Forumas: temos peržiūra
Algimanto pamokomasis žodis – Atverkit save Kūrėjui – tai yra, bendraukite su Kūrėju – šitaip jūs apsaugosite nuo viruso ne tik save, bet ir kitus – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 03 14
Algimanto pamokomasis žodis – Atverkit save Kūrėjui – tai yra, bendraukite su Kūrėju – šitaip jūs apsaugosite nuo viruso ne tik save, bet ir kitus – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 03 14
Mylimieji, kaip gera garbint Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – kokia yra būsena palaiminga, kupina Ramybės, bet tuo pačiu kupina ir Meilės Galios. Štai tokia būsena – tai ta nuostabi energinė terpė Išminčiai pasireikšt. Išmintis visa mus pasiekia iš Kūrėjo. Jeigu mes turim tą Kūrėjo mums teikiamą Išmintį, mūsų sprendimai visuomet bus visumos labui, Šviesos, pažangos labui, visumos Gerovei – taip sumanyta Kūrėjo visa evoliucinė vystymosi tėkmė. Ir mes, aišku, jeigu atveriam Širdį Kūrėjui – atrandam Kūrėją savo viduje, ta Meilės Galia ir pradedam pulsuot. Tai yra taip nuostabu! Ir štai gyvojoje šventovėje, pavadintoje Paties Kūrėjo vardu – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – šventovėje, mes patiriam tą energinį užtaisą. Ir štai ta Galia mus pakylėja iš vidaus – pakylėja dėl to, kad kiekvienas iš mūsų turime Kūrėjo Fragmentą – Dalelę – Dvasią – pavadintą Minties Derintoju. Ir jis mums – mūsų asmenybei – ne šiam kūnui, bet mūsų vidiniam šio kūno gyventojui – tikrajam asmeniui – ir teikia energinius impulsus. Jeigu mes juos pajuntame, mes patys stiprėjame Meile, stiprėjame Gailestingumu, Teisingumu, Gėrio pasireiškimu. Štai tos amžinosios Kūrėjo Charakterio Savybės – ir amžinosios Vertybės – pradeda pasireikšt mūsų aplinkoje – to, kuris jaučia Kūrėjo vedimą. Ir štai jeigu mes gyventume šituo sumanytu Kūrėjo Ritmu, nebūtų nė vienos ligos, nė vieno viruso todėl, kad virusai kyla ten, kur yra žemi energiniai virpesiai – taip, kaip pelkėje vanduo pradeda pasmirsti – nėra judėjimo tokio akivaizdaus, nėra net ir ežere matomo bangavimo. Štai ta aplinka žemų energinių virpesių kiekvieno iš mūsų viduje ir yra palanki terpė kaip pelkė energinių virusų atsiradimui – ir kad ta terpė būtų nepriimtina virusams, mes turim nušvist. Mes negalim nušvist vien tik mėgindami dėt savo pastangas eidami į bažnyčią, kur atliekamas ritualas – mums reikalinga atvert Širdį ir atrast Kūrėją – Rojaus Trejybės ir Visuminės Dievybės AŠ ESU – Keturis Asmenis – atrast. Tegu tai bus pavadinta – Tėvas – bet būtina atrast štai tą Gyvą bendravimo ryšį. Štai tada ta vidinė būsena pakyla į energinių virpesių aukščiausią dažnį, kurį vėl galima paaukštint, nes pats aukščiausias dažnis – tai yra Meilės pojūtis – bet jisai neturi viršutinės ribos, neturi lubų, kad mes pasakytume – štai pats aukščiausias Meilės dažnis, ir mes nebegalime jo dar paaukštint.
Štai ta būsena ir yra tokia, kad galima maro metu eit ten, kur yra maro epicentras – židinys – ir nesusirgt maru.
Lygiai taip pat ir dabartinis karūnos virusas, plintantis, jisai žmones gąsdina, nes politinės visos institucijos nesupranta, ką reikia daryt, imasi vienintelio dalyko – uždraust – uždraust pamokas mokiniams, uždraust varžybas, uždraust masinius renginius. Bet virusas jau yra čia, tu jo negali sustabdyt. Jį sustabdyt įmanoma tiktai keliant energinius dažnius į aukštesnį lygį. Kodėl net ir virusologai arba gydytojai vadina, kad gripas yra sezoninis. Taip, jie mato, kad tas gripas prasideda, įsibėgėja, pakyla, ir ima atslūgt, ir tarsi išnyksta. Jis niekur neišnyksta, paprasčiausiai jis mutuoja – jis įgauna kitų savybių. Bet kada yra aplinka ramesnė, o paprastai žmogaus vidus ramesnis, kada yra aplinkui šviesa ir šiluma, tai natūralu, kad pavasarį žmonių energiniai virpesiai pakyla į aukštesnį dažnį – vasarą dar jie paaukštėja. Tai yra ta terpė, kuri virusui nėra palanki, dėl to jis atslūgsta. Nors yra, kad ir vasara suserga žmonės gripu. Todėl virpesiui panaikint visą tą terpę, reikalinga Širdies atvėrimas Kūrėjui. Ir kaip kvaila klausyt, kada popiežius sako – nebeikite į bažnyčias. Štai ten yra galimybė kelt visiems energinius virpesius į aukštesnį dažnį – būtent – rinkitės į gyvąsias pamaldas, ir kuo daugiau ateikit, ir tada jūs patirsite – štai jums viduje prisipildo aukščiausio dažnio, kaip tą pačią akimirką gali žmogus patirti savo būsena, ir ta aukščiausio energinio dažnio virpesių būsena, jau yra nebepriimtina terpė virusams. Jeigu jis jau yra patekęs, jam ta terpė bus nepalanki toliau išlikti, ir jis atsitrauks. Lygiai taip pat, jeigu ten virpesių dažnis yra aukštas, ir viruso nėra – ten jis ir negalės patekti.
Štai, mano mylimieji, kada yra Išmintis, ko taip stinga popiežiui, tada ta Išmintis paragintų – mielieji, dabar atverkit save Kūrėjui, šitaip jūs apsaugosit ne tik save, bet ir kitus.
O dabar įsivaizduokit, visi renginiai visose pasaulio šalyse sustojo, gamyba taip pat, mokyklos neveikia. Ir mes dabar turim tokią padėtį, kad šiandien susirinkom mano bute – mes nebegalim patekt į mūsų šventovės patalpas dėl to, kad yra karantinas. Tai – kvailystė! Bet liūdniau bus tada, kada reikės sutraukiotus saitus vėl suraišiot, kad jie pradėtų funkcionuot. Nutraukti ryšiai per akimirką, jie negali vėl būt suraišioti per naują akimirką, kada sako – štai karantino nebėra, vėl gyvenkite, kaip gyvenot.
Žmogaus vidinis nepasitikėjimas negali per akimirką sugrįžt, visi gamybiniai santykiai negali būt atstatyti.
Štai dėl ko pati didžiausia problema iškils tada, kada reikės sugrąžint į tą normalią žmonių veiklos erdvę visus santykius ir gamybą – tai nebus įmanoma taip pasiekt, kaip dabar sugriovė. Ir tą padarė pirmiausia Kinija, paėmusi į kalėjimą beveik milijardą savo gyventojų, bet ten yra komunistinės partijos diktatūra – ten negali pasakyt prieš komunistų partiją nė žodžio. Ir tokia pat yra Amerika, pajungta kapitalo diktatūrai. Bet Išminties neturi nei vieni – kinai – nei amerikonai, nei jų prezidentas, nei kinų prezidentas, ir dabar prie to prisijungia ir popiežius. Štai virusui labai palanki terpė kelt žmonėms paniką, tada virpesiai krenta dar į žemesnį dažnį – ir tada iš tikrųjų pandemija sklinda jau sodriai, pasimėgaudama.
Taip, mano mylimieji, Kūrėjas yra Visagalis, ir tik su Juo mes galime būt apsaugoti, ir gaut didesnę garantiją negu tokią garantiją gali suteikt gyvybės draudimas iš materialių kompanijų pusės. Beje, ir tos kompanijos dabar jau gali bankrutuot, kai pradės žmonės reikalaut įvairių kompensacijų, žalos atlyginimo. Kada kruiziniai laineriai plaukia – užsikrečia tuo pačiu virusu – tūkstančiai žmonių yra praktiškai apimti panikos. Jie reikalaus kompensacijų, ir draudimo kompanijos turės tą padengt.
Taip, mielieji, Gyvasis Kelias, kuriuo eina urantai yra vienintelis būdas žmoniją – šitos planetos žmoniją – išgelbėt iš tų labai skausmingų įvykių, kurie bus planetoje – tragiški įvykiai. Čia tiktai pats pradinis, ir labai labai silpnas įvadas į tuos įvykius.
Ačiū Daivai už iššifravimą.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
2020-03-19 22:03:25
Komentarai
Šiandien ryte man atėjo tokia mintis – nepatirianti Meilės širdis yra – serganti širdis.Mes naudojame žodį – širdis – bet urantai žino, kad tai asmenybė, mes, būdami Kūrėjo sūnūs ir dukros ir patiriame atradę Tėvus, Jų Gyvąją Meilę. Patiriame tiek ir tokiu laipsniu, kiek to mums reikia, kiek mūsų vidus ištroškęs gyvojo ryšio, gyvosios komunijos, tiek mes Jam ir atveriame save, o tiktai tai ir nuramina mus iš tikrųjų ir veda gyventi toliau, net ir kai aplink dėl nesupratimo, užsispyrimo ir nenoro pažinti dvasinį – iš tikrųjų Tikrovės – gyvenimą, atsisako aplinka ir dėl to tu lieki vienas, nes aplinka nesupranta.
Bet mes žinome, mes turime Rojaus Trejybę-AŠ ESU, mes turime Kūrėją savo viduje. Dabartinė pasaulinė padėtis, tokia kokia ji yra šiandien, arba šiandiena šalia mūsų kiekvieno, ji veikia nori tu to ar nenori ir reikalingas gyvasis ryšys su Tėvais, kad joje neprapulti. Esant sunkumams, na į ką gi daugiau kreiptis patarimo, ir kuo labiau galiu pasitikėti negu savaisiais Tėvais, kurie niekada neatstums ir visada išklausys.
Draugai atstums, nes nesupras tavo sakykim, širdies, kalbos, o ir neišliesi jiems jos taip, kaip tą gali padaryti savo Mylimiems Tėvams savo pačiame intymiausiame ir glaudžiausiame ryšyje.
O ir draugai pasirenkami pagal poreikį kiekvienam – virpesiais. Mes žinome, kad viskas yra gyva vientisa sistema. Žemi virpesiai pritraukia žemus, aukšti – aukštus. Tik, kad aukšti virpesiai yra iš Kūrėjo, Rojaus Trejybės-AŠ ESU, todėl ir nėra nieko malonesnio ir prasmingesnio kaip siekti gyvo ryšio su Tėvais.
Mūsų vidus kupinas baimės ir nepasitikėjimo, kupinas nerimo, kuris gali pavirsti net į skausmą viduje ir tik vienas vienintelis vaistas tokiai būsenai pagerėti ir yra Kūrėjo Meilės prisipildymas, kad būtų lengviau kvėpuoti net ir matant tai ką matai aplinkoje, kad Meilės būsenos payrimas padėtų mums matant giliau suprasti Evoliucijos veikimą, kai aplink matai tiek skausmingų patyrimų, suprasti, kaip jie atsirado vis tiktai, kodėl yra, kokia to prasmė ir kaip gali tu prisidėti prie šviesesnio rytojaus. Kaip galėjai jau vakar.
Koks asmenybės tapatybės pasireiškimas, tai apsprendžia mūsų kiekvieno gyvasis komunijos ryšys su Tėvais. Susilpnėjus jam, prasideda degradacija.
Kaip gi gali būti sveika visuomenė, jeigu ji – nemyli. Vadinasi serga kiekvienas, o tai atsispindi veiksmų šaltume ir abejingume. Man sako kaimynė – tau visi geri, tu dar nudegsi – bet kodėl jeigu, sakykim, girtas žmogus – aš turiu su juo elgtis, kaip, piktai? Jeigu mane pastūmė, aš turiu reaguoti taip, kaip visi – apšaukti? Jokiu būdu ne, nors vidus ir turi emocijų, bet tikrai nebūtinai jos išsilies net jeigu ir kažkas neteisus tavuoju atžvilgiu.
Aš dažnai matau, kaip žmonės greitai susierzina vos tik kažkas juos užkabina, tai akimirkos reikalas. Vakar darbe, degalinėje, atėjo klientas pykdamas, kad jam eilėje per ilgai reikia laukti kitų, kad užsipilti kuro, kol jie mat teikiasi patraukti iš kolonėlės savo mašiną. – Ar matei Vita, kiek aš laukiau? – žiūriu aš į jį ramiai, atsakau, kad – ne, nemačiau, nes taip ir buvo, be jo vieno buvo pilna kolonėlė klientų, kuriuos reikia aptarnauti, tačiau mums bekalbant jis nurimo, užtilo, ir labai greitai. Išėjo jis šypsodamasis ir linkėdamas man geros dienos, o aš prisiminiau Urantijos Knygoje, yra Kristaus pasakyta – tik ramus atsakymas numalšina įtūžį.
Tai štai, kokia širdis – mūsų vidus – yra sveika, kokia ji stipri? Tik tada, kada – rami. O nerami ji, kai su Tėvais pradedi mažiau bendrauti, tada ją skauda ir tau ima trūkti to gyvojo ryšio – jo trūksta. Bet tai apsprendžia mūsų kiekvieno vidus. Man norisi patirti Kūrėjo Meilę stipriau, noriu ja gyventi, jausti ją ir kitiems ja išmintingai atsiverti – taip, kaip veda Tėvai iš vidaus.
Dažnai pagalvoju apie šitą pradinį gyvenimą ir kad ir koks jis bebūtų, aplinka, kad ir kiek čia begyventum, vis tiek niekas negali iki pat paskutinės akimirkos, iki kol paliksime šitą pasaulį tam, kad tęstume savąją kelionę toliau pas savuosius Tikruosius Tėvus, niekas negali iš mano Širdies atimti Tėvų patyrimo, gyvo patyrimo. Niekas negali stoti tarp manęs ir mano Tėvo, Rojaus Trejybės-AŠ ESU, niekas negali uždrausti mano Širdžiai su Jais bendrauti ir Juos Mylėti.
Dažnai pamąstau, kad šitas gyvenimas – kaip daug kas neretai pavadina, o iš tikrųjų – mūsų amžinojo gyvenimo šita pradinė trumputė atkarpa – ir yra tikrasis išbandymas ir patikrinimas. Lengva yra kada lengva, kada dar paimkime, kad ir penkerius metus atgal – buvo daug aukštesni virpesiai aplinkoje. Dabar mes turime daug sunkesnę aplinką, tačiau ir tada ir dabar – vis tiek niekas iš mūsų negali atimti Kūrėjo Meilės, nes ji liejasi mums be perstojo, ji liejasi mums ir mus stiprina – myli mus. Tai ir mes būkime mylintys, net ir taip, kaip myli Kūrėjas. Tam reikia daug pastangų, taip, nepastebimai nepasiduoti aplinkos įtakai, kuri tolina nuo Kūrėjo. Gyventi gyvenimą savuoju protu vadovaujantis, kai jis yra toks besiblaškantis, yra sekinantis patyrimas. Ir siekti patirti – kokia gi Kūrėjo Valia – stengtis ją išsiaiškinti per nuoširdžią komuniją su Juo – tai atgaiva, bent jau dėl to, kad tu jos sieki, pastangos vis tiek, jos stiprina ir tu niekada nepadarysi tokių kvailysčių, kokias matai daro tavo dvasiniai broliai ir sesės.
Man taip krenta į akis dabar save subjauroję tiek vyrai ir moterys tatuiruotėmis. Kur jų protas? Ar jiems tikrai tai gražu? Negi juos tikrai tai padarė laimingesnius, kai dabar tokias klaikias tepliones mato jie kasdieną ant savo buvusio šviesaus, dabar gi suteršto fizinio kūno? Nesuprantu, tikrai nesuprantu. Kone kas antra moteris ar vyras išsitatuiravę rankas – kas sėjama vaikams į pasąmonę tatuiruotėmis, kokiais virpesiais tokia motina – išsitatuiravusi – vakare maudo savo mažylį, glosto jį, rengia ir pan., Tokios motinos širdyje nėra Kūrėjo Meilės, tokio gimdytojo irgi, nes jis ar ji niekada neleis, kad tokius vaizdus matytų mažyliai vaikai, kurie turės atsakyti už šitas kasdien ant tėvų kūnų matomas tatuiruotes – ligomis. Gimdytojai nenori, kad sirgtų jų mažyliai, bet tiesa yra tokia – jų nemylinti širdis – serganti širdis – o tai reiškia – klystanti ir nekurianti, bet vien tik griaunanti, nes kurti gali tik su Kūrėju. Kurti gali tik Mylėdamas Kūrėjo Meile. Mokyti – gali, tik Kūrėjo Meilę pats patirdamas savyje.
Mielieji, niekas negali atimti iš mūsų Širdies Kūrėjo Meilės, niekas negali mūsų nuo Jo atitolinti. Glauskimės prie Jo, Meilės Šaltinio ir gyvenkime Juo, taip kaip veda Jisai, tiek kiek kiekvienas tą sugebame patirti, o nepavykus nenusiminkime, nes mes ir toliau galime stengtis, dabar-šiandien, ir taip rytoj, poryt, kitas dienas ir taip per visą amžinybę, nenutrūkstamame ryšyje su Tėvais, esančiais mūsų viduje, Gyvais, Tikrais – Mylinčiais.
Telydi jus mylimieji, Kūrėjo Ramybė, Vita
vvita
2020-07-03 16:33:28
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]