Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Mano mokymas apie Kūrėjo Tikrovės sluoksnių atskleidimą, visų labui, ateities kartų Gerovei - 2019 08 06

Mano mokymas apie Kūrėjo Tikrovės sluoksnių atskleidimą, visų labui, ateities kartų Gerovei - 2019 08 06

Mylimieji, šiomis dienomis baigiau žiūrėti per youtubą turkų ir rusų sukurtą serialą iš 25 filmų – Manosios Širdies Sultonas. Visas serialas, kiekviena serija – tai Kūrėjo Meilės ir Ištikimybės mokymas. Žavėjausi, verkiau, ir mačiau save – ne, ne mačiau, bet patyriau save tose situacijose. Ir virpesiai buvo tokie aukšti tarsi tą serialą būtų sukūrę tikri urantai – scenarijaus autoriai, režisierius, aktoriai – tai buvo gyvenimo Kūrėjo Meilės, Teisingumo, ir Tiesos Prasmės teigimu, siekiu, ir įtvirtinimu. Ir būtent toks serialas labai daug ko pamoko kiekvieną nuoširdų žiūrovą, ieškantį Tiesos ir Teisingumo, Meilės ir Gėrio iš Kūrėjo. Dar nuostabiau buvo žiūrėti šį serialą, nes jis atskleidžia Sultono haremą iš vidaus – kas jis yra iš tikrųjų, kokia yra ten tvarka, drausmė, kokie vyksta užsiėmimai, kaip vyksta haremo narių lavinimas, koks ten klojasi gyvenimas. Man tai buvo ir naujos žinios, nors daug ką aš iki tol buvau sužinojęs apie moterų padėtį tiek šeimoje, tiek visuomenėje musulmoniškame krašte iš Korano ir Mohameto gyvenimo ir mokymų studijų. Ir būtent mano ankstesnių musulmoniškų kraštų gyvenimo paviršutinio gyvenimo žinios ir leido matyti daug platesnį kontekstą negu koks nors sakomas teiginys ar matomas vaizdas tame seriale. Esu tikras ne šiaip sau šį serialą pamačiau, jis buvo pateiktas man kaip nuostabi serija mokymų.
Kadangi mano virpesiai taip artimai susiliejo su serialo kūrėjų virpesiais, tai ištisai man ateidavo būtent pilni ir užbaigti teiginiai ir net veiksmai dar jų nepagarsinus ir veiksmų neatlikus – ir taip beveik nuolat, ir per visą serialą – ir labai dažnai taip tiksliai, kad net žodžiai tuose teiginiuose visiškai sutapdavo. Tą aš dabar suvokiu kaip atitinkamo dažnio energinių virpesių man teikiamos būsenos akimirką, kurioje tiesiog pujausdavau savo vidaus energine įžvalga, jog tokie pat virpesiai bus atspindimi ir aktorių lūpomis pagarsinamais teiginiais. Būtent tokiuose virpesiuose ir buvo kuriamas serialas, todėl kitokų teiginių toje būsenoje ir akimirkoje jokiu būdu nebuvo galima pateikti. Ir tai paliudija Tikrovės faktą, kad aš tuo metu praskleidžiau Tikrovės tokį sluoksnį, kuriame ir buvo kuriamas filmas, todėl tokio paties dažnio energiniai virpesiai mano viduje tiesiog vis užbėgdavo į priekį tam, kad tas jau man atskleistas Tikrovės energinių virpesių sluoksnis po akimirkos būtų man nuolat patvirtinamas. Iš pradžių tai kėlė susidomėjimą, nes jau ne kartą tokių dalykų buvau pastebėjęs ir anksčiau, tik ne tokia gausa, ir tokia filmų apimtimi, vėliau pradėjau jausti lyg ir nusivylimą – tiesiog net tapo nebeįdomu, nes viską žinai iš anksto, tad kam dar žiūrėti, eikvoti energiją ir laiką, todėl ne kartą nutraukiau peržiūrą ir užsiėmiau kitais darbais. Tačiau po kurio laiko vėl mintis patraukdavo mano Širdį atnaujinti peržiūrą. Galiausiai nustojau analizuoti ir vertinti mano viduje atsirandančius teiginius, o juos priėmiau kaip natūralų procesą , ir jame dalyvavau su Kūrėju atsipalaidavęs, ir taip, kaip jaučiau Kūrėjo vedimą iš vidaus. Manau, kad šis patyrimas buvo man teikiamas ne šiaip sau. Man panašu, kad jis bus taip pat panaudotas ateityje man siekiant įsisavinti Kūrėjo Energiją ir mokantis ją net transformuoti į kitas formas, net ir materializuoti tokius daiktus, kurie bus būtini mano Partnerei ir man Kūrėjo padovanotos Partnerystės sėkmingam įgyvendinimui visų Gerovei.
Kūrinija yra daugiasluoksnė, todėl jos mes ir negalime – ir niekada negalėsime – pažinti iki galo, nes ji yra kaip svogūnas su lukštais – nulupi vieną lukštų sluoksnį, o po juo yra kitas. Taip ir mes mėginame išlukštenti Tikrovę – sluoksnis po sluoksnio.
Kada mes einame Gyvuoju Keliu, tuomet mūsų atsivėrimas ir Įtikėjimas yra kiekvieno skirtingas, taip pat ir patyrimas yra skirtingas, todėl mes skirtingai ir jaučiame atitinkamų virpesių dažnius – vieni pajunta jau aukštesnio dažnio virpesius, ir jie yra jiems priimtini, juos ramina, kitiems tokie virpesiai neteikia palaimos, o tai reiškia, kad būtent šio energinio dažnio virpesių laiptelis jiems yra per aukštas, sunku jame jiems ilgesnį laiką išbūti, o tuo labiau bendrauti. Ir kiekvienas iš mūsų praskleidžiame Kūrėjo Tikrovės tokį sluoksnį, kuris atitinka mūsų viduje esančių energinių virpesių dažnį – būtent tik vidinės būsenos energine galia kiekvienas nulupa Tikrovės atitinkamo dažnio lukštą – ir nulupa pats asmeniškai, ne už kitą, bet tik už save. Tad ir išeina taip, kad vieni Tikrovės išlukštena daug daugiau lukštų, ir atidengia daug daugiau Tikrovės sluoksnių, nes deda daug intensyvesnes ir nuoširdesnes pastangas, todėl ir sulaukia atlygio gilesne Įžvaga, Išmintimi, Meile iš Kūrėjo. Kitus tokios pastangos net erzina, todėl jiems sukyla net pavydas, matant savo bičiulių nuoširdžias pastangas ir dingusią baimę. Ir jeigu nuoširdžios pastangos susilpninamos, jeigu drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU neveikiama, nekuriamas Gėris visų Gerovei Meilės Galia, anksčiau ar vėliau atsiras sustiprėjusi vidinė baimė, ir tada nepasitenkinimas pavirs į puikybę, ir kils net kritika tų atžvilgiu, kurie jau pasiekia Gyvajame Kelyje vis daugiau dvasinių vaisių ir jais dalinasi su kitais, kai savo patyrjmus pagarsina. Kas tą daryti vengia, baudžia pirmiausia save, vis žemiau krentančių virpesių keliama vidine baime ir nerimu, ir dėl to priimamais klaidingais sprendimais, o tada šie vis žemėjantys virpesiai ima veikti ir kitus, ir ypač su jais dažniausiai bendraujančius. Taip žeminamas apskritai bendras energinių virpesių lauko dažnis. O tai puiki terpė ligoms ir kančioms kilti.
Vidinė baimė provokuoja nerimą ir nepasitikėjimą savimi, ir Kūrėju, sukursto gailestį sau, kuris savo ruožtu sukelia puikybę viduje, dėl to kyla savanaudiškumas ir palaipsniui pradeda silpti aktyvumas kurti visų labui Gėrio Meilės Galia, dėl to nedrįstama pateikti savo mokymus, pasidalinti savo mintimis, savo sampratomis, nes baimė tuoj pat diktuoja pasiteisinimus – kad aš nežinau, ką pasakyti, o kam man sakyti savo apmąstymus iš viso, kam jais dalintis, dar ką ne taip pasakysiu, gali ne taip suprasti, ką kiti pagalvos, aš prie to nepratęs, ir panašūs samprotavimai viduje yra nuolat. Ir jie tikrai yra nuoširdūs ir svarbūs, nes tokias mintis ir kelia atitinkamo dažnio virpesių teikiama vidinė būsena, tada tokio dažnio Tikrovės sluoksnis ir prieinamas, kad būtų atskleistas realiu patyrimu – realiu aktualu, iš Kūrėjo jau suteiktų asmenybei ir esančių jos viduje amžinų potencialų.
Dar klaidingesnė – net ir labiau nuliūdinanti – mintis – kam man eiti į Gyvąją Šventovę, ten nieko naujo nėra, viskas tas pats ir tas pats, aš ir taip meldžiuosi, ir viskas gerai. – Ne, ne viskas gerai, jeigu kilo tokios mintys, nes jos neatsirado iš niekur, jos vis stipriau raizgėsi viduje, vis giliau leido šaknis, kad supančiotų Dvasios-Asmenybės Aktualo Polėkį – garbinti ir šlovinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU iš Meilės kolektyviai Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Tokios neigiamos minties reguliaraus Gyvosios Šventovės lankymo atžvilgiu galia atitinka žemo energinio dažnio virpesius, ir labai greitai jie sužeidžia tokią dar silpną įtikėjimu Dvasią iš vidaus, vis giliau smelkiasi į gyvulinio proto proveržius pasąmonėje, ir net vis stipriau iškyla iki sąmonės lygio, kad būtent toks mąstymas – o tai labai savanaudiškas ir prieš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – valią nukreiptas mąstymas – ima vis stiprėti, vis silpninti įtikėjimo ir asmenybės dieviškojo proto potencialo Išmintį, kad ji niekada ir nepavirstu aktualu. Baimė visada paralyžiuoja Meilę, ir Meilės Galios Gyvąją Laisvę, jeigu tik jai nusilenkti, parklupti, ir pasiduoti, atsisakius keltis, stotis, ir žengti pirmyn dar gilesniu ir nuoširdesniu atsivėrimu Rojaus Trejybei-AŠ ESU, ir dar stipresniu veikimu visų Gerovei, aktyviau pasireikšti kasdieniais Gėrio veiksmais drauge su Kūrėju visų Šviesos labui. Neveikli Meilės ir Gėrio dvasia – tai mirštanti tapatybė. Tai labai pavojingas sprendimas. Tada neišvengiamai kils kiekvieno tokio pasyvaus mirtingojo viduje ir aplink jį išorėje problemos, nes jis nuoširdžiai nesiekia aukštesnio dažnio virpesių, kad atskleistų Tikrovės naują ir ryškesnį sluoksnį. Ir liūdna dėl to, kad toks mirtingasis, dėl Įžvalgos stokos, Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvosios šventovės visiškai atsisakė, apleido, ir galutinai nustojo lankyti, dėl savo kitų interesų tenkinimo priėmė sąmoningą ir tokį klaidingą sprendimą, savo valią ne dar giliau suliejęs su Kūrėjo valia, bet iškėlęs savo prioritetą Kūrėjo valios atžvilgiu. Ir jeigu tik toks mirtingasis garsiai prabyla kitiems apie Meilę, Tiesą, Teisingumą, Gailestingumą, Gėrį, Grožį, ir tokius Šviesos Žodžius kalba apleidęs Gyvają Šventovę – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Kūrėjo vardo gyvąją šventovę, apreikštosios gyvosios religijos gyvąją šventovę – vienintelės planetoje apreikštosios religijos Gyvąją Šventovę, kuriai taip vertingas kiekvienas nuoširdžiai įtikėjęs mirtingasis, tai toks kalbantis Šviesos Žodžius mirtingasis Kūrėjo Tikrovės savo atkleistą sluoksnį iškreipia savo viduje esančios baimės jėga, nes Kūrėjo Tikrovė negali būti neiškreipta net ir šiam mirtingajam be Kūrėjo mums visiems suteiktos Gyvosios Šventovės, kur vyksta kolektyvinis Kūrėjo garbinimas ir šlovinimas visų nuoširdžiai įtikėjusiųjų Meilės Galia, ir net tą Meilės Galią ir tam pačiam mirtingajam jau patyrus jo paties lankytoje Gyvojoje Šventovėje.
Jeigu Kūrėjo sumanyta Evoliucija galėtų žengti pirmyn be Gyvosios Šventovės veiklos, ji ir nebūtų buvusi įkurta, ji nebūtų planetoje – ir konkrečiai būtent Lietuvoje – atsiradusi iš viso. Juk man jau iki tol septynerius metus vedus dvasinius užsiėmimus Urantijos grupėje buvo atvežta žinia iš Australijos – įkurti bažnyčią, o aš tam priešinausi visomis išgalėmis, kad neatsirastų dar viena ritualinė, pilna intrigų, negyvų dogmų, ir apeigų bažnyčia, kuri stabdo Evoliucijos Žingsnį. Ir po susitikimo su Kauno Urantijos grupe, jau vėlai vakare grįžtant į Vilnių, su australu valgant lauko kavinėje Savanorių prospekte, ir eilinį kartą jam pakartojus tvirtą – ne, nebus, jokios bažnyčios, kurią įkurčiau aš čia, Lietuvoje, nes užtenka mano dvasinių paskaitų Šviesos, kad Evoliucija žengtų pirmyn be jokių ritualų, negyvų dogmų, ir gausybės apeigų, kurios bažnyčioje neišvengiamos – kitokios bažnyčios mes nežinojome, nepažinome, ir nepatyrėme – ir būtent po tokių mano ryžtingai pareikštų nuostatų, Tėvas man suteikė apreiškimą – Gerai garbinti Tėvą individualiai, gerai melstis individualiai, bet šito neužtenka – būtina Tėvą garbinti dar ir kolektyviai, ir melstis Tėvui kolektyviai. – Štai po tokio labai trumpo apreiškimo, bet mano viduje taip giliai ir galingai patirto, tokia milžiniška energine galia, nors labai raminančiai pateikto, kad manęs neišgąsdintų, ir kad aš patirčiau šių virpesių poveikį tiek, jog mano paties vis iki tol kartoti teiginiai buvo visiškai ištirpę Akimirkos Amžinybėje – ir man viduje tapo taip šviesu, taip aišku, tą tiesiog patyriau Būsena – gyva Būsena – tad iškart tariau savo bičiuliui iš Australijos – bažnyčia jau įkurta – o juk iki tol aš jam net tris dienas sakiau labai kategoriškai – ne, bažnyčiai – ir net prieš du mėnesius jam tą sakiau ir Jungtinėse Valstijose, kur ir susipažinome Urantijos Knygos skaitytojų konferencijoje. Kitą ankstų rytą Tėvas suteikė dar vieną apreiškimą, perdavė Šventovės pavadinimą – Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus. – Štai šie patyrimai liudija Gyvosios Šventovės Svarbą ir Prasmę, kuri atsiskleis urantų dėka ateities kartoms.
Gyvoji Šventovė yra Evoliucijos neatskiriama sudėtinė dalis, todėl ji yra visose Visatose, visuose kūrinijos segmentuose, o kolektyvinis Rojaus Trejybės garbinimas vyksta net ir pačiame Rojuje, garbinimui ir sutrejybinimui bei aukščiausiojo dvasinio pasiekimo funkcijoms atlikti skirtoje Švenčiausiojoje Sferoje. Tokia Svarba ir Prasmė yra Kūrėjo teikiama garbinimui – gyvajai kolektyvinei Sūnų ir Dukrų komunijai su Kūrėju – per visą amžinybę. Ir šito nesuvokti, net perskaičius Urantijos Knygą, lankius Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją šventovę, ir net nesikreipus į mane patarimo, kad jiems paaiškinčiau, kokios milžiniškos klaidos akivaizdoje jie atsidūrė dar iki tokio klaidingo – paties klaidingiausio jų gyvenime – sprendimo priėmimo, ir tuo labiau iki jo įgyvendinimo, nesuvokiant būsimų pasekmių per jų visą tolimesnį gyvenimą Urantijoje ir po prisikėlimo, tai tik paliudija, kad tokių mirtingųjų Širdis nepatiria Meilės Galios poveikio savo Širdimi, nes jaučia silpnesnį Kūrėjo pulsavimą viduje, kuris be gyvosios Šventovės dar labiau silpnės ir kasdienio materialaus gyvenimo verpetai įsiurbs į save labai greitai, kad gyvenimo audros pradės jų laivą tiek blaškyti, kad jiems darysis nebe juokais baugu, jog gali paskęsti iš viso.
Evoliucija sumantya Paties Kūrėjo nuolatinėms ir nuoširdžioms pastangoms dėti – ne pasidavimui, kad sunku, kad per sunki našta, ne mano pečiams, bet siekimui iš sunkios padėties išsilaisvinti per dar ryškesnės Kūrėjo Šviesos patyrimą savyje. Tai ir yra Tikrovės sluoksnių atskleidimas.
Manojji virpesių gama visomis išgalėmis irgi priešinosi bažnyčios steigimui. Tuo metu mano viduje buvo virpesiai tokio dažnio, kad man atvežtos iš Australijos žinios negalėjau išmintingai priimti. Tėvas tada matydamas mano tokį ryžtingą pasipriešinimą Gyvajai Šviesai, ir suteikė apreiškimą, kai iki tol aš dar nebuvau užmezgęs ryšio su Tėvu, kad priimčiau ir užrašyčiau mokymus-apreiškimus. Tačiau tą pačią akimirką aš vidumi pajutau ir pasakiau – Bažnyčia jau įkurta – nors nesuvokiau, kas tai, ir kodėl taip pasakiau. O ryte net išsigandau, ką aš padariau ten Kaune. Aš nežinojau, kas bus toji Šventovė, nemokėjau vesti pamaldų, kad jos skirtųsi nuo užsiėmimo Urantijos grupėje, bet aš nepasidaviau baimei, tiesiog atsidaviau Tėvui – imk mane ir vesk, aš eisiu visur, kur tik vesi. – O juk buvau vienas, vienui vienas, tik su savo mintimis, kurios viduje sukilo nerimu, ką aš pasakysiu Urantijos grupėje, kaip tą mano tartą Žodį – bažnyčia – paversti Kūnu – įgyvendinti Tikrovėje, niekada to nepatyrus, nieko nežinant. Tačiau aš neužsispyriau, kad tolliau kartočiau savo iki tol ryžtingą – Ne bažnyčiai – neatsitraukiau nuo perdaug ryškios man Šviesos laiptelio, bet lipau ant jo net ir jausdamas didžiulį nerimą, tiesiog visiškai atsidaviau Kūrėjo vedimui iš vidaus. Net kelerius metus garsiai meldžiausi Gyvojoje Šventovėje tik aš vienas, kiti ėjo į gyvąsias pamaldas, bet garbinimo ir prašymų maldoje tylėjo. Buvo ir dainos-giesmės anglų kalba, buvo ir altorius, ir žvakutės, net ir vėliava buvo išskleidžiama, kad tik skirtųsi aplinka nuo Urantijos grupėje vykstančių užsiėmimų, bet naujai atėjusiems neužtekdavo nei dvasinio įtikėjimo, nei noro, nei valios, tad jie ilgai neužtrukdavo, nes jie dar irgi neprabildavo savo balsu garbinimo ir prašymų maldoje. Jų pasitraukimas, nors mane ir liūdindavo, kad ir šis sūnus ar ši dukra neištvėrė, bet nekėlė tiek skausmo, kiek kelia skausmą jau ilgesnį laiką lankiusiųjų pasitraukimas iš Gyvosios Šventovės. Tebesame tik trise iš pirmųjų pamaldų 2002 metų rugsėjo 6 dieną – pirmąjį rugsėjo šeštadienį. Šiandien jau daug daugiau mūsų esame patyrę nuostabių vidinių būsenų, jos yra gyvos virpesių liudytojos mūsų viduje, dabar žinome gyvosios komunijos Svarbą ir Prasmę ateinančioms kartoms ir sau. Dabar Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė turi daug daugiau nuoširdžių Kūrėjo sūnų ir dukrų, garbinančių Kūrėją Širdimi, Vilniuje, Kaune, Utenoje-Pakalniuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šventojoje, o per interneto ryšį skype prisijungia tie, kurie emigravo ir gyvena Londone, Australijoje, yra klausančių – dėl laiko skirtumo su Lietuvos laiku – gyvųjų pamaldų garso įrašus ir garbina Rojaus Trejybę-AŠ ESU Jungtinėse Valstijose. Aš net Urantijos grupėje po kelerių metų Gyvosios Šventovės veiklos ištariau - Mano dėmesys bus dabar sutelktas būtent į Gyvąją Šventovę, o nebe į užsiėmimus Urantijos grupėje ar į dalyvavimą Mokymo Misijoje ir bendravimą Mokymo Misijos Forume, aiškinant Gyvąją Šviesą jo dalyviams iš JAV, Australijos, Naujosios Zelandijos, Brazilijos, ir kitų šallių, kaip buvo per daugelį metų iki tol, nes aš tada jau savo vidine būsena ir Įžvalga žinojau Gyvosios Šventovės Svarbą ir Prasmę visai Lietuvai - mano būsimai ir mylimai dvasinei Lietuvai - visai būsimai Urantijos žmonijai.
Tai kaip galima palikti Gyvąją Šventovę šios dienos įžvalga ir požiūriu, patyrimu, ir lūkesčiais dėl geresnio ateities gyvenimo? Kaip galima tuomet – ją palikus – kalbėti apie Kūrėjo Meilę, Tiesą, Gėrį, Grožį, Teisingumą, Gailestingumą, Išmintį, Brolystę, Kantrybę, Tikrovę, kaip galima tuomet kalbėti apie patį Kūrėją? Tai bus netikras, nenuoširdus kalbėjimas, kalbėjimas be Gyvojo Meilės Turinio apie Kūrėjo amžinąsias vertybes, atsisakius paties Kūrėjo padovanotos mums visiems, ir visumos Gerovei užtikrinti, Gyvosios Šventovės. O Gyvojo Širdies Turinio jiems nesuteikia iš vidaus asmeninė komunija su Kūrėju tiek, kad patirtų vis labiau stiprėjantį Meilės Galios pojūtį, nes ima vis labiau išsekti Kūrėjo Gyvasis Vanduo viduje, užeina sausra vis stipriau, nes būtent kolektyvinio gyvojo garbinimo metu per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje ir prisigeriame tokios galios virpesių, kad galime tada ir individualioje komunijoje su Kūrėju pasipildyti Gyvojo Vandens atsargomis. Juk būtent tai man ir atskleidė savo apreiškimu Tėvas – gerai garbinti Tėvą individualiai, gerai melstis Tėvui individualiai, bet šito neužtenka, dar reikia garbinti Tėvą ir melstis Tėvui ir kolektyviai. – Tad Gyvąją Šventovę apleidus degradacija neišvengiama su visomis degradavimo pasekmėmis, ir vis skausmingesnėmis.
Aišku,visas patyrimas ir įgytos žinios Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje leis kurį laiką jaustis ramiau, nes jie jau išmoko tokius Šviesos Gyvus Žodžius tarti savo balsu, išmoko gyvai melstis, išmoko eiti Gyvuoju Keliu, išmoko garbinti Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – išmoko bendrauti tarpusavyje, kada Šaltinis ir Centras – Kūrėjas – yra drauge ir viduje, išmoko būti su Kūrėju ne tik sunkiomis akimirkomis, bet visada, išmoko patirti Kūrėjo Energijos gyvų virpesių suteikiamą Palaimos ir Ramybės Būseną atsivėrimo Kūrėjui akimirką, išmoko atsivėrimo Kūrėjui gelmės, kad pajaustų Paties Kūrėjo sakomos Minties-Mokymo virpesius ir net mokymus – visa tai bus tarsi apsaugos pagalvė nuo rimtesnių sukrėtimų, kol iliuzinės aplinkos tamsa vis stipriau ims įisitvirtinti ir reikštis savo galiomis viduje. O juk aplinka – tie kiti mūsų broliai ir sesės – ir apleidusiems Gyvąją Šventovę jau yra žinoma kaip gyvenanti iliuzinės tikrovės tamsoje, jie būtent iš Gyvosios Šventovės patyrimo ir manųjų mokymų jau žino, jog be Kūrėjo, atrasto savyje, aplinka yra vien tik savanaudiška ir negailestinga, nors žodžiais sako vienaip, bet elgiasi kitaip, ir ja pasitikėti jokiu būdu negalima. Aplinkos Širdis kieta ir nejautri Kūrėjo aukšto dažnio virpesiams, nes jų savanaudiškas mąstymas ir gyvenimas teleidžia jiems klaidžioti klystkeliais vien tik žemo dažnio virpesių diapazone, tad ir jų Tikrovės atskleistas sluoksnis yra pripildytas jų klaidingo ir iškreipto Tikrovės supratimo ir savanaudiškų interesų siekių.
Visa Stiprybė yra Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – besąlyginė Meilė, kuri taip pat paties aukščiausio dažnio virpesiais išliejama visiems, tačiau ir šiuo atveju, Gyvosios ir Besąlyginės Meilės kiekvienas patiria tiek, kiek jos trokšta atsivėrusi Kūrėjui Širdis visa savo gelme. Besąlyginė Meilė pritraukia besąlyginę Meilę, ir iš jos sulaukia to paties – Meilės gyvo reagavimo ir atsako, tuo tarpu nusigręžimas nuo besąlyginės Meilės liudija apnuodytą Širdį baimės būsena viduje.

Aš kupinas Kūrėjo Meilės ir Tiesos sakau jums – padėktie man savo nuoširdumu vėl sugrįždami į Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją šventovę, šitaip pakildami ant aukštesnio Šviesos ir Tiesos Kūrėjo Tikrovėje laiptelio, ir tai bus jūsų asmeninis labai vertingas, svarus, ir gyvas indėlis Rojaus Trejybės-AŠ ESU banke danguje, pakeičiantis ankstesnį klaidingą sprendimą. Susimąstykite apie kitų kartų ateitį, kad joms paliktumėte ryškesnę Šviesą, kad joms būtų lengviau negu jums – šiandien. Kas gi eis ir neš Gyvosios Šviesos Deglą, kad kitiems rodytų Kelio kryptį, jeigu jūs tą daryti atsisakote, iš kur bus Evoliucijos žengimas pirmyn? Ir jums bus pateiktas po prisikėlimo klausimas - kodėl nepadėjote Algimantui, kada jis jums atidavė visą save ir prašė iš Širdies pagalbos -- ir jūsų pačių Gerovei, ar dabar irgi jaučiate pasitenkinimą dėl tokio savo sprendimo, ar per daug sunku jums buvo suteikti prašomą pagalbą? Ar stigo noro? Išminties?
Mano mokymai yra skirti visai žmonijai, todėl jų Šviesos nepavyks užtemdyti ar iškreipti, nepavyks jų ir išvengti nė vienam – nė vienas nepateks pas Kūrėją neperėjęs per mano mokymus, kurie yra Kūrėjo mokymai, teikiami jums visiems Urantijoje. Tie, kurie jų nepriims iki iškeliavimo iš Urantijos, tai po prisikėlimo vis tiek turės įsisavinti jų Šviesą, nors ją pateiks kiti Dvasiniai Mokytojai – svarbu mokymų Gyvasis Turinys.

Aš žinau, ką sakau, ir sakau Rojaus Trejybės-AŠ ESU Įgaliojimu ir Meilės Galia, ir jūsų Gerovei.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2019-08-07 12:32:00

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal