Forumas: temos peržiūra
Kas yra Apvaizda? Kaip ji pasireiškia kūrinijoje?
Dažnai žmogus pasako, kad pati Dievo Apvaizda jam padėjo, kada jau buvo visi kiti žmonės nuo jo nusigręžę ir palikę likimo valiai.
Dėl to žmogus iš tikrųjų pripažįsta aukšesniųjų jėgų įsikišimą, kai kitaip jis nebegali paaiškinti jam suteiktos pagalbos. Tik jis Apvaizdą laiko kažkokia abstrakcija, tarsi ji yra tik kažkokia idėja, idėja be realių ir gyvų būtybių pagalbos, be konkrečių dvasių veikimo šitoje žmogui sudėtingoje situacijoje.
Kaip gi tokią abstrakčią idėja pripildyti gyvu turiniu, kad patys galėtumėte pradėti vis labiau suvokti, ir net pajausti jos veikimą?
Urantijos Knygos apreiškimas yra visas paskirtas Tėvo Apvaizdos atskleidimui, nors konkrečiai pačiai Apvaizdai tiesiogiai yra paskirta vos kelios vietos tarp 2097 jos puslapių.
Tačiau jau pačioje Apreiškimo pradžioje žmonijai yra pateikiama tokia mintis:
“ Per amžius Urantijos gyventojai klaidingai suprato Dievo apvaizdą. Dieviškojo pasireiškimo darbų apvaizda jūsų pasaulyje yra, bet ji nėra tokia vaikiška, savavališka, ir materiali tarnystė, kokia esant ją suvokė daug mirtingųjų. Dievo apvaizdą sudaro suvienyta veikla dangiškųjų ir dieviškųjų dvasių, kurios, sutinkamai su kosminiu įstatymu, be perstojo dirba Dievo garbei ir jo visatos vaikų dvasinio vystymosi labui.” (0054-04)
Šita nedidelė pastraipa taip daug paaškina, tik mokėkite pamatyti, kas joje yra atskleidžiama.
Iki šiol žmonija nesuvokė,kas gi yra Apvaizda, nes jai niekas nepaaiškino iki Urantijos Knygos pasirodymo 1955 metais anglų kalba.
Dėl to žmogus galėjo bet ką vadinti Apvaizdos veikimu, kas tik žmogui buvo nesuvokiama ir nematoma, kada kas nors atsitikdavo neįprasta. Tuo tarpu Apvaizda yra visa dvasių, sielų, ir tarpinių būtybių veikla siekiant VISOS kūrinijos šviesinimo ir laikantis Tėvo meilės vienintelio įstatymo visoje kūrinijoje ir laisva valia.
Tai reiškia, kad VISOS DVASIOS, VISOS SIELOS, VISOS TARPINĖS BŪTYBĖS, IR NET MIRTINGIEJI, ATSIDUODANTYS TĖVO VALIOS VYKDYMUI SAVO KONKREČIAIS ŽINGSNIAIS IR VEIKSMAIS IR SUDARO TĖVO APVAIZDOS PASIREIŠKIMĄ VISOJE KŪRINIJOJE. Tam jas stimuliuoja, skatina, ir veda TĖVO MEILĖ, JAUČIAMA JŲ VIDUJE.
TIK MEILĖ GALI VYSTYTI Į PRIEKĮ VISĄ KŪRINIJĄ. Ir būtent Tėvo meilė ir yra Apvaizdos pasireiškimo VARIKLIS, KURIS YRA AMŽINAS, NIEKADA NESUSTOJANTIS IR NEIŠSIEIKVOJANTIS, NES VISĄ LAIKĄ PASIPILDO VIS NAUJAIS IR NAUJAIS TĖVO MEILĖS VIRPESIAIS.
Štai kodėl kūrinijoje Apvaizdos pasireiškimas nėra nei ATSITIKTINIS, nei SAVAVALIŠKAS, nes ji veikia tik remdamasi Tėvo meile ir valia. Būtent dėl to ir pagalba mirtingiesiems yra suteikiama LABAI TIKSLINGAI, KAD TAI TURĖTŲ POVEIKIO VISUMOS LABUI. Aišku, tai gali turėti poveikio ir konkretiems individams, tačiau Apvaizda veikia VISUMOS LABUI, bet jos poveikį patiria ir INDIVIDAS.
Štai dėl ko turite suvokti, kad atsiduodami Tėvo valios vykdymui, jūs ir sulaukiate Apvaizdos paramos, nes toks yra kosminis Apvaizdos veikimas net ir kiekvieno individo gyvenime. Ir tai yra jūsų kelias į savo asmeninę pergalę VISUMOS LABUI. Per visą AMŽINYBĘ. Asmeninis PATYRIMO kelias Tėvo milžiniškoje ir vis augančioje KŪRINIJOJE IR ŠEIMOJE.
Dėl to ir Urantijos Knygos apreiškime pateikiamas klausimas ir paaiškinimai yra tokie akivaizdūs, kad NUO ŠIOL kitaip ir jų suprasti NEĮMANOMA, kaip tik mūsų pačių KOSMINĖS ĮŽVALGOS plėtimą irgi VISUMOS LABUI. Mes turime žvelgti ASMENIŠKAI, PATIRTI ASMENIŠKAI, BET VEIKTI VISUMAI, TARNAUTI VISUMAI.
Ir būtent šitos citatos iš Urantijos Knygos padės praplėsti KIEKVIENO požiūrį į APVAIZDĄ:
“ Argi savo sampratos apie Dievo bendravimą su žmogumi jūs negalite išvystyti iki tokio lygio, kad suvoktumėte, jog visatos šūkis yra pažanga? Per ilgus amžius žmogiškoji rasė kovojo, kad pasiektų savo dabartinę padėtį. Per visus šituos tūkstantmečius Apvaizda rengė pažangios evoliucijos planą. Tikrovėje šios abi mintys neprieštarauja viena kitai, jos priešpastatomos tiktai žmogaus klaidingose sampratose. Dieviškoji apvaizda niekada netampa opozicija tikrai žmogiškajai pažangai, tiek žemiškai, tiek dvasinei. Apvaizda visada yra suderinta su nesikeičiančia ir tobula aukščiausiojo Įstatymų Tvėrėjo prigimtimi.” (0054-05)
“ Apvaizda nereiškia, jog Dievas nusprendė viską už mus ir iš anksto. Dievas per daug mus myli, kad elgtųsi šitaip, nes tai niekuo nesiskirtų nuo kosminės tironijos. Žmogus tikrai turi santykines pasirinkimo galias. Dieviškoji meilė taip pat nėra toji trumparegiška aistra, kuri žmonių vaikus lepintų ir gadintų.” (1304-
“ Dievas myli kiekvieną tvarinį kaip vaiką, ir toji meilė iškyla virš kiekvieno tvarinio per visą laiką ir amžinybę. Apvaizda veikia visumos požiūriu
[1305]▼
ir turi reikalo su bet kokio tvarinio veikimu tiek, kiek toks veikimas yra susijęs su visuma. Apvaizdos įsikišimas bet kokios būtybės požiūriu reiškia tos būtybės veikimo svarbą, kiek tai yra susiję su kokios nors visumos evoliuciniu augimu; tokia visuma gali būti rasės visuma, nacijos visuma, planetos visuma, ir net aukštesnė visuma. Būtent tvarinio veikimo svarba ir yra apvaizdos įsikišimo priežastis, o ne tvarinio kaip asmens svarba.
“ Nežiūrint šito, Tėvas kaip asmuo bet kuriuo metu savo tėviška ranka gali pakeisti kosminių įvykių tėkmę visiškai sutinkamai su Dievo valia ir harmonijoje su Dievo išmintimi ir kaip tą motyvuoja Dievo meilė.
” Kai kurios stebinančiai atsitiktinės sąlygos kartais vyraujančios evoliuciniuose pasauliuose gali būti dėl palaipsniui atsirandančio Aukščiausiojo buvimo, jo veiklos būsimosiose visatose išankstinis ženklas. Didžiausioji dalis to, ką mirtingasis pavadintų apvaizda, nėra apvaizda; jo samprotavimams apie tokius dalykus labai trukdo tai, kad jam stinga gyvenimo aplinkybių tikrųjų prasmių giluminės įžvalgos. Didelė dalis to, ką mirtingasis pavadintų sėkme, iš tiesų galėtų būti nesėkmė; nusišypsojusi sėkmė, kuri padovanoja neužtarnautą poilsį ir nepelnytą turtą, gali būti didžiausia žmogiškoji nelaimė; kaprizingos dalios akivaizdus žiaurumas, kuris nelaimėmis prislegia kokį nors kenčiantį mirtingąjį, tikrovėje gali būti toji grūdinanti ugnis, kuri nesubrendusios asmenybės minkštą geležį paverčia užgrūdintu tikrojo charakterio plienu.
” Besivystančiose visatose yra apvaizda, ir tvariniai ją gali atrasti tiesiog tokiu laipsniu, kokiu laipsniu jie yra pasiekę sugebėjimą suvokti besivystančių visatų tikslą.
” Tėvo meilė veikia tiesiogiai individo širdyje, nepriklausomai nuo visų kitų individų veiksmų ar reakcijų; ryšys yra asmeninis – žmogus ir Dievas. Dievybės (Visagalio Aukščiausiojo ir Rojaus Trejybės) neasmeninis buvimas rodo požiūrį į visumą, ne į dalį. Aukštybės virškontrolės apvaizda tampa vis didesniu laipsniu akivaizdi, kada visatos dalys viena po kitos vis labiau žengia į priekį, siekdamos ribinių likimų. Sistemoms, žvaigždynams, visatoms, ir supervisatoms įsitvirtinant šviesoje ir gyvenime, Aukščiausiasis vis daugiau iškyla kaip prasmingas sujungėjas, tarpusavyje sujungiantis visa tai, kas vyksta, tuo tarpu Galutinysis palaipsniui iškyla kaip visų daiktų transcendentinis suvienytojas.
[1306]▼
“ Evoliucinio pasaulio pirminėse pakopose dažnai atrodo, jog materialios kategorijos natūralūs atsitikimai ir žmogiškųjų būtybių asmeniniai troškimai yra antagonistiniai. Didelę dalį to, kas vyksta besivystančiame pasaulyje, mirtingajam gana sunku suprasti – gamtos dėsnis taip dažnai yra akivaizdžiai žiaurus, beširdis, ir abejingas viskam, kas, žmogaus supratimu, yra teisinga, gražu, ir gera. Bet žmonijai žengiant į priekį planetinio vystymosi sferoje, mes matome, jog šitą požiūrį keičia tokie faktoriai:
“ 1. Žmogaus augantis skvarbumas – jo didėjantis supratimas apie tą pasaulį, kuriame jis gyvena; jo išplėstas sugebėjimas suvokti materialius laiko faktus, prasmingas minties idėjas, ir vertingus dvasinės įžvalgos idealus. Tol, kol žmonės vertina tiktai fizinės prigimties daiktų matu, tol jie niekada negali tikėtis surasti vienybę laike ir erdvėje.
“ 2. Žmogaus didėjanti kontrolė – palaipsnis kaupimas žinių apie materialiojo pasaulio dėsnius, apie dvasinės egzistencijos tikslus, ir apie šitų dviejų realybių filosofinio koordinavimo galimybes. Žmogus, laukinis, buvo bejėgis prieš aršų gamtos jėgų puolimą, vergavo savo paties vidinių baimių žiauriam šeimininkavimui. Pusiau civilizuotas žmogus pradeda atrakinti gamtos sferų paslapčių sandėlį, ir jo mokslas lėtai, bet veiksmingai jo prietarus naikina, tuo pačiu metu suteikdamas naują ir išplėstą faktinį pagrindą tam, kad būtų suvokiamos filosofijos prasmės ir tikrojo dvasinio patyrimo vertybės. Žmogus, civilizuotas, kada nors santykinai įvaldys savo planetos fizines jėgas; Dievo meilė jo širdyje bus efektyviai paskleidžiama kaip meilė savo bičiuliams žmonėms, tuo tarpu žmogiškosios egzistencijos vertybės artės prie mirtingojo potencialo ribų.
“ 3. Žmogaus integracija visatoje – žmogiškosios įžvalgos padidėjimas plius žmogiškojo patirtinio pasiekimo padidėjimas priartina jį prie harmonijos su Aukštybės – Rojaus Trejybės ir Aukščiausiosios Būtybės – suvienijančiais buvimais. Ir būtent tai sukuria Aukštybės suverenumą tuose pasauliuose, kurie seniai yra įsitvirtinę šviesoje ir gyvenime. Tokios išsivysčiusios planetos iš tikrųjų yra harmonijos poemos, pasiekto gėrio grožio paveikslai, įgyvendinti laikantis kosminės tiesos. Ir jeigu tokie dalykai gali vykti planetoje, tai tuomet net didingesni dalykai gali vykti sistemoje ir didžiosios visatos didesniuose vienetuose, kada jie taip pat pasiekia nusistovėjusią būseną, kuri pažymi ribinio augimo potencialų išnaudojimą.
“ Tokios išsivysčiusios kategorijos planetoje apvaizda yra tapusi aktualybe, gyvenimo aplinkybės yra tarpusavyje susietos, bet taip yra ne tiktai dėl to, jog žmogus ėmė įveikti savo pasaulio materialias problemas; taip yra ir dėl to, kad jis pradėjo gyventi pagal visatų vystymosi kryptį; jis eina Aukštybės keliu į Visuotinio Tėvo pasiekimą.
“ Dievo karalystė yra žmonių širdyse, ir kada šitoji karalystė pasaulyje tampa reali kiekvieno individo širdyje, tada Dievo valdymas toje planetoje yra tapęs realus; o tai ir yra Aukščiausiosios Būtybės pasiektas suverenumas.
“ Tam, kad apvaizda būtų realizuota laike, žmogus turi įvykdyti tobulumo pasiekimo užduotį. Bet žmogus net ir dabar iš anksto gali pasimėgauti šitos apvaizdos amžinybės prasmėmis, kada jis apmąsto visatos faktą, jog visi dalykai, nesvarbu, ar jie būtų geri ar blogi, veikia drauge tam, kad vystytų Dievą pažįstančius mirtinguosius jiems ieškant visų Tėvo.
“ Apvaizda tampa vis didesniu laipsniu pastebima, kada žmonės stiebiasi į viršų nuo to, kas yra materialu, į tai, kas yra dvasiška. Užbaigtos dvasinės įžvalgos pasiekimas įgalina
[1307]▼
kylančiąją asmenybę pastebėti harmoniją ten, kur anksčiau buvo chaosas. Net ir morontijos mota reiškia tikrąjį vystymąsi šita kryptimi.
“ Kada žmonės meldžiasi, kad į gyvenimo aplinkybes įsikištų apvaizda, tada dažnai atsakas į jų maldas yra jų pačių pasikeitęs požiūris į gyvenimą. Bet apvaizda nėra kaprizinga, taip pat ji nėra nei fantastinė, nei magiška. Ji yra ribinių visatų galingo valdovo lėtas ir tvirtas iškilimas, kurio didingą buvimą besivystantys tvariniai kartas nuo karto pastebi, kada visatose jie žengia į priekį. Apvaizda yra erdvės galaktikų ir laiko asmenybių užtikrintas ir tvirtas žengimas į amžinybės tikslus, iš pradžių Aukščiausiajame, tada Galutiniajame, ir galbūt Absoliute. Ir mes manome, jog begalybėje yra ta pati apvaizda, ir tai yra Rojaus Trejybės, šitaip motyvuojančios visatų gausybės panoramą, valia, veiksmai, tikslas.
[Parengė Galingasis Žinianešys, laikinai gyvenantis Urantijoje.]"
***
Ir kuo greičiau jūs atrasite Tėvą savyje, tuo greičiau ir realiau imsite jausti Apvaizdos pasireiškimą ir savo aplinkoje. Kasdienybėje. Dar daugiau. Ir patys tapsite aktyvia Apvaizdos dalimi nešdami Tėvo meilę ir šviesą šalia esantiems net ir taip, kaip Apvaizda rūpindamasi VISUMOS PAŽANGA TUO PAČIU PASIRŪPINA IR TUO, JOG INDIVIDAS EIDAMAS TĖVO MEILĖS IR ŠVIESOS KELIU IRGI PAJAUSTŲ JOS RŪPINIMASI JUO PAČIU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-10-03 21:16:26
Komentarai
Dar kartą noriu jūsų atkreipti dėmesį į kai kurias mintis, kad jos padėtų jums suvokti APVAIZDĄ GERIAU, nes KAI KURIE iš jūsų nesuvokiate skirtumo tarp ROJAUS TREJYBĖS-DIEVO ir DIEVO APVAIZDOS, IR KAM JI SUTEIKIA PAGALBĄ.Viskas, visa KŪRINIJA, KIEK BESIPLĖSTŲ, sutelpa į ROJAUS TRJEYBĖS DELNĄ IR VEIKIMĄ JAME. Ir Rojaus Trejybė veikia visumai ir myli visus ir kiekvieną kaip asmenybę, nekreipdama DĖMESIO KĄ TOJI ASMNEYBĖ DARO, MYLI VISUS VIENODAI. Tačiau veiksmus Ji vertina tik pagal MOTYVUS IR TŲ VEIKSMŲ SVARBĄ VISUMAI. BET DIEVAS NĖRA DIEVO APVAIZDA. DIEVAS YRA DIEVAS TRIJUOSE ASMENYSE. Ir štai DIEVAS - ROJAUS TRJEYBĖ - TURI SAVO PAGALBINIINKUS, kurie ir yra DIEVO APVAIZDA.
Tačiau DIEVAS - Rojaus Trejybė - ir DIEVO APVAIZDA yra DU SKIRTINGI DALYKAI.
Štai kodėl ir atėjo laikas pažvelgti GILIAU Į KŪRĖJO VEIKIMĄ SAVO KŪRINIJOS ŠEIMOJE, KO DAR NEŽINOTE, kad suvoktumėte, jog DIEVUI, TIESIOGIAI, NĖRA KĄ VEIKTI TOKIOJE ŽEMOJE SFEROJE KAIP VIETINĖS VISATOS, jau nekalbu apie Vietinių Visatų dar žemesnius darinius - Žvaigždynus ir Vietines Sistemas ir jose esančias žmonėmis apgyvendintas planetas. Todėl jūs tik iš nežinojimo painiojate Dievą su Dievo Apvaizdos veikimu. DIEVAS NIEKADA NEGALI SUKLYSTI, TUO TARPU DIEVO APVAIZDĄ SUDARO DIEVO PAGALBIBIBKAI IR JIE YRA A,MSNYBĖS, TYURINČIOS LAISVĄ VALIĄ, IR TURINČIOS ĮVAIRŲ PATYRIMĄ IR PASIRENGIMĄ, TODĖL JOS GALI KLYSTI, IR, KAI KURIOS IŠ JŲ IR KLYSTA, NES NĖRA, KAI KURIOS IŠ JŲ, TOBULOS, NORS MUMS JŲ PATYRIMO IR KŪRINIJOS PAŽINIMO LYGIS YRA PAKANKMAI AUKŠTAS, KAD MUSM GALI SUTIEKTI IR SUTIEKIA PAGALBĄ, KADA MŪSŲ VEIKSMAI YRA NUKREIPTI VISUMOS LABUI, VISŲ ŠVIESĖJIMO IR PAŽANGOS LABUI.
ROJAUS TREJYBĖ MUS TIESIOGIAI VEIKIA PER TĖVO DVASIĄ - MINTIES DERINTOJĄ. Tačiau Minites Derintojas NĖRA ASMENYBĖ, nes jis yra ikiasmenis, ir asmenybę gaus iš mūsų, kada susilies su mūsų morontiniu protu. O šitą galime padaryti net mums dar esant žmogiškajame materialiame kūne. Tačiau tokį lygį šitame pasaulyje tegali pasiekti tik atskiri individai, tuo tarpu kiti tą padarys tik po prisikėlimo morontiniu sielos pavidalu. Taip pat mus veikiančios Sūnaus Kūrėjo Tiesos Dvasia ir Vietinės Visatos Motinos Dvasios Šventoji Dvasia nėra asmenybės, nors jos taip pat turi tam tikrą sąsają, per dvi asmenybes - Sūnų Kūrėją ir Vietinės Visatos Motiną Dvasią - su Rojaus Trejybe.
Tuo tarpu "Dievo apvaizdą sudaro suvienyta veikla dangiškųjų ir dieviškųjų dvasių, kurios, sutinkamai su kosminiu įstatymu, be perstojo dirba Dievo garbei ir jo visatos vaikų dvasinio vystymosi labui.”
Šis nuostabus Rojaus Trejybės dvasinis personalas dirba mūsų labui, kad mes DVASINGĖTUME IR ŠVIESĖTUME VISUMOS LABUI.
Kada aš sakau, jod tai Rojaus Trejybės personalas, tai neturiu minty TIESIOGIAI, KAD JIS VISAS ATSTOVAUJA ROJAUS TREJYBEI, NE, NES JIS YRA VIETINĖS VISATOS SUTVĖRĖJŲ IR VALDOVŲ DISPOZICIJOJE IR ŠITŲ DVASIŲ, DAUGUMOS, KILMĖ IR VIETINĖJE VISATOJE, NE ROJUJE. Aš sakau apie atstovavimą Rojaus Trejybei tik dėl to, kad jūsų minčių nesupainiočiau įvairiais dvasių statusais, kadangi jūs dar daug ko nežinote, kol nuosekliai nestudijuojate Urantijos Knygos. Dėl to aš pavartoju tokį bendrą jums suprantamą sąvoką, kurią vėliau mes ne tik tiksllinsime, bet ir išskleisime kaip vėduoklę, kad pamatytumėte Dievo Apvaizdos veikimą skirtinguose lygiuose.
Atkreipkite dėmesį į citatos šitą vietą, jog Apvaizda nuolat dirba "visatos vaikų DVASINIO vystymosi labui." Ne MORALINIO, ne ETINIO vystymosi, bet DVASINIO vystymosi labui. TODĖL KADA JŪS SURENKATE SU VAIKAIS ŠIUKŠLES, TAI NEJAUGI ESATE TOKIE BEJĖGIA, KAD JUMS DAR REIKIA DIEVO APVAIZDOS PAGALBOS? Šį valymo darbą atlieka jūsų atsivėrusi siela savo laisva valia ir iš meilės. Todėl čia jums Dievo Apvaizdos pagalbos nereikia. Tačiau jeigu jūs sumanysite tuos pačius vaikučius dar apšveisti DVASIŠKAI, ŠĮ VALYMO DASRBĄ SUSIETI SU ROJAUS TĖVU, SU ROJAUS TREJYBE, SU KŪRINIJA, SU JOJE ESANČIA TOKIA ĮVAIRIARŪŠE GYVYBE IR JOS ĮVAIRIŲ FORMŲ TARPUSAVIO BENDRADARBIAVIMU, ŠTAI TADA TOKS DVASINIS ŠVIESOS SKLEIDIMO PROCESAS JUMS IR BUS PER SUNKUS, IR TADA JUMS Į PAGALBA BUS DUOTA DIEVO PAVAIZDOS VEIKLA, KURI PADĖS, TUO NEABEJOKITE, LABAI AKIVAIZDŽIAI PATIRIT IR PATIVIRTINTI JŪSŲ SAKOMUS DVASINĖS ŠIVEOS ŽODŽIUS, KURIE NE TIK STIPRINS VAIKŲ TEISINGĄ SUPRATIMĄ APIE TĖVĄ IR ROJAUS TRJEYBĘ, BET IR BUS GALIMYBĖ DAUG KĄ PAMATYTI IR MATERIALIOMIS AKIMIS, KO JIE PANEIGTI NEGALĖS NIEKAIP, NORS JŲ PROTAS IR NESUPRAS TO, KĄ MATO. O žinodami APvaizdos veikimą jūs ir galėsite jiems paaiškinti, kad nelaikytu to, KĄ GALĖS MATYTI JŲ AKYS, STEBUKLU.
ŠTAI DAR KITA CITATA:
"Dieviškoji apvaizda niekada netampa opozicija tikrai žmogiškajai pažangai, tiek žemiškai, tiek dvasinei. Apvaizda visada yra suderinta su nesikeičiančia ir tobula aukščiausiojo Įstatymų Tvėrėjo prigimtimi.” (0054-05)
URANTIJOS KNYGOJE SVARBUS YRA KIEKVIENAS ŽODIS. Būtent dėl to daugelis ją, kur ne kur pavartę, klaidingai suvokia, nes nėra įpratintas gyvulinis protas MĄSTYTI, ir matyti žodžių GILUMINES PRASMES. O tai reiškia net tik tiesiog "praryti" pačius žodžius ir juos suprasti tik pagal žodyno pateikiams paviršines žodžių reikšmes, ką reiškia tie perskaitomi sakiniai. Urantjios Knygą reikia skaityti ne žodžiais-sakiniais, bet žodžiais-giluminėmis mintimis. Ką tai reiškia? Vėl paimkime pastarosios citatos pirmąjį sakinį: "Dieviškoji apvaizda niekada netampa opozicija tikrai žmogiškajai pažangai, tiek žemiškai, tiek dvasinei." Apvaizda netampa OPZICIJA tik TIKRAI pažangai. Atrodytų, pažanga yra VIENA. Iš tikrųjų ji yra VIENA. Tačiau jos samprata yra tiek iškraipyta, kad daug kas, kas nėra pažanga iš viso, žmonių yra pateikiama kaip pažanga, ir net žinomų žmonių - mokslininkų, politikų, daktarų ir pan. Todėl klaidingos pažangos interpretacijos, kaip nuolat kartojant, jog KONKURENCIJA VISOS SFEROSE YRA PAŽANGOS VARIKLIS neturi nieko bendro su PAŽANGA. Būtent todėl Urantijos Dokumentų autoriai ir pavartoja tokius ištiesinančius žodžius, kad skaitydakmi atskirtumėte, jog pažanga ir yra viena, bet dabar ją apibūdinti, kol žmonės pakankamai prašviesės, reikalingas žodis TIKROJI, kaip priešpastatymas sukriavintai ir netikrai pažangai, nors žmonių irgi vadinamai tuo pačiu pažangos žodžiu. Ir tai tik vieno pavartoto, atrodytų niekuo neisšiskiriančio žodelio, dėl kurio pavartojimo tikrai retas skaitytojas iš viso susimąstė, giluminė prasmė, glūdinti giluminėje analizėje.
Štai dėl ko Jonas ar Povilas savo išvedžiojimais stoja piestu prieš TIKRĄJĄ DVASINĘ LAISVĘ IR TIKRĄJĄ ŠVIESĄ SU ROJAUS TREJYBE-TĖVU, ESANČIU IR JŲ VIDUJE, nors jie irgi mano, kad eina PAŽANGOS KELIU. Tačiau būtent sukreivintos pažangos ir tokios pažangos, kuri nėra tikroji, ir kuriai OPOZICIJOJE YRA VISA DIEVIŠKOJI APVAIZDA.
"Apvaizda veikia visumos požiūriu ir turi reikalo su bet kokio tvarinio veikimu tiek, kiek toks veikimas yra susijęs su visuma. Apvaizdos įsikišimas bet kokios būtybės požiūriu reiškia tos būtybės veikimo svarbą, kiek tai yra susiję su kokios nors visumos evoliuciniu augimu; tokia visuma gali būti rasės visuma, nacijos visuma, planetos visuma, ir net aukštesnė visuma."
Štai ir susimąstykie, KIEK JŪSŲ MINTYS IR DARBAI atitinka VISUMOS ŠVIESĄ, KAD JI PASIEKTŲ VISĄ TAUTĄ, VISĄ PLANETĄ. Ir ko stinga jums, kad Apvaizda įsikištų į jūsų veikimą, kad jus pastiprintų jums žengiant gyvuoju TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS KELIU kasdieniame gyvenime.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-09-23 13:41:31
Manau, kad Dievo apvaizda arba kitaip- Trejybes , Tevo vedimas veikia tuos zmones, kurie yra atviri Jam. Kiti zmones, neieskantys gyvenimo prasmes, nesusimastantys apie tai, kas mes esame, daugiau vegetuoja, manyciau.
Kuo daugiau atsiveri, kuo daugiau esi gyvame rysyje su Trejybe, Tevu, tuo daugiau situaciju, kuriose jautiesi globojamas. Tuo daugiau ramybes, palaimos kasdien jauti.
Taip pat susimasciau- kas atvede i pagalba ta teveli? Manau, kad jis buvo atviras dvasiniams poveikiams ir todel Tevas atvede ji pas mus.
Vita
2009-09-23 11:35:45
ai, vėl tu savo firminę giesmelę... tiek to, Rimantai, tiek to... geriau temą skaityk...
Jonas
2009-09-23 11:28:54
Nei aš tave gaudau nei tau įrodinėju ir antrą kartą komentaras taip pat išsisiuntė ne dėl to. Tik noriu pasakyti, kad tu taip nieko per tris savo dalyvavimo forume metus ir nepaaiškini ieškančiam nei kas toji Dievo apvaizda , nei kas yra tas pats Dievas, kuris pasak tavęs būdamas anapus , veikia tuos kas yra šiapus ir viskas.Tiek ir teturėtų užtekti tavęs klausiančiam. Žinai tikrai labai platus ir gilus paaiškinimas. Taigi mane priešingai negu tave visa tai domina.O ką tu čia veiki žmogau aiškintojau , jeigu tavęs visa tai nedomina.
rimantas ( Kaunas )
2009-09-23 11:25:10
Skaitau Jonai skaitau, tik vis trukdo tą daryti, tokie kaip tu ir į tave panašūs. O ir trukdo todėl, kad nepatiria apvaizdos veikimo, priešingu atveju , jos padedami, padėtų man ir kitiems gilintis į temą.
rimantas ( Kaunas )
2009-09-23 11:32:53
Rimantai, na ką tu nori pagauti ar įrodyti? Apvaizda nėra Dievas, ji yra DIEVO. Dievas, pats būdamas anapusinė tikrovė, veikia šiapusinę tikrovę, ir viskas. O ką tu ten fantazuoji apie gyvybės rūšis, atleisk, manęs nedomina...
Jonas
2009-09-23 11:13:20
Jonai, esi rašęs , kad Dievas tau yra anapusinė tikrovė. Tai logiškai išeitų, kad yra ir šiapusinė tikrovė , kurioje ir esame mes mirtingieji. Koks gi ryšys ,ir ar jis galimas, tarp to kas yra šiapus ir anapus. O gal tuomet ir galimas būtent todėl , kad tai, kas tau yra tik anapusinė tikrovė, yra šiapus ir net tavyje ir tu esi jame.Ir jeigu dar egzistuoja apvaizda, kuri nėra Dievas ,tai išeina , kad yra kažkas daugiau , ne tik mes ir Jis. Ir toji apvaizda taip pat yra kažkur šiapus,ir jokiu būdu ne tik anapus. Taigi pripažindamas apvaizdos veikimą jau pats imi pripažinti, kad gyvybės formų yra kur kas daugiau negu tik mes materialūs žmonės ar augalija su gyvunija, o dar yra toji gyvybės forma -apvaizda, kuri yra dvasinė ir asmenė ,ir yra šiapus , supanti tave,ją sudaro asmenybės, kaip ir mirtingieji yra asmenybės kategorijos gyvybės forma. Nes apvaizda ne tik mokinio tėvelis, bet ir kažkas veikiantis tėvelį.
rimantas ( Kaunas )
2009-09-23 11:16:25
Jonai, esi rašęs , kad Dievas tau yra anapusinė tikrovė. Tai logiškai išeitų, kad yra ir šiapusinė tikrovė , kurioje ir esame mes mirtingieji. Koks gi ryšys ir ar jis galimas, tarp to kas yra šiapus ir anapus. O gal tuomet ir galimas būtent todėl , kad tai, kas tau yra tik anapusinė tikrovė, yra šiapus ir net tavyje ir tu esi jame.Ir jeigu dar egzistuoja apvaizda, kuri nėra Dievas ,tai išeina , kad yra kažkas daugiau , ne tik mes ir Jis. Ir toji apvaizda taip pat yra kažkur šiapus,ir jokiu būdu ne tik anapus. Taigi pripažindamas apvaizdos veikimą jau pats imi pripažinti, kad gyvybės formų yra kur kas daugiau negu tik mes materialūs žmonės ar augalija su gyvunija o dar yra toji gyvybės forma -apvaizda, kuri yra dvasinė ir asmenė ,ir yra šiapus , supanti tave,ją sudaro asmenybės, kaip ir mirtingieji yra asmenybės kategorijos gyvybės forma. Nes apvaizda ne tik mokinio tėvelis, bet ir kažkas veikiantis tėvelį.
rimantas ( Kaunas )
2009-09-23 11:06:51
Šis pavyzdys man pasirodė truputį įkvepiantis, todėl jį įkeliu čia. Galite atkreipti dėmesį į šių ir prieš tai einančių šios temos komentarų įdėjimo laikus.
*
(iš temos "kasdieniai patyrimai")
Štai ir klausimas: ar tas tėvelis buvo urantas? o gal atsivėręs? o gal apie apvaizdą tekstukų prisiskaitęs? o gal Vita sąmoningai stengėsi rašyti apie tą įvykį kaip tik tuo pat metu kai aš rašiau ten?
žr. nuorodą į temą apie apvaizdą, beje nenorėčiau tuo spekuliuoti, būna ir šiaip sutapimų :)
Jonas
2009-09-23 09:45
Aciu, Linai, kad pasidalinai savim, pasidalinai Tevu.
As taip pat noreciau aprasyti dar viena patyrima.
Neseniai kaunieciu grupe garbinti ir melstis eme rinktis gamtoje, Nemuno saloje.
Pamacius kaip ten prisiukslinta kilo mintis einant i garbinimo vieta ar griztant is jos surinkti siuksles. Veliau man dar atejo mintis ateiti cia su mokiniais.
Ta ir padariau pirmadieni.
Is ryto pagarbinau Teva, Trejybe ir paprasiau, kad visa diena man padetu, rodytu zenklus, vestu.
-
Vaikuciai atejo ne visi, jiems devynmeciams, buvau sakiusi pasitarti su teveliais.
Is sestadieni garbinusiu urantu suzinojau, kad saloje sienavo ir siuksles gerokai aprinktos. Apsidziaugiau, nes daug ir nepanestume- aplinkui nera jokiu konteineriu.
Pradejus rinkti pamateme, kad prie musu prisijungia vieno berniuko tevelis,-
- Gyvenu netoli, nusprendziau jums padeti,- pasake jis.
Vaikai rinko uoliai, dziaugesi kiekviena siuksle :) Netrukus keliu maisu nebegalejome pakelti ir nestis su savim. Su mumis buves tevelis eme mums talkinti, jis eme nesioti pilnus siuksliu maisus i gyvenamu namu konteinerius (planavome juos nestis iki mokyklos).
Taip Tevas issprende situacija, kurios nenumaciau.
-Tereikia tik paprasyti Dievo Tevo ir Jis atsiuncia pagalba,- pasakiau as po talkos dekodama i pagalba atejusiam teveliui.
Aciu Tau, Teve, aciu, Trejybe!
Vita
2009-09-23 09:40
Jonas
2009-09-23 09:53:38
Kada mes pradėjome eiti gyvuoju keliu, atradome savy Tėvą, o dabar ir visą Rojaus Trejybę, imame suvokti jo svarbą visai žmonijai. Pasaulis savo materialiu išsivystymu pasiekė daug aukštesnį lygį ir užgožė dvasingumą, užgožė bet kokį norą daugumai ieškoti Dievo savyje. Štai kada mes kiekvienas ir tuo pačiui kartu vieningai, jau įtikėję, imamės ir imsimės gyvosios Trejybės meilės ir šviesos paskleidimo visumai ir veiksime vis aktyviau, Dievo Apvaizda ir suteiks mums deramą begalinę pagalbą ir paramą. Apvaizdos pagalba patiriama asmeniui ar asmenims veikiant nesavanaudiškai visų gerovei iš meilės Tėvui. Kada atvertu vidumi imame remtis į Tėvą, į Rojaus Trejybę, gimęs noras veikti visumos labui yra visada sustiprinamas ir palaikomas tų dangiškųjų ir dieviškųjų dvasių, kurios „be perstojo dirba Dievo garbei ir jo visatos vaikų dvasinio vystymosi labui.“
Dievo Apvaizda neveikia kaip nors materialiai ar netikslingai, nes ji žino to asmens ketinimus ir motyvus, kurie yra nukreipti visumos gerovei. Apvaizdos veikimas pripildytas Tėvo meile, kuri neturi krantų. Jos pagalbos dėka ir įmanoma tampa asmeniui ta atsakinga užduotis – šiuo atveju gyvos Rojaus Tėvų meilės ir šveisos paskleidimas visumai, kurios neįmanoma būtų atlikti be tokios Apvaizdos pagalbos ir sustiprinimo, kuris gaunamas nesureikšminant šviesą nešančio asmens, bet jo žvilgsnį nukreipaint į prasmingą ėjimą Kūrinijos gerovei.
Kada aukščiausias Kūrinijoje meilės įstatymas neveikia niekaip kitaip, kaip tik nesavanaudiškai ir visuotinai, taip ir Apvaizdos veikimas sutampa su Dievo valia – tobulinti kūriniją ir kiekvieną individą tik iš meilės ir meilės galia, niekada nedarant jokios prievartos ar spaudimo niekam. Todėl ir asmeniui, veikiančiam tokiais pat kilniais motyvais, atitinkančiais Tėvo valią ir yra suteikiama Apvaizdos pagalba.
Jurgita
2009-09-23 09:28:03
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]