Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Viskas, kas yra šviesu, kas skirta Amžinųjų Vertybių įprasminimui mūsų asmeniniu indėliu ir veikimu, yra iš Kūrėjo. – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, Vilniuje, 2019 08 31

Algimanto pamokomasis žodis – Viskas, kas yra šviesu, kas skirta Amžinųjų Vertybių įprasminimui mūsų asmeniniu indėliu ir veikimu, yra iš Kūrėjo. – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, Vilniuje, 2019 08 31

Mano mylimieji, kada aš išgirdau jūsų pasakymą, kad viskas yra iš Kūrėjo – ne viskas – iš Kūrėjo yra tiktai tai, kas yra Kūrėjo sumanyta – Evoliucija – taip – iš Kūrėjo, Energija – taip – iš Kūrėjo, Meilė – iš Kūrėjo. Bet gi mes turime iš Kūrėjo padovanotą laisvą valią, ir mes ją galime panaudoti prieš Kūrėjo Valią, ir tai jau bus veiksmai ne iš Kūrėjo, ir pasekmės, kurias suteikia mums mūsų priimti klaidingi sprendimai prieš Kūrėjo Valią, pasekmės kyla dėl Kūrėjo sumanyto priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio pasireiškimo. Dėsnis – iš Kūrėjo, pasekmės – pagal šitą dėsnį, bet veiksmai – prieš Kūrėjo Valią.
Štai kodėl įmanoma kūrinijoje kilti maištui, nes visi tokie sprendimai, priimti laisva valia – ne iš Kūrėjo. Reiškia, net ir mūsų klaidos yra ne iš Kūrėjo.
Mes pradedame Gyvąjį Amžinybės Kelią, gyvąjį mūsų žengimą be ryžto, su dideliu nerimu, su nepasitikėjimu, baime. Visos šitos mūsų materialaus charakterio savybės, jos nėra iš Kūrėjo. Mums jos yra nesuteiktos. Mums suteikta asmenybė su visu Amžinųjų Vertybių potencialu. Tarp šitų vertybių – Amžinųjų Vertybių – kurios atspindi Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – charakterio Amžinąsias Savybes, nei baimės, nei nerimo, nei savanaudiškumo nėra, nėra agresijos, nėra pykčio, susierzinimo. Visos šitos savybės yra ydos, ydos – ne iš Kūrėjo, o mes, būdami patys toliausiai iš visų Kūrėjo sūnų ir dukrų čia, evoliuciniame pradiniame žengime Gyvuoju Keliu, tik neseniai pradėję šitą žingsnį, iš esmės ir pilni ydų. Mes esame Kūrėjo Šviesos vaikai, o gyvename tomis mintimis, kurios iš tikrųjų sudaro mums daugybę kliūčių, kada pasireiškia nerimu, nepasitikėjimu. Tai ne iš Kūrėjo tokie menki, neverti mūsų – kaip asmenybių – nukrypimai nuo Gyvojo Kelio.
Gyvasis Kelias mums suteiktas, kad jame mes žengtume vis stipriau įtikėdami į Kūrėją, esantį mūsų viduje, stipriau Jį patirdami, ir dar labiau atsiduodami Jo vedimui iš vidaus – ir mes pasireiškiame Kūrėjo Savybėmis išoriniais veiksmais.
Tai štai, kada mes sakome, kad viskas yra iš Kūrėjo, tai mes turime patikslinti – viskas, kas yra šviesu, gera, gražu, visa, kas pagrįsta Meilės motyvu, viskas, kas skirta Amžinųjų Vertybių įprasminimui mūsų asmeniniu indėliu ir veikimu. Juk tas pasakymas – įneškite savo asmeninį indėlį į Kūrėjo Banką ten aukštai danguje – jis yra tuo pačiu ir metafora ir Tikrovė – Tikrovė. Yra Kūrėjo realus Bankas – ne Vatikano bankas, nesupainiokite su popiežiaus banku – bet yra Kūrėjo Bankas Rojuje. Nė vienas indėlis neprapuola, nes Bankininkas yra Kūrėjas. Jis negali falsifikuoti. Jis yra Visagalis, bet Jis negali nieko padaryti, kas yra nesusieta su Amžinųjų Vertybių įprasminimu. Jis negali jų pažeisti. Jis negali jums parodyti didesnio teisingumo negu kam nors kitam. Jis išreiškia tą Meilės poreikį, kokį gali patirti kiekvienas savo laisva valia atvėręs Širdį. Jis reguliuoja tą poreikį, suteikia kiekvienam su kaupu Meilės, Šviesos, bet tas Jo sūnus arba dukra turi išreikšti norą. Noras yra iš Kūrėjo. Mėginimas tą norą nuslopinti jau yra nebe iš Kūrėjo, ir iškart Savo virpesių poreikį sumažina Pats Kūrėjas. Nėra poreikio dėl sumenkėjusio noro, Jis sumažina virpesių antplūdį tam konkrečiai sūnui arba dukrai, kuris sumažino savo norą.
Štai mūsų dabar yra saujelė – saujelė – net ir palyginus su nesena praeitimi, kiek čia susirinkdavo į šventovę – reiškia, daug Kūrėjo sūnų ir dukrų sumažino savo Širdies atsivėrimą, sumažino savo poreikį Kūrėjo Meilei. Bet jie klaidingai mano, kad juos vienodai myli Kūrėjas. Taip, myli vienodai, bet Jis myli pagal poreikį. Jeigu nebereikia tam Jo sūnui arba dukrai Kūrėjo tiek Meilės, Jis tą poreikį patenkina – sumažina. Jis nešvaisto Meilės be prasmės – suteikia Meilės tiek, kiek jos reika tą akimirką visai kūrinijai, ir kiekvienam asmeniškai. Todėl Kūrėjo Meilė nešvaistoma be reikalo. Jinai yra prieinama kiekvienam tiek, kiek tas jos trokštantis nori – nori daugiau, jis gauna daugiau, sumažina savo norus, Kūrėjas susitraukia – visuomet sūnaus arba dukros valia yra patenkinama. Todėl tie, kurie paliko šventovę, jie sumažino savo Šrdies galią, sumažino ir savo fizinę sveikatą – virpesiai smunka į žemesnį dažnį, nuotaika prastėja, atsirado daugiau nerimo, nerimas sukelia žemų dažnių virpesių ilgų bangų pasireiškimą, ląstelei tai jau yra stresas. Kūrėjas sumanęs fizinį kūną, kad jis būtų ilgaamžis tiktai esant aukščiausio dažnio energiniams virpesiams – tai yra Meilės Kūrėjo būsenos pojūtis savyje – nuolatinis. Nėra taip, kad pirmadienį jaučiate Meilę, antradienį – išeiginė. Norai – jūsų. Norite, gausite iš Kūrėjo viską – sveikatą, ramybę, palaimą, gerą gyvenimą – net ir materialia prasme – ilgalaikį, amžiną tos Meilės virpesių antplūdį, o tada bus ir fizinis kūnas ilgalaikis šitame pasaulyje, kad prasmingai galėtumėte rodyti savo pavyzdį, kaip reikia šitame pasaulyje, pradiniame pasaulyje Gyvajame Kelyje gyventi drauge su Kūrėju. Gyvuliniam protui, materialiam mirtingojo protui reikalingi prieš save matomi pavyzdžiai, kad jis žinotų jog tariami žodžiai – tai nėra teorija, kad tai patvirtinama realiais gyvenimo epizodais, bet aišku, tie, kurie nėra įtikėję iš viso, jie netiki tais žodžiais – visokių čia sugalvoja teorijų! Taip kad teorija pavirstų praktika, reikalingi mūsų veiksmai, kurie būtų grindžiami Meilės motyvu, kad atsirastų ta terpė, kurioje nebebūtų melo.
Šiandien, deja, pasaulis yra melo civilizacijos gniaužtuose – visi meluoja – visi – ir tai laiko natūraliu reiškiniu. Ir kada tu matai Kūrėjo Įžvalga, kaip visa tai vis labiau ir labiau pavirsta kasdienybe, iš tikrųjų darosi liūdna – liūdna – ir gamta verkia, ji priešinasi, priešinasi visokiom stichinių nelaimių pasireiškimo bangom. Tas priešinimasis yra mūsų jau virpesių keliamas, kurstomas. Melagystė taip pat turi kainą, ir ta kaina yra labai brangi, skausminga – tiek intelektualia, tiek fizine prasme – visai žmonijai. Ir kada iš tikrųjų šeimoje kas nors yra neištikimas, visa šeima jaučia – jaučia – tie virpesiai ima pasireikšti. Kuo daugiau neištikimų šeimų, tuo daugiau žmonijoje bus tamsos, iliuzijos, tuo pačiu bus ryškesnės stichinės nelaimės, pasireiškiančios milžiniška galia.
Viskas Kūrėjo numatyta, kad tiktai vyktų pagal Kūrėjo Valią – nėra antros valios, kuri sugebėtų prieštarauti Kūrėjo Valiai. Asmeninė valia gali prieštarauti, bet Kūrėjo numatyta Visuminė Valia, kad Šviesa įsiviešpatautų. Kokios bebūtų tragiškos pasekmės – Šviesa įsiviešpataus. Taip bus!
Todėl mes turime suprasti, kad Gyvajame Kelyje mes turime įnešti indėlį į Kūrėjo Gyvąjį Banką savuoju gyvenimu. Jame tiktai mes būsime užtikrinti tiek amžinybe, tiek ir mūsų pačių vidine ramybe, ir fizine sveikata, ir gyvenimo prasme. Mes patirsime atlygį pasitenkinimu. Kokia nuostabi yra diena prasmingai panaudojant Kūrėjo Meilės motyvu Energiją, kurią mes turime!
Ir labai man džiugu, kad urantai iš tikrųjų avansu gavę šitą vardą – urantų vardą – lieka ištikimi jam, nes mes bet kurį vadiname urantu, tik atėjusį į šventovę, mes jau jį laikome urantu. Urantu reikia tapti. Urantas tai yra dar – mūsų sakykime atveju – tai yra kandidatas į urantus, nes urantas, kada jis susiduria su tikromis iššūkio aplinkybėmis, kada reikia priimti sprendimą – ar būti su Kūrėju, ar būti su kažkuo iš savo šeimos mylimu nariu – štai jis turi pasirinkti urantas būdamas Kūrėją – ir nieko kita, tik Kūrėją. Sprendimai yra, kada yra iššūkiai. Štai tada atsiranda poreikis patvirtinti ištikimybę, kokią urantas turi rodyti savo Tėvui ir Motinai visumine prasme. Nėra iššūkio, tai mes galime teoriškai save laikyti urantu, nes mes nežinome, kaip pasielgsime iššūkio akimirką. Tai kada priimsime tokį – pirmiausia sau – ištikimybės priesaiką Kūrėjui, kada jūs priimsite tą pasirinkimą – Aš bet kokią akimirką liksiu Tau ištikimas, mano Tėve ir Motina. Aš pasižadu likti visada ištikimu, bet kokiomis aplinkybėmis niekada Tavęs neapleisiu, kad ir kokia būtų man artima giminė – vaikas, tėvas, ar motina – nieko aš neiškelsiu aukščiau Tavęs, nes Tu man esi ta Šlovė ir Garbė, Meilė ir Tiesa, ir tik su Tavimi aš esu gyvas, ir galinis mylėti ir tuos savo artimiausius šeimos narius!
Tai štai, kada dar nesant šitam iššūkiui, jau žengdami priimate tokį sprendimą, ištariate tokius žodžius prieš Kūrėją, jūs esate jau įžengę į uranto – į uranto – statusą, bet pasitaikantys, o iš tikrųjų jums teikiami iššūkiai, leis jums patvirtinti savo Ištikimybę, nes Ištikimybė yra tik tuomet, kada jūs esate apsisprendę, ir davę tokį pasižadėjimą savo Širdimi. Priešingu atveju jūs esate laisvi, nes tiktai toks pasižadėjimas jus suvaržo, kurį jūs galite pažeisti, ar parodyti neištikimybę – o šiaip jūs esate laisvi.
Gyvasis Kelias yra urantų kelias – ir bus visi urantais – bus – visa žmonija, bet praeis labai daug kartų, kol visa tai taps Tikrove. Dabar tai yra potencialas, bet vis tiek kiekvienas savo viduje vienu ar kitu metu šitokią priesaiką ištars, nes jiems tiesiog Širdis diktuos – Aš noriu šitos nuostabios, Kūrėjo pateikiamos, savo Širdies Priesaikos, noriu aš Jam išreikšti Priesaiką.
Kad ir mes dabar esame vadinami – Urantijos Knygos apreiškime – kylantieji – kylantieji – sūnūs, tie, kurie nuo žemesnio statuso žengia link Kūrėjo, esančio Rojuje – visos kūrinijos geografiniame centre – tai dar kalbant apie mirtinguosius po pažadinimo – jie dar nėra tie kylantieji sūnūs ir dukros, nors iš tikrųjų žengia artyn į Kūrėją, jie yra kandidatai į kylančiuosius sūnus. Štai kada jie susilieja su Minties Derintoju, tada ir tampa kylančiaisiais – iš kandidatų pereina į kitą status – tai, ką jums dabar ir pasakiau. Ir urantai yra kandidatai į tikrus urantus. Kada jūs Širdimi ištariate tą Priesaiką, tai tiesiog tampate tuo urantu.

Štai jūs apsisprendėte šitame Kelyje būti su Kūrėju – ištikimais Kūrėjui, ir tada yra vis tiek jums palikta aukščiausia laisva valia, kad jūs galite tą Priesaiką sulaužyti, bet jau bus jūsų ta Priesaika duota, ir jūs būsite jos įpareigoti laikytis, bet savo laisvą valią vis tiek turėsite kaip aukščiausią savo asmenybės apsisprendimo išraišką. Šitie dalykai yra subtilūs. Tai yra jūsų Širdies – Širdies – pasireiškimas Kūrėjo Meilės virpesių gyva būsena jūsų viduje. Ir jūs tiktai patys galite priimti tokius sprendimus, ir patys sau atsakyti, ar esate pasirengę tokiai būsenai dabar, ar ją patiriate, ar tas uranto vardas jums yra garbingas, kurio trokštumėte, o avansu mes taip ir toliau vadinsime visus urantais, neskirstydami – kandidatas, ne kandidatas – urantai, nes jie jau žino platesnį požiūrį, ir juo pradeda vadovautis. Jie žino, kad yra Gyvoji Šventovė be ritualų, vienintelė tokia šitoje planetoje, kur Širdis reikalinga per visas pamaldas atsivėrusi, ir po pamaldų taip pat turi būti atsivėrusi. Ir per visą Gyvenimą ji turi būti atsivėrusi, ir per visą Amžinybę turi būti atsivėrusi, o pradžią mes gauname šitame pasaulyje jau šiandien, šitą pačią akimirką, stiprėdami Širdies atsivėrimu.
Būkite amžini jau dabar!

Ačiū Violetai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2019-09-05 12:26:56

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal