Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Jūs turite klausyti mano Žodžių dvasine klausa – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2016 06 04

Algimanto pamokomasis žodis – Jūs turite klausyti mano Žodžių dvasine klausa – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2016 06 04

Mano mylimieji, Pasitikėjimas yra pats nuostabiausias dalykas, kokį turi mirtingasis – nėra didesnės Dovanos kaip Įtikėjimas. Kokia nuostabi yra padovanota mirtingajam galimybė – Įtikėjimu – visą laiką stiprint savo gyvybingą ir Gyvą ryšį su Kūrėju. Nėra kito kelio, kaip tiktai įtikėt, nes niekada, net ir kilęs tiesiogiai iš Kūrėjo Sūnus ar Dukra, negali be Įtikėjimo atlikti pagal jų pečius jiems siunčiamus iššūkius. Tie iššūkiai tam ir sumanyti, kad būtų visą laiką demonstruojamas Įtikėjimas visumos labui.
Mes žengiame pirmąjį žingsnį ir neturime Įtikėjimo net patyrimo – štai mūsų yra silpnoji vieta, kada aplinka diktuoja priešingą kryptį – materialaus gerbūvio prasme, karjeros prasme, įvairių kitų pramogų prasme. Ir dabar matant tą savuoju, materialiu žvilgsniu, netikėtai tu esi vedamas į priešingą pusę – veikt visumos labui – veikt ne, kad spindėtum išorėje, bet kad viduje augtum dvasinėmis, Amžinosiomis Savybėmis, kurios pasireiškia charakteriu.
Štai tas vidinis augimas be Įtikėjimo užplaukia ant rifų, ir tada nusilpsta kūnas – jis suserga – nusilpsta smegenys – jos nustoja mąstyt veikliai. Šitas trumpalaikis mums išnuomotas materialus pavidalas su visa jo struktūra, sistema, organizacija yra sumanytas, kad būtų veiklus, pradedant nuo smegenų veikimo, kurios turi būti nukreiptos į visumos didesnės Šviesos kaupimą ir skleidimą, ir tuo pačiu gilesnių teiginių apmąstymus, ir net teiginių kūrimą, kad tie teiginiai jums nekeltų nuovargio ir išsekimo, energine prasme, bet kad jie stimuliuotų kūrybą, degtų jūsų kūrybinę kibirkštį – kaip nuostabu išmąstyti naujus teiginius!
Kada aš kalbu jums, aš kalbu jūsų dvasinėms asmenybėms – ne jūsų ausims arba akims. Jeigu jūs negirdite mano Žodžių savąja dvasine asmenybe – tuščias leidimas jūsų laiko ir šitoje Šventovėje – o jūs, jeigu negirdite – tais teiginiais nesivadovaujate – nesivadovaujate – tuo negyvenate. Žodžiu, viskas tarpusavyje susieta – net kad veiktų jūsų materialios smegenys, kad funkcionuotų taip, kaip sumanęs Kūrėjas, jūsų organizmas, jūs turite klausyti mano Žodžių dvasine klausa. Dabar jūs neklausot, jūsų mintys yra nukreiptos – kai kurių – visiškai toli nuo mano jums sakomų Žodžių labai nuoširdžiai, ir man skaudu, kada yra šitokia asmenybės uždara aplinka. Aš jūsų negaliu prašyt, aš tik galiu dalintis tuo, ką aš jaučiu, tą aš pasakau, ko aš neturėčiau pasakyt, kada aš jums sakau, kad aš matau kai kurių iš jūsų tokius impulsus – tokią energiją – kuri mane liūdina. Bet tai – jūsų reikalas – jūs turite savo kelią kiekvienas, ir šituo keliu žengiate patys laisva valia – pasirinkimas yra jūsų.
Gyvasis Kelias yra sumanytas tam, kad jūs gyventumėte, ne tam, kad išgirdę bėgtumėt užsiimt savais darbais. Tai nėra Gyvasis Kelias. Jūsų darbai turi būt sutapatinami su tais darbais, kuriuos jums siunčia Kūrėjas, o kad juos jūs atliktumėte, jūs turit atverti save, ir atpažinti tuos darbus, kuriuos siunčia Kūrėjas, o ne patys sau prisigalvot pseudo darbų, kurie atima jūsų energiją, ir galų gale, jūs patys tų darbų atlikimu nesidžiaugiate, ir kaip asmenybė neatsiskleidžiate visuomenei – o slepiantis nuo visuomenės, tai koks, koks čia yra tas Gyvasis Kelias?
Aš šiandien einu susitikt su savo kurso draugais – savo dvasios broliais ir sesėmis. Šitą susitikimą aš jau pradėjau organizuot prieš pusę metų ar daugiau – dar buvo praėję metai – bet aš visą laiką susirašinėdamas su jais – su jomis, nes ten yra merginos, na, jau moterys, dabar motinos, visą laiką aš kreipdavau į dvasinius dalykus, bet dvasinių dalykų jos nesuvokė, nes tai yra iliuzinė gyvenimo aplinka, reiškia, aš panirsiu šiandien į tą iliuzinę aplinką, kurioje visiškai yra kitokie teiginiai, kitokie santykiai, kitokios lūkesčių išsipildžiusios ar neišsipildžiusios mintys. Aš nuvežiau jau du pokus knygų vakar į tą restoraną, kur bus pietūs, aš jiems padovanosiu – Akimirkos Amžinybę – ir keletą antrojo leidimo Jėzaus Kristaus – Kalbu Jums Vėl – knygų. Nors aš jau pirmąjį leidimą jiems esu dovanojęs, bet abejoju ar perskaitys. Ir vis tik, nepaisant šito, aš manau, kad verta padovanot ir dar daugiau knygų, nes gali būt tokia akimirka, kada viduje asmenybė panūs sužinoti didesnę Tiesą negu ji supa juos aplinkui. O supanti tiesa juos irgi gniuždo, spaudžia – spaudžia dėl to, kad jūs patys jau puikiai žinot – be Kūrėjo gyvenimas veda į susinaikinimą – ne išlikimą – susinaikinimą. Dėl to civilizacijos ir žlugdavo, nes jos būdavo be atrasto viduje Kūrėjo – jos mechaniškai, materialiai sukurto gerbūvio dėka ir spindėjimu, pačios savęs neišsaugodavo, nes gyvulinis protas visuomet viešpatauja, ir jis naikina kitą – o tas, kuris yra naikinamas, turi keršto ir motyvų, ir planų, ir jis kuria tada galingesnį atsaką, kad sunaikintų dar daugiau negu jį naikino. Tai yra keršto kartų civilizacijos. Ir tai, kas dabar jūsų akims jau yra matoma, jūs matot, kad vis akivaizdžiau sminga viskas – ekonomika, politika, mokslas, mokykla, šeima. Degradacija nesustabdoma jokiom pastangom – tik urantų Gyvuoju Keliu.
Štai kodėl aš tikiu, kad šitas Kelias šita mažyte mūsų grupele nesibaigs – bus daugiau, kurie prisijungs į Gyvąjį Kelią, taps urantais, nes Kūrėjas sumanęs vis tiktai, kad jeigu dedamos pastangos nuoširdžios, bet aktyvios, kad ateitų prie jų naujų Kūrėjo sūnų ir dukrų, kad stiprintų ir tuos, kurie jau eina šituo Keliu, ir tuos, kurie jungiasi į šitąjį Kelią nauji. Štai kodėl, mano mylimieji, aš džiaugiuosi, kada jūs išreiškiate save garbinime, ir taip ryškiai, taip milžiniškos Šviesos spinduliais išsakydami savo dvasios virpesius – kokiais teiginiais, kokiais žodžiais! Tai yra Kosmosas, ką jūs išsakot – ir jie tiek pakylėja, ir kaip pranoksta tuos žodžius ir teiginius, kuriuos sako bet kuriuose ritualiniuose maldos namuose. Tai yra milžiniška Kosminė Pakopa, kas vyksta čia, kas vyksta jūsų asmenybėje, kas pasireiškia jumis, net ir tais veiksmais, kuriuos jūs patys realiai atliekate savo gyvenime visumos labui – visumos!
Ir kaip gražu žiūrėt, štai, kaip dabar bendrauja Matas, Viktorija su tais mažyliais, kurie dar ant rankų, ir Kristijonas, kuris reagavo į tuos virpesius verksmu. Ir aš prisimenu, kaip Matas reagavo Kaune pirmą kartą, lopšyje būdamas, ir jis neleido man nei garbint, nei pamokomąjį žodį sakyt, ir sustabdytos buvo pamaldos – ėjom nuramint jo visi – dabar jis nieko neprisimena, jis jau kitus ramina.
Tai štai, koks yra nuostabus Gyvasis Kelias! Tie virpesiai, kada neįprasti, vaikas patekęs į neįprastų virpesių lauką, jisai nežino, kaip reaguot, ir tada reaguoja taip pat žemo energinio dažnio virpesiais – verksmu. Gal užteks.

Ačiū Daivai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai