Forumas: temos peržiūra
Mano mokymas – Evoliucijos šios dienos mūsų etapas. – 2019 11 01
Mano mokymas – Evoliucijos šios dienos mūsų etapas. – 2019 11 01
Šios dienos Evoliucijos pakopa yra nuostabi veiklos arena urantams – Gyvojo Kelio išbandymai gyvenimu.
Man dažnai atrodo, kad dabartiniai žmonės ne gyvena, o visą laiką laukia kažkokių jimes patiems nesuvokiamų, bet geresnių laikų, kurie turėtų tuoj tuoj prasidėti. O štai jau tuomet pradės savo gyvenimą ir jie.
Tokios mintys kyla man dėl to, kad aš matau neatitikimą tarp tokių minčių ir veiksmų, kuriuos atlieka mirtingieji. Kaip gi gali gyvenimas tapti geresnis, jeigu patys žmonės neatlieka Gėrio ir Grožio veiksmų, kad būtų geriau visiems? Iš kur gi tuomet kils Gėris, jeigu žmonės lauks, kad kažkas vietoje jų atgabens iš negyvenamos salos Gėrio Žmones – Gėrio Guliverius – kurie ir pradės kitokį gyvenimą, ir kada jau bus sukurta daug šviesesnė, daug geresnė aplinka, tada į jos arena išeis ir laukusieji pasyvūs žmonės. Ne, mielieji, taip nebus niekada.
Gėris yra kiekvieno Širdyje jau ir dabar, tačiau jeigu Gėrio ir Meilės Širdis yra užkalkėjusi, tuomet ir to laukiamo geresnio gyvenimo nebus niekada, niekas Gėrio ir Meilės darbų nepadarys už mus, niekas nieko mums nepasiūlys daugiau už mane, nes aš jums siūlau Rojaus Trejybės-AŠ ESU vardu – nebijokite būti savimi Meilėje ir Gėryje, drauge su Kūrėju, atrastu savyje, pradėję ryžtingai gyventi Gyvenimą be kaukių visumos Gerovei – visų labui. Tačiau toks gyvenimas turi būti nuolat – kas akimirką, ne vienas atliktas geras darbas, o po jo – susierzinimo ar net pykčio proveržis – ne, turi būti jūsų viduje nuolatinė vien tik Meilės ir Gėrio būsena – reali būsena su Kūrėju visą laiką, be perstojo, be akimirkos pertraukos be Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Štai tik tada jums nukris kaukė, atsiras Ryžtas ir Išmintis, kosminė Įžvalga ir Meilė visiems, ir tik tada iš jūsų nuolat pasklis Meilės ir Gerio aukšto dažnio virpesiai, ir tada savo Širdimi pajausite, kaip jus veda Rojaus Trejybė-AŠ ESU gyventi visumos labui, visų Gerovei, ir ypač tolimųjų ateities kartų Gerovei, kurioms bus tiesiog savaime suprantama tokio Gyvenimo Prasmė ir Reikšmė – gyventi savo šeimoje, bet gyventi Meile ir Gėriu visumai – Žmonijos ir Kūrinijos visai Šeimai. Tik svarbu, kad jūs tokią būsena jaustumėte nuolat, nes būtent ji, ir tik ji, užtikrins jums laimingą gyvenimą su Kūrėju Palaimoje ir Ramybėje, kas ir sudaro žmogiškosios Laimės sampratą dieviškąja prasme.
Štai tik tokioje Palaimoje ir Ramybėje jūs ir galite atsiskleisti savimi kaip Kūrėjo sūnus ar dukra savo tikrąja tapatybe, kokia ir turite atsiskleisti šiame Evoliucijos etape ir būtent šioje vietoje pagal Rojaus Trejybės Evoliucinį Planą, kuris numato atitinkamą vaidmenį kiekvienam individui. Ir šis vaidmuo yra Paties Kūrėjo numatytas, ir numatytas kiekvienam pagal pečius, svarbu tik, kad jūs savo vaidmens Evoliucijoje neatstumtumėte ir nesiektumėte slėptis už kitų nugaros sau ieškodami pasiteisinimo – aš dar nepasiruošęs ar nepasiruošusi, aš esu žemiškas ar žemiška, man tokie iššūkiai dar per anksti, dar reikia daugiau subręsti. Tai tiesiog atsikalbinėjimas iš baimės, o ne rimtas argumentas, kuris tikrai pateisintų iššūkio atstūmimą. Tai – Rojaus Trejybės-AŠ ESU Valios laužymas – taip taip, Kūrėjo Valios laužymas. O jūs Kūrėjo Valią tikrai norite vykdyti – nė vienas nenorite jos laužyti – tačiau jūs manote, kad Rojaus Trejybės-AŠ ESU Valia laužoma tik tada, kada jūs svaidotės žaibais ir grūmojate griausmais prieš Kūrėją, o kadangi jūs šitaip nesielgiate, tai ir viskas gerai su Kūrėjo Valios vykdymu jūsų gyvenime. Iš paviršiaus žiūrint, taip gal ir būtų gerai, svarbu, kad siekiate savo mintyse Gėrio ir Meilės darbų visumos labui, o kartais juos ir padarote, bet gi giliau pažvelgus, pasirodys, kad didesnė dalis jūsų gyvenimo darbų yra be Kūrėjo, net nepašvęsta Kūrėjui, ir dargi atliekama be Meilės ir Ištikimybės Kūrėjui. Štai tuomet bet kokie tokie darbai yra ne Dieviškos Darnos ir Šviesos labui ir visų Gerovei kaip Kūrėjo Sūnaus ar Dukros, bet kaip žemškai ir sunkiomis mintimis gyvenančio savanaudiško gyventojo atliekami darbai savo biologinės šeimos poreikiams tenkinti. Kitaip pasakius – žemiško kirmino darbai, be spalvingo Kūrėjo Drugelio Polėkio tarp Gėlių Žiedų.
Aišku, aš tą sakau metaforiškai, tačiau sakau būtent taip, kad pajaustumėte Polėkio lengvumą ir pakylėjimą pačiame darbo procese – visai kitokia būsena yra motyvuoti ir atliekami darbai Meilės Galia – su Kūrėju visada ir visur. Tada ir reikalingas vikšro darbas atliekamas su Drugelio Polėkiu ir Lengvumu visų Gerovei. Tačiau svarbu yra ne vien tik pati būsena, bet ypač svarbi yra Ištikimybė Kūrėjo Priesakui – Būk tobulas net ir toks tobulas, koks tobulas esu Aš.
Kūrėjas netrypčioja ir nesislepia iš baimės, nesiekia kažkur užspausti Evoliucinio Plano įgyvendinimą, kad tik aukštesnės Kūrėjo vaikų dvasinės kategorijos galėtų prie jo prisidėti savo indėliu, o ne patys žemiausi mirtingieji, bet priešingai – Kūrėjas net save padovanoja kiekvienam iš mūsų – kiekvienas iš mūsų galime pasinaudoti Kūrėjo Dvasia, gyvenančia net mūsų viduje – mūsų prote – ir sulaukti Minties Derintojo patarimų ir net mokymų, mus visą laiką sustiprinančių iš vidaus. Jūs tik susimąstykit bent akimirką – Pats Kūrėjas, kuris yra Meilės Galios Šaltinis ir Centras, yra mūsų – kiekvieno – viduje. Pats Kūrėjas padovanoja Savo Dvasią, ir tą daro, kad mums padėtų patirti Meilės Galią, kad sulauktų mūsų atsako ir atsidavimo, atsidavimo iš Meilės, o ne iš baimės. Tai kaip galima tada bijoti ir slėptis nuo iššūkių įgyvendinimo mūsų aplinkoje – kad ir kokia ji bebūtų nepalanki Meilei ir Šviesai, Tiesai ir Tikrovei – už tariamų sau ir kitiems pateikiamų nevykusių ir vaikiškų pasiteisinimų – aš dar nepasiruošęs ar nepasiruošusi, dar nepribrendau, bijau motinos ar tėvo neigiamos, ir gal net piktos, reakcijos, bijau giminių pasmerkiančio požiūrio, tuoj pat pavadins sektantu ar sektante, dėl to neinu į Gyvąją Šventovę, arba einu ne taip dažnai, arba nesu aktyvus mokymosi procese, ar jį net iš viso ignoruoju, kam man jis reikalingas, galiu gyventi ir be jo, ir daug kitokių argumentų galima prisigalvoti pasiteisinimui, kad tik nedalyvauti Evoliucinio Plano įgyvendinime iš visų jėgų, kuo aktyviau. Tačiau visos tokios tariamai pateisinančios priežastys ir yra ne kas kita, kaip Rojaus Trejybės-AŠ ESU Valios tiesioginis laužymas. Ir tai – ne juokas, nors jūs iš mano tokių teiginių galite ir pasijuokti. Juoktis tikrai sveika ir puiku, bet tik ten, kur dera ir kur tinka. Cinizmas – tai ne juokas, ir ne jumoras iš viso.
Meilė yra pati galingiausia Kūrėjo mums teikiama Galia, ir Meilės Galios negali pranokti ir pakeisti Evoliuciniame Procese niekas. Pakaitalo Meilei Tikrovėje neegzistuoja. Be Kūrėjo Meilės yra tik tvarinio egzistencija iliuzijoje su visomis jos sukeliamomis skaudžiomis pasekmėmis, nes Kūrėjo sumanytas priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis veikia visur kūrinijoje be jokių emocijų. Ir būtent Meilės Galia mes ir esame pajėgūs įgyvendinti visus Kūrėjo mums suteikiamus Iššūkius, pranokdami bet kokią baimę. Dar daugiau, mes jaučiame pasitenkinimą dėl to, kad patiriame gyvą gyvenimą ateinančių tolimųjų kartų labui – jau šiandieną, jau šiame Evoliucijos etape, kuriame mes ir esami gyvi tik aktyviai veikdami Meilės Galia.
Kiekvienas iš mūsų Meilės Galią iš Kūrėjo patiriame skirtingu laipsniu, nes mūsų visų yra skirtingas atsivėrimo Kūrėjui lygis ir patyrimas. Bet gi aš jums nuolat nurodau Vektorių – didesnį ir nuoširdesnį atsivėrimą Rojaus Trejybei-AŠ ESU – kokiu jūs turite suorientuoti savo asmenybės tapatybę, kad stipriau pajaustumėte Meilės Galią ir galėtumėte net ir anksčiau atstumtus Iššūkius vis tik išdrįsti priimti ir įgyvendinti. Nė vienas Iššūkis - anksčiau atstumas – nebus užmirštas ir praleistas, nes kiekvienas jis yra sumanytas Kūrėjo tam, kad tikrintų jūsų asmenybės tapatybės gyvą atsivėrimą ir atsidavimą Kūrėjui, ir Evoliucijos užtikrinimui visoje planetoje, o ne vien tik savojoje buityje.
Nė vienas iš mūsų Kūrėjo teigiamo įvertinimo negalime tikėtis sulaukti būdami pasyvūs ir ne savimi. Rojaus Trejybė-AŠ ESU neturi jokio ryšio su iliuziniais reiškiniais ir vaikais – Kūrėjas nėra iliuzionistas – Kūrėjas yra Tikrovės Paslapčių atskeidėjas, tirpdantis iliuziją Meilės Galios Energijos Šviesoje, kurioje ir Kūrėjo Sūnaus ar Dukros Širdis pabunda ir pradeda plakti Kūrėjo Ritmu Meilės ir Gėrio darbais visumos Evoliucijai, o pabudusi Širdis patiria Kūrėjo Meilės Galios nuolatinius impulsus ir pati juos skleidžia visiems be atlygio ir be menkiausio baimės šešėlio viduje.
Būkite Kūrėjo Meilės Galios Energijos Virpesių Lauke savimi – Kūrėjo atvaizdu – Kūrėjo Dukra ar Sūnumi – visų Gerovei veikdami ryžtingai ir drąsiai Meilės Galia.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
2019-11-01 10:41:41
Komentarai
Mylimieji, perskaičius šį mokymą, man mintyse iškilo visai neseniai, prieš keletą dienų patirtas patyrimas. Antrasis impulsas – juo pasidalinti ir su jumis.Evoliucijos planetoje užtikrinimui, reikalingas mūsų nuoširdumas. Tik mūsų nuoširdus atsivėrimas Rojaus Trejybei-AŠ ESU, padiktuos mums kokius gi Meilės ir Gėrio veiksmus reikia atlikti visumai. Visumai, o ne tik savojoje buityje. Jeigu mes trokštame patirti Tėvų Meilę, dedame tam pastangas ir siekiame būti savimi, nes vidumi jaučiame to Prasmingumą, tai tada ir ta buitis tvarkosi kaip Tėvų mums, kiekvienam asmeniškai yra paskirta, ir iššūkiai kiekvienam mums pagal pečius, tik, kad juos įveikti reikalingas vėlgi – nuoširdumas, kuris yra Kūrėjo charakterio savybė, o ne mūsų pačių susigalvota.
Labai lengvai mirtingasis pats save apgauna – manosi esąs nuoširdus, deja, nuoširdus sau niekada nemeluos ir visada stosis ant aukštesnio Kūrėjo pasiūlyto dvasinio laiptelio, sieks didesnio ir jame savaime džiaugsis mažesniu. Lipant ant mažesnio laiptelio, arba jame trypčiojant – deja, bet tu vieną dieną pamatysi, kad praradai tai, kas tau jau ranka buvo taip pasiekiama, bet baimė yra ta galia, kuri užkloja Kūrėjo Meilės tau siunčiamus impulsus, kurie iš tikrųjų ir yra Toji Galia, bet ne kiekvienas linkęs klausytis savosios Širdies, nors iš tikrųjų to nori, bet – bijo.
Mūsų Malda Kūrėjui – Nuoširdi Malda – Širdies atvėrimas – Pasikalbėjimas vaiko su Tėvais – turi milžinišką Galią. Milžinišką. Ir nėra nieko nuostabesnio, kaip stiebtis link Tėvų, paversti Juos savo gyvenimo Centru, kad ir tiek, kiek tu esi pajėgus šiai dienai, bet svarbiausia – neapleisti Gyvojo Kelio, neapleisti gyvosios šventovės, ir netgi jeigu suklupai – stotis ant aukštesnio laiptelio – juk jis mums, kiekvienam, yra nuolat paruoštas. Kiekvienam toks, koks geriausiai atitinka mūsų asmenybės tapatybės lygį, kad jį įgyvendinti.
Mūsų kelias kiekvieno asmeninis, iššūkiai asmeniniai, bet jie visada bus tokie, kurie mus nukreipia link Šviesos, Tiesos, Meilės skleidimo. Kiekvienas mes tai galime paskleisti, nes kiekvienas tai turime savyje - turime Tėvų dalelę, Minties Derintoją mums asmeniškai padovanotą, kuris veikia mus iš vidaus, tik kodėl mes juo nesinaudojame dėdami iš visos širdies nuoširdžias pastangas, kad užmegztume kuo artimesnį bendradarbiavimą su juo? Tik taip gali lietis Gėrio darbai iš kiekvieno Kūrėjo sūnaus ar dukros – Mylinčio.
Gera ir Šilta man viduje, kad yra Gyvasis Kelias, kad yra Tėvų ir Algimanto – o tai irgi Tėvų – mokymai mums nuolat iš Meilės suteikiami. Taip mes galime mokytis, gerti Meilės virpesius, kurie taip galingai juntami juos studijuojant. Taip mums suteikiamas saugumo jausmas – juk mes nesame apleisti ir niekada tokie nebūsime. Kas gi daugiau mumis taip gali pasirūpinti, su tokia Meile ir su tokiu atsidavimu.
Gera man viduje, nes yra gyvoji šventovė. Niekada nė vienas argumentas nebus pateisintas, kad jos nelankyti, nes Gyvoji Kolektyvinė Malda nėra sumanyta, kad būtų ignoruojama, o kiekvienas, kuris Gyvojoje Šventovėje dalyvauja – iš Širdies – ir yra tas, kuris įneša didžiulį indėlį sklandžios Evoliucijos vystymosi vardan, taip savo veiksmais artindamas Brolystę mūsų planetoje.
Prieš keletą dienų su savo dukromis, Viktorija ir Kotryna, autobusu nuvažiavome į savo taip išsiilgtą kaimą. Jau senokai ten buvome besisvečiavę, pasiilgome močiutės ir dieduko, buvo malonu juos aplankyti ir šiltai bei jaukiai pabendrauti visiems.
Į Kauną grįžau su man artimais žmonėmis, mašina. Jau Kaune, mašinų stovėjimo aikštelėje sustojome prie prekybos centro Mega, mat man reikėjo nusipirkti kai kurių maisto produktų, kad išsivirti pietus, kurių pageidavo mano širdis. Pirkinių krepšyje įsidėjau ir pora kilogramų bananų. Atėjusi prie mašinos, atidarau bagažinę ir dedu krepšius į ją, tuo pačiu metu mašinoje sėdintiems šūkteliu – Gal norite kas nors bananų? – tačiau į mano klausimą atsiliepia šalia mūsų taip pat į savo mašiną jau besiruošianti sėsti vidutinio amžiaus moteris. – Aš noriu. – Aš pasisuku į ją, ji žiūri į mane ir šypsosi, aš taip pat nusišypsau. Nė nepajutau, kaip išėmiau iš krepšio du bananus ir tuoj pat priėjau prie tos moters, kuri jau atsisėdo į vairuotojo sėdynę, savo mašinoje. – Štai prašau, paimkite. – tiesiu juos jai. Moteris tuoj sureaguoja – Ne, ne, nu gerai, vieną tada. – Gerai, prašau. – šypsomės viena kaitai. Aš nueinu prie savo mašinos, kad uždaryti bagažinę, kurią taip ir palikau atvirą, bet šoniniu matymu matau, kaip moteris išlipa iš savo mašinos. Girdžiu – Važiavau į Kauną ir galvoju – kaip seniai valgiau bananų, kaip norėčiau. – Mes vėl abi nusijuokiame, kai ji tarsteli – Na gerai. – Atsidaro galines mašinos dureles ir kažką matau išima, laiko rankose. Atsisuka į mane – mat mūsų mašinos viena šalia kitos pastatytos – ir tiesia į mane pakuotę kiaušinių. – Aš sekundėlę pamąstau, ir priimu iš jos dovaną man. – Ačiū, ačiū jums labai. – Naminiai čia. – Oi, tikrai, nu nuostabu. Ačiū dar kartą.
Išsiskiriame besišypsančios, bet svarbiausia – tas jausmas – mačiau, kad ir jai malonu ir man gera Širdyje dėl tokio nuoširdaus visai netikėto mūsų pasibendravimo ir apsikeitimo dovanomis viena kitai. Ir juk ne dovanos viena kitai yra visa esmė – o Meilės jausmas, bet per veiksmą, viena kitai pademonstruotas, ir tik toks bendravimas su bet kuo, ką besutiksi gatvėje ir yra Tikras bendravimas. Ir jis turi toks lietis nuolat iš kiekvieno mūsų vidaus.
Širdyje – būsena – mes visi turime tapti tais Mylinčiais Kūrėjo Meile, semdami ją iš Meilės Šaltinio ir Centro, gyvu nuoširdžiu atsivėrimu Jam. Vis tik tai yra visa ko Pamatas.
Telydi jus mylimieji, Kūrėjo Ramybė ir Kantrybė bei Palaima, Vita
vvita
2019-11-02 01:14:04
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]