Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Kūrėjas pasirinko mane skleisti Gyvąją Šviesą – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 08 24

Algimanto pamokomasis žodis – Kūrėjas pasirinko mane skleisti Gyvąją Šviesą – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 08 24

Mylimieji, mes žengiam Gyvuoju Keliu – tai yra Evoliucijos Kelias – Tikrovės Kelias – kurį sumanė Kūrėjas kiekvienam ir visai kūrinijai – nėra dviejų kelių. Teiginys, kad visi keliai veda pas Dievą – nėra tas tikrasis, aišku, kiekvienas mes galim pasakyt – kiekvienas kelias veda pas Dievą – bet reikėtų patikslint – klystkeliai – klystkeliai – tie takeliai, esantys šalia Gyvojo Kelio, vienintelio Tikrovės Kelio – tai yra ieškojimų, klaidžiojimų tuo pačiu ir tyrinėjimo klystkeliai. Bet tam ir yra Gyvajame Kelyje dvasiniai Mokytojai, kurie jau savuoju patyrimu galėtų atskleist platesnį požiūrį, sampratą, kas yra Kūrėjas, kas yra kūrinija, kad žmonės neitų, nesirinktų klystkelių, nes – tai yra skausmingas patyrimas.
Dvasinio Mokytojo ir priedermė yra atskleisti tą Šviesą, kokią jie patiria vieninteliame Gyvajame Kelyje, kad apsaugot kitus – perteikus didesnę Šviesą – nuo kančių, nuo skausmų, nuo ligų – fizinio kūno ligų – o taip pat ir mentalinių – protinių sutrikimų - kurios dar skaudesnės negu fizinė negalia. Ir šitame Kelyje – vieninteliame Tikrovės Gyvajame Kelyje – dėl to aš ir pavadinau šitą Kelią – Gyvuoju. Tai nėra tas Kelias, kokį mes įsivaizduojame – ritualinis kelias arba intelektualus kelias – tai yra Išminties ir Šviesos Gyvasis Kelias – kuriame Vedlys yra Pats Kūrėjas – mūsų Tėvas ir Motina – yra viduje. Jį reikia atrast, pajaust tą vedimą, ir jam atsidavus mes priimsime Jo diktuojamus ir mūsų jau išgirstus sprendimus – tik mums beliks arba tam sprendimui pritart, arba jį paneigt, atstumt, ir nusigręžt, siekiant savo valią primest Kūrėjo valiai. Tada bus pasekmės, nes Kūrėjas sumanęs kūrinijoje ne šiaip sau Evoliuciją, bet ir Meilės Įstatymą – Jo vienintelės, milžiniškos Galios Įstatymu – Meilės Įstatymu – mes motyvuojam savo sprendimus.
Štai kai turim Gyvą, atrastą viduje Kūrėjo pojūtį – būseną – ta Meilė mus užplūsta iš vidaus – visiems – ir tas motyvas yra šventas – Kūrėjo suteiktas mums. Jeigu mes savo valią iškeliam virš Kūrėjo valios, priimdami savus sprendimus dėl įvairiausių priežasčių – dėl neišmanymo, dėl užsispyrimo, dėl ydų subujojimo savo charakteryje, bet vis tiek mes norime save iškelt, štai tada sprendimai būna klaidingi, pasekmės būna skaudesnės. Kada sakau – skaudesnės – tai aš turiu minty ir tas pasekmes rimtas, kurios gali baigtis fizinio kūno mirtimi, o tai jau Likimo pakeitimas, nes žmogus, nesukaupęs viso patyrimo šitame pasaulyje – žmogiškojo patyrimo – jis keičia savo Likimą – o Likimą suteikia Kūrėjas – o Kūrėjo Evoliucinis Planas numato, kad tas Likimas įgyvendinamas tiktai tada, kada sukaupiamos visos įmanomos patirtys šitame pasaulyje arba kituose pasauliuose. Štai mes atsakingi tiktai prieš save, atsakingi, kad savo valią sulietume su Kūrėjo valia. Ir jeigu mes pajuntame tą Kūrėjo Meilę, prieš tai atradę Kūrėją savo viduje, mes trokštame – trokštame – tos Meilės dar daugiau, dėl to mes ir glaudžiamės prie Meilės Šaltinio – glaudžiamės atsiverdami Širdimi. Ir tada Išmintis iš Kūrėjo pasiekia mūsų protą – mes nušvintame – mūsų Kosminė Įžvalga būna tokia skvarbi, kada mes toli į priekį matom įvykius, kokie bus šitoje planetoje dar tiems įvykiams neprasidėjus.
Kada aš matau tą žydintį Brolystės Sodą šitoje planetoje, tas gyvenimas yra Širdies gyvenimas. Tokį gyvenimą sumanė Kūrėjas kiekvienam. Toli, dabar dar toli iki jo, daugybė kartų turės nugyventi skausme, kančiose, ligose, karuose.
Jeigu būtų nušvitę politikai – šiandien Prancūzijoje prasideda vadinamasis septynių pačių galingiausių valstybių vadovų susitikimas – jeigu jie būtų nušvitę, štai jie čia būtų, nes čia yra žmonijos Centras – čia – Lietuva – mūsų Šventovė ir jų Šventovė – bet jie šito nežino. Todėl jie renkasi kaip urvniai žmonės, laikantys vėzdus savo rankose, nors dėvi tvarkingus kostiumus, atvažiuoja limuzinais, bet vėzdas jau rankose yra ginklas – atominis ginklas, lėktuvai. Dabar sugalvota nauja bepiločių lėktuvų nauja ginklų rūšis, kaip kompiuterinis žaidimas – sėdi karinėj bazėj amerikonas – negras – ir sukinėja sau kompiuteryje žiūrėdamas į ekraną, o tas bepilotis lėktuvas mėto realias bombas toli nuo Amerikos. Jos sprogsta, žmonės žūsta – žūsta tenai vaikai, žūsta vyrai, moterys, būsimos galėjusios būti motinos – žūsta Meilė, nes kažkoks tenai sėdi už ekrano negras, o gal baltasis, o gal geltonasis, nesvarbu, kokia jo odos spalva, bet jis sukinėja tą kontrolės atitinkamą priemonę, prietaisą.
Ir štai ta civilizacija, pasiekusi tokį aukštą, materialų išsivystymą, pačias geriausias technologijas panaudoja griovimui, žudymui.

Kada aš išgirdau per Rusijos televizijos kanalą, kaip šešiolikos metų jaunuolis sukapojo senelę, senelį, savo motiną ir ketverių metų sesutę, ir ketverių metų broliuką – tai gal buvo dvyniai – ir pats užlipo ant antenos telefonams stoties bokšto, nušoko ir nusižudė – šešiolikos metų vaikas – pirmūnas, olimpiadose laimėjęs daugybę prizinių vietų, bet jau tada perspėjęs – aš noriu nusižudyt. Jis nuo kompiuterio negalėdavo atsitraukt. Štai ta kompiuterinė liga dabar pasiekusi jaunus žmones – vaikus – tai yra prieš du šimtus tūkstančių metų Liuciferio, Šėtono maišto prieš Tėvą sukurstytas pasireiškimas – realus pasireiškimas – priėmus sprendimą – sprendimą, kuris pažeidė Kūrėjo valią – visiems duoti kuo didesnę Šviesą, Meilę! Štai Liuciferis su savo pavaduotoju Šėtonu – Satanijos Sistemos Vadovai – du Vadovai – sugundė net ir mūsų planetos Vadovą Kaligastiją – sugundė prisijungt prie to maišto prieš du šimtus tūkstančių metų – o pasekmės štai dabar to vaiko – šešiolikmečio – šeimos išžudymas – artimiausių žmonių. Ir ką jis pasakė prieš tai, sako – aš negaliu šitam gyvenime gyvent toliau, aš noriu išeit iš šito gyvenimo, ir aš myliu ir senelį, ir senelę, myliu ir motiną, ir broliuką, ir sesutę myliu, dėl to aš juos ir su savimi pasiimu, kad jiems nebūtų šito skausmo šitame gyvenime. O kas priveda prie tokio gyvenimo, kai šešiolikmetis jį šitaip supranta, kaip gali apsaugot savo mylimus žmones nuo didesnio skausmo – su savim pasiimt?! Štai prie tokio supratimo priveda tų atvykusių į stambiausių pasaulio valstybių susibūrimus – forumus – akli politikai, akla bažnyčia, ritualų pilna, o Širdis – akmeninė tiek kunigo, tiek popiežiaus, tiek tikinčiųjų – ritualas atliktas, protas nurimęs, bet Širdyje nėra Meilės. O Kūrėjas numatė, kad Evoliucija žengia pirmyn tiktai Meilės Galia – Meilės – ne ritualo.

Kristus niekada nekalbėjo apie katalikybę – iš kur ji atsirado? Niekada nekalbėjo apie krikščionybę – iš kur ji atsirado? Dėl to, kad atsirado iškraipyti Jėzaus Mokymai – net ir tų pačių apaštalų. Štai sprendimas iškeliant savo valią virš Kūrėjo valios, davė tokią pasekmę, kad po dviejų tūkstančių metų, iškraipius Jėzaus Mokymus, dabar mes turim tuos ginklus, kurie jau yra nebe vėzdas laukinio rankose, bet tai yra milžiniški ginklai.
Mes esam Gyvajame Kelyje tam, kad šitą sustabdytume beprotybę, mes čia grupelė – šiandien grupelė – bet ateis akimirka, kada bus visi septyni milijardai nušvitusių Kūrėjo sūnų ir dukrų, ir Meilės Įstatymas – vienintelis – kūrinijoj – o Jo taip nesunku laikytis, nes jisai pats yra gyvas – jis viešpataus. Nebus jokių dabartinių teismų, kurie neturi nieko bendro su Teisingumu ir su Teisėsaugos institucijos vardu. Tai yra pasityčiojimas iš Teisingumo visose šalyse! Jie nėra teismai, jie yra teismų kompromitacija, politika dabar yra politikos kompromitacija, ekonomika dabar yra ekonomikos kompromitacija!

Aš kuriu Lietuvą – Lietuvą – kuri yra Kūrėjo! Aš šitos dabartinės Lietuvos nematau – ji man neegzistuoja – bet mano Lietuva, kuri bus – ji nuostabi Brolystės Lietuva visiems – atvažiuos čia į Lietuvą žmonės gyvent tam, kad čia Brolystė pasireikš. Ir mes jau jaučiame, štai net ir urantai, kurie nuoširdžiai atsiveria per Gyvąsias Pamaldas – jie jaučia tą Meilės virpesių pojūtį – būsena paliudija – ir toji būsena yra Meilės pasireiškimas. Mes ne visi esam to paties dvasinio lygio, taip ir nebus, kad būtume visi vienodo lygio, bet kada mes atveriam savo Širdį Kūrėjui – ir kiekvienas iš mūsų turim Kūrėjo Dalelę – Minties Derintoją – štai per tą jungtį – per Kūrėją – mes tampame tie dvasiniai broliai ir sesės, ir pajuntame tą Meilės pasireiškimą kitiems. Sampratos gali skirtis – sampratos – nes patyrimai skirtingi, mūsų intelektas skirtingas, imlumas dvasinei Šviesai skirtingas, bet turėdami tą Vienintelio Kūrėjo gyvą ryšį, mes tampame suvienyti dvasioje net taip, kaip ir Kristus buvo suvienytas dvasioje su Tėvu. O tai jau priklauso nuo mūsų Širdies atvėrimo, nuo mūsų pastangų – ir pastangos yra gyvos – ne ritualinės – gyvos. Kuo daugiau mes studijuosime dvasinius šaltinius, kuo daugiau pajausime Gyvos Komunijos su Pačiu Kūrėju – Širdimi pajausime – atsivėrimu – kuo daugiau mes atsiduodame Kūrėjo vedimui iš vidaus ir atliekame tuos darbus kasdienybėje, kuriuos numatęs Kūrėjas, kad mūsų stiprėtų dvasiniai pečiai, kad asmenybė pasireikštų kuo ryžtingiau savo kaupiamais patyrimais – štai tuo stipriau mes ir būsime Gyvajame Kelyje – savuoju Įtikėjimu ir pasitikėjimu visų Šviesos labui! Tai ir yra tos Lietuvos – Gyvosios Lietuvos – kūrimas Brolystėje Meilės Galia, ir taip, kaip sumanęs Kūrėjas. Negali septyni milijardai žmonių nušvisti apimdami visus kampelius – ne – dėl to Kūrėjas ir pasirinko – pasirinko mane – skleisti tą Šviesą, kad pasaulis sužinotų – sužinotų – kas yra Gyvasis Kelias, kas yra Gyvasis Kūrėjas, kas yra žmogus – Kūrėjo sūnus arba dukra. Štai dėl to aš esu čia – tarp jūsų – jums – jums esu – tam, kad patirtumėte Brolystę pirmiausia savo atsivėrimu Širdyje, o tada ir jūsų gyvenime visų Šviesos labui, visų Gerovei. Paprasta, bet taip atrodo sunkiai įgyvendinama, kad užtruks ne vieną kartą, kol mes pradėsim Kūrėjo Meile, Kūrėjo Amžinosiomis, mums teikiamomis, Vertybėmis maitintis kaip Gyvuoju Vandeniu ir Gyvąja Duona. Tai nėra vien tik metafora – tai yra Tikrovės Energijos vartojimas – o toji Energija yra amžina, dėl to ir šitas pasaulis jau dabar yra amžinas. Saulė nėra amžina – po šešių milijardų metų jinai savo energiją išeikvos, o šitas pasaulis ir toliau egzistuos įjungtas į Kūrėjo energines grandines, kurios ir apšvies, ir šildys, net ir išdegusiai saulei tapus juoduoju milžinišku kūnu, išlaikančiu tą masę ir trauką Saulės Sistemos planetų – dėl to mes ir turėsim tą pačią kosminę padėtį, bet apšvietimą ir šildymą jau gausim iš Kūrėjo. Ir tai bus dėl to, kad šiandien va šita yra mažytė grupelė urantų, pradėjusių Gyvąjį Kelią. O tada bus žydintis planetos Brolystės Sodas su nuostabiais mūsų darbų žiedais visų Gerovei. Ir tada bus įprasta mokyklose kas rytą pradėti dieną garbinant Kūrėją taip, kaip mes čia garbinam Gyvojoje Šventovėje, tada bus įprasta Prezidentui pradėti darbo dieną garbinant Kūrėją, tada bus įprasta ligoninėj pradėti darbą garbinant Kūrėją, ir gydant žmones Meile, drauge su Kūrėju, kad ligos iš vis pasitrauktų. Ir nebus tada ginklo nė vieno, bus bendradarbiavimas ekonominių įvairių sferų visumos labui, konkurencija bus seniai užmiršta, kaip laukinių pasireiškimo atitinkamos pakopos praeitis. Mes būsime dabartyje ateities naujoji karta, jau esanti šiandien čia.
Būkite su Kūrėju, mylėkite Jį, ir vieni kitus.

Ačiū Daivai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2019-09-03 08:15:37

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal