žodžiu, o paskiau bus prašymų malda. Joje virpesiai yra žemesni, nors liejasi iš tikrųjų gražūs teiginiai – ir tai yra aukšto dažnio Komunija, kuria mus stiprina toje Komunijoje ir tie, kurie prisijungia prie mūsų mums nematomi – šią akimirką – mūsų dvasiniai Broliai ir Sesės – kūrinijos Šeima – mums teikia paramą – visokeriopą paramą, prieinamą jiems, ir kuri atitinka Kūrėjo valią. Ir mes turim Kūrėjo suteiktas Dvasias – tiek Minties Derintoją, tiek Sūnaus Kūrėjo – Jėzaus iš Nazareto – Tiesos Dvasią – tiek jo Partnerės – Dukros Kūrėjos – Šventąją Dvasią – Septynias Pagalbines Proto Dvasias mes turime – jos veikia iš vidaus. Įsivaizduokit, kokia Galia harmoningai, darniai veda mus iš vidaus, o mes bijom, mes vis dar jaučiam nerimą, mes bijom būti savimi, bijome pasireikšti Meilės Galia. Jeigu mirtingasis bijo atlikti blogą darbą, natural – natural – kad sulauks neigiamo įvertinimo už tokį blogio darbą, bet kada mes bijom būti Meilės pasireiškimu – Tiesos, Teisingumo išraiška, Gėrio ir Grožio veiksmais, tai jau yra nebenormalu. Ir kada visa kūrinija gyvena Meilės Vieninteliu Įstatymu – mūsų planetoje nėra Meilės Įstatymo – nėra tos būsenos, kad tie dvasiniai Mokytojai išdrįstų kalbėt apie Meilės Įstatymą – Vienintelį, kuris pranoksta visus kitus įstatymus. Nėra stipresnės Galios negu Meilės Galia, kuri drausmina save, ir išmintingai leidžia priimti sprendimus drauge su Kūrėju, esančiu kiekviename iš mūsų, ir tada visi tie įstatymai netenka prasmės, nes niekas nebelipa kitam ant galvos, o siekia suteikti paramą. Štai Meilės Galia pranoksta visus įstatymų sąvadus, visus tuos protus, kurie kuria tuos įstatymus, ir net tuos, kurie juos pažeidinėja, nes Šviesa ir Išmintis nebegali nuskriausti kito, negali išnaudoti kito – nušvitęs mūsų dvasios brolis ar sesė tampa Meilės pasireiškimu – tikruoju savo asmeniu. Štai tai ir yra Kūrėjo Evoliucijos prasmė. Nėra kito – kito – Kūrėjo sumanymo, kad kažkas yra toli, aukštai, ta Evoliucija ne mums skirta, kažkam kitam – ne, ji skirta kiekvienam, ir net tiems, kurie yra šiandien iliuzinėje tamsoje, ir nieko nežino apie garbinimo Komuniją, nieko nežino apie Kūrėjo atradimą savo viduje, ir nieko nežino daugiau – aukščiau – apie kūrinijos Šeimą, ir Evoliuciją supranta tiktai kaip Darvino kažkokią sumanytą teoriją.
Taip, mano mylimi ir urantai, ir ne urantai, kadangi šitie įrašai daugiau net skirti tiems, kurie gali pirmą kartą išgirsti apie Gyvąjį Kelią, netikėtai užėję šituos įrašus internete, žinokite – visi šitie jums sakomi Gyvieji Žodžiai yra skirti jums, kad jūs pabustumėte savimi – pabustumėte kaip asmenybė, pabustumėte Tiesai ir Teisingumui, Gėriui ir Grožiui – Amžinosioms Vertybėms.

Ačiū Daivai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2019-08-05 08:20:08

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal