Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Įtikėjimas ir Partnerystė bus reikalingi per visą amžinybę – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 08 17

Algimanto pamokomasis žodis – Įtikėjimas ir Partnerystė bus reikalingi per visą amžinybę – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 08 17

Taip, mylimieji, esam Gyvajame Kelyje tam, kad galėtume patirti tuos iššūkius, kuriuos suteikia mums Rojaus Trejybė-AŠ ESU – Tie Keturi Šaltiniai ir Centrai – amžini – be pradžios ir pabaigos. Ir mums suteikia galimybę būti be pabaigos. Tie ribiniai, kada atranda Kūrėją savo viduje, tampa ateities atžvilgiu taip pat amžini, kaip ir Kūrėjas, su sąlyga, jeigu mes žengiame Gyvuoju Keliu atsidavę Kūrėjo vedimui.
Aš dabar vėl iš naujo pradėjęs skaityt Urantijos Knygą, pasiekęs Rojaus Salos aprašymą, atkreipiau dėmesį į vieną teiginį – Kūrėjas yra realus, ir galima Jį pasiekt lygiai taip, kaip galima, žinant visas navigacines koordinates, pasiekt bet kurį miestą mūsų pasaulyje, jeigu yra keliavimo priemonė, tas pats – galim pasiekt ir Rojų – įgyvendint mums paskirtą Likimą – Kūrėjo paskirtą – ir stovėt betarpiškai Kūrėjo akivaizdoje, jeigu mes atsiduodame Kūrėjo vedimui. Priemonės mums yra suteiktos visos.
Ir štai tas teiginys, kad nepaisant to, kad tiek mažai Visatoje atranda Kūrėją ir stovi Jo betarpiškoje akivaizdoje sūnų ir dukrų, nepaneigia to fakto, kad Kūrėjas yra Tikras ir Realus – ta mintis, kad nepaisant to fakto, kad tiek mažai Visatos sūnų ir dukrų pasiekia Kūrėją, įsivaizduokite – tiek mažai – kūrinija gausi įvairių tvarinių.
Štai čia ir buvo ta man pamąstymui mintis, juk mūsų pasaulyje, tai ta iliuzinė tamsa, apskritai, vaikams niekas neaiškina apie Kūrėją, tai natūralu, kas gi eis tuo Gyvuoju Keliu, kurie nežino, kad Kūrėjas yra, bet ir iš kitų pasaulių pasirodo, kad mažai pasiekia Kūrėją. Štai koks yra iššūkis, nes gi viską reikia pasiekt Įtikėjimu! Kada tu neturi Įtikėjimo, bet kokios pastangos atrodo kaip fantazija, kaip nesugebėjimas prisiderint prie aplinkos, kaip silpnybės apraiška. Dėl to ir siekia tų materialių karjeros laiptų, nesiekia kokių nors aukštumų, kad švytėtų – ir tiktai tada mirtingasis pasakys – štai jis – asmenybė – o visi kiti – ne asmenybės, tokiam mirtingajam, gyvenančiam iliuzijoje ir nesuvokiančiam, kas gi yra asmenybės kategorija. Tai iš tokio pasaulio, apskritai, patenka tik saujelė.
Ir štai čia dar galingesnė mintis kilo – mes turim tą teikiamą mūsų Kūrėjo Dvasią – Minties Derintoją – teikiamą tam, kad mes realiai su juo užmegztume Gyvą Komuniją – Gyvą – Komuniją, kad mes šitame bendravime pradėtume patirti jo teikiamus mokymus. Tai taip svarbu, nes mes negalim vieni iš kitų pasiekt sustiprinimo – gaut sustiprinimo, nes kai visi šlubuojame, Įtikėjimas bliūkšta, tai kas gi mes esam tie, kad galėtume kitus stiprint – mums reikia stiprybės patiems. Ir štai Minties Derintojas yra toji Galia, kuri yra mūsų viduje, mes iš jo galime semtis stiprybės, tada atsiras ryžtas, kada mes virpesiais pradėsime jaust, o būsena tai mums leis patvirtint, kad mes iš tikrųjų gaunam impulsus iš Kūrėjo – gaunam energinę išraišką. Ir šviesės mūsų vidus – pasąmonė ir sąmonė – ir mes aiškiau pajausime tuos teiginius, kurie Minties Derintojo perduodami mums tam į sąmonės lygį, kad jais gyventume. Visi Teiginiai, kurie teikiami Minties Derintojo – tai yra Paties Kūrėjo Teiginiai – tai yra Gyvasis Vanduo, Gyvoji Duona! O juk vandenį mes geriam tam, kad palaikytume šitą fizinį organizmą gyvą, sveiką, kandame duoną tam, kad numalšintume alkį – tai ir tą Gyvąjį Vandenį dvasioje, Gyvąją Duoną dvasioje, mes turime vartot – tai yra būtina, tiesiog Gyvasis Maistas – jis yra skirtas mūsų asmenybei, mūsų dvasiai, kad mes pajaustume tą troškimą būt ryžtingi šitame Gyvajame Kelyje, kad mes nepatektume tarp tų daugumos, kurie vis tik nepasiekia savo Tėvų Rojuje. Ir tada atsiranda apreiškėjų teiginys – nepaisant, kad tiek mažai suranda Dievą Rojuje – kad jis nebūtų taikomas mums.

Ir dar, nuostabiausia Dovana, ką sumanė Kūrėjas mūsų sustiprinimui – tai yra Partnerystė. Kaip gera turėt Partnerę arba Partnerį, kuris papildo Energija – Meile – virpesiais sustiprina, ir apšviečia – apšviečia savąja Išmintimi, apšviečia teiginiais. Ir štai, kada bliūkšta Įtikėjimas, kada kyla abejonės, net nusivylimai štai Partneris ir sustiprina, kad tik neatsisakytume Gyvojo Kelio, kad tiktai neatsisakytume Šventovės – ir net Paties Kūrėjo – kad netaptume tie tamsos iliuzijos – iš tikrųjų pelkėje – liūne skęstantys pasiklydėliai, skęstantys toje betarpiškoje aplinkoje, kurioje apsunkins mūsų gyvenimą po prisikėlimo.
Tie, kurie dabar neturite Partnerių ar apie tai net ir nemąstėte, kada tik bus po prisikėlimo jums pasiūlyta Partnerystė, visada siekite jos, nes tai bus tas galbūt Partneris ar Partnerė, kuri stiprins jus, ir jūs ją ar jį stiprinsite. Štai tada yra tandemas, dviguba – dviguba Galia – energine prasme, kad palengvintų gyvuosius žingsnius Gyvajame Kelyje, nes patikėkit, kokia yra energinė Galia, kai kitas taip pat pulsuoja Meilės virpesiais – būsena visiškai kita, energija yra gyva, pulsuojanti – ir tą patį darbą dirbi, bet visiškai kitokia energija yra atliekant tą veiksmą, ir tas veiksmas yra daug teisingesnis, daug arčiau priartėjęs prie to, koks tas veiksmas ir turi būt atliekamas, ir daug mažesne energine išraiška – energija taupoma – Meilė taupo energiją – kad ji nebūtų švaistoma. Ir ypač sunku, jeigu yra Partneris nusigręžęs štai tada skausmo būsena atima energiją – tu negali – negali – pajaust sustiprinimo – o reikia, reikia jo. Ir kada kiekvieną kartą atsiranda nauji iššūkiai, o jie bus per visą Amžinybę, tai dėl to Kūrėjas ir sumanė, kad Partnerystė turi būt sustiprinimui. Net ir Serafimai veikia poromis – vienas jis nesugebėtų tuo pačiu aprėpt, atlikt visų darbų ir energiją atstatyt. Štai tas iššūkis būtų jam per sunkus, nors jo pajėgumas yra milžiniškas lyginant su mūsų pajėgumu. Ir Partnerystė reikalinga per visą Amžinybę, nes augs iššūkiai.
Jūs turit tuo patikėt, ką aš sakau – tai yra gyvi mano teiginiai iš Kūrėjo.
Dabar, kada mes esam grupėje, mes nepriimam sau tokių iššūkių, kurie yra mums suteikiami. Kad Evoliucija vystytųsi, mes turim būt aktyvūs, ryžtingi, o mes pasyvūs, bijantys, todėl mūsų žingsniai yra daugiau save nuramint, o ne Evoliuciją vystyt pirmyn. Gyvasis žingsnis, tai yra, kada tu jauti atitinkamą svorį – kiekvienądien jauti svorį – bet tas svoris tave ugdo – tu jauti, kaip tavo pečiai stiprėja, stuburas tiesiasi, ir tu trokšti – trokšti – tą iššūkį visiškai įsisavint, ir gaut naują. Bet tie iššūkiai, jie yra gąsdinantys – gąsdinantys tuos, kurie neturi Gyvo Įtikėjimo gelmės, todėl pasyvų – pasyvų – asmenį daugiau veikia abejonės, o veikimas sklaido abejones – atsiranda pasitikėjimas ir Kūrėju, ir savimi.
Štai nuo ko augame Gyvajame Kelyje – tik ryžtingas žingsnis yra vertas dėmesio, visi neryžtingi žingsniai, jie eikvoja energiją, ypač abejonės eikvoja energiją – kol jūs nepriimat sprendimų, kol blaškotės – jūs išeikvojat milžinišką kiekį savosios energijos, kurią jau būtų galima panaudot iššūkio įsisavinimui.
Man vakar skambino viena urantė, ir jūs prisimenat – Janina iš Lentvario – ji ateidavo irgi, kaip aš ją palyginau – kaip krioklys, šniokščiantis per upės slenksčius – energijos daug, skuba visur, ir gatvėse – ji buvusi mokytoja – alkoholikus jinai mėgina atvest į Šviesos Kelią, žodžiu, Lentvaryje yra, jos aplinkoje, žinoma, dėl to jos Kelyje dabar atsirado daug nuoširdžių moterų, kurios domisi šita Šviesa, ir ji daug ko nesuprasdama man skambino, pateikė daug klausimų. Ir ji sako – tos moterys, kurios neturi specialaus išsilavinimo – nuoširdžios, jos tiki ta Šviesa, tik – sako – aš nežinau, kaip tą paaiškint. Daugybę klausimų ji man pateikė. O tos draugės, kurios baigusios universitetus, jos viską atstumia šaltai, intelektualiai. Ir ji prisipažino – aš tavo anksčiau mokymų visiškai neskaitydavau, o dabar pradėjau atrast tuos mokymus, skaityt, aš ypač susižavėjusi – Krikščionybės Duženomis – reikia šitą Knygą būtinai išleist – sako – aš pradėjau pirkt loterijos bilietus, kai laimėsiu daug pinigų, aš tau duosiu, kad išleistum Krikščionybės Duženas. Sako – aš kada ateidavau, tai man jūs atrodydavot kaip akmeninė statula, kurios viduje dega liepsna – dabar aš pažįstu visiškai kitokį – nuoširdų ir paprastą, ir aš sakau toms moterims, kurios negali pačios, nes bijo, skambint man, kad sužinotų tuos atsakymus į tuos klausimus, kuriuos pateikia Janinai, o ji negalinti atsakyt, nes irgi nežino, kaip atsakyt. Tai tos nuoširdžios moterys bijo skambint – štai nori sužinot, bet bijo skambint.
Tai yra ta baimė iš tikrųjų galinga jėga, ir jinai atima daug energijos. Ir štai tos moterys vietoj to, kad paskambintų ir iškart sužinotų, jos kankinasi nežinodamos. Šviesa, jinai neturi nieko bijot. Aš ir sakau – dabar tu mane matai kitokį, o aš visiškai nepasikeičiau – aš ir toks buvau, ir dabar esu, aš visą gyvenimą toks. – Tai jai trukdė intelektualus žvilgsnis, ji žvelgė į viską intelektualiai, o dabar ji pradėjo žvelgt dvasiniu žvilgsniu, dėl to ir atkreipė dėmesį į mano mokymus – pradėjo matyt juose Gelmę, Šviesą.
Štai kada mes patys atveriam save Gelmėje, tada mes savo požiūrį keičiam, mes net keičiam savo vidines nuostatas, o Gyvasis Kelias išlieka tas pats, ir jame einantys išlieka savuoju charakteriu tokie, koks yra Kūrėjas – Kūrėjo atvaizdu – jeigu jie atsiveria Kūrėjui gyvai Širdimi.
Tai štai ir yra mūsų Gyvojo Kelio visiems numatyta viena kryptis – būti savimi, kokį mums suteikė Kūrėjas kaip asmenybę, tą asmenį, kuris iš tikrųjų turi būti ryžtingas. Koks būtų Kūrėjas, jeigu Jis ryžtingai neveiktų – nedovanotų net Savo Paties – Minties Derintojo – Dvasios – šitos Dalelės. Jis bijotų ir mąstytų – tai ką, Aš dabar turiu dovanot, nuo Savęs atitraukt, taigi gaila, na taigi Mano Dalelė. – Taip ir mes – nebijokim save dalint ryžtingai, drąsiai, šviesiai. Kuo daugiau savęs atiduosite kitiems, tuo daugiau jūs patirsite tos Šviesos savyje, nes ta Šviesa sugrįžta dešimteriopai ir šimteriopai jums patiems – niekada nepristigsite jos, jeigu būsite veiklūs ir ryžtingi. Priešingai, būdami pasyvūs, jūs netenkate Šviesos, bet netenkate daugybę kartų daugiau, negu jūs gaunate iš Kūrėjo būdami veiklūs, nes jūs netenkate būsenos – netenkate savęs. O būti šešėliu savo pačios asmenybės – tai yra pati skaudžiausia beprasmio gyvenimo iššvaistyta Energija, kuri tokia yra brangi, unikali, nes yra iš Paties Kūrėjo – visų brangenybių Šaltinio ir Centro – Gyvasties Šaltinio ir Centro. Tad saugokit savo Gyvastį ir papildykit ją Kūrėjo Meile.

Ačiū Daivai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2019-08-27 11:34:48

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal