Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Vienintelis mano prašymas – giliau atsiverkit Kūrėjui, pajauskit Jo vedimą iš vidaus – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2019 12 21

Algimanto pamokomasis žodis – Vienintelis mano prašymas – giliau atsiverkit Kūrėjui, pajauskit Jo vedimą iš vidaus – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2019 12 21

Mylimieji, štai mes esam šventovėj, Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, per gyvąsias pamaldas, paprastai lietuviškai aš to nesakau, kad tai yra dvasiniai mokymai, kadangi mes susirenkam į šventovę, ir šitoje šventovėje kiekvienam aišku, kur aš esu ir ką aš sakau. Tuo tarpu žiūrintiems youtube, nežinantiems konteksto, atrodo, kad aš suteikiu tuos mokymus specialiai kažkur paskyręs tam laiką. Ne, čia yra gyvųjų pamaldų metu Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje mano pamokomasis žodis.
Šiandien yra gruodžio dvidešimt pirmoji diena. Labai netoli tos tradicinės, simbolinės Kalėdos. Lietuviams labai svarbus Kūčių vakaras, Kalėdų išvakarės. Na, o mes esam visų tų vakarų irgi išvakarėse. Šeštadieniais devintą valandą ryte vyksta pamaldos, Vilniuje – kas per skaipą prisijungia, būdami net ir kituose kraštuose, kituose Lietuvos miestuose.
Štai mes ir esam ta gyvoji šventovė, kur nėra ritualo, yra gyvastis atverta Širdimi, yra būsena, kurią pajaučia Širdis, tai yra virpesių būsena. Virpesių būsena mums diktuoja, ar mes esam geros nuotaikos ar nuliūdę, depresuoti ar pakylėti. Visa tai atsispindi virpesiais, nes viskas kūrinijoje yra iš virpesių. Visa kūrinijos egzistavimo Evoliucija yra virpesių pasireiškimas.
Štai ta planeta, kurioje mes esame, ir žengiame pradinį žingsnį į amžinybę, ji visa sudaryta iš materijos, o materija – tai yra energija, transformuota į žemesnius virpesius negu jie yra paskleidžiami. Na, mūsų atveju, iš saulės, kadangi ši planeta atsiradusi iš saulės, o saulė taip pat yra atsiradusi iš sūkurinių ūkų. Ūkai atsiranda iš Rojaus paskleistos Kūrėjo Energijos – irgi virpesių išraiška. Planetom atsirast yra daugiau negu šimtas įvairių būdų. Tas būdas, kuriuo atsirado mūsų planeta, tai vienas iš šimto. Energija Kūrėjo sumodeliuojama taip, kad planetos gali atsirasti įvairiais keliais, bet jos bus sumanytos pagal Kūrėjo Evoliucinį Planą priimti gyvybės plazmą, kad iš jos – mažesnės už bakteriją – atsirastų mirtingasis, turintis tokį organizmą, kokį mes turim, arba kitokį organizmą, bet visi mirtingieji yra vertikalios stovėsenos, turi dvi kojas, dvi rankas, bet yra žmonių, kurie neturi plaučių, tos planetos neturi atmosferos ir visi žmonės nekvėpuoja. Gyvybei palaikyti atmosfera nebūtina – mūsų atveju ji būtina, todėl mes turim daugybę mirtingųjų – ką mes paprastai vadiname žmonėmis – kategorijų, įvairiausių kategorijų, kurios gyvena labai šaltame klimate, labai karštame, labai aukštame spaudime, labai žemame.
Mes esam vidutinė – vidutinė – mirtingųjų kategorija. Tačiau mes matom, kaip aplinkui vyksta sukrėtimai, stichinės nelaimės, kai mes nebegalim prie staiga pakitusių sąlygų pakeisti savo energinio apvalkalo. Staiga, sakykim, potvynis – tokia galia apsemia ištisus miestus, nugriauna pastatus, ir mes nepajėgiam prisiderinti per akimirką, pakilti virš tos bangos, kad galėtume išsaugoti fizinę gyvybę. Kūnas nuskęsta, daug aukų būna. Arba gaisrai – mes jų negalim per akimirką užgesint, esam bejėgiai. O iš tikrųjų – nesam bejėgiai. Transformuodami energinius virpesius, mes galim užgesint gaisrus, galim sustabdyt potvynius.
Visa tai priklauso, koks yra mūsų įtikėjimas, ir pasitikėjimas, mūsų minties galia, kuri yra iš Kūrėjo. Pirmiausia reikia tas galias generuot, kad jos būtų iš Kūrėjo. Mūsų viduje tiek daug teršaties, kad prie mūsų Kūrėjo tyros mintys neprasiskverbia iki sąmonės lygio, ir dėl to mes neapvalom savo pasąmonės. O kol pasąmonė neapvalyta, tai nėra ir kalbos apie tokį minties galios pasireiškimą, kad galėtume apvaldyt tokius gaisrus, kurie apima Kaliforniją ar Australiją, ypač dabar – deganti Australija. Tai įsivaizduokit, kai Sidnėjus, ten skęsta dūmuose, o minties galia yra Kūrėjo suteikta energine išraiška, kad mes patirtume Širdimi Meilės proveržį ir tuo pačiu pasinaudodami ta būsena valytume save.
Aš urantams mūsų Forume parašiau temą apie dabartinės kompiuterinės technologijos dėka sukurtų įvairių priemonių kenksmingą poveikį mūsų sąmonei ir pasąmonei. Tai vat pati kenksmingiausia yra plepalų – plepalų – išraiška, kurią pavadino – feisbuku – arba išversta į lietuvių kalbą – veidaknygė. Aš sakau – viduknygė – viduknygė, kadangi atskleidžia tų žmonių vidų, jų teršalus, arba priešingai – apvalymą, nors iš tikrųjų nėra apvalymo – visi sulindę – užteršti – jeigu jie būtų apvalyti, ten nedalyvautų, tuose gandų nešiojimo ir apkalbėjimo kokių nors nuotykių aprašymo sankaupoj.
Protą, kuris nėra apvalytas, labai lengva pritraukt ta gyvate, kuri atsiranda tinkle tarp žuvų. Ir tas, kuris pagauna ir laiko rankoje gyvatę, nesuvokia, kokia yra pavojinga gyvatė. Ji panaši į žuvis – slidi, blizganti, ir judanti labai greitai, kad negalima nulaikyt rankose. Bet jie nesupranta, kad įkandimas nuo šitos gyvatės yra mirtinas. Ir nors aplinka atrodo labai maloninanti, galima praleist laisvalaikį, bet iš tikrųjų tai save naikint, save prarast savastimi. Tokia kaina yra labai aukšta kaina. Tai atsilieps sveikatai, tai atsilieps mąstymui, tai atsilieps dorovei, tai atsilieps gyvenimui savo šeimoje.
Kokius virpesius jūs gaunate iš tos aplinkos, tie virpesiai jumyse telkiasi. Jie niekur neišgaruoja, neištirpsta, jie jumyse telkiasi. Ir ateina toji akimirka, kada poveikis tų virpesių jums sukelia klaidingus sprendimus. Klaidingi sprendimai atneša skaudžių pasekmių.
Aš pavyzdžiui mąstau – geriau tose vietose nesilankyt, kurios yra pavojingos. Aš eidavau į kalėjimą, aš studijavau tuos žmones, kurie yra nuteisti. Man buvo noras – iš pradžių noras – Šviesą ten paskleist. Vėliau kilo noras stebėt tuos žmones, tiek tuos, kurie nuteisti, tiek tuos, kurie saugo nuteistus. Ir aš mačiau jų supanašėjimą – jie grubėja, jų veido bruožai keičiasi, bet tie sargai tampa panašūs į tuos, kuriuos saugo.
Tas pats ir ta viduknygė. Jeigu ten mirkt nuo ryto iki vakaro, jūs patys nepatirsite to užterštumo akivaizdaus pasireiškimo savo viduje – tiesiog jūs tapsite tuo pačiu užterštumo pasireiškimu, ir jūs savęs negalite matyti iš viršaus. Norėdami save pamatyt iš viršaus, jūs turite save apvalyt. O jūs einate tenai, kur jūs esate iš vidaus užteršiami.
Įsivaizduokit, kiek žmonių nori kopt į puikybės Everestą – tikrąją Himalajų kalnų viršukalnę, kuri vilioja. Vilioja, kad kitiems pasakytum – ne tik aš kalnuose buvau, aš Evereste buvau. – Čia puikybės yra pasireiškimas, avantiuristų pasireiškimas. Ir žmonės eina tenai virtinėm. Vietiniai gyventojai nežino, kaip apsigint nuo šitų teršiančių gamtą žmonių – apriboja – jau yra kvotos – kiekvienam už tą leidimą reikia sumokėt keturiasdešimt tris tūkstančius dolerių. O dar kiek reikia parengt tą ekspediciją. Dabar jau reikalaus gydytojų pažymos, kad eina žmonės, kurie iš tikrųjų yra sveiki, patikrinti, nes ten yra daug mirčių atvejų, nes jie yra nepasirengę dėl savo avantiurizmo. Tai yra dėl to, kad egzistuoja viduknygė. Štai jie gyvena ta viduknyge ir nori patekt, patekt į tą populiarią, kitų taip šlovinamą viršukalnę, kaip aukščiausią šitame pasaulyje, kad galėtų paskiau pasigirt savo puikybe toje pačioje viduknygėje.
Žodžiu, mes kalbėt apie Kūrėją galim visur būdami savimi, bet norint būt savimi, reikia apvalyt vidų. Kūrėjas mus sukūrė švarius, tyrus. Aplinka mus priteršia. Tai norėdami tą teršalą išvalyt, mes neturim patys kišt galvos ten, kuri ji teršiama. Kiekvienam spręst individuliai. Kiekvieno laiptelis pasako, kur jam reikia būt. Aš jums visuomet sakau vieną ir tą patį vektorių – giliau atsiverkit Kūrėjui, pajauskit vedimą iš vidaus. Štai vienintelis mano prašymas. Ir tada jūs pajausite, kur jus apvalytas vis stipriau vidus ir nuveda, ir pamatysit, kad jūs į tą viduknygę ir pažvelgt nebenorėsit – bet tą pasakys Širdis, ne mano jums teikiami dabar mokymai, kokie nors teiginiai. Jie jūsų nepaveiks, kol bus jūsų pasąmonėj daugybė teršalų. Jūs kiekvienas surasite sau pasiteisinimų, kodėl jūs esate, o aš noriu, kad jūs būtumėte aktyvūs Forume, mūsų Forume, išreikšdami Kūrėją, išreikšdami Jo Šviesą, Meilę, Tiesą, Tikrovę, Gėrį, Grožį.
Aš noriu, kad Forumas būtų jūsų tikrojo savimi pasireiškimų arena, kur kiti užėję pamatytų, kokia tai yra milžiniška Šviesa, koks yra aktyvumas, koks yra pakylėjantis žodis iš kiekvieno Širdies. Štai kur jūs turite areną išreikšti save, bet jūs čia būsite tik tada, kada Širdis bus atverta pačiam Kūrėjui – ne protas, ne intelektas – Širdis – o tai yra kokybė kita.
Ir aš, kada rašiau temą apie viduknygę, aš kalbėjau apie kokybę – tai yra, kuo pripildyta ta viduknygė, koks turinys. Nekalbėjau apie kiekybę. Kiekybė manęs nedomina, mane domina kokybė. O kokybė yra dvasingumas. Kiekybė – tai yra aplinkybės, aplinka, kur tas dvasingumas pasireiškia. Kada yra kokybė gyva, ir jos yra pilnatvė, toji kokybė, tas dvasingumas pasireiškia visur.
Aš ten užėjęs nemačiau, kad urantai būtų kokybiškai viduknygėje veikiantys, išreiškiantys Kūrėją, išreiškiantys save, savo nuostatom. Aš šito nemačiau. Aš mačiau nuotraukas, kurios yra puikybės pilnos – tų pačių urantų – jos yra falsifikuotos, falšo pilnos – nėra Širdies.
Išraiška, juk žiūrint į veidą, tu matai kaip per rentgeną, kaip per tamografą, matai vidų to žmogaus.
Štai artėja ta simbolinė šventė. Atverkim savo Širdį. Įkurkim dangaus karalystę, anot Kristaus, Širdyje. Aš sakau – būkim su Kūrėju, būkim su Kūrėju nuo ryto iki vakaro, nuo vakaro iki ryto. Būkim kas akimirką savimi, bet ryžtingi, drąsūs, veikdami visų labui – visų labui. Išaukit iš tų buitinių jus varžančių sienų. Pakelkite žvilgsnį į dangų – kokia yra erdvė. Būtent šitos erdvės labui gyvenkite gyvenimą su Kūrėju. Tai yra jūsų indėlis Kūrėjo banke. Jis yra toks milžiniškas. Nuo jūsų mažų veiksmų visumos labui, milžiniškas atlygis jums, kiekvienam, laukia. Bet jau šiandien jūs galite patirti to atlygio saldumą, jeigu jūs apvalote save, suliejate save su Kūrėju ir veikiate ryžtingai savo gyvenimu. Ne mąstymu – gyvenimu.
Ir tada jūs iš tikrųjų esate mano broliai ir sesės Gyvajame Kelyje – Urantai – kokių aš ir trokštu, kad būtų kuo daugiau.
Bet aš žinau, ką man reikia daryt, ir aš darau tą, ką man Širdžiai diktuoja Kūrėjas. Ir aš noriu, kad jūs taip pat darytumėt tai, ką jums Širdžiai diktuoja mūsų Tėvai – Rojaus Trejybė-AŠ ESU.

Būkite Kūrėjo sūnūs ir dukros. Ir niekada nebijokite pripažinti, niekada nesigėdykite nei manęs, nei savo Tikrųjų Rojaus Tėvų. Išpažinkite Juos oriai, drąsiai. Ir pripažinkite taip pat, kad jūs esat sūnus ar dukra tų pačių Rojaus Tėvų, bet kokiom aplinkybėm.

Ačiū Vitai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2020-01-16 11:29:12

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal