Forumas: temos peržiūra
Kas yra Apvaizda? Kaip ji pasireiškia kūrinijoje?
Dažnai žmogus pasako, kad pati Dievo Apvaizda jam padėjo, kada jau buvo visi kiti žmonės nuo jo nusigręžę ir palikę likimo valiai.
Dėl to žmogus iš tikrųjų pripažįsta aukšesniųjų jėgų įsikišimą, kai kitaip jis nebegali paaiškinti jam suteiktos pagalbos. Tik jis Apvaizdą laiko kažkokia abstrakcija, tarsi ji yra tik kažkokia idėja, idėja be realių ir gyvų būtybių pagalbos, be konkrečių dvasių veikimo šitoje žmogui sudėtingoje situacijoje.
Kaip gi tokią abstrakčią idėja pripildyti gyvu turiniu, kad patys galėtumėte pradėti vis labiau suvokti, ir net pajausti jos veikimą?
Urantijos Knygos apreiškimas yra visas paskirtas Tėvo Apvaizdos atskleidimui, nors konkrečiai pačiai Apvaizdai tiesiogiai yra paskirta vos kelios vietos tarp 2097 jos puslapių.
Tačiau jau pačioje Apreiškimo pradžioje žmonijai yra pateikiama tokia mintis:
“ Per amžius Urantijos gyventojai klaidingai suprato Dievo apvaizdą. Dieviškojo pasireiškimo darbų apvaizda jūsų pasaulyje yra, bet ji nėra tokia vaikiška, savavališka, ir materiali tarnystė, kokia esant ją suvokė daug mirtingųjų. Dievo apvaizdą sudaro suvienyta veikla dangiškųjų ir dieviškųjų dvasių, kurios, sutinkamai su kosminiu įstatymu, be perstojo dirba Dievo garbei ir jo visatos vaikų dvasinio vystymosi labui.” (0054-04)
Šita nedidelė pastraipa taip daug paaškina, tik mokėkite pamatyti, kas joje yra atskleidžiama.
Iki šiol žmonija nesuvokė,kas gi yra Apvaizda, nes jai niekas nepaaiškino iki Urantijos Knygos pasirodymo 1955 metais anglų kalba.
Dėl to žmogus galėjo bet ką vadinti Apvaizdos veikimu, kas tik žmogui buvo nesuvokiama ir nematoma, kada kas nors atsitikdavo neįprasta. Tuo tarpu Apvaizda yra visa dvasių, sielų, ir tarpinių būtybių veikla siekiant VISOS kūrinijos šviesinimo ir laikantis Tėvo meilės vienintelio įstatymo visoje kūrinijoje ir laisva valia.
Tai reiškia, kad VISOS DVASIOS, VISOS SIELOS, VISOS TARPINĖS BŪTYBĖS, IR NET MIRTINGIEJI, ATSIDUODANTYS TĖVO VALIOS VYKDYMUI SAVO KONKREČIAIS ŽINGSNIAIS IR VEIKSMAIS IR SUDARO TĖVO APVAIZDOS PASIREIŠKIMĄ VISOJE KŪRINIJOJE. Tam jas stimuliuoja, skatina, ir veda TĖVO MEILĖ, JAUČIAMA JŲ VIDUJE.
TIK MEILĖ GALI VYSTYTI Į PRIEKĮ VISĄ KŪRINIJĄ. Ir būtent Tėvo meilė ir yra Apvaizdos pasireiškimo VARIKLIS, KURIS YRA AMŽINAS, NIEKADA NESUSTOJANTIS IR NEIŠSIEIKVOJANTIS, NES VISĄ LAIKĄ PASIPILDO VIS NAUJAIS IR NAUJAIS TĖVO MEILĖS VIRPESIAIS.
Štai kodėl kūrinijoje Apvaizdos pasireiškimas nėra nei ATSITIKTINIS, nei SAVAVALIŠKAS, nes ji veikia tik remdamasi Tėvo meile ir valia. Būtent dėl to ir pagalba mirtingiesiems yra suteikiama LABAI TIKSLINGAI, KAD TAI TURĖTŲ POVEIKIO VISUMOS LABUI. Aišku, tai gali turėti poveikio ir konkretiems individams, tačiau Apvaizda veikia VISUMOS LABUI, bet jos poveikį patiria ir INDIVIDAS.
Štai dėl ko turite suvokti, kad atsiduodami Tėvo valios vykdymui, jūs ir sulaukiate Apvaizdos paramos, nes toks yra kosminis Apvaizdos veikimas net ir kiekvieno individo gyvenime. Ir tai yra jūsų kelias į savo asmeninę pergalę VISUMOS LABUI. Per visą AMŽINYBĘ. Asmeninis PATYRIMO kelias Tėvo milžiniškoje ir vis augančioje KŪRINIJOJE IR ŠEIMOJE.
Dėl to ir Urantijos Knygos apreiškime pateikiamas klausimas ir paaiškinimai yra tokie akivaizdūs, kad NUO ŠIOL kitaip ir jų suprasti NEĮMANOMA, kaip tik mūsų pačių KOSMINĖS ĮŽVALGOS plėtimą irgi VISUMOS LABUI. Mes turime žvelgti ASMENIŠKAI, PATIRTI ASMENIŠKAI, BET VEIKTI VISUMAI, TARNAUTI VISUMAI.
Ir būtent šitos citatos iš Urantijos Knygos padės praplėsti KIEKVIENO požiūrį į APVAIZDĄ:
“ Argi savo sampratos apie Dievo bendravimą su žmogumi jūs negalite išvystyti iki tokio lygio, kad suvoktumėte, jog visatos šūkis yra pažanga? Per ilgus amžius žmogiškoji rasė kovojo, kad pasiektų savo dabartinę padėtį. Per visus šituos tūkstantmečius Apvaizda rengė pažangios evoliucijos planą. Tikrovėje šios abi mintys neprieštarauja viena kitai, jos priešpastatomos tiktai žmogaus klaidingose sampratose. Dieviškoji apvaizda niekada netampa opozicija tikrai žmogiškajai pažangai, tiek žemiškai, tiek dvasinei. Apvaizda visada yra suderinta su nesikeičiančia ir tobula aukščiausiojo Įstatymų Tvėrėjo prigimtimi.” (0054-05)
“ Apvaizda nereiškia, jog Dievas nusprendė viską už mus ir iš anksto. Dievas per daug mus myli, kad elgtųsi šitaip, nes tai niekuo nesiskirtų nuo kosminės tironijos. Žmogus tikrai turi santykines pasirinkimo galias. Dieviškoji meilė taip pat nėra toji trumparegiška aistra, kuri žmonių vaikus lepintų ir gadintų.” (1304-
“ Dievas myli kiekvieną tvarinį kaip vaiką, ir toji meilė iškyla virš kiekvieno tvarinio per visą laiką ir amžinybę. Apvaizda veikia visumos požiūriu
[1305]▼
ir turi reikalo su bet kokio tvarinio veikimu tiek, kiek toks veikimas yra susijęs su visuma. Apvaizdos įsikišimas bet kokios būtybės požiūriu reiškia tos būtybės veikimo svarbą, kiek tai yra susiję su kokios nors visumos evoliuciniu augimu; tokia visuma gali būti rasės visuma, nacijos visuma, planetos visuma, ir net aukštesnė visuma. Būtent tvarinio veikimo svarba ir yra apvaizdos įsikišimo priežastis, o ne tvarinio kaip asmens svarba.
“ Nežiūrint šito, Tėvas kaip asmuo bet kuriuo metu savo tėviška ranka gali pakeisti kosminių įvykių tėkmę visiškai sutinkamai su Dievo valia ir harmonijoje su Dievo išmintimi ir kaip tą motyvuoja Dievo meilė.
” Kai kurios stebinančiai atsitiktinės sąlygos kartais vyraujančios evoliuciniuose pasauliuose gali būti dėl palaipsniui atsirandančio Aukščiausiojo buvimo, jo veiklos būsimosiose visatose išankstinis ženklas. Didžiausioji dalis to, ką mirtingasis pavadintų apvaizda, nėra apvaizda; jo samprotavimams apie tokius dalykus labai trukdo tai, kad jam stinga gyvenimo aplinkybių tikrųjų prasmių giluminės įžvalgos. Didelė dalis to, ką mirtingasis pavadintų sėkme, iš tiesų galėtų būti nesėkmė; nusišypsojusi sėkmė, kuri padovanoja neužtarnautą poilsį ir nepelnytą turtą, gali būti didžiausia žmogiškoji nelaimė; kaprizingos dalios akivaizdus žiaurumas, kuris nelaimėmis prislegia kokį nors kenčiantį mirtingąjį, tikrovėje gali būti toji grūdinanti ugnis, kuri nesubrendusios asmenybės minkštą geležį paverčia užgrūdintu tikrojo charakterio plienu.
” Besivystančiose visatose yra apvaizda, ir tvariniai ją gali atrasti tiesiog tokiu laipsniu, kokiu laipsniu jie yra pasiekę sugebėjimą suvokti besivystančių visatų tikslą.
” Tėvo meilė veikia tiesiogiai individo širdyje, nepriklausomai nuo visų kitų individų veiksmų ar reakcijų; ryšys yra asmeninis – žmogus ir Dievas. Dievybės (Visagalio Aukščiausiojo ir Rojaus Trejybės) neasmeninis buvimas rodo požiūrį į visumą, ne į dalį. Aukštybės virškontrolės apvaizda tampa vis didesniu laipsniu akivaizdi, kada visatos dalys viena po kitos vis labiau žengia į priekį, siekdamos ribinių likimų. Sistemoms, žvaigždynams, visatoms, ir supervisatoms įsitvirtinant šviesoje ir gyvenime, Aukščiausiasis vis daugiau iškyla kaip prasmingas sujungėjas, tarpusavyje sujungiantis visa tai, kas vyksta, tuo tarpu Galutinysis palaipsniui iškyla kaip visų daiktų transcendentinis suvienytojas.
[1306]▼
“ Evoliucinio pasaulio pirminėse pakopose dažnai atrodo, jog materialios kategorijos natūralūs atsitikimai ir žmogiškųjų būtybių asmeniniai troškimai yra antagonistiniai. Didelę dalį to, kas vyksta besivystančiame pasaulyje, mirtingajam gana sunku suprasti – gamtos dėsnis taip dažnai yra akivaizdžiai žiaurus, beširdis, ir abejingas viskam, kas, žmogaus supratimu, yra teisinga, gražu, ir gera. Bet žmonijai žengiant į priekį planetinio vystymosi sferoje, mes matome, jog šitą požiūrį keičia tokie faktoriai:
“ 1. Žmogaus augantis skvarbumas – jo didėjantis supratimas apie tą pasaulį, kuriame jis gyvena; jo išplėstas sugebėjimas suvokti materialius laiko faktus, prasmingas minties idėjas, ir vertingus dvasinės įžvalgos idealus. Tol, kol žmonės vertina tiktai fizinės prigimties daiktų matu, tol jie niekada negali tikėtis surasti vienybę laike ir erdvėje.
“ 2. Žmogaus didėjanti kontrolė – palaipsnis kaupimas žinių apie materialiojo pasaulio dėsnius, apie dvasinės egzistencijos tikslus, ir apie šitų dviejų realybių filosofinio koordinavimo galimybes. Žmogus, laukinis, buvo bejėgis prieš aršų gamtos jėgų puolimą, vergavo savo paties vidinių baimių žiauriam šeimininkavimui. Pusiau civilizuotas žmogus pradeda atrakinti gamtos sferų paslapčių sandėlį, ir jo mokslas lėtai, bet veiksmingai jo prietarus naikina, tuo pačiu metu suteikdamas naują ir išplėstą faktinį pagrindą tam, kad būtų suvokiamos filosofijos prasmės ir tikrojo dvasinio patyrimo vertybės. Žmogus, civilizuotas, kada nors santykinai įvaldys savo planetos fizines jėgas; Dievo meilė jo širdyje bus efektyviai paskleidžiama kaip meilė savo bičiuliams žmonėms, tuo tarpu žmogiškosios egzistencijos vertybės artės prie mirtingojo potencialo ribų.
“ 3. Žmogaus integracija visatoje – žmogiškosios įžvalgos padidėjimas plius žmogiškojo patirtinio pasiekimo padidėjimas priartina jį prie harmonijos su Aukštybės – Rojaus Trejybės ir Aukščiausiosios Būtybės – suvienijančiais buvimais. Ir būtent tai sukuria Aukštybės suverenumą tuose pasauliuose, kurie seniai yra įsitvirtinę šviesoje ir gyvenime. Tokios išsivysčiusios planetos iš tikrųjų yra harmonijos poemos, pasiekto gėrio grožio paveikslai, įgyvendinti laikantis kosminės tiesos. Ir jeigu tokie dalykai gali vykti planetoje, tai tuomet net didingesni dalykai gali vykti sistemoje ir didžiosios visatos didesniuose vienetuose, kada jie taip pat pasiekia nusistovėjusią būseną, kuri pažymi ribinio augimo potencialų išnaudojimą.
“ Tokios išsivysčiusios kategorijos planetoje apvaizda yra tapusi aktualybe, gyvenimo aplinkybės yra tarpusavyje susietos, bet taip yra ne tiktai dėl to, jog žmogus ėmė įveikti savo pasaulio materialias problemas; taip yra ir dėl to, kad jis pradėjo gyventi pagal visatų vystymosi kryptį; jis eina Aukštybės keliu į Visuotinio Tėvo pasiekimą.
“ Dievo karalystė yra žmonių širdyse, ir kada šitoji karalystė pasaulyje tampa reali kiekvieno individo širdyje, tada Dievo valdymas toje planetoje yra tapęs realus; o tai ir yra Aukščiausiosios Būtybės pasiektas suverenumas.
“ Tam, kad apvaizda būtų realizuota laike, žmogus turi įvykdyti tobulumo pasiekimo užduotį. Bet žmogus net ir dabar iš anksto gali pasimėgauti šitos apvaizdos amžinybės prasmėmis, kada jis apmąsto visatos faktą, jog visi dalykai, nesvarbu, ar jie būtų geri ar blogi, veikia drauge tam, kad vystytų Dievą pažįstančius mirtinguosius jiems ieškant visų Tėvo.
“ Apvaizda tampa vis didesniu laipsniu pastebima, kada žmonės stiebiasi į viršų nuo to, kas yra materialu, į tai, kas yra dvasiška. Užbaigtos dvasinės įžvalgos pasiekimas įgalina
[1307]▼
kylančiąją asmenybę pastebėti harmoniją ten, kur anksčiau buvo chaosas. Net ir morontijos mota reiškia tikrąjį vystymąsi šita kryptimi.
“ Kada žmonės meldžiasi, kad į gyvenimo aplinkybes įsikištų apvaizda, tada dažnai atsakas į jų maldas yra jų pačių pasikeitęs požiūris į gyvenimą. Bet apvaizda nėra kaprizinga, taip pat ji nėra nei fantastinė, nei magiška. Ji yra ribinių visatų galingo valdovo lėtas ir tvirtas iškilimas, kurio didingą buvimą besivystantys tvariniai kartas nuo karto pastebi, kada visatose jie žengia į priekį. Apvaizda yra erdvės galaktikų ir laiko asmenybių užtikrintas ir tvirtas žengimas į amžinybės tikslus, iš pradžių Aukščiausiajame, tada Galutiniajame, ir galbūt Absoliute. Ir mes manome, jog begalybėje yra ta pati apvaizda, ir tai yra Rojaus Trejybės, šitaip motyvuojančios visatų gausybės panoramą, valia, veiksmai, tikslas.
[Parengė Galingasis Žinianešys, laikinai gyvenantis Urantijoje.]"
***
Ir kuo greičiau jūs atrasite Tėvą savyje, tuo greičiau ir realiau imsite jausti Apvaizdos pasireiškimą ir savo aplinkoje. Kasdienybėje. Dar daugiau. Ir patys tapsite aktyvia Apvaizdos dalimi nešdami Tėvo meilę ir šviesą šalia esantiems net ir taip, kaip Apvaizda rūpindamasi VISUMOS PAŽANGA TUO PAČIU PASIRŪPINA IR TUO, JOG INDIVIDAS EIDAMAS TĖVO MEILĖS IR ŠVIESOS KELIU IRGI PAJAUSTŲ JOS RŪPINIMASI JUO PAČIU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-10-03 21:16:26
Komentarai
Nors skaičiau tik permesdamas akimis ir nepastebėjau Algimanto cituoto sakinio apie asmens ir veikimo svarbą, bet būtent tą ir norėjau pasakyti savo ankstesniu komentaru. Jei svarbus yra veikimas, o ne pats asmuo, tai tas asmuo galėtų būti bet kas. Jei pvz. kažkam reikia pagalbos, apvaizda gali panaudoti bet kurį žmogų ir bet kurias aplinkybes, tam asmeniui net nesuvokiant kad jis yra apvaizdos įrankis ar gavėjas, juo labiau neteikiant jokios reikšmės ar tas žmogus būtų tikintis ar ne.Ir būtent Algimantas, ką tik paryškinęs šį teiginį, tuoj pat jį pats ir paneigia, sakydamas kad Jonas, Povilas ar Kęstas Dievo apvaizdos paramos gauti tiesiog negali. Ne tik gali GAUTI, BET IR DALYVAUTI TEIKIANT, kaip ir kiekvienas žmogus, įskaitant ir Algimantą.
Jonas
2009-09-23 09:34:16
Mielas Arūnai, aš skaičiau tavo aiškinimą-mokymą ir negalėjau atsigėrėti, kiek jame yra nuostabaus nuoseklumo ir minties sklandumo, jos skvarbumo, ir tuo pačiu aiškumo. Tu kalbi kaip dvasinis mokytojas, nes būtent TU IR PATS GAVAI APVAIZDOS PARAMĄ, NES TROKŠTE TROKŠTI PATS PRISIGERTI ŠVIESOS, KAD JĄ ATIDUOTUM KITIEMS SAVO SIELOS BROLIAMS IR SESĖMS IŠ MEILĖS JIEMS IR VISIEMS, NES PATIRI TĖVO MEILĘ SAVO ATSIVĖRUSIOJE SIELOJE.
Štai kokia yra pateikiama ESMINĖ mintis iš šito Urantijos Dokumento apie Apvaizdą:
"Būtent tvarinio veikimo svarba ir yra apvaizdos įsikišimo priežastis, o ne tvarinio kaip asmens svarba."
Tėvo-Rojaus Trejybės mes esame VIENODAI MYLIMI VISI, IR KIEKVIENAS. Todėl kiekvienas ir esame Jam vienodai svarbūs. Svarbūs kaip ASMENYS. Tačiau Jis skirtingai VERTINA MŪSŲ VEIKSMUS. O tai jau priklausoo nuo tų veiksmų motyvų ir jų svarbos visumos labui, kad visuma dvasingėtų ir šviesėtų.
Todėl ir Dievo Apvaizda žiūri ne į ASMENS SVARBĄ, bet į TŲ ASMENŲ ATLIEKAMŲ VEIKSMŲ SVARBĄ VISUMOS LABUI.
Štai kodėl tokie, kaip Jonas, Povilas, ar Kęstas Dievo apvaizdos paramos gauti tiesiog NEGALI, kol jų mąstymas bus ir toliau aklas ir GYVULINIS.
Dar daugiau, jų veiksmai yra blogesni už nusikaltėlių veiksmus, nes nusikaltėliai nežino, kad yra DVASINIS GYVENIMAS, ir dėl to šituo keliu neina, o šie gi mūsų broliai patys labai drąsiai deklaruoja,kad ŽINO DVASINIO GYVENIMO TIKRĄJĄ KRYPTĮ, NORS TUO PAČIU NEIGIA NET GYVAJĮ DVASINGUMO ŠALTINĮ IR CENTRĄ - TĖVĄ - ESANTĮ JŲ PAČIŲ VIDUJE, IR NET TYČIOJASI IŠ JO. Tuo tarpu nusikaltėlai, nors sėdi kalejime, žmogiškajame kalėjime, bet iš Tėvo nesityčioja ir prieš Jį neburnoja, todėl šių neišmanymas ir tamsa yra daug mažesnė už mūsų Forume besilankančiųjų ir mums trukdančiųjų tamsą ir dvasinį aklumą.
Kokias DAR mintis galėtumėte išsakyti šita TEMA?
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-09-22 23:25:09
Prie tos pačios temos-Povilui atšauktas Minties Derintojas
Arūnas
2009-09-22 23:00:20
Visiškai teisingai, Arūnai, kaip tu sakai, "mirtingieji" irgi manau kad gali dalyvauti Dievo apvaizdos pasireiškime. Maža to, ne tik "atsiduodantys", bet ir neatsiduodantys, nes Dievas šiaip renkasi savo nuožiūra, ir visiškai nebūtinai tuos, kurie kažkokia poza ar be pozos atsiduoda :)
Jonas
2009-09-22 22:13:52
Taip,tai visiška tiesa,kad mes nenagrinėjame temų,net manome,kad galime net neskaityti Urantijos Knygos,studijuoti Ją..Prieš bandydamas analizuoti(nors savo nuomonės nepasakiau,bet vakar visą temą perskaičiau ir suvokiau ją.Ant kiek giluminiai,nevertinsiu pats savęs),pasakysiu,kad tu,Povilai visiškai nieko ir negali suprasti,nes net neieškai Tėvo savyje,neigi išvis visos Kūrinijos egzistavimą,neigi priežąsties-veiksmo-pasekmės dėsnį,neigi Tėvo laisvą valią ir jos egzistavimą aplamai.Tu,Povilai(man tikrai graudu apie tave kalbėti)atkakliai paneigi pačią TREJYBĘ IR GYVĄJĮ PATIRTINĮ ROJAUS TREJYBĖS KELIĄ..Tu žinai tik meditaciją ir ja remdamasis panirsti į savo nirvaninę būseną,kurioje tau tikrai malonu būti ir jautiesi esantis vienovėje su savimi.Bet,broli,ar suvoki,kad su Tėvu tu nesi vienovėje,nes net nesupranti,kas tai yra.Tau Apvaizda nepadės jau vien todėl,kad NEPRIPAŽĮSTI PATIRTINIO GYVAI TĖVO,ATSISAKYDAMAS JO IEŠKOTI SAVYJE,ATSISAKYDAMAS JĮ ATRASTI SAVYJE,ATSISAKYDAMAS,JEI ATRASTUM(NORS TADA NEATSISAKYTUM)GILINTI ĮTIKĖJIMĄ PER NUOLATINĮ GARBINIMĄ IR MALDĄ SAVO NUOŠIRDŽIAIS ŽODŽIAIS,SAVAIS ŽODŽIAIS.IR KAS TAI YRA GIMIMAS IŠ DVASIOS,TU,MANO MYLIMAS BROLI,NET NEĮSIVAIZDUOJI..Ir šią akimirką mano didžiausias troškimas,kad bent pabandytum ieškoti mus mylinčio,bet ne visų mylimo TĖVO.Tikrai to trokštu..Mielas Algimantai,spręsk pats,ar aš tiesą sakau,kai pasakau,kad APVAIZDA NĖRA DIEVAS,NES DIEVAS-TAI TREJYBĖ..Ir jau iš tos dalies tampa aišku kas Ji yra-Dievo apvaizdą sudaro suvienyta veikla dangiškųjų ir dieviškųjų dvasių,kurios,sutinkamai su kosminiu įstatymu,be perstojo dirba Dievo garbei ir jo visatos vaikų dvasinio vystymosi labui..Ir tavo,mielas Algimantai,tolesni žodžiai-Tuo tarpu Apvaizda yra visa dvasių, sielų, ir tarpinių būtybių veikla siekiant VISOS kūrinijos šviesinimo ir laikantis Tėvo meilės vienintelio įstatymo visoje kūrinijoje ir laisva valia.
Tai reiškia, kad VISOS DVASIOS, VISOS SIELOS, VISOS TARPINĖS BŪTYBĖS, IR NET MIRTINGIEJI, ATSIDUODANTYS TĖVO VALIOS VYKDYMUI SAVO KONKREČIAIS ŽINGSNIAIS IR VEIKSMAIS IR SUDARO TĖVO APVAIZDOS PASIREIŠKIMĄ VISOJE KŪRINIJOJE. Tam jas stimuliuoja, skatina, ir veda TĖVO MEILĖ, JAUČIAMA JŲ VIDUJE.
TIK MEILĖ GALI VYSTYTI Į PRIEKĮ VISĄ KŪRINIJĄ. Ir būtent Tėvo meilė ir yra Apvaizdos pasireiškimo VARIKLIS, KURIS YRA AMŽINAS, NIEKADA NESUSTOJANTIS IR NEIŠSIEIKVOJANTIS, NES VISĄ LAIKĄ PASIPILDO VIS NAUJAIS IR NAUJAIS TĖVO MEILĖS VIRPESIAIS.
Štai kodėl kūrinijoje Apvaizdos pasireiškimas nėra nei ATSITIKTINIS, nei SAVAVALIŠKAS, nes ji veikia tik remdamasi Tėvo meile ir valia. Būtent dėl to ir pagalba mirtingiesiems yra suteikiama LABAI TIKSLINGAI, KAD TAI TURĖTŲ POVEIKIO VISUMOS LABUI. Aišku, tai gali turėti poveikio ir konkretiems individams, tačiau Apvaizda veikia VISUMOS LABUI, bet jos poveikį patiria ir INDIVIDAS.
Štai dėl ko turite suvokti, kad atsiduodami Tėvo valios vykdymui, jūs ir sulaukiate Apvaizdos paramos, nes toks yra kosminis Apvaizdos veikimas net ir kiekvieno individo gyvenime. Ir tai yra jūsų kelias į savo asmeninę pergalę VISUMOS LABUI. Per visą AMŽINYBĘ. Asmeninis PATYRIMO kelias Tėvo milžiniškoje ir vis augančioje KŪRINIJOJE IR ŠEIMOJE.
Dėl to ir Urantijos Knygos apreiškime pateikiamas klausimas ir paaiškinimai yra tokie akivaizdūs, kad NUO ŠIOL kitaip ir jų suprasti NEĮMANOMA, kaip tik mūsų pačių KOSMINĖS ĮŽVALGOS plėtimą irgi VISUMOS LABUI. Mes turime žvelgti ASMENIŠKAI, PATIRTI ASMENIŠKAI, BET VEIKTI VISUMAI, TARNAUTI VISUMAI-man parodo,kad mes turim atrasti TĖVĄ SAVYJE IR PAJUSTI JO MEILĘ,JUO ĮTIKĖTI IR IŠ MEILĖS JAM,NEŠTI ŠVIESĄ VISIEMS..Su MEILE IR IŠ MEILĖS..Taip aš manau,tokia mano nuostata-meilė,kuri ir yra pagrindinis kriterijus atgimti iš dvasios.VISUMINĖ MEILĖ.Ir dabar,dar kartą skaitydamas tai,ką jau skaičiau,jau matosi plačiau,nes mes kalbame ne tik apie abstraktų dvasių pasaulį,bet ir apie VISĄ KŪRINIJĄ,KURI IR YRA TIKROVĖ,KURIOJE ESAME IR MES,URANTIJOS GYVENTOJAI,ŽMONĖS..To niekaip nebūtų pajėgę net suprasti žmonės,kuomet Jėzus,Sūnus Kūrėjas(Mykolas),vaikščiojo Urantijos paviršiumi ir nešė evangeliją-Tėvo sūnystė,žmonių brolystė..Ir tie žmonės pažinojo tik abstraktų,baudžiantį Dievą,bet ne tą,MYLINČIĄ TREJYBĘ,KURIĄ GALIM SAVY ATRASTI MES,BŪDAMI KŪRINIJOS PILIEČIAIS..Ir mes,tik žengdami urantų keliu,būsime užtikrinti Dievo Apvaizdos palaikymu,kelio tikrumu.Ir mums pasiekus ŠVIESOS AMŽIŲ,APVAIZDA TAPS AKTUALYBE.Iki to laiko ji buvo kelrodis ir vedlys į tą amžių.Kūrinijos atžvilgiu taip pat-į priekį ir kokybiškai..Ir mielas Algimantai-tavo paskutiniai žodžiai yra aksioma.Taip pat iš Apreiškimo-Apvaizda tampa vis didesniu laipsniu pastebima,kada žmonės stiebiasi į viršų nuo to,kas yra materialu,į tai,kas yra dvasiška-parodo kelią į atgimimą dvasioje..Aš pamėginau paaiškinti,kaip tai suvokiu,mielas Algimantai
Arūnas
2009-09-22 22:05:12
Mielieji, matau, kad kai kurie vietoje to, kad imtųsi studijų, vėl usžsiima plapalais. kurie netinka MŪSŲ Forumui.
O dabar jums mano klausimas, atsakymą surasite šitoje temoje:
AR apvaizda yra DIEVAS?
O POVILUI, DĖL JO NENORO, SĄMONINGO NENORO STUDIJUOTI APREIŠKIMUS, PASAKYSIU, KAD JAM APVAIZDA NEPADĖS. KODĖL, LAUKIU JŪSŲ PAAIŠKINIMO, NES AŠ NORĖČIAU KAD JŪS PRADĖTUMĖTE VIS GILIAU NAGRINĖTI APREIKŠIMUS, KURIE YRA MŪSŲ SVETAINĖJE IR DISKUTUOTI MŪSŲ FORUME. TADĖL ATSAKYKITE POVILUI JŪS, OPANAGRINĖJĘ ŠITĄ TEMĄ.
Tuo tarpu MUS SUVIENIJA ne Urantijos Knyga, ne informacija, bet TĖVAS-ROJAUS TRJEYBĖ PER MŪSŲ ĮTIKĖJIMĄ IR GIMIMĄ IŠ DVASIOS, KADA MES TAMPAME VIENA DVASIOJE. Tačiau nestudijuodami apreiškimų mes trypčiosime vietoje, net ir būdami įtikėję ir gimę iš dvasios, nes daug ko nesuprasime, kas vyksta tiek su mumis, tiek aplinkui, tiek kūrinijoje. Todėl ir klausiu jūsų AR APVAIZDA YRA DIEVAS?
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-09-22 20:42:13
Bendrai visas tekstas yra suprantamas tiesiogiai, ir nėra kam nepritarčiau. Visa ši informacija padeda geriau suvokti apvaizdos veikimą ir tvarinių pažangą žvelgiant iš didelių visatos mastelių. Toliau pakementuosiu kelias vietas.
Daug reikšmės ir aktualumo matau čia "Didelė dalis to, ką mirtingasis pavadintų sėkme, iš tiesų galėtų būti nesėkmė; nusišypsojusi sėkmė, kuri padovanoja neužtarnautą poilsį ir nepelnytą turtą, gali būti didžiausia žmogiškoji nelaimė; kaprizingos dalios akivaizdus žiaurumas, kuris nelaimėmis prislegia kokį nors kenčiantį mirtingąjį, tikrovėje gali būti toji grūdinanti ugnis, kuri nesubrendusios asmenybės minkštą geležį paverčia užgrūdintu tikrojo charakterio plienu." pailiustruoti galima tuo kad tai yra didelė netektis kada žmogus laimi loterijoje kalną pinigų ir tuomet jo gyvenimas tampa pilnas sprendimų įvairių situacijų kurios yra mažareikšmės... žmogus nebetenka galimybės patirti ką tai reiškia savo rankomis užsidirbti duonai, išlaikyti save, ką reiškia gyventi kaip vienu iš žmonių visuomenėje. Ir bent man yra aktualu, kai tikrai visa savaitė yra su darbais, dar prisideda papildomos studijos, dar prisideda besitęsiantis nežinia iš kur gerklės skausmas ir peršalimas, dar prisideda dantų taisymas pas stomatologus, kada vieno danties šaknis pvz ilgai vis tvarkė tvarkė.. ir kai jau liko tik vienas susitikimas galutiniam danties užtaisymui - nuo paprasto maisto "hematogeno" ėmė ir atskilo tas dantis, iš pradžių galvojau kad net ir labai daug.. Ir nežinau kaip kiti, bet man atrodo tai yra daug kada žmonės tarp gyvenimo audrų atranda laiko kad ir kartą ar du ateiti į šią svetainę pasidalinti savo mintimis patyrimais ir TIESA.
Su apvaizda - kartais įvykiai susiklosto taip kad kažkas gerai baigiasi, kitasyk jie mano požiūriu gaunasi blogai. Aš neapsiimu to vertinti. Aš užsiimu savo veikla ir tuo ką aš darau, o jau apvaizdos reikalas ką ji sutvarko ir ko ne. Bet man tai pasirodė neteisybė kada pagal dėsnį už geras pastangas šiuo atveju skirtą laiką eiti pas stomatologus turėtų lyg ir viskas gerai baigtis, ir kai jau galvoji kad artėja laiminga pabaiga dovana - nekoks rezultatas, dar didesnis danties išskilimas. Aš tai suvokiu, kad galbūt visi tie įvykiai vistiek suklosto mūsų gyvenimus taip kad mums nenutinka dar kažkas blogesnio, kad mums visgi tie įvykiai susidelioja taip kad vistiek yra geriau mums. Ir aš apskritai vertinu dvasinius dalykus, todėl savotiškai kad ir kas įvyktų gyvenime - man tai nesukelia didelių emocijų. Kad ir dabar paprastam žmogui galbūt mano gyvenimas pasirodytų sunkus, o aš tiesiog darau ką reikia. Ir mono gyvenimui daugiausia šviesos suteikia bendravimas su žmonėmis, dalinimasis šviesa, taip pat dvasiniai dalykai, didesnis tikrovės pažinimas, taikymas tų žinių gyvenime, tapimas vis labiau savarankišku, gyvenimo organizavimas, taikymas to ką žinai gyvenime.
***
Kitoje vietoje, 1306 puslapyje paminėti punktai matosi kad yra aprašyti iš platesnio ir ilgesniais laiko tarpais savo gyvenimą matuojančių tvarinių požiūrio. Ir turiu omeny, tai kas yra įvardinta paprastais žodžiais, tame iš tikro yra neapsakomų gyvenimo patyrimų.
***
Daug atskirų svarbių teiginių yra pabaigoje. Viena iš jų "Tam, kad apvaizda būtų realizuota laike, žmogus turi įvykdyti tobulumo pasiekimo užduotį." Tai parodo kad būtent per žmogaus vykdymą Tėvo kvietimo/paliepimo būti tokiais tobulais kaip jis, ir įmanomas apvaizdos realizavimas. Kol kas tiek, dar vėliau šiek tiek pratęsiu.
Vaidas
2009-09-22 20:15:29
"Apvaizda visada yra suderinta su nesikeičiančia ir tobula aukščiausiojo Įstatymų Tvėrėjo prigimtimi."
Kadangi "Dievo apvaizdą sudaro suvienyta veikla dangiškųjų ir dieviškųjų dvasių", tai šios veikia suderintai tarpusavyje tik tobulos ir absoliučios meilės dėka, visada veikdamos sutinkamai su visos Kūrinijos Tėvo valia. Tėvo veikimas yra visada tobulas ir nesikeičiantis, kiekvieną akimirką kuriantis savyje, veikiantis visos kūrinijos gerovei. Jo pilnai niekad suprasti negalima, bet galima tik patirti nuolatiniu artėjimu link Jo, troškimu būti tobulu, koks tobulas yra pats Tėvas. Tėvo prigimtį atskleidė Sūnus Kūrėjas mums žinomas Jėzaus vardu, savo žemiškuoju gyvenimu pademonstravęs begalinę meilę, gailestingumą, išmintį, dvasingumą, kantrybę, koks ir yra Tėvas, ir net daug daugiau.
” Besivystančiose visatose yra apvaizda, ir tvariniai ją gali atrasti tiesiog tokiu laipsniu, kokiu laipsniu jie yra pasiekę sugebėjimą suvokti besivystančių visatų tikslą."
Visatose, kurios dar yra besivystančios ir nėra pilnai apgyvendintos evoliuciniais pasauliais, tvariniai gali atrasti apvaizdą ir patirti tiek, kiek patys yra atradę visos Kūrinijos šaltinį, kiek patys yra suvokę savo atvertu vidumi evoliucijos vyksmą ir tikslą. Kada mes žemiškieji tvariniai imame nuoširdžiai ieškoti Dievo, tiek mes Jį imame plaipsniui atrasti ir patirti, nes mumyse yra Tėvo padovanotas Minties Derintojas, aktyviai su meile ir sumaniai veikiantis kiekvieną akimirką, kad tik imtume ieškoti dieviškosios tiesos ir šviesos šaltinio. Ir kada savo atvertu vidumi priartėjame prie Tėvo, kada atrandame Jį savo viduje ir gyvu įtikėjimu Jį imame patirti, tai praplečiame savo matymą ir suvokimą, ko pasekoje pamatome tobulojo Tėvo absoliutų veikimą visur, imame suvokti apvaizdą kaip Jo paties pasireiškimą per savo vaikus. Imame patirti Tėvo buvimą tiek, kiek remiamės į Jį visu atvertu vidumi.
” Tėvo meilė veikia tiesiogiai individo širdyje, nepriklausomai nuo visų kitų individų veiksmų ar reakcijų; ryšys yra asmeninis – žmogus ir Dievas."
Tėvas yra žmogiškojo tvarinio viduje per savo paties padovanotą fragmentą Minties Derintoją. O kadangi Jis yra Meilės Šaltinis, todėl veikia žmogaus vidų nepriklausomai nuo nieko ir veikia kiekvieną akimirką skatindamas švelniai atsiverti Jam, atrasati Jį savyje ir patirti nuostabų buvimo su Juo džiaugsmą čia ir dabar, kad tik pačiam žmogui ir kartu visai kūrinijai būtų geriau. Todėl ir parašyta čia, kad Tėvo ir žogiškojo tvarinio ryšys yra ameninis be jokių tarpininkų, nes juk Tėvas veikia žmogų asmeniškai ir niekaip kitaip. "Tėvas nori, kad Jo visi tvariniai asmeniškai bendrautų su Juo".(5; 63 p.) Todėl kad ir kaip žmogus klystų, Tėvas visada rūpinasi savo vaiku jį paremdamas ir apgaubdamas meile. Joks žmogaus tamsus poelgis ar motyvas negali pranokti Tėvo begalinės meilės, švelnumo, su kuria ir veikia visą kūriniją ir kiekvieną akimirką visumos labui. Ir tik atsigrežęs į Tėvą, žmogus suvokia gilesnę dieviškos meilės veikimo prasmę.
Jurgita
2009-09-22 19:45:41
Na pagaliau,Algimantai,pradedi matyti, kad tavo idėjos yra niekam tikusios, nes mąstymu apjungti žmones neįmanoma.
Kodėl reikia sakityti knygą? Ogi tam, kad pakeistum savo mintis knyginėmis, negyvomis dogmomis ir pavirsti popūga, kuri bukai atkartoja, ką perskaitė.
Geras pavyzdys yra Arūnas, kuris jau įkalęs ne vieną dešimtį Algimanto ir knyginių frazių ir pliekiasi jomis į kairę ir į dešinę. Arūnas, jau paruoštas kovai, jis geras karys...bus komanda ir pirmyn.
Bet Algimantui, jo šizoidėjoms įgyvendinti reikia daugiau karių...todėl būkite atidūs, ką skaitote ir ką jums aiškina Visatos ambasadorius Algimantas.
Povilas
2009-09-22 19:31:32
Algimantai,
Jūs tiek daug žodžių ir dar piktų panaudojate mokymams... nu gi Tėvas nėra griežtas ir nors ir jo vaikas dar yra dvasiškai aklas jis tokiais žodžiais niekada nemokina savo vaikų/mokinių... nes žino, kad jie gali išsigąsti tokių mokymų :( o išsigandę vaikai/mokiniai instinktyviai norės trauktis bei jie tikrai nenorės tęsti tokių studijų, kuriose mokytojas juos bara... Gerai suprantu Jūsų norus/siekius ir tikslus, bet tokiu būdu siekiant ar tikrai pasieksite norimų rezultatų? Toki pamokymai mane asmeniškai žemina kaip Tėvo, kuris yra tik MEILĖ, GAILESTINGUMAS, IŠMINTIS, SUPRATINGUMAS ir TOBULUMAS - sūnų bei kai kuriuos kitus Tėvo brolius ir seseris skatina nesantaikai/žeminimams/špilkavimams ir tyčiojimams...
Nesu ir nebūsiu nei posto/karjeros siekėjas nei kokios naujos tikėjimo krypties įkūrėjas... bei man labai tikrai skaudu rašyti tai ką parašiau Jums, bet jau negalėjau to savyje išlaikyti ir tikrai nuoširdžiai tikiu ir tikėsiu, kad viskas bus tik dar geriau nei buvo iki šiol.
Algimantui / Linas J
2009-09-22 19:17:04
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]