Forumas: temos peržiūra
TĖVO GARBINIMO IR PRAŠYMŲ MALDOS PRASMĖ
TĖVO GARBINIMO IR PRAŠYMŲ MALDOS PRASMĖ
Mielieji, aš noriu jums paaiškinti vieną svarbiausių klausimų: Tėvo garbinimo ir prašymų maldos prasmę.
Garbinimas yra pats intymiausias, pats artimiausias asmeninis ryšys su Tėvu, tiek mirtingojo, tiek sielos, tiek dvasios. Ir per VISĄ AMŽINYBĘ. Ir net pačiame kūrinijos centre – Rojuje – Tėvo gyvenamojoje buveinėje.
O tai reiškia, kad Tėvo garbinimą mes išreikšime per visą amžinybę.
Garbinimas yra toks atsivėrimas Tėvui, kada apima kiekvieną sielos ir dvasios kertelę, kiekvieną mirtingojo materialią ląstelę iš MEILĖS TĖVUI. Ir būtent toks yra GYVAS MIRTINGOJO RYŠYS SU TĖVU. Ir tada atsivėrusi siela kalba Tėvui pati.. Ji kalba tokius žodžius, sako tokias mintis, kurios jai tuo metu yra svarbios ir jomis ji trokšta dalintis su Tėvu. Dalintis jomis su Tėvu iš meilės Tėvui.
Nuoširdaus Tėvo garbinimo metu siela iš TĖVO NEPRAŠO NIEKO.
Ji tiesiog išreiškia savo kupiną meilės POŽIŪRĮ Į PATĮ TĖVĄ
Mirtingojo protas nuoširdaus garbinimo metu nueina į foną, jis nebetenka savo vadovaujančio vaidmens, tuo tarpu Tėvo garbinimo metu viešpatauja SIELOS, ARBA MORONTINIS PROTAS. Tai aukštesnio lygio protas, kurį mirtingasis turės tik po prisikėlimo. O dabar jis tik nedidelėmis laiko atkarpomis ima pasireikšti PER MIRTINGOJO GYVĄ RYŠĮ SU TĖVO DVASIA – MINTIES DEIRNTOJU – PER VIRŠSĄMONĘ. Ir tokie morontinio sielos proto veikimo tarpsniai vis ilgėja net ir šitame gyvenime, kuo dažiau mirtingasis bendrauja su Tėvu per Minties Derintoją.
Ir kuo dažnesnis ryšys su Tėvo dvasia, Minties Derintoju, kuo jis yra nuoširdesnis ir gilesnis, tuo ir malda bus aktyvesnė, nuoširdesnė, ir veiksmingesnė tiek pačiam besimeldžiančiajam, tiek aplinkai, tiek ir visai kūrinijai.
Tėvas yra TAS VIENAS VIENINTELIS ASMUO VISOJE KŪRINIJOJE, KURĮ GARBINA VISI – nuo pačių žemiausių laisvą valią iš Tėvo gavusių žmonių, ir baigiant Rojuje veikiančiomis dvasiomis. Ir Tėvą VISI garbina tik IŠ MEILĖS JAM.
Ir garbinimas reikalingas ne TĖVUI, bet TVARINIUI, nes būtent tik per nuoširdų garbinimą tvarinys ir gali pajausti, patirti patį Tėvą savyje, Jo veikimą tvarinio viduje, nors Tėvas veikia VIENODAI VISADA, NET KAI TVARINYS JO IR NEGARBINA.
Būtent tuo metu, kada tvarinys ne garbina, o vykdo Tėvo valią, tada jis daro GĖRĮ kūrinijai ir trokšta dar daugiau prisidėti prie kūrinijos šviesinimo ir SAVOJO AŠ panašėjimo į Tėvą asmeninio patyrimo būdu. Tuo tarpu garbindamas Tėvą, tvarinys savojo aš sukauptą patyrimą Tėvo valios vykdymo metu apibendrina nuoširdžiai bendraudamas su Tėvu.
Ir kuo platesnė tarnystė Tėvo valios vykdymo sferoje, tuo gilesnis ir įvairesnis Tėvo garbinimas mirtingojo komunijos su Tėvu metu. O ši komunija – tai ir yra SIELOS ATSIVĖRIMAS TĖVUI, KAIP JI SAVUOJU PATYRIMU PAJUTO TĖVO VEIKIMĄ KŪRINIJOS DVASINĖJE ŠEIMOJE. Ir kuo gilesnis tarnavimas, tuo įvairesni patyrimai, tuo platesnis spektras sielai kalbėti savo mylimam Tėvui, KODĖL JI TROKŠTA TĖVĄ, KURĮ TAIP MYLI, GARBINTI.
Ir būtent Tėvo garbinimo atsivėrimo akimirką siela prisipildo dar gilesnių Tėvo meilės energetinių virpesių, kad ji ima jausti net jų tokį antplūdį, kokį jai sunku sutalpinti savyje. Ji tarsi kyla į erdvę, kaip ant sparnų, ji jaučia palaimą ir meilę viduje, šilumą ir net skaisčias ašaras, kad ji pravirksta iš meilės Tėvui, dėl to, kad tokia yra palaiminga Tėvo meilė, kuri veste veda tik ten, kur tvariniui yra geriau, ir visai kūrinijai taip pat geriau. Ir pats žmogus ima taip pat trokšte trokšti dalintis savo miele, gauta iš Tėvo, su visais savo sielos broliais ir sesėmis. Šitaip mirtingasis tikrai TĖVO GARBINIMO METU TAMPA TĖVO ATVAIZDU.
Ir tokioje morontinio proto sielos atsivėrimo būsenoje ir vyksta KOMUNIJA SU TĖVU PER JO DVASIĄ – MINTIES DERINTOJĄ, GYVENANTĮ MIRTINGOJO PROTE. Ir tik Derintojo dėka siela ir tegali užmegzti gyvą ir nuoširdų ryšį su Tėvu per Tėvo garbinimą, nieko sau neprašydama, tiktai pati išsakydama savo tos akimirkos meilės virpesiais Tėvo garbinimo maldą.
Kada aš bendraujau su Tėvu, per savo Minties Derintoją, jis dažnai mane moko, aiškindamas, kad Jam nereikia nei mano garbinimo maldos žodžių, nei minčių, Jam reikia mano sielos ATSIVĖRIMO VIRPESIŲ, BŪTENT TOKIOS MANO SIELOS NUOŠIRDUMO BŪSENOS, KADA JIS GALI TOKIĄ MANO ATSIVĖRUSIĄ SIELĄ PRIPILDYTI SAVO MEILĖS VIRPESIAIS DAR DAUGIAU IR ŠITAIP TOLIAU VESTI Į NAUJĄ DVASINIO PASIEKIMO PAKOPĄ TARNAUJANT JAM PER TARNAVIMĄ SIELOS BROLIAMS IR SESĖMS ČIA, URANTIJOJE.
Ir joks Tėvo garbinimas nepasiekia Tėvo, jeigu jis yra NENUOŠIRDUS, SAVAUDIŠKJAS, AR TURINTIS KOKIŲ NORS ŠALUTINIŲ TIKSLŲ, NORS IR ĮVILKTAS Į GRAŽIŲ ŽODŽIŲ GARBINIMO MALDĄ. VISKĄ NULEMIA SIELOS ATSIVĖRIMO BŪSENA IR JOS SKLEIDŽIAMI TĖVUI MEILĖS VIRPESIAI.
Būtent dėl to aš jums rašau maldas, kuriems sunku dar savais žodžiais garbinti Tėvą, ir prašau, kad skaitytumėte maldas NUOŠIRDŽIAI, SUVOKDAMI NE TIK MALDOS ŽODŽIŲ REIKŠMĘ, BET IR PAJAUSDAMI TŲ PAČIŲ ŽODŽIŲ DVASINĮ TURINĮ. Būtent jūsų atsivėrusi siela tegali pajausti maldos žodžių DVASINĮ TURINĮ. Žmogiškasis protas to padaryti NEPAJĖGUS. Štai dėl ko tokios NENUOŠIRDŽIOS MALDOS YRA TIK KAIP SKAMBANTYS CIMBOLAI, JOS TĖVO NEPASIEKIA.
Tėvas yra DVASIA, NET DVASIOS ŠALTINIS, dėl to ir Tėvo garbinimo maldos turi būti nuoširdžiai DVASINĖS.
Tuo tarpu vos tik maldoje atsiranda nors menkiausias besimeldžiančiojo interesas, tokia malda pavirsta į PRAŠYMŲ MALDĄ.
Ir prašymų maldos yra lygiai taip pat svarbios kūrinijai, nes jos padeda pajausti dvasinę brolystę, ypač kada meldžiamasi kolektyviai. Ir kuo nuoširdžiau meldžiamasi, tuo gilesnis brolystės pojūtis, net visos kūrinijos dvasinės šeimos pojūtis. Ir maldos metu iš sielų ir dvasių pasklinda aukšti energetiniai meilės virpesiai, kurie ir apjungia šitą dvasinę šeimą į vis tvirtesnį vieningą gyvą organizmą, į nuostabią ir GYVĄ Tėvo pasireiškimo sistemą MEILĖS IR ŠVIESOS veikime.
PRAŠYMŲ maldai neturi reikšmės, kur ji vyksta, jeigu ji yra nuoširdi, jeigu besimeldžiantieji yra ĮITKĖJĘ, tai TOKIOS NUOŠIRDŽIOS MALDOS VISADA, AKIMIRKSNIU, PASIEKIA ROJAUS TREJYBĖS ANTRĄJĮ ASMENĮ – AMŽINĄJĮ SŪNŲ. Jas lygiai taip žino ir mūsų Vietinės Visatos, Nebadono, Valdovai – Sūnus Kūrėjas, Mykolas, daugumai žinomas tik Jėzaus iš Nazareto vardu, ir Vietinės Visatos Motina Dvasia, Nebadonija, kuri kaip asmuo beveik niekam nežinoma, o daugumai žinoma tik savojo pasireiškimo vardu kaip Šventoji Dvasia.
Ir kuo daugiau siela atsiveria Tėvui, kuo dažniau ji bendrauja su Tėvu, tuo ir prašymų maldos nuo savojo aš interesų pereina prie visumos interesų tenkinimo, t.y. ne kad asmeniškai besimeldžiančiajam būtų gerai, bet, kad būtų gerai kitiems, visuomenei, žmonijai, visatai, kūrinijai. Tuo pačiu bus gerai ir asmeniškai besimeldžiančiajam.
Malda taip pat atskleidžia ir besimeldžiančiojo dvasinį augimą, nes ir ji vystosi. Galima pradėti nuo prašymų, tik NUOŠIRDŽIŲ, savojo aš interesų patenkinimo, bet kuo toliau siela vis giliau atsivers Tėvui, tuo ir maldos prašymai plėsis į visumos pusę, ir vis tols nuo savojo aš intereso. Tačiau visada net ir prašymų DVASINĖJE maldoje išliks besimeldžiančiojo savojo aš TOKS interesas, kad jis būtų panaudotas kaip Tėvo instrumentas visatos tarnystėje, vykdant Tėvo valią iš MEILĖS JAM.
Prašymų maldos, kaip ir Tėvo garbinimo malda, turi turėti patį svarbiausią elementą – SIELOS ATSIVĖRIMĄ. Ne žodį, ne mintį, bet ATSIVĖRUSIOS SIELOS VIRPESIŲ KALBĄ.
Apie sielos virpesių, NE ŽODŽIO, NE MINTIES, viešpatavimą maldoje niekas nemokė IR NEMOKO. Aš jums tai sakau irgi PIRMĄ KARTĄ. Kada Minties Derintojas man perdavė tokį mokymą prieš porą metų apie atsivėrusios sielos virpesių svarbą, tuo jis mane irgi nustebino. Nei žodis, nei mintis Tėvui NĖRA SVARBU, JAM SVARBU YRA SIELOS ATSIVĖRIMO BŪSENA, KURIOS NEĮMANOMA SUFALSIFIKUOTI. Apie tai nieko nėra parašyta net ir Urantijos Knygoje, IŠSKYRUS TAI, KAD MALDA TURI BŪTI NUOŠIRDI, KITŲ LABUI, IR JA TURI BŪTI TIKIMA.
Ir būtent atsivėrimo būsena, yra raktas į nuoširdumą. Ir tokia malda niekada nebus MECHANINĖ, KADA IŠTARIAMI TIK ŽODŽIAI. Lūpos tars tik tokius žodžius, kuriuos savo virpesiais joms diktuos sielos AUKŠTESNIS morontinis protas.
O AUKŠTESNIS SIELOS MORONTINIS PROTAS BŪTENT IR YRA KURIAMAS DRAUGE MIRTINGOJO MATERIALAUS PROTO IR TĖVO DVASINIO MINTIES DERINTOJO PROTO BENDRŲ PASTANGŲ IR GYVO TARPUSAVIO RYŠIO BŪDU IR DĖKA.
Ir būtent dėl to nereikia MOKYTIS JOKIŲ MALDŲ TEKSTŲ, BŪTENT DĖL TO NEREIKIA STENGTIS PRISIMINTI MALDŲ ŽODŽIŲ, O REIKIA LEISTI ATSIVERTI SIELAI IR PAKILTI Į TIKRĄJĄ DVASINĘ KOMUNIJĄ TIEK SU TĖVU, TIEK SU SŪNUMI KŪRĖJU, TIEK SU VISATOS MOTINA DVASIA. (Ir net su Dievu Septinkarčiu. Kas yra Dievas Septinkartis? Tai Tėvo veikimo visoje kūrinijoje pasireiškimas per kitus Dievybės asmenis. Per daug nenusiminkite, jeigu ne viską gerai suprasite, KOL KAS, tačiau Dievas Septinkartis yra Visuotinis Tėvas-pirmoji Dievybės pakopa, Amžinasis Sūnus-antroji Dievybės pakopa, Begalinė Dvasia-trečioji Dievybės pakopa [tai Rojaus Trejybės Asmenys], Aukščiausioji Būtybė-ketvirtoji Dievybės pakopa [Ji yra vienintelė PATIRTINĖ DIEVYBĖ, KURI MANOMA VEIKS VIETOJE ROJAUS TREJYBĖS, kada visos dabar jau organizuotos, nors dar ne iki galo, ir turinčios gyvybę septynios supervisatos pasieks šviesos ir gyvenimo pakopą, arba visuotinio dvasinio nušvitimo pakopą], Pagrindinė Dvasia-penktoji Dievybės pakopa, [Viena iš Septynių Pagrindinių Dvasių, kurios yra Pagrindinės Septynių Supervisatų Sutvėrėjos ir Valdovės, tai tokių dar kitų šešių dangaus skliautų, kaip ir mūsų akims atsiveriantis dangus, kurį aprėpia mūsų akių žvilgsnis, mūsų supervisata yra septintoji, pati jauniausia, ir kiekviena Pagrindinė Dvasia kuria savo supervisatą ATSKIRAI], Dienų Senieji-šeštoji dievybės pakopa [kiekvienos supervisatos Pagrindiniai Administratoriai yra TRYS Dienų Senieji, dėl to iš viso jų yra dvidešimt vienas, ir būtent jie, TRYS IR TIK VIENBALSIAI, nusprendžia ir dėl tvarinio išlikimo ar sunaikinimo, ir būtent jie priims nuosprendį dėl mūsų sielų pažadinimo, o ne mūsų Vietinės Vistatos Sūnus Kūrėjas ir Motina Dvasia], ir septintoji Dievybės pakopa yra Sūnūs Kūrėjai ir Vietinės Visatos Motinos Dvasios. Jų yra septyni šimtai tūkstančių, nes tiek šiuo metu yra Vietinių Visatų septyniose supervisatose, kiekvienoje supervisatoje po vieną šimtą tūkstančių Vietinių Visatų.)
Ir mūsų prašymų maldos pereina per mūsų Vietinės Visatos Sutvėrėjus ir Valdovus, Sūnų Kūrėją ir Visatos Motiną Dvasią, mūsų supervisatos, Orvontono, Tris Dienų Senuosius, mūsų supervisatos Pagrindinę Dvasią, Aukščiausiąją Būtybę, Begalinę Dvasią, ir suranda prieglobstį Amžinajame Sūnuje, kuris kaip ABSOLIUTI DVASIA į save, per savo DVASINGUMO GRANDINĘ, pasklindančią po visą kūriniją, pritraukia viską, kas yra dvasinga, tuo pačiu ir mūsų nuoširdžias dvasines prašymų maldas. Ir nė vienas nuoširdus maldos virpesys NEDINGSTA.
Tuo tarpu Tėvo garbinimo malda TIESIOGIAI IR AKIMIRKSNIU PASIEKIA ASMENIŠKAI TĖVĄ PER ASMENYBĖS GRANDINĘ, KURI NUSIDRIEKIA PER VISĄ KŪRINIJĄ.
Jūs turite žinoti, kad nuoširdi malda visada pripildo besimeldžiantįjį palaimos ir meilės virpesių, kurie veikia kiekvieną fizinio kūno ląstelę. Ir būtent dėl to pasveiksta net visiškai beviltiški ligoniai, kada ima melstis, net daktarams nusigręžus nuo jų ir palikus likimo valiai vienus kovoti su savo negalia. O Tėvas-Dievas Septinkartis (šitaip parašau, kad suvoktumėte, jog mirtingasis gali pagalbos maldoje kreiptis nebūtinai atsiverdamas asmeniškai tik TĖVUI, gali atsiverti Jėzui, Šventajai Dvasiai, Marijai, ar dar kokiam nors tarpininkui, kad tas atsivėrimas būtų NUOŠIRDUS pagal to žmogaus asmeninį ryšį su Dievu) niekada nepalieka. NĖ VIENO. NIEKADA.
Tačiau aš jus mokau atsivėrimo TĖVUI IR TIK TĖVUI, IR NIEKAM KITAM, NES JIS YRA JŪSŲ VIDUJE, JIS YRA GYVAS IR VISADA JUS VEDA IŠ VIDAUS. IR DĖL TO ATĖJO LAIKAS PAJAUSTI TĖVĄ GYVĄ IR SU JUO BENDRAUTI NUOŠIRDŽIOJE KOMUNIJOJE PER JŪSŲ ATSIVĖRUSIOS SIELOS MALDĄ.
Atėjo laikas sutekti TĖVUI DERAMĄ CENTRINĘ VIETĄ TARP MŪSŲ, KAIP ŠITO IR SIEKĖ JĖZUS PRIEŠ DU TŪKSTANČIUS METŲ, BET BUVO IŠKRAIPYTAS JO MOKYMAS.
Tačiau jūs taip pat turite žinoti, kad Tėvas savo valios nekeičia, kad prisitaikytų prie jūsų maldų prašymų. Tiesiog Tėvas JUMS JAU YRA SUTEIKĘS VISKĄ – meilę, sveikatą, gėrį, grožį. Tik šito visko jūs nesugebate patys pasiimti, nes jūsų protas sukoncentruotas vien tik į materiją ir vien tik į savųjų interesų tenkinimą. Ir kada žmogus nebetenka paramos iš šito materialaus pasaulio žmonių, tada jam lieka atrama Tėvas, ir jis pradeda ATSIVERTI. Jam nustoja egzistuoti viskas aplinkui. Lieka tik Tėvas visa jo viltis. Ir dėl savo nuoširdaus sielos atsivėrimo toks ligonis tiesiogine prasme pasiima jau seniai jam suteiktą pasveikimą. Viskas priklauso nuo sielos ATSIVĖRIMO.
Ir pabaigai žinokite, kad maldos poveikis yra MILŽINIŠKAS. Ypač kolektyvinės maldos, kurios galia prilygsta besimeldžiančiųjų skaičiaus kvadratui. Dėl to, jeigu meldžiasi grupėje dešimt žmonių, tai maldos, tos pačios maldos galia būtų tokia, jeigu pavienui skirtingu laiku melstųsi už tą patį žmogų vienas šimtas įtikėjusiųjų. O jeigu susirenka vienas šimtas į bendrą maldą ir jeigu jie meldžiasi su įtikėjimu ir nuoširdžiai, tai jų maldos poveikia toks, jeigu melstųsi dešimt tūkstančių pavienių žmonių. Ar jaučiate, koks yra energetinis dvasinis galingumas kolektyvinėje nuoširdžioje maldoje?
Štai dėl ko mes galime bendromis suvienytomis nuoširdžiomis maldomis skleisti MEILĖS, GĖRIO IR ŠVIESOS VIRPESIUS VISAI LIETUVAI, VISAI URANTIJAI, VISAI KŪRINIJAI KIEKVIENO PIRMADIENIO MALDOS METU.
Tai nėra šiaip sau mūsų pirmadieninė malda. Tai Tėvo perteiktas prašymas prisidėti, kiekvienam, kuris nuoširdžiai yra atvėręs savo sielą, prie dvasinės šviesos skleidimo.
Ir šitoji šviesa yra tikra ir reali.
Ir tik dvasinė šviesa gali paveikti žmoniją tiek, kad be jokių politikų, be jokių įstatymų pradės palaipsniui įsiviešpatauti tiesa, teisingumas, meilė, gailestingumas, gėris, grožis, tarnavimas visų labui.
Toks yra Tėvo planas. Ir jo įgyvendinimas veda per maldą – TĖVO GARBINIMO IR PRAŠYMŲ.
Tačiau ar dalyvausime Tėvo tokiame plane, spręsti kiekvieno sielai asmeniškai ir laisva valia.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-08-29 09:31:00
Komentarai
Jonai , štai tau konkretus gyvenimiškas pavyzdys , prie maldos teorijos. Aišku , kad taip ir turi būti ir viskas čia yra logiška.
Aišku , kad žmogus negali gyventi amžinai čia žemėje , bet matomai malda prailgina , kiek tai tą egzistenciją ir svarbiausia , kad atneša ramybės pojūtį į jo protą ir sielą.
Petras
2007-08-29 11:26:58
Na, kaip visada, daugybė gražių žodžių, bet...
štai kasdieninės maldos temoje rašiau apie garbinimo maldą. Sielos atsivėrimas ir garbinimas yra susiję. Bet iš tų pateiktų maldų pavyzdžių man susidaro įspūdis, kad ta jūsų "atsivėrusi" siela kažkaip keistai garbina. Vos ne kiekvienas pagarbinimas yra už tai, kad tėvas yra tam garbintojui užmezgęs ryšį, atsiuntęs derintoją, atvėręs sielą ir pan. Ratas užsidaro, garbinimas tarsi neištrūksta iš užburto savo paties dvasinio ego ratelio. Todėl ir pasigedau to vadinamojo grynojo garbinimo, garbinimo ne dėl savęs, o dėl paties Dievo meilės.
Rašai, kad atsivėrusi siela kalba iš meilės. Suprantu, kad tikra meilė yra nepriežastinė. Tuo požiūriu jūsiškė meilė savajam tėvui yra labai priežastinė, atrodo, kad jūs mylite tėvą tik todėl, kad jaučiate iš jo kažkokią palaimą. Atimk ją, ir meilė baigsis, ar ne?
Manau, kad koją čia ir kiša "atsivėrusi" siela. Jei ji atsivėrė taip, kaip jums, gryno Dievo garbinimo tikėtis turbūt neverta?
Jonas
2007-08-29 10:07:42
Mielieji forumo dalyviai,noriu jums visiems,tokiems skir-
tingiems,charakterio prasme,Dievo pažinime padėkoti už jū-
sų komentarus.Asmeniškai sau iš jūsų diskusijų randu sau
nemažai naudos.Ypač dėkoju Algimantui už jo nuoširdžius
paaiškinimus,man tai padeda geriau suvokti nesuprantamas
UK knygos vietas.Taip pat noriu padėkoti Algimantui už mal-
das už Rūtos mama.Pavasarį ,šitame forume,esu užsiminusi
apie mano gerai pažystamos Rūtos mama,kuriai buvo vėžys.
Prieš pora savaičių sutikau Rūtos mama gatvėje,savarankiš-
kai išėjusia pasivaikščioti.Labai sublogusi,bet jaučiasi
laiminga.
Rūta,Astra, ir aš nuo pat pirmojo pakvietimo bendrai kolek-
tyviniai maldai,dalyvaujam pirmadienio bendroje maldoje.
Kol kas pasinaudojam Algimanto padiktuotom maldom.
Su meile
IRENA
2007-08-29 10:44:44
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]