Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Harmonija – tai yra Išmintis iš Kūrėjo – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 01 25

Algimanto pamokomasis žodis – Harmonija – tai yra Išmintis iš Kūrėjo – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 01 25

Mylimieji, esame Gyvajame Kelyje. Štai vyksta mūsų šeštadieninės gyvosios pamaldos Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, vyksta ir Kaune kas antrą sekmadienį. Šventovės gyvosios pamaldos nenumato jokių ritualų – yra tiktai vienintelis Širdies atvėrimas. Štai toji yra Meilės Energijos Galia, kurią mes pajuntame. Mes garbiname Kūrėją, kada nieko neprašome, ir turime prašymų maldą, kada prašome gerovės, išminties mūsų planetai, žmonijai
Aš šiandien per garbinimą išgirdau, kaip vienas iš garbinusiųjų mano brolių tarė – kokia yra nuostabi kūrinija, pilna harmonijos. Kūrinija nėra pilna harmonijos. Pažiūrėkite į mūsų pasaulį. Kokia yra harmonija, kai mes vieni su kitais ginčijamės, pykstamės, vieni kitų neapkenčiame, kerštaujame vieni kitiems, kariaujame vieni su kitais, pavydime vieni kitiems? Ko mes pavydime – materialaus posto, valdžios, įtakos, kokių nors materialių turtų. Pavydas yra nepaprastą ir gilią galią turinti yda. Net gyvūnai pavydi, o žmogus nėra šiaip jau lygus gyvūnui. Jis yra asmenybė, kurią kaip dovaną gavo iš mūsų Tėvų. Reiškia, žmogus tokių ydų neturi – žmogus – aš turiu minty tikrąjį žmogų, ne tą žmogų, kuris vaikšto materialiu pavidalu, o elgiasi kaip žvėris – tai jis dar nėra žmogus – materialus pavidalas nesuteikia žmogiškumo. Tada mes negalime kalbėti apie harmoniją kūrinijoje. Kiekvienas aukštesnis laiptelis po prisikėlimo mums atskleis mūsų pačios asmenybės vis ryškėjančią tapatybę, kurioje įsiviešpataus Kūrėjo Charakterio amžinosios savybės. Kiekvienas laiptelis vis stipriau mus pripildys Kūrėjo Meile, bet harmonijos ir ten nebus. Harmonija – tai yra Išmintis iš Kūrėjo, kada mes gyvename Kūrėjo vedimu iš vidaus, kada Kūrėjo dvasia – Minties Derintojas – ir mūsų asmenybė yra sulieta į vieną asmenybę. Štai tik tada pradeda atsirasti harmoningi daigeliai, dar ne pati harmonija. Jos reikia mokintis.
Ir štai mūsų visas Kelias, žengiant iš pasaulio į pasaulį, tai – mokymasis harmonijos. Ten, kur yra harmonija, ten jau pasireiškia Tobulumo apraiškos.
Mes vartojame žodžius nesusimąstydami apie tų žodžių prasmę. Dažnai mes kalbame apie tobulą kokį nors sportininką, kaip jis tobulai atlieka kokius nors veiksmus. Tobulumo negali būti materialiu pavidalu. Tobulumas yra Kūrėjo – Energijos Šaltinio ir Centro – savybė. Reiškia, tas veiksmas yra dvasinis. Jeigu jau yra pasireiškimas išorėje, tas tobulumas yra trupučiuką su paklaida, o jeigu jis su paklaida, jis nėra tobulumas. Ta pati padėtis ir su Harmonija. Mes tarpusavyje negalime sujaukti – daugiau ar mažiau – savo vidaus, jeigu mes esame visą laiką gyvame ryšyje su Tobulumo Šaltiniu ir Centru, su Kūrėju. Tada mūsų vidus tampa iš tikrųjų – nors labai trumpam – su stipresniu Harmonijos daigo pasireiškimu mūsų viduje – viduje. Ta Harmonija pavirsta į Ramybę, bet vos tik mes atliekame materialų veiksmą, ta Harmonija jau yra iškreipiama – jinai neperteikiama tam veiksmui taip, kaip jaučia Širdis – yra paklaida.
Ir bendraujant su kitais jūs patys pajaučiate, kad ir jūsų Meilės, Šviesos, Gėrio žodžiai nepasiekia tokio efekto, kokio jūs tikitės kito atžvilgiu, kada tuos žodžius išgirsta kitas mirtingasis. Todėl iš esmės apie Harmoniją mes galėsime šnekėti tik pasiekę Havoną – ne anksčiau. Aišku, šnekėti mes galėsime apie ją, bet ji nebus kūrinijoje Harmonija pasireiškimu. Rojuje jau yra Harmonijos pilnatvė. Tai yra pats kūrinijos geografinis centras. Štai tiktai geografiniame kūrinijos centre – Kūrėjo gyvenamojoje buveinėje – yra Harmonija, nes per visą Kelią, kokį mes pradedame šitame pasaulyje – pradiniame pasaulyje – iki pat kūrinijos Šaltinio ir Centro buveinės, to geografinio centro, mes mokysimės Harmonijos. Todėl tas pasakymas, kad – kūrinija tokia pilna harmonijos – nėra teisingas, nėra tikslus, o iš tikrųjų yra klaidingas, bet, natūralu, kad mūsų viduje iš paties Kūrėjo dvasios teikiami teiginiai, mūsų protą taip pat harmoningai nesuderintą, jie padaro gan stambių paklaidų. Todėl daug ką mes pasakome, ko Tikrovėje, šitame Visatos Amžiuje, net ir negali būti, bet tai rodo, kad mūsų impulsas viduje – troškimas Harmonijos – pojūtis, kad aukštesni pasauliai yra geriau organizuoti. Taip – jeigu mes kalbėtume apie vadovavimą tiems pasauliams – taip, jie turi išmintingą vadovavimą, ne tokį chaotišką, koks yra mūsų pasaulyje – ten yra išmintingas vadovavimas. Ir kiekvienas pasaulis išreiškia vis aukštesnį dvasinį vystymosi laiptelį, turi vis išmintingesnį vadovavimą, bet ir bendradarbiavimas tarp įvairių gyvybės kategorijų yra sudėtingesnis, o mūsų yra pats primityviausias – tai yra materialus lygis. Tai mūsų bendravimas ir bendradarbiavimas – Kūrėjo akimis žiūrint – yra pats vaikiškiausias, pats tas žaidimas smėlio dėžėje, kai mes matome žaidžiančius vaikus ir lipdančius savo sampratų smėlio pilis, vaikus žaidžiančius gyvenimą. Tarp kitko dabar gal jau mažiau žaidžia vaikai smėlio dėžėje, daugiau su kompjuteriais žaidžia. Tai jau yra žala – žala vaiko protui. Jis gauna parengtą programą, kurią reikia mokėti valdyti, bet jis nebeturi kur pasireikšti savo fantazijai, savo vaizduotei, ir tuo pačiu, kad būtų ugdomi jo įgūdžiai.
Harmonija yra ten, kur yra kokybinis mąstymas. Kokybinis – tai yra dvasinis mąstymas. Kiekybinis mąstymas – tai yra intelektualus mąstymas savo savanaudiškų interesų tenkinimui. O jūs patys matote, kiek yra dvasinio mąstymo aplinkui, kiek Šviesos, Meilės, ir Teisingumo aplinkui. Reiškia, Harmonijos šitame pasaulyje nėra, jos ir nebus, nes harmoniją pasiekti, reikia būti Kūrėjo – kaip ribiniam – tobulu atvaizdu – tobulu, o tas bus įmanoma tiktai Rojuje.
Taip, kad, mano mylimieji, turėkite Kantrybės, turėkite Išminties, ir Kosminės Įžvalgos tikslingai vartoti žodžius.

Ačiū Violetai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai