Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Mano mokymas - Rojaus Tėvų Šviesos Spindėjimas - 2019 08 28

Mano mokymas - Rojaus Tėvų Šviesos Spindėjimas - 2019 08 28

Vėl nuosekliai studijuodamas Urantijos Knygoje skaitau –

Visuotinio Tėvo septynios slaptosios sferos, skriejančios aplink Rojų artimu nuotoliu nuo amžinosios Salos, labai smarkiai atspindi amžinųjų Dievybių centrinio švytėjimo dvasinį spindėjimą, šitą dieviškosios šlovės šviesą paskleisdamos po visą Rojų ir net Havonos septynioms grandinėms. 0143-003
Amžinojo Sūnaus septyniuose šventuosiuose pasauliuose pasirodo, kad atsiranda dvasinio spindėjimo neasmenės energijos. Nė viena asmenė būtybė negali gyventi nė vienoje iš šitų septynių švytinčių sferų. Dvasine šlove jos apšviečia visą Rojų ir Havoną ir grynai dvasinį švytėjimą nukreipia į septynias supervisatas. Šitos antrosios grandinės spindinčiosios sferos lygiai taip išlieja savo šviesą (šviesą be karščio) į Rojų ir į centrinės visatos milijardą pasaulių septyniose grandinėse. 0143-04
Begalinės Dvasios septynis pasaulius užima Septynios Pagrindinės Dvasios, kurios vadovauja septynių supervisatų likimams, pasiųsdamos Trečiojo Šaltinio ir Centro dvasinį apšvietimą į šituos laiko ir erdvės kūrinius. Ir visa Havona, bet ne Rojaus Sala, maudosi šituose dvasinančiuose poveikiuose. 0143-05

Štai toks yra Rojaus ir Havonos apšvietimas, o taip pat Antrojo ir Trečiojo Šaltinių ir Centrų pasklindantis švytėjimas pasiekia ir septynias Supervisatas jų būstinių pasauliuose. Tėvo Dvasinė Šviesa apšviečia visą Rojų ir Havonos visus pasaulius – vieną milijardą. Amžinojo Sūnaus, o mes dabar sakome Amžinosios Motinos – Dvasinės Šviesos virpesiai apšviečia Rojų, Havoną ir pasiekia Septynias Supervisatas. Begalinės Dvasios, mūsų jau vadinamos Begaline Motina, virpesiai pasiekia ir Havoną, ir visus pasaulius Septyniose Supervisatose. O juk atstumai kūrinijos kosminėje erdvėje siekia milijardus šviesmečių, ir toji Kūrėjo – mūsų Tėvų Rojuje – Dvasinio Spindėjimo Galia Meilės dėka ir motyvu realiai pasklinda visiems pasauliams ir juose gyvenantiems Kūrėjo vaikams.
Kada mano Minties Derintojas rodė man kosminę projekciją, koks buvo man realus ir jaudinantis patyrimas, kaip aš su susižavėjimu mačiau spalvotą Visatą tiesiog realiai skriedamas kosmine erdve, ne kokiame nors kosminiame laive, kad žvelgčiau į erdvę per iliuminatorių, bet pats būdamas atviroje erdvėje – nepakartojamas ir vaizdas, ir kvapą gniaužiantis vidinis susižavėjimo jausmas – kokios gražios ir gyvos degančios saulės-žvaigždės, kokios planetos gyvybingos, atrodo visa kūrinija užsiėmusi gyva veikla, toks jausmas, kad planetos yra tokiame savo orbitų judėjime, kaip mašinos keliuose, bet planetų judėjimas toks tvarkingas, be chaoso, ne toks, kaip mūsų mašinų chaotiškame ir pavojingame lakstyme be tvarkos. Man Minties Derintojas buvo gidu šioje nuostabioje jo man padovanotoje kosminėje ekskursijoje – jis man aiškino, kur man pažvelgti, ir ką aš ten matau, kur tas aguonos grūdelio dydžio taškelis, - taigi čia mūsų Urantija, jau tiek mes nutolome, kad mūsų planeta man matosi tik tokio dydžio, o aplinkui – milžinai liepsnose – bet jie nekelia man jokios baimės, taip gera ir ramu dairytis po kosmosą, esant jame pačiam, vaizdiniai tiesiog užbūrė mane – koks visatos grožis, kiek daug spalvų kosmose. Aš skriejau atviroje erdvėje ir žavėjausi kūrinijos gyvu grožiu ir jos Šviesa. O kada Minties Derintojas mane paprašė pažvelgti į kairę pusę atvirame kosmose, aš vos tik pasukau galvą kairėn, kai akinantis Švytėjimas, net vos vos suktelėjus galvą kairėn, kaip nematoma bet jaučiama Jėga sustabdė galvos pasukimą, tiesiog dar labiau pasisukti nepajėgiau – tokia stipri, akinanti Šviesa neleido net periferiniu matymu ištverti tokio švytėjimo Galios. Ir tik tada Minties Derintojas man tarė – Tai Rojaus Švytėjimas. Jis toks ryškus ir galingas, kad būtina prieš tai patirti daugybę dvasinio Gyvojo Kelio patyrimo pakopų, kol mano regos laukas bus tiek išplėstas ir kvalifikuotas priartėti prie tokios Rojaus Tėvų Dvasinio Spindėjimo akinančios Šviesos.
Kada dabar mėginu įsivaizduoti Švytėjimo pasklidimą jau iš Rojaus į kosmosą, kada Dieviškoji Rojaus Tėvų Šviesa pasiekia ir Havoną, ir Septynias Supervisatas, sudarančias Didžiąją Visatą, kokia turi būti energinė Galia tų Kūrėjo Sūnų ir Dukrų, gyvenančių ir veikiančių Rojuje ir už Rojaus ribų Havonoje ar Laiko ir Edvės Visatose, kad tuose spinduliuose jaustųsi įprastoje jiems aplinkoje. Juk mūsų Saulė apšviečia tik savo – Monmatijos – Saulės Vietinę Sistemą, bet labai retas kuris išdrįsta pažvelgti į saulę be apsaugos premonių akims net vieną akimirką. Aš tą esu padaręs net kelis kartus Tėvo prašomas be baimės pažvelgti į saulės Šviesą be akinių. Ir buvo nuostabus vaizdas, matyti pulsuojančią saulės energiją, tiesiog šokančią energinį Ugnies Šėlsmo Šokį savajame karštyje ir veikime mūsų labui, kad čia, Urantijoje, būtume gyvi, sušildyti, ir apšviesti. Bet tik pabandyk padauginti tokio karščio ar šviesos, ir fizinis organizmas tiesiog tokio gausaus spindėjimo srauto neatlaikys ir žus. Rojaus Dievybių Spindėjimas sklinda per milžiniškus daugybės šviesmečių atstumus. Ir tai nėra tos konkrečios grandinės – asmenybės, dvasingumo, ir proto – kurios atitinkamai nusidriekia iš Tėvo, Amžinosios Motinos, ir Begalinės Motinos, o realus tvariniams matomas Dieviškasis Švytėjimas. Saulės energinis švytėjimas skleidžia ne tik fizinę šviesą, bet ir fizinį karštį. Saulės temperatūra jos centre siekia 35 milijonus laipsnių karštį pagal Farenheito matavimo skalę, pagal Celsijų tai būtų apie 22 milijonų laipsnių karštis. Tokio karščio spaudimas išspjauna milžiniškus ugnies liežuvius į kosminę erdvę, bet šitos pačios saulės milžiniška masė turi didžiulę trauką, juk jos įtakoje ir mūsų planeta skrieja aplink saulę, niekur nuo jos nepajėgdama nutolti, kad nepasiklystų kosmose kaip vienišas ir pasimetęs kosminis kūnas, tad šita saulės trauka tuos ugnies liežuvius prisitraukia iki savęs vėl, bet paviršiuje santykinai atšąlusios iki 5000-4000 laipsnių temperatūros – nieko sau atšalusi – saulės pakraščių susilpnėjęs karščio spaudimas leidžia labiausiai nutolusioms ugnies liežuvių viršūnėms atitrūkti ir pasileisti į kosminę klajonę kaip degantiems deglams, kad susitikę su kitu kosminių kūnu – jeigu didesniu – smigtų į jo glėbį, o jei mažesnių, tai šį mažylį įsitrauktų į save ir sušlidytų savo degančios liepsnos energine galia. Būtent šitaip atsirado ir mūsų Urantija – gimė iš mūsų Saulės Įsčių, tad dar iki šiol mes turime degantį branduolį mūsų planetos viduje, o jo karštis jau dar labiau yra nukritęs maždaug iki 3000 tūkstančių laipsnių, tačiau net ir tokio nedidelio – na, kosminės saulės prasme – karščio spaudimas mums išspjauna ugninę lavą per ugnikalnių išsiveržimus.
Tai kiek daugybę kartų yra galingesnis Rojaus Tėvų švytėjimas už mūsų saulės švytėjimo galią. Aišku, tai nesulyginami dydžiai – vienas yra visos Energijos Šaltinis ir Centras, iš Kurio ir yra visa kūrinija, ir tos pačios saulės, o kitas yra tik fizinis dangaus degantis kūnas, kilęs iš šitos pačios Energijos Šaltinio ir Centro energinio impulso vienos kibirkšties. Tačiau šis santykis tiesiog leidžia apmąstyti apie mums būsimus mūsų Gyvojo Kelio ateities iššūkius, jų dydį, kad jie mūsų asmenybę Meilės motyvo dėka ir nuosekliomis mūsų pastangomis parengtų mus iki tokio brandos dvasioje laipsnio, kad visur mūsų Tėvų Švytėjimą gertume kaip Gyvąją Meilės Tėkmę be baimės, o visu savosios asmenybės tapatybės atsivėrimu ir pasitikėjimu, kad tas Kūrėjo Spindėjimas dėl savo ryškumo ne gąsdintų, bet labiau trauktų, kad Kūrėjo Galia ne baugintų ir paralyžiuotų mūsų mąstymą ir žingsnius Gyvajame Kelyje, bet kviestų ir malonintų mūsų asmenybės tapatybę, kad mūsų Tėvų Gyvos Meilės Galiai neatsispirtume ir patys su didžiuliu ir nuoširdžiu noru glaustumės prie Tėvų Krūtinės Jų Šviesos Spindėjime mūsų Būsena ir Patyrimu su Tėvais.
Ir kada galų gale užbaigsime savojo Likimo, mums Tėvų padovanoto, įgyvendinimą, ir stovėsime betarpiškai Tėvų akivaizdoje Rojuje, tada šis ryškiausias Tėvų Energinis Švytėjimas bus nukreiptas mūsų asmeniui, o jis dar ryškesnis bus tiems, kurie atvyks Partnerystėje, nes Partnerystėje sukauptas patyrimas suteikia dar didesnį imlumą stipresnės galios Spindėjimui, ir galingesnį vidinį abiejų Partnerių drauge ilgą laiką puoselėtą troškimą jį patirti iš Tėvų Širdies, apie kurį tiek buvo drauge svajota ir tarpusavyje diskutuota gerte geriant abipusę vieno kitam Meilę ir veikiant visą laiką abipusės Meilės Galia, kartu su Rojaus Tėvais visų labui, ir mes būsime tokiais virpesiais pasveikinti, ir mums Šlovės ir Garbės Himnus giedos mūsų Tėvai, Savo virpesiais nušviesdami savo Pasveikinimą mums, pasiekus Juos Rojuje – Tėvų Buveinėje, ir mūsų Gimtuosiuose Namuose.
O kada dalyvausime Tėvų kolektyviniame garbinime Rojuje drauge su miriadais savo naujųjų brolių ir sesių Rojaus Šventojoje Sferoje, kuri skirta ir Tėvų Garbinimui, tada Tėvų skleidžiami virpesiai bus dar ryškesni – sustiprinti – nes Tėvai juos sustiprins pagal mūsų atsivėrusių Širdžių imlumo tokiam Švytėjimui išaugusią Galią, ir poreikį jiems, o galiausiai kulminaciją jie pasieks, kada Tėvai bus irgi tiek pamaloninti Garbinimo Komunijos Gyvų Širdžių Bendravimu, kad užbaigdami Garbinimo Komuniją, paskleis šių virpesių sustiprintą Bangavimą – šitaip atsidėkodami už mūsų visų Meilę ir kiekvieno Sūnaus ir Dukros asmeninį indėlį į Evoliucijos Plano įgyvendinimą. O mes dar labiau reikšime susižavėjimą ir Meilę Tėvams, žvelgdami į tokį Bangavimą be baimės, kad jis mus galėtų apakinti, nes mes patys būsime suaugę savimi, kokius ir sumanė, kap savo atvaizdus, mūsų Tėvai, todėl ir pats toks ryškus Tėvų Švytėjimas mums bus tikra atgaiva ir malonė, ir jį mes gersime jau būdami šalia Tėvų Rojuje – savo namuose. Kaip gera būti namuose, kur yra Meilė, Meilė, ir vien tik Meilė. Nusikelsime prisiminimais į Urantiją, kurioje mums įžengus sąmoningai į Gyvąjį Kelią buvo tiek daug mus betarpiškai supusios ir trukdžiusios mūsų žengimui į ryškesnę Šviesą tamsos, kai mums net saulės fizinė šviesa buvo per ryški ir per karšta, kad pažvelgtume fizinėmis akimis ir ištvertume fiziniu kūnu jos karštį, iškils mums gražios patyrimų akimirkos tarsi iš vaikystės žydinčiame sode tarp saulės šviesos spindulių ir Meilės Šilumos.
Laukia nauji iššūkiai Amžinybėje – dar ryškesnė Tėvų Spindėjimo Šviesa ir Darbai Meilės Galia ir visų Gerovei. Evoliucija įmanoma tik Meilėje ir Meilės Galia su Tėvais – ir ypač Partnerystėje.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.


Algimantas
2019-08-28 12:00:58

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal