Forumas: temos peržiūra
Dievui nereikia įtikti, Jį reikia pažinti
paaiškinimas: nesu giliai įsitikinęs tokiu pasakymu kad Dievui nereikia įtikti, jis yra tobulas ir juo pasitikėti geriausia visada, na čia kaip kas tokį posakį supras. Bet per temos aprašymą visgi tai vedą į Dievo pažinimą. Ši tema buvo kurta kitur, tai čia ją tik atkopijuoju. Kad ir kas būtų ar nebūtų temos aprašyme, manau galime daugiau padiskutuoti pagal temos pavadinimą: "Dievui nereikia įtikti, Jį reikia pažinti"
*
citavimo pradžia:
Dievui nereikia stengtis įtikti pasakiau taip negarsiai per viena paskaita, tai atsisuko priešais mergina ir keistai pažiūrėjo, bet tai tiesa. Bandymas įtikti yra veidmainiškumas, susikaustymas, buvimas tuo kuo nesi, melavimas galima sakyti.
*
Labai nepaviršutiniškas, bet gilus posakis yra "Ką sėjate, ta pjausite"[-Jėzus] Turiu omeny kiek tai susiję su sąmone, virpesiais ir projektuojama ateitimi, reiškinių manifestavimuisi gyvenime. Ir tai eina tokiu lygiu, kad galvoti apie kanors yra taspats kas daryti.
*
Reikia suprasti, kad Dievas duoda galimybę rinktis, aha laisva valia. Pvz jeigu nelaistysi augalo jis nuvys, o jei prižiūrėsi ir rūpinsies jis žaliuos ir duos vaisius. Jeigu tu padedi nepažįstamam žmogui, kai tau reikės pagalbos tau irgi bus kas padės. Jei tu atsisakai padėti kitam, o pats pagalbos prašai, gali nesulaukti kitų pagalbos rankos. Yra gal ir geresnių pavyzdžių bet esmė yra atpažinti kas gera, atpažinti vertybes, ir atsisakyti to ko nenorėtum pats.
*
Hoho jau sakyčiau koks dievas geras, bet dar apie tai kaip realiai tai veikia: Prisimenate pasakyma "Prašykite, įsivaizduokite kad gaunate, ir gausite", tai va Jeigu žmogus savo mintyse gėrisi bendravimu, turi vidinę sielos nuostatą tarsi, turi tapatį 'įsivaizdavimą' kad jis tai pripažįsta kaip gerą tai šitokias mintis sėdamas - jis gali patirti daug bendravimo, nes jam seksis bendrauti ir netrūks draugų. Jeigu žmogus įsivaizduos mintyse kokius nors turtus, legaliai uždirbtus ar įgytus pinigus - ir toks įsivaizdavimas jam suteiks geras mintis kaip ramybę, palaimą reiškia pas jį yra vidinė dvasinė nuostata kad jis vertina tai kaip gerą, jis turi 'įsivaizdavimą' ir jis gaus tai.
O dabar iš kitos pusės.
Tokie dalykai kaip pavydas yra blogai (pirmiausia jums patiems), nes kaip su bendravimu, jūs pvz norite bendrauti, bet jums tai sukelia blogus jausmus, kada jūs matote kitus žmones bendraujančius, jūs pavydite jiems, smerkiate juos, turite viduje sielos nuostatą kad jūs pykstate ant žmonių kurie bendrauja, norėdami ir patys bendrauti, taigi jei jau turite įsivaizdavimą kad jums nesukelia gerų jausmų bendravimas - pjaukite savo derlių, jums nesiseks bendravime, net jei sakysite kad norite to, iš tikro jūs turite neigiamą nuostatą į tai. Taigi gerasis mūsų Tėvas išpildys tokį jūsų pasirinkimą patyrimui.
Su pinigais, jeigu jūs norite pinigų, bet smerkiate žmones kurie jų turi, arba jūs turite problemų su jais ir pinigai ar turto turėjimas jums kelią nekokius jausmus, tai net jei sakote "noriu noriu" vidinė sielos nuostata išpildys jūsų norą, jūsų samonės virpesiai automatiškai jums suteikdami kaip "Kūrėjo galias" apreikš jūsų gyvenime pinigų nykimą ir progų su jais susisiekti nebuvimą.
Šauni kūrinija, ane?
*
Tai va, dabar gal apie Dieva biški, jis iš esmės yra vienintelis kuris yra tobulas, jis nėra monotoniškas, jis yra įvairovė, spontaniškumas ir tt, bet jis yra visa kas gera. Kai jus renkatės kaip maži vaikai skanius ledus, be jokių pavydų ir galvos skausmo dėl pinigų - jūs esate vedami dieviškumo. Kai kuriamos gražios simfonijos, dainuojama iš širdies, šokama jaučiant malonumą - visa tai dieviška. Ai, dar "Meilė - dieviškas jausmas" :)
*
Ir tai nėra vien "proto" ar "protingi" reikalai, tokiu būdu yra galbūt vystoma ir tas nuostatų rinkinys, sąmonės nusistatymai, informaciniai virpesiai, aukštesni dažniai, kurie išliks po materialaus kūno mirties. Jeigu jūs šiame gyvenime gyvensite apimti visokių baimių! Jeigu - tai reikės dar daug metų gyvenant ten mylinčioje kūrinijoje kad atsikratytumėte tos baimės sąmonės. Mylėkit daugiau, bet :D aš jum negaliu jums to pasakyti, jūs neturite įtikti nei man nei Dievui! :) Jūs turite atpažinti tai kas gera, tai kas arčiau dievo, ir suprasdami kur tai jus nuves, tiesiog vedini savo širdies jūs ne protu numanysite kad "turbūt yra taip ir anaip" bet realiai patirsite kas tai, kas tai per jausmas, kad taip renkantis jums tai sukelia laime, laisvumą, džiaugsmą.
*
"On the other hand" jeigu jūs pvz bandote įtikti Dievui, jums tai sukelia nekokius jausmus kad va reikjia jam įtikti ir panašiai, jūs greičiau jo nekenčiate ir jis jum tolimas. Visoks Depresijos pasirinkimas pvz, irgi yra sielos nuostata - jūs vertinate tai kas yra žema, ir jūs pasiliekate tame žemame liūne, norite patirti kaip jus tai pakankins, kaip jums nieko gero neatneš, norite gailėtis savęs tai, jums suteiktos "kūrimo" galios jums suteiks to ko jūs trokštate savo vidumi. Jeigu visdelto pradėjote "nušvisti" ir suprantate kad nereikia būt tokiam bukam/durnam ir prisirišti prie šitų nesamonių kurios niekur neveda, aha neduoda gerų vaisių, tai atsukite savo žvilgsnį į šviesą ir į tai kas gera. Atsigausite, ir pralinksmėsite :) Gal norite padainuoti kanors spontaniškai, o gal pašokti pagal muziką? Jap, tai tinka. O gal "įsakymas daryk ta ir ana - kai jus tokie verčia blogai jaustis" ? Ne. Man pvz patinka daryti Jogos pratimus, todėl kad aš juos jaučiu ir yra malonumas daryti, bet vos tik nusistatau sau "va Vaidai, dabar darysi ta joga kiekvienda diena" tai mane verčia blogai jaustis, ir aš niekaip jų nedarysiu visiškai. :) Ar jau pradėjote gaudytis?
*
Apie Dievą, mūsų tobulą iki garbinimo džiaugsmo danešantį visų Tėvą, yra prikalbėta daug visokių "nekokius jausmus" sukeliančių dalykų, nebandykite jam įtikti, pažinkite jį, pažinkite tai kas gera. Palaipsniui suprasite apie ką kalba eina.
*
Pabaigai, Dievo pažinimo klausimas - tai gebėjimo pažinti klausimas, ar žmogus nėra debilas kad atpažintų kur yra geri dalykai, kur yra blogi. Jis turi dvasioje, viduje jausti gerus dalykus, ir pats jaustis gerai, laimingas palaimoje :) O nepažinti Dievo, negyventi renkantis išmintingai, nesuvokiant kad pvz rūkai - save ir aplinkinius žudai, tai kenkia visaip, bet tai yra tavo pasirinkimas. Galbūt tų nuorūkas bent ne ant žemės mėtai, ir tai suteikia tau šiek tiek džiaugsmo. Su laiku yra tiesiog pažinimas "Ar tu tikrai giliai savo viduje nori to?" Ar tau reikia išorinio postūmio - narkotiko kad būtum savimi? Ar tu gali nugalėti kitų nuomones, ir tiesiog būti nuoširdus. Na whatever, atsiprašau tų kurie nemokat angliškai, kolkas tiek.
Jei norite klausti, atsakysiu. Bet vistiek, visada yra jaučiamas žmogus, kada jis nori sužinoti, ir kai tai yra tik bananusis.. banalusis (t.y.) jo protas. :) Kai tik protu norite sužinoti, tai jūsų sieloje vistiek yra stabdis, surudyjęs mechanizmas. Jei nejaučiat vedimo iš vidaus, tai nesivarginkit. Bye *hugs & kisses* ;)*
Vaidas
2007-09-23 12:11:31
Komentarai
Vaidai, tai tarsi ar isliejimas?piktas
2007-09-27 15:26:40
Kristus nurode tik 2 sakramentus:krikstas ir atminimo vakariene,sake tai darykite mano atminimui.Ir kas itikes ir krikstisis bus isgelbetas.O jei daugeliui sie zodziai nieko nereiskia,vadinasi jus tarsi save laikote auksciau uz Dieva ir nenorite paklusti Jezaus tiesai.Nelaikykite saves lygiu Dievui.
nusidejelis
2007-09-27 12:45:23
Violeta, saulutė mūsų,
tavo išgyvenimai prisilietus prie krikščionybės veikiausiai byloja apie vieną tikrą dalyką - tavęs nepašaukė Šventoji Dvasia. Visuomet buvo ir bus žmonių, kuriems krikštas atrodo nenatūralus dalykas, nereikalingas ir absurdiškas. Na, kaip man, tarkime - boksas. Na, nejaučiu jam jokių simpatijų, ir bala nematė, juk turiu ir be jo kuo užsiimti. Tai gal ir tu, miela paukštyt, negaišk laiko dalykams, kurių negali suprasti iš principo, prisilietimas prie kurių tau kelia neigiamas emocijas, besiliejančias per tavo jautrios širdelės kraštus ir tulžimi varvančias į forumą.
Juk jeigu tau sutrukdė pasikrykštyti "neartimi žmonės", tikrai nebuvai pasiruošusi įžengti į krikščionišką bendruomenę. Ir jeigu tau Popiežiaus rankos mostelėjimas nesuteikė magiško palengvėjimo, tai vien tavo tikėjimas tuo atitolina tave nuo bažnyčios. Juk Popiežius ne magas. Ir ne Kristus.
Rašai "Nė vieno žmogaus likimo krikštas nepakeičia. Tai yra tik gražus simbolis. Tai yra tik dar vienas ritualas. Tai yra nieko nereiškiantis išorinis veiksmas." Ir kaip besipriešintų mano vidus (nes man tai nebuvo vien ritualas), turiu pripažinti, kad tavo atvėju taip ir yra - su tokiu nusiteikimu vargu ar pasiduosi Šventosios Dvasios veikimui, nes tavo atkaklus priešinimasis Jai paliks tave ten, kur pati nori būti - už Šventosios Bažnyčios ribu. "Outside". Ten, kur žydi "energetinės rožės", pulkais veisiasi "Minčių derintojai", atsidaro ir užsidaro "čakros", "Šambalos Machatmai" laimina gimti iš jų dievų dvasios.
Ir aš nesiimu spręsti ar tai gerai ar blogai, aš to nežinau. Žinau, kad kiekvienas esame atsakingi už savo pasirinkimus asmeniškai. O įkalbinėti ar atkalbinėti tapti krikščionimi ar urantu - kvailas užsiėmimas. Meskime jį, kiekvienas darykime tai, kam esame pašaukti.
Geros kloties, džiaugsmo ir laimės!
Aidas
2007-09-27 11:27:27
Su ateistais nėra ko ginčytis. Mes ir nežinome jokio Jėzaus, ir išsigelbėjimas mums nereikalingas. Mirei, mėsa - į žemę. Ir VISKAS.
Plunksnai
2007-09-27 10:57:34
Vava, visoki tik save mylintys ir atranda sau pasiteisinti įvairias Biblijas ir pan.Juk be Biblijos ir tu nežinojai apie jokį Jėzų ar išsigelbėjimą ir net nenumanei,kad toks "gali būti".Tuo labiau jausti jo negalėjai.
plunksna
2007-09-27 09:16:58
Vava, visoki tik save mylintys ir atranda sau pasiteisinti įvairias Biblijas ir pan.Juk be Biblijos ir tu nežinojai apie jokį Jėzų ar išsigelbėjimą ir net nenumanei,kad toks "gali būti".Tuo labiau jausti jo negalėjai.
plunksna
2007-09-27 09:16:54
Manau, daug didesnė žmonių dalis, eina į bažnyčią vien dėl to, kad įtiktų Dievui, nes, jeigu šito nedarys, tai Dievas nubaus. Toks jų- supratimas, kurį suformuoja Naujasis Testamentas. Ir tai nestebina, nes žmonės tikėdami, kad viskas kas parašyta NT, yra Dievo Žodis, tiki ir tais pagąsdinimais, tiki Dievo bausmėmis. Tiki tikintieji, tiki kunigai. Bet Jėzaus mums atnešta geroji naujiena byloja ne apie piktą ir kerštingą Dievą, o apie tai, kad Dievas yra mūsų visų Tėvas, mylintis Tėvas, o mes visi tarpusavy visoje kūrinijoje esame dvasiniai broliai ir sesės, nors kunigai nuolat kartoja, kad broliai ir sesės yra tik tie, kurie priklauso kokiai nors religinei bendruomenei. Nejaugi taip sunku suvokti, kad Dievas yra mylintis Tėvas? Mylintis! O mylintis Tėvas niekada nemurkdo savo vaikų į ugnies ežerą vien už tai, kad jie yra potencialiai blogi dėl savo gyvulinės kilmės savybių, bet tai yra laikina būsena, nes Tėvas kiekvienam suteikia galimybę dvasiškai vystytis ir augti, ir tapti net ir tokia tobula dvasine asmenybe. Tam mums ir duota laisva valia, kad galėtume pasirinkti. Laisva valia yra laisva valia. Net ir pats Tėvas niekada jos nepažeidžia.
O, manau taip, nes matau, kad paprastom dienom į mišias susirenka labai jau mažai tikinčiųjų. Tik per žymiausias religines šventes bažnyčios būna perpildytos, nes daug kas galvoja, kad į šventines mišias reikia būtinai nueiti, nes jos yra labai svarbios ir reikšmingos žmogui, jos yra kaip Dievo palaiminimas. Ir tuo pačiu tokie masiniai suėjimai yra kaip atnaša Dievui, kaip noras įtikti.
Ir aš eidavau, bet retai, į velykines mišias, ar į kalėdines mišias, nors nebuvau tikinti. Dariau taip, kaip ir kiti. Galvojau, taip kaip ir kiti.
Atsimenu, kai popiežius atvažiavo į Vilnių, aš kaip ir visi kiti stovėjau gatvėje ir laukiau. Ir sulaukiau. Popiežius, važiuodamas gatve, stovėjo atviroje mašinoje ir, iškėlęs ranką, visus mus laimino.“ O, mane palaimino pats popiežius!“- džiaugiausi aš, nes tikėjausi nuostabių permainų, bet jokių permainų nebuvo.
O, gal, galvojau, man nesiseka todėl, kaip daug kas kalbėjo ir kalba iki šiol, kad buvau nekrikštyta? Tad, nusprendžiau ištaisyti tėvų padarytą man žalą ir pasikrikštyti, tarytum, tas krikštas būtų mano duoklė Dievui su motyvu, kad tik man būtų geriau. Nuėjau pas kunigą Vasiliauską, jis davė man išmokti Katekizmą, ir pasakė kada ateiti į pirmą pamoką, bet tądien iškart po pamokos prasidėjo krikštynos. Pasirodo, tik aš nebuvau tam pasiruošusi, neturėjau krikšto tėvų. Kunigas Vasiliauskas pasiūlė pasirinkti į krikšto tėvus ką nors iš ten esančių, bet aš atsisakiau:-„ Ne, nenoriu taip. Tai yra tokia iškilminga ir svarbi diena, ir aš noriu, kad šalia manęs tą dieną būtų man artimi žmonės.“ Taip ir likau nepakrikštyta, nes labai greitai po šio įvykio buvau atvesta į paskaitą, kur pirmą kartą išgirdau apie Urantijos Knygą.
Nė vieno žmogaus likimo krikštas nepakeičia. Tai yra tik gražus simbolis. Tai yra tik dar vienas ritualas. Tai yra nieko nereiškiantis išorinis veiksmas. Bet yra vidinis krikštas, kai nuo noro įtikti pereini į Dievo pažinimą, ir toks krikštas keičia visą tolimesnį žmogaus likimą.
Tėvui visiškai nereikia mūsų tuščių pastangų jam įtikti, kad būtų malonesnis mums. Jis visada yra visos kūrinijos centre, ir visada yra pastovus, ir visada vienodai skleidžia savuosius meilės virpesius kiekvienam: ir teisiam, ir neteisiam. Tėvui reikia mūsų meilės ir abipusio dvasinio ryšio. Tėvas nori, kad pažintume jį, ir pamiltume, ir vien tik iš meilės jam norėtume tapti panašiais į jį, net ir tokiais tobulais koks yra Jis, kad norėtume sugrįžti pas jį namo, įveikę visas kliūtis- patyrimus, tame dvasinio augimo kelyje, Šviesos ir Tiesos kelyje.
Yra tik vienas vienintelis būdas pažinti Dievą Tėvą, tai- per savo vidų, kai atrandi Tėvą savyje per jo Dvasią, Minties Derintoją, kuris savo charakterio savybėmis yra toks pat kaip Tėvas. Tai per juos, Minties Derintojus, kurie yra su mumis ir mumyse nuo vaikystės (6m.) turime galimybę pažinti absoliučiai harmoningą, nuostabiai gražią, begaliniai tobulą asmenybę. Pažinti Tėvą per tuos viduje vykstančius pokyčius, kai pabunda siela, kai matai kaip tavyje auga meilė Tėvui, kaip auga meilė tiems, į kuriuos tu žiūrėjai, kaip į svetimus, tu matai su kokia meile tu žiūri į gamtą, ir, į kiekvieną net ir mažiausią vabalėlį, gyvenantį tame didžiuliame žaliame name. Meilė ir ramybė tavyje, ir noras daryti gera bet kuriam sutiktam, jeigu tik prireiks tavo pagalbos. Būti teisingu ir gailestingu, tarnauti tau per tarnystę kitiems, vykdyt tavo valią, vis daugiau pasisemti tavosios išminties, pažinti Tiesą, gyventi vadovaujantis vieninteliu įstatymu, kuris galioja visoje kūrinijoje, Meilės įstatymu, visa tai yra Tėvo pažinimo pati gražiausia pasekmė. Meilė, Tiesa, Gailestingumas, Gėris ir Grožis- toks yra Tėvas. O dar praplėtus kiekvieną aspektą, Tėvas mūsų pažinime atsiskleistų vis daugiau ir daugiau., ir jo asmenybės trauka pasireikštų, kaip galinga jėga traukianti į save, o mintys ką čia reiktų daryti, kad patiktum ir įtiktum Dievui, net nekyla. Bet, kad būtų taip, nepamirškim, kad Tėvas, Valios Absoliutas padovanoja kiekvienam savo tvariniui laisvą valią pasirinkti.
Su meile
Violeta(Vilnius)
2007-09-26 20:07:39
Violeta, o kaip tu supranti, kodėl čia įtikimas ar patikimas Dievui yra priešpastatomas pažinimui? Ar tai priešingi dalykai?
Jonas
2007-09-26 22:10:24
Jonui.
Sutinku, kad labiausiai patinkanti, mylimiausia Toma gali iškrėsti kokią nors kvailystę (jo akimis), prieš tai nepagalvojusi, ar mylimajam tai patiks.
Įsimylėjusi Toma
2007-09-25 11:34:43
Vava, visoki nekrikštai ir atranda sau pasiteisinti įvairias UK ir pan. Juk be Algimanto ir UK tu apie jokį minties derintoją nežinojai ir net nenumanei, kad toks "gali būti". Tuo labiau, jausti jo negalėjai. O gal jautei, tai dabar galėtum papasakoti - atvirkštine data visi ir ženklus įvairius ima prisiminti, ypač stebuklingus perspėjimus. Būtų įdomu, jeigu pasidalintum. Labanaktis visiems. Gerų sapnų, minkštų blusų.
Violetai
2007-09-27 00:00:28
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]