Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Lietuva bus tokia, kokios trokšta Širdis – Kūrėjo Lietuva – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2020 01 18

Algimanto pamokomasis žodis – Lietuva bus tokia, kokios trokšta Širdis – Kūrėjo Lietuva – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2020 01 18

Mano mylimieji, mūsų gyvojoje šventovėje, kada reikia sakyt man pamokomąjį žodį, aš dažnai kreipiuosi į Kūrėją – sakyk savo pamokomąjį žodį. Ir dabar kreipiausi, tai, ką aš jums sakysiu, tai ir yra Kūrėjo gyvas žodis.
Eidami Gyvuoju Keliu, mes patyrimus vertiname kosminės Įžvagos masteliu. Jeigu tas patyrimas atrodo mums skausmingas, jis skausmingas dėl to, kad mes prarandame gyvybingą, gilų ryšį su Kūrėju. Kūrėjas teikia mums Meilę ir Palaimą. Jis kitokių jausmų mums suteikti negali. Jeigu mes tų jausmų patys viduje nepatiriame, problema yra mūsų, kiekvieno. Ir tą problemą mes pajėgūs išspręst, atverdami save Kūrėjui, tada kosminė Įžvalga iš tikrųjų mums leidžia suvokti, kokia yra mūsų patyrimų prasmė.
Patyrimai duoti ne šiaip sau. Ne tam, kad mes galėtume susierzinti, kaltinti vieni kitus arba patį Kūrėją. Patyrimai mums duoti tam, kad mes atsiskleistume savimi ryškesniais darbais, kurie būtų būtent Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimas mūsų tapatybės sprendimais, ir jų įgyvendinimų kasdieniais veiksmais.
Kada aš vakar išgirdau vienoje televizijos laidoje per Rusijos kanalą – laidoje Pole čiudies – kas ją žiūrit, žinot kokia tai laida. Ten ateina ir vaikai, jie dainuoja, šoka, groja. Ir vienas vaikas, jau trečios klasės mokinys, kada jo paklausė laidos vedėjas – ką tu padarytum tapęs mokyklos direktorium, dabar, ko tu nenorėtum, kad mokykloje iš viso būtų? Jis iškart tvirtai atsakė – mokytojų. Visi pradėjo juoktis.
O kada žvelgi kosmine Įžvalga – aš jam pritariu. Pritariu, tiktai pakoreguočiau, pakoreguočiau pasakęs vieną mažytį žodelį. Žodelis labai trumpas, bet jisai keičia iš esmės visą prasmę – tokių – mokytojų nenorėčiau. Tokių, kokie yra šiandien. Be mokytojo tu negali įgyti net įžvalgos. Mokytojas reikalingas, bet tokie, kokie yra mokytojai šiandien mokykloje, jie nereikalingi. Kodėl? Jeigu trečios klasės mokinys per dvejus su viršum mokslo metų dabar nori, kad nebūtų mokytojų, tai ką tie mokytojai pasėjo jo širdyje per tuos dvejus su puse mokslo metų. Reiškia, jie pasėjo tą neigiamą nuostatą savo atžvilgiu. Reiškia, mokykla nėra toji vieta, kuri vaiką akintų, kad jisai norėtų būt joje, norėtų mokintis, nes gi mokykla yra tam, kad vaikas išmoktų. Išmoktų to, ką suaugęs taip vertina – tą gyvenimą. Bet norint įvertint gyvenimą, tu turi suprast gyvenimo Prasmę. Kaip tu tą pasieksi be mokytojo? Neįmanoma to pasiekt. Bet dabartiniai mokytojai taip pat gi nežino, kokia yra net jų gyvenimo prasmė.
Štai todėl, kada tokie žmonės išauga, užima atitinkamus veiklos postus, jie gi priima sprendimus, ir ypač užėmę aukščiausias politines vietas, jie primeta savo sprendimus visuomenei, kuri privalo juos įgyvendint, nors tie sprendimai yra kvailybės apraiška. Liūdna tą sakyt, bet iš tikrųjų, pasaulis yra kvailybės arena. Ir tie sprendimai, kuriuos priima, nesvarbu kas, Amerikos prezidentas, Rusijos prezidentas, Lietuvos prezidentas, yra kvailybės šokis, ir jų negalima niekaip kitaip įvardint, jeigu turi kosminę Įžvalgą – tegu ir negilią, bet kuri jau susieja visą dabartinę planetos aplinką su visa kūrinijos gyva ir veikiančia sistema.
Štai kūrinijos visa veikianti sistema yra kaip tas mechanizmas, kurį suprojektavo Pats Kūrėjas, ir per savo kitus vaikus įgyvendina šį gyvą sistemos Evoliucinį Planą. Tuo tarpu mes prieštaraujam šitam Planui, dėl to, kad mes atstumiam Kūrėją, paneigiam Jį, ir viską darom savo samprata, iškeldami tariamo dabartinio mokslo pasiekimus, kad štai mokslas yra ta pagrindinė jėga, pagrindinis žmogaus visų argumentų perteikėjas savais atradimais, išradimais, eksperimentais, bandymais, ir gautais rezultatais, kad jie yra patys patikimiausi, ir tiktai ant šito pamato mes galim kloti visus kitus savo sprendimus ir veiksmus. Štai tokia labai siaura ir iškreipta Kūrėjo Tikrovė ir pagimdo tokius mokytojus, kurių nenori tas trečiaklasis mokinys.
O jeigu tie vaikai būtų mokomi kosminės Įžvalgos, būtų mokomi Kūrėjo Meilės ir Tikrovės, kada jie išaugtų ir patys taptų Mokytojais dabartinėse mokyklose, niekada nebūtų tokio trečioko, kuris pasakytų – nereikalingi mokytojai. Jis džiaugtųsi – džiaugtųsi, kad jam mokykloje gera. Tada laidos vedėjas net tokio klausimo nekeltų – ko nereikia mokykloje, ką tu norėtum panaikint jau dabar. Tada mokykla būtų Šviesos ir Meilės pasireiškimas. Vaikai būtų tarpusavyje broliai ir sesės. Ir galų gale mokymo procesas būtų atremtas į Kūrėją, jis būtų orientuotas, kad vaikai būtų ugdomi Kūrėjo sūnumis ir dukromis, suprasdami, kokia yra gyvenimo Prasmė, kas yra Evoliucija, kodėl ji sumanyta, kodėl yra mokykla, kas yra šeima, kodėl šeima yra sumanyta Kūrėjo dviejų skirtingų lyčių pradinis susipažinimas ir tada gyvybės pratęsimas drauge su Kūrėju.
Štai tokia mokykla paruoštų tą vaiką kaip suaugusį, subrandintą, ir turintį gilesnę kosminę Įžvalgą Kūrėjo sūnų ar dukrą šitos visuomenės pilnateisį narį, kuris yra žmonijos pilnateisė ląstelė. O planeta visos kūrinijos pilnateisis narys.
Štai su tokia nuostata, vien tiktai tokią nuostatą įdiegus, kokybė pasikeistų – ir visi prezidentai taptų iš tikrųjų Vedliais. Jie siektų Gerovės – pirmiausia atremdami savo veiklą į Kūrėją – ir jie žinotų, kokie yra išmintingi sprendimai geriausiai tinkantys dabartinei dienai, kartai, ir visuomenei. Būtent visumos labui – ir dar daugiau – būtent taip, kaip Kūrėjas yra sumanęs, nes ir tie Prezidentai jaustų Kūrėjo vedimą iš vidaus. Ir tada savo sprendimus pateiktų tokius, kokius suteikia Pats Kūrėjas jų išmintingam protui ir giliam dvasiniam atsivėrimui Kūrėjui.
Štai tokie Vedliai būtų gerbiami – ir jais būtų pasitikima.
Štai tokia – Lietuvos ateitis. Mes turėsim tokią Lietuvą. Štai tokios Lietuvos trokšta Širdis. Ir jinai bus būtent tokia – Kūrėjo Lietuva.

Ačiū Vitai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai