Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Britanija apsisprendė palikti Europos Sąjungą – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2016 06 25

Algimanto pamokomasis žodis – Britanija apsisprendė palikti Europos Sąjungą – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2016 06 25

Vakar aš džiaugiausi dėl Britanijos apsisprendimo palikti Europos Sąjungą. Daugybę metų aš jums tvirtinau, kad tai yra pats klastingiausias darinys, kokį sugalvojo savanaudžiai, žemažiūriai pseudopolitikai, siekdami sau palankių, savanaudiškų interesų – pridengt savo nemokšiškumą, ir tuo pačiu nebūt atsakingiems niekam – nei savo tautai, nei tai pačiai Europos pseudosąjungai, bet vartyt milijardus dolerių, eurų, ir niekam nesiaiškint.

Aš šiandien išgirdau, kad lenkai taip pat sako – reikia peržiūrėt iš naujo Europos Sąjungos sutartį. Nors ir šimtą kartų ją peržiūrėtų, nes žemažiūris, savanaudiškas protas negali sukurti jokios normalios sąjungos – visuomet bus siekimas viešpatauti didžiųjų mažųjų atžvilgiu. Savanaudiškas protas neturi altruizmo, nors Minties Derintojas ir jiems jų prote taip pat mėgina įskelti altruizmo kibirkštį, bet jų vis tiek yra puikybė ir egoizmas, iškeliantis virš kitų, kad su tokia, pavyzdžiui, mažyte šalimi, kaip Lietuva, nesiskaitytų. Ir jeigu tai būtų sąjunga, tai kiekviena šalis turėtų po vieną savo atstovą – šalies vadovą. Ir negali būt jokių kvotų, jokių išrinktų nuo atskirų šalių pagal gyventojų skaičių, skirtingo skaičiaus parlamentarų tame darinyje, nes visuomet tada atsiras didžiųjų viešpatavimas mažųjų atžvilgiu. Net ir tokiu atveju, kada yra vienas tiktai iš šalies siunčiamas, atsiranda visiškai kitoks bendravimo principas, nes reikia įtikint kiekvieną, kiekvieną net ir mažos šalies vadovą, kad jis turėtų spręst tuos reikalus, kurie reikalingi visumos labui be jokių frakcijų, be jokių grupuočių, be jokių politinių siekių.

Tačiau problema neišvengiama – nėra šalyse vadovų, kurie turėtų Išminties. Yra daug proto, bet tai nėra Išmintis. Išmintis yra proto naudojimas visumos labui, atsidavus Kūrėjo vedimui iš vidaus. Visuma – tai nėra masė, tai nėra minios – tai yra kiekvienos šalies unikalus, kultūrinis, net tautos sąmonės, per amžius sukauptas patyrimas, tradicijos. Ir visa tai mėginama suniveliuot. Ir net pranokstant tautiškumą, mėginama iškreipt šeimos sampratas, iškreipt Gėrio ir blogio sampratas, vertybes, net atsisakyta įtraukti Kūrėją į Lisabonos sutarties preambulę, nes dauguma ateistiškai mąstančių žmonių, prieštaravo tam. Todėl ir lenkų dabartinis noras, kad peržiūrėtų šitą sutartį – tai yra pirmas po Britanijos, priimto referendumo keliu, sprendimo – palikti Europos Sąjungą – mažytis žingsnelis į ir kitų šalių išstojimo iš Europos pseudosąjungos, nes šito griuvimo sustabdyt neįmanoma – neįmanoma net dėl to, kad visas šitas darinys yra prieš Rojaus Trejybės valią. Jeigu tai būtų Rojaus Trejybės valia turėti Europos Sąjungą, Europos Sąjunga būtų kilusi iš pačių šaknų – iš eilinių žmonių – per atsivėrimą Kūrėjui, per Jo atradimą savo viduje, ir vis stipresnių ryšių tarp įvairių tautų, įvairių šalių žmonių. Ir tie ryšiai pareikalautų panaikint sienas, panaikint vizas, nes jie norėtų bendraut tarpusavyje. Tada būtų Kūrėjo Meilės virpesių dėka kuriama natūrali, ne dirbtinė, biurokratų primesta, formali pseudosąjunga, kur nėra šalių lygiateisiškumo. Dėl to aš ir vadinu – pseudosąjunga – jos kitaip neįmanoma padaryt, nes ir lenkai sako – turi būt nauja sutartis, kurioje būtų suverenios valstybės toje Sąjungoje. – Jie, reiškia, pripažįsta, kad suverenių valstybių nėra, todėl tai negali būt Sąjunga. O byrėjimas yra dėl to, kad kaip aš jums minėjau – tai yra antidieviška, antihumaniška, gražiais žodžiais pridengta, bet nieko gyvo savo turinyje neturinti pseudoorganizacija, kurioje net ir pavadinimai yra paimti iš tokių revoliucinių teiginių – komisarai. Bet jie irgi yra pseudokomisarai. Jie sprendžia tų šalių reikalus, nesuprasdami, kokie yra tie reikalai. Ką gali išmanyt tas komisaras, kokie yra skirtumai Kipre, Kroatijoj, Portugalijoj, Lietuvoje, Estijoje, Slovėnijoje? Jie neatskiria, kas yra Slovėnija ir Slovakija, kas yra Lietuva ir Latvija. Jiems yra tas pats, ir nusispjaut.

Todėl aš sveikinu britus, žengusius išmintingą žingsnį.

Negali chirurgas įgyti patyrimo, jeigu už jį daro operacijas Briuselyje. Chirurgas turi operuot ir įgyt kvalifikaciją savuoju patyrimu ir savomis žiniomis, ir tuo pačiu, darant vis kitokius, geresnius veiksmus, nes patyrimas reikalauja ir korekcijų, jau ir tuose įprastuose veiksmuose. Tai tas pats ir su politikais – jie negali būti politikai, jeigu už juos kažkas sprendžia ne tų politikų priimamais sprendimais, o kažkur toli, kažkas, bet kas, neaišku.

Ir tos ankstesnės komisijos – Europos Sąjungos komisijos – buvo priverstos atsistatydint dėl padarytų vienos komisijos keturių milijardų dolerių nuostolių, na – vagysčių, o kitos – net šešių milijardų! Bet atsistatydint dėl išvogtų Europos Sąjungos pinigų, tai čia nėra bausmė – paliko tą postą prisikimšę kišenes – milijonus – ir viskas. Ir jeigu dabar tikrintų tą komisiją su visais pseudokomisarais, vėl būtų tas pats – išvogti pinigai. Bet kadangi ten sukasi milijardinės lėšos, ir jie niekam neatsiskaito, tai natūralu, viskas taip ir gilyn grimzta, kaip į dugną vandenyne, ir nešvariame vandenyne, pilname korupcijos, apgaulės.

Todėl, norint laisvai tvarkyt savo kraštą, reikia pažint to krašto dvasią. Neįmanoma išsaugot tautos be jos dvasios išsaugojimo. Tauta turi dvasią. Koks gali pseudokomisaras žinot Lietuvos dvasią?

Lietuva yra numatyta Kūrėjo, kad skleistų pasauliui Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvąją Šviesą, kur iš tikrųjų bus ir ekonomika, ir politika tvarkoma Rojaus Trejybės-AŠ ESU Šviesos, Meilės, Tiesos, Išminties pagrindu, kada Vadovas yra dvasinis Vedlys.
Vadovas – tai yra – kaip net ir žvėrių bandoje – tas, kuris rūpinasi ta banda, kad ji turėtų maisto taip sumedžioję, bet ne toks vedlys, kuris nieko nedaro tai bandai. Tai ir žmonių visuomenėje dar reikia tokio Vedlio, kuris telktų visuomenę. Dabar nėra visuomenės, yra tiktai atskiros, susiskaldžiusios, pabiros grupuotės, pradedant besiriejančiom politinėm partijom, pilnom intrigų ir nešvarių, teršiančių žmogaus sąmonę, o ypač jaunimo sąmonę, darbų – nusikalstamų darbų – ir tuo pačiu visiškai nustumtų nuo arenos ir niekur neapjungtų, nepriklausančių jokioms politinėms struktūroms, daugybės mažyčių grupelių. Ir tas vedlys turi apjungt tuos gyvenančius šitame nuostabiame krašte žmones į visuomenę. Visuomenė tampa visuomene, kada atsiranda gyvybinis, apjungiantis siekis, kuris iš tikrųjų suvirpina žmogaus vidų, tą tikrąjį dvasinį asmenį. Ir štai tada pradeda pulsuot to siekio gyvas įgyvendinimo procesas, ir jį reikia visą laiką stimuliuot, kaip katalizatoriumi cheminę reakciją, nes skirtingas patyrimas, skirtingas mąstymas neleidžia iškart suvokt net ir pačio siekio prasmės. O juk Lietuva yra numatyta Rojaus Trejybės ne šiaip sau – štai, kad prasidėjo gyvoji, apreikštoji religija būtent šitame krašte, kad visam pasauliui neštų tą Meilės, Tiesos, Teisingumo, Gailestingumo, Gėrio, Grožio sėklą – gyvąją sėklą – gyvąjį Įtikėjimo kelią ir gyvąją Rojaus Trejybės-AŠ ESU religiją, kuri neturi ritualizmo, koks šiandien viešpatauja visose religijose, pradedant krikščionybe, suskilusia į daugiau negu keturiasdešimt tūkstančių – daugiau negu keturiasdešimt tūkstančių – sektų. Ir katalikai yra didžiausia, bet irgi sekta – dirbtinė sekta. Ir islamas taip pat susiskaldęs, kad šiitai su sunitais kariauja – vieni kitus žudo. Ir budistai susiskaldę į sektas. Viskas yra per susvetimėjimą, kuris išsiveržia konfliktais ir tuo pačiu fizine prievarta tiek tarp valstybių, tiek valstybės viduje, tiek šeimoje, tiek mokykloje, tiek darbe – visur – yra dėl to, kad nėra atrastas viduje Kūrėjas. Tik Jis apramina žmogaus gyvulinį ir žvėrišką gaivalą – pasąmonę ir gyvulinį protą – materialų protą. Ir tiktai dvasinis protas, kuris yra padovanotas Kūrėjo dvasinei asmenybei, gali ir bendraut su Kūrėju, ir priimt išmintingus sprendimus visų labui. Ir štai tik toks Vadovas gali sutelkti ir visuomenę, ir ją vesti, kad būtų galu gale pastatoma ekonomika ir politika nuo galvos ant kojų.
Ir lenkai dar pareiškė, kad daug kas nori tos Europos Sąjungos, nes iš Europos Sąjungos gauna vystymuisi išmokas. Tai yra elgetos psichologija, jau įpiršta ir lenkams – jie nori sau naudingumo – gaut išmokas. O reikia oriai pragyvenimui užsidirbt, kad tu nebūtum priklausomas nuo išmaldos, kurią suteiks ar nesuteiks kažkoks pseudokomisaras. Štai ta pažeista mąstymo išraiška ir tarp Lietuvos jaunimo taip pat yra milžiniškos rūdys tautos sąmonėj. Jaunimas mato tiktai vieną, kad gali laisvai judėt iš vienos šalies į kitą ir papramogaut. Bet juk galima, kada eina iš apačių suartėjimas, galima tą pasiekt ir be jokios sąjungos, paprasčiausia dvasinis artumas diktuoja, kad tu gali turėt tą be sienų ir darbą kitur. Nebūtina, kad tau užfiksuotų sutartimis, ir paskui tu teisme ginčytumeisi – tau pažeidžia laisvę ar teises, ar nepažeidžia. Dvasinis suartėjimas yra galingesnis už bet kokias sudarytas formalias, oficialias sutartis, kurias gali užtvirtint dešimtim parašų. Jos nieko vertos – ateina laikas, kai jos yra laužomos. Todėl tik gyvybinga suartėjimo tarp žmonių, ir ateis ta akimirka, kai valstybių neišliks, nes jos yra trukdantis žmogaus gyvenimui, laisvam mąstymui atitinkama civilizacijos vystymosi pakopa – bet tik pakopa, ateityje tai išnyks, jau dabar jinai trukdo daug kam turėt savo laisvę.
Štai kodėl, mylimieji, aš džiaugiuosi galu gale sulaukęs tos nuostabios akimirkos, kai vis tiktai pajunta, ką aš nuo pat susikūrimo tos Sąjungos tvirtinau, kad ji dirbtinė ir subyrės – ir dabar jau tą tvirtina ne tiktai politikai, bet ir patys eiliniai britai, ir tą demonstruoja ir nuostabiais savo ryžtingais apsisprendimais. Niekas nesitikėjo, ką dabar sako politikai, kaip bus, manė pagąsdins ir viskas tuo pasibaigs. Ir kada aš buvau Utenoje, man pusbrolis paklausė – sako – tai kaip britai nuspręs? – Sakau – tai akivaizdu, kad jie paliks tą pseudosąjungą, nes būtų kitaip bepročiai, jeigu dar nors akimirkai liktų tenai. Tai yra nusikalstama organizacija, todėl Išmintis ir diktuoja – nenori būt su tais nusikaltėliais, nori būt švarūs. Bet dabar reikės mokintis būti švariais – be Kūrėjo, atrasto savyje, neįmanoma to padaryt. Štai Esmė, dėl ko Lietuva parinkta nešti Šviesą – kad viskas prasideda nuo mūsų atsivėrimo – viskas yra nuo mūsų pačių esminių šaknų. Štai kur yra pagrindas! O be šito pagrindo, be dvasios, pažadintos viduje, tas pats, kaip be pamatų statyti bet kokį statinį. Tu jį gali pastatyt, bet jis bus neilgalaikis – jis nebus tvirtas, ir visą laiką kels daugybę problemų – ir nė iš vietos nei visuomenė, nei pati civilizacija nepajudės Šviesos link. Amen.

Ačiū Daivai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai