Forumas: temos peržiūra
Ritualai ir jų pasekmės
Ritualai ir jų pasekmės
Be ritualų negali būti GYVENIMO. NET PER VISĄ AMŽINYBĘ.
Būtina atskirti GYVUS RITUALUS NUO NEGYVŲ.
Žmogų pavergia ir sustabdo jo dvasinį vystymąsi TIK NEGYVI ritualai, kurie yra atliekami tik tam, kad taip kažkada kažkas nustatė.
Labai retas žmougs sugeba suvokti skirtumą tarp GYVŲ ir NEGYVŲ ritualų ir dogmų.
Kūrinija yra GYVA. Ir visa amžinybė yra ne kas kita, kaip ritualas. PATYRIMO KAUPIMO IR JO PRITAIKYMO TARNAVIME RITUALAS.
Tačiau Tėvo gyvasis kūrinijos ritualas – amžinybės suteikimas per ĮTIKĖJIMĄ – yra toks ritualas, kuris yra GYVAS IR LEIDŽIA ĮTIKĖJUSIAM TĖVĄ PATIRTI.
Kasdien žmogus atlieka gausybę ritualų, tik jis apie tai nesusimąsto, jog tai yra ritualas – nusiprausti, padaryti rytinę mankštą, pavalgyti, gražiai apsirengti, gražiai nusikirpti plaukus, juos susišukuoti kažkia šukuosena, paskaityti knygą, laikraštį, pasiklausyti radijo programų, pasižiūrėti televizijos laidą, nueiti į bažnyčią, uždegti žvakutę, atšvęsti savo gimtadienį, pabendrauti su draugais, ir t.t. Iš esmės visas gyvenimas yra vien tik ritualas.
Nusiprausti ir pavalgyti yra gyvas ritualas, nes jis palaiko mūsų higieną, sveikatą, ir gyvybinę energiją. Tačiau jeigu mes valgome be nuoširdžios maldos, be saiko, ir bet ką, tada gyvas ir naudingas ritualas perauga į vergystę nebegyvam ritualui, nes jis yra ne kas kita, kaip sąlyginio reflekso suformavimas ir jo laikymasis. Ir tas kelias yra žalingas, bet daug žmonių vis tiek laikosi tokio ritualo – valgo PER DAUG.
Lygiai tas pats ir bažnyčioje. Ateina žmogus į pamaldas, pasėdi, pastovi, paklūpinėja, NUEINA IŠPAŽINTIES KUNIGUI, PANARDINA PIRŠTUS Į “ŠVENTĄ” VANDENĮ, ŽĖGNOJASI, ir yra tikras, kad jis yra jau tikras tikintysis, o tas, kuris tokio ritualo nesilaiko, ir iš viso į bažnyčia neina, tas ir nėra tikintysis.
Tai NEGYVI RITUALAI, KURIE NEI REIKALINGI, NEI TURI PRASMĖS, KADA ŽMOGUS PAJUNTA JŲ BEPRASMYBĘ ATRADĘS TĖVĄ SAVYJE.
Malda yra IRGI RITUALAS.
Tačiau ji gali būti arba GYVAS, arba NEGYVAS RITUALAS.
Malda visada yra GYVAS ritualas, kada ji yra ne kas kita, kaip ASMENINĖ NUOŠIRDI IR GILI KOMUNIJA SU TĖVU KAIP SU PAČIU ARTIMIAUSIU IR PAČIU MYLIMIAUSIU ASMENIU, KAIP SU PAČIU INTYMIAUSIU DRAUGU. Ir toks asmeninis ryšys gali būti gyvas tiek meldžiantis vienatvėje, tiek meldžiantis ir kolektyve.
Ir šitame maldos GYVAME rituale nėra nieko kito, kas įsiterptų tarp Tėvo ir Jo vaiko. Tarp jų yra GYVAS ryšys, ARTIMAS BENDRAVIMAS.
Ir kada tik ima atsirasti NEBEGYVI ritualai, tada dingsta GYVAS RYŠYS TARP BESIMELDŽIANČIOJO IR TĖVO.
Jeigu per pamaldas atsiranda įvairios dūmų, “švento” vandems, krikšto, išpažinties, smilkalų, išskirtinių drabužių dėvėjimo, įvairių priklaupimų, atsistojimų, atsisėdimų, perėjimų iš vietos į vietą, net pačių maldų NUOLATINIO NEGYVO, MECHANINIO, NENUOŠIRDAUS, NE IŠ SIELOS, skaitymo iš KNYGŲ, kada yra kažkia pamaldų vedimo NUSTATYTA TVARKA, KURIOS nevalia kaskart keisti, kad kalbėtų siela, ir bet kokie panašūs ritualai, yra ne kas kita, kaip KLIŪTIS TARP TĖVO IR BESIMELDŽIANČIOJO, nes tuo metu žmogus siekia atllikti patį ritualą ir jam nėra kada ATSIDUOTI GYVAI IR NUOŠIRDŽIAI KOMUNIJAI SU TĖVU SAVAIS ŽODŽIAIS.
Kodėl krikščionybė IŠNYKS KAIP NEGYVA RELIGIJA?
Pirmieji Jėzaus, net ir iškraipyto ir dėl to netikro ir jau NEBEGYVO mokymo skelbėjai ir pasekėjai dar pirmame amžiuje buvo pavadinti Antioke krikščionimis. Tačiau tada jie buvo NUOŠIRDŪS IR ATSIDAVĘ ŠITAM, NET IR IŠKREIPTAM, NE JĖZAUS SKELBTAM MOKYMUI. Ir buvo vieningi, ir tikėjo greitu Jėzaus antruoju pasirodymu, dėl to savo turtu nuoširdžiai dalinosi vieni su kitais. Ir kada Jėzus nesirodė, kad užbaigtų dangaus karalystę žemėje, o išdalintas turtas baigėsi, tai Jėruzalėje krikščionys nebeturėjo net ką valgyti. Tada jiems nuoširdžiai padėjo jų broliai krikščionys iš Antioko.
Kadangi Jėzus nesorodė, tai ėmė atsirasti atkiros grupuotės su savo nuostatomis net ir į savaip suprastus ir jų skelbiamus Jėzaus mokymus. Ir prasidėjo skilimas net ir tarp apaštalų. O tada ėmė atsirasti ir skirtingi negyvi ritualai, kurie vis gausėjo ir palaipsniui ėmė užimti viešpataujančią vietą per pamaldas su griežta jų vedimo ir visada nesikeičiančia tvarka.
Dėl to, bet kokia sekta, ar katalikų, protestantų, pravoslavų, naujojo amžiaus, mormonų, ar dar kokia kita, nė viena iš jų KRIKŠČIONYBĖS NEREANIMUOS NIEKADA, nes visos tokios sektos, atsisakiusios NEGYVŲ RITUALŲ, pačios save ir sunaikins, nes dabar jos laikosi tik žmonių tamsumo ir negyvų ritualų dėka.
Negyvi ritualai gimdo negyvą vaisių. Blogas medis negali vesti gero vaisiaus. Medis, kuris yra be Tėvo gyvojo vandens ir pats nudžius, ir vaisiaus sultingo neduos niekam. Tokios šiandien yra VISOS ŽMOGUAS SUGALVOTOS EVOLIUCINĖS RELIGJOS. Krikščionybė nėra išmintis. Dėl to jos ir išnyks. Visos, nes jose viešpatauja ne Tėvas ir gyvas ĮTIKĖJUSIOJO ryšys su Tėvu, BET RITUALAS. NEGYVAS.
Žmogus nejaučia GYVYBINGUMO IR PALAIMOS SU TĖVU PER PAMALDAS IR PO JŲ NEJAUČIA DIDESNĖS MEILĖS VIENAS KITAM IR TROŠKIMO TARNAUTI DARANT GĖRĮ VIENI KITIEMS. BE JOKIO ATPILDO UŽ TĄ GĖRĮ. VIEN ITK IŠ MEILĖS. Kaip tą darė Jėzus. Kaip tą daro jis ir šiandien kaip Sūnus Kūrėjas.
Kadangi Tėvo dvasia, Minties Derintojas, yra GYVA ir realiai veikia kiekvieną žmogų iš vidaus, tai dėl tokio Minties Derintojo gyvo veikimo tarp negyvus ritualus puoselėjančios ir katalikų sektos vis daugiau ir daugiau atsiras tokių tikinčiųjų, kuriems VIEN TIK negyvo ritualo nebeužteks, kad save nuramintų tokiu tikėjimu į Dievą. Ir jie ims palikti tokią bažnyčią, jų sielai neteikiančią Gyvo Tėvo Vandens, kad numalšintų jos troškulį.
Gyvi ritualai stiprina gyvą asmeninį vaiko – TĖVO SŪNAUS IR DUKROS – ryšį su PAČIU TĖVU. Būtent dėl šitokio ryšio ir atsiveria žmogaus siela, kuriai negyvi ritualai nustoja prasmės, ir ji trokšte trokšta prisigerti kuo daugiau Gyvojo Tėvo Dvasinio Vandens gyvos komunijos ritualo metu.
Ir būtent toks įtikėjimas suteikia ne tik nuostabius dvasinius vaisius asmeniniame tokio įtikėjusio Tėvo sūnaus gyvenime – meilę, palaimą, troškimą tarnauti, ir patį drąsų tarnavimą, siekimą tiesos, ir gyvenimą tiesoje ir meilėje, dvasinį augimą ir dar didesnį norą augti, išsilaisvinimą iš baimės ir negyvų ritualų ir dogmų narkotinės ankstesnės priklausomybės, bet taip pat ir GARANTUOJA PRISIKĖLIMĄ iš vadinamosios mirties miego, kada materialus kūnas išeikvoja savo energiją ar gali palikti Urantiją tragiškai.
Gyvas ritualas – KOMUNIJA SU TĖVU ĮTIKĖJIMO DĖKA IR TĖVO VALIOS VYKDYMAS IŠ MEILĖS JAM – GARANTUOJA GYVENIMO TĘSINĮ AMŽINYBĖJE.
Būtent, kad kuo daugiau būtų mūsų sielos brolių įtikėjusiųjų, kad palaikytų GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU, kad Tėvą patirtų ir buvo apreikšta Urantijos Knyga.
Ir dėl to veikia ir mūsų šventovė – Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus – kur pamaldos yra GYVAS ritualas, be persižegnojimų, be klūpinėjimų, be perėjimų, bet vien tik ATSIVĖRUSIAI SIELAI BENDRAUJANT SU GYVU TĖVU MALDOS-KOMUNIJOS METU.
Ir pasekmė tokių pamaldų – mūsų vis gilesnis ryšys su Tėvu ir vis didesnis Tėvo meilės pajautimas ir patyrimas savo asmeniniame tarnavime Tėvo labui ir visų labui iš meilės Jam. Jokiu būdu ne iš pareigos.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-08-24 17:54:15
Komentarai
Mielas Emili Petrai, ir šitą temą iškeliu tau asmeniškai, kad pamąstytum, skaitydamas šį mano mokymą NUOŠIRDŽIAI IR ATIDŽIAI, o taip pat ir savo komentarą, nes jis irgi buvo tavo šviesos minčių išraiška. Bet tai buvo prieš PENKETĄ metų. per kuriuos duobėtas buvo tavo kelias iki šios dienos tavo pamąstymų apie urantų gyvąsias pamaldas ir Rojaus Trejybės GYVĄJĄ šventovę.Kada mūsų svetainėje pradėsime talpinti mūsų gyvųjų pamaldų įrašus, tada pats galėsi patirti SKIRTUMĄ tarp mūsų GYVŲJŲ pamaldų, ir negyvų - ritualinių pamaldų dogmatinėse ir negyvose bažnyčiose.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-06-29 20:24:56
Gražiai ir pilnai apibūdinta. Nėra nei ką pridurti, nei ką komentuoti. Yra tik didelis noras, kad visi atidžiai perskaitytų ir daug kartų permąstytų ne tik savo protu, bet ir širdimi, kad neskubėtų reikšti nesubrandintų minčių ar emocijų. Pasistenkime pajausti tai kas parašyta.
Gilė
2007-08-25 21:13:58
Algimantai, ar tik nesupainiojai ritualo su rutina? Ypač dėl valgymo, prausimosi ir pan.
Ritualas: rituãlas sm. (2) TrpŽ, DŽ1; M, LL218
1. religinių apeigų atlikimo tvarka; religinių apeigų taisyklių rinkinys: Hebrajų kalba liko rašto bei tikybinio ritualo kalba rš. Ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu lietuvis, išeidamas į medžioklę ar karo žygį, fizinius pratimus atlikdavo kaip tam tikrą magišką ritualą rš. Įvesdindavęs žaltį į namus burtininkas tam tikru ritualu MLTEIII59. Pamaldų ritualas rš. Nuo kauniškio vyskupo pareikalavo, kad jis atsiųstų kuningą, kurs priimtų ritualus, išguldytus į maskolišką kalbą A1884,144.
2. DŽ įprastinės ceremonijos, ceremonialas.
Rutina: rutinà sf. (2) DŽ, TrpŽ aklas sekimas šablonu, sustabarėjimas: Išsiveržė iš slegiančios rutǮnos DŽ1. Universiteto gyvenimas juo toliau, juo labiau ne tik man atrodė įgrimzdęs į rutiną A.Vencl. Gyvenimo rutina sunkiai slegia kaimo žmogaus dvasią rš. Pasidavė rutinai rš.
Rutina
2007-08-25 16:12:08
Gyvas ritualas – KOMUNIJA SU TĖVU ĮTIKĖJIMO DĖKA IR TĖVO VALIOS VYKDYMAS IŠ MEILĖS JAM – GARANTUOJA GYVENIMO TĘSINĮ AMŽINYBĖJE.
Gerb. Algimantai , pilnai pritariu šiam teiginiui , nes tai yra įtikėjimas per savo samoningą sąmonę, kuri komunijoje su dieviškuoju Minčių Derintoju yra kiekvieno iš mūsų išlikimo garantas. Bet , žmonės brangieji , žinokite , kad šiam tikslui pasiekti , reikia labai daug , kasdieną dirbti su savimi , su savo protu ir sąmone.
O nusišalinti nuo ritualų , kad ir negyvųjų , ne taip paprasta. Žmonijoje ritualas egzistuja įvairiausiomis formomis - tūstantmečiais . Jis reikalingas sutelkti , sukviesti , sudominti ir tapti gyvos žmonių masės organizacija , kurios gamtinis , gyvulinis ,,ego'' visada save noriai išreikšdavo įvairiais kūno judesiais , šokiais , eisenomis. Ritualai mus lydi visur , nuo gimimo iki pat kapo. Eilinis žmogus visus ritualus priima kaip naturalią gyvenimo normą. Tik labai toli pažengę žmonės , savo dvasinio vystymosi kelyje , supranta šių ritualų vaikiškumą ir banalumą.
Petras
2007-08-25 10:42:04
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]