Forumas: temos peržiūra
Gedulo TAMSA
Ši savaitė – NET KELIŲ VALSTYBIŲ PASKELBTAS GEDULAS DĖL LENKIJOS PREZIDENTO ŽŪTIES - man pateikė labai akivaizdų pavyzdį ir argumentą, ką reiškia NEĮTIKĖJUSIŲJŲ ŽMONIŲ VALSTYBĖ – TAI PAVOJUS VISAI CIVILIZACIJAI IR BET KOKIAI PAŽANGAI, KURI TURI ATITIKTI ROJAUS TREJYBĖS EVOLIUCINĮ PLANĄ.
Lietuva, Lenkija, Rusija, ir kitos valstyvės, kurių vadovai NĖRA ĮTIKĖJĘ, NĖRA ATRADĘ TĖVO SAVYJE, viduramžių tamsos ritualus – GEDULĄ – PRIMETA VISAI VISUOMENEI, NET IR TAI JOS DALIAI, KURI MATO IR SUVOKIA BET KOKIO GEDULO BEPRASMYBĘ IR PRIEŠTARAVIMĄ TĖVO VALIAI.
Kodėl aš turiu PRIVERSTINAI liūdėti, jeigu MAN NĖ KIEK NEIMA JOKS LIŪDESYS DĖL PREZIDENTO IR JO PAGALBININKŲ FIZINIO PAVIDALO ŽŪTIES?
AŠ ESU ĮTIKĖJĘS IR ATRADĘS ROJAUS TREJYBĘ SAVYJE, TODĖL ŽINAU, KAD MANO MATERIALUS KŪNAS NĖRA MANO TIKRASIS AŠ, BŪTENT KURĮ AŠ GAVAU KAIP ASMENYBĖS DVASINĘ IR AMŽINĄ DOVANĄ IŠ TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS. TAI KODĖL GI AŠ TURIU PATIRTI VALSTYBĖS TAMSIOS VALDŽIOS PRIEVARTĄ, IR DAR TOKIĄ KLAIDINANČIĄ VISĄ VISUOMENĘ IR DVIVEIDIŠKĄ.
MATERIALIŲ KŪNŲ ŽŪTIS NE PRIEŽASTIS NUSIGRĘŽTI NUO GYVOJO TĖVO, NUO PRISIKĖLUSIO JĖZAUS, IR PULTI Į RITUALUS, TAMSOS RITUALUS, IR DAR JUOS PRIMESTI IR KITIEMS, GYVIESIEMS, NES IR TIE ŽUVUSIEJI BUS PRIKELTI. Ką tai reiškia? O gi tai, kad jie yra GYVI. Tai kur čia TUOMET yra vieta gedulo paskelbimui? Nėra. Gedulas – tai akivaizdus neįtikėjusio ir neatradusio savyje Tėvo mirtingojo proto NEGYVAS VIDURAMŽIŲ TAMSOS RITUALAS, kurio laikosi savanaudžiai egoistai, kuriems gaila VIEN TIK SAVĘS, NES DABAR JIEMS BUS SUNKU GYVENTI BE TŲ SAVO ARTIMŲJŲ, KURIE IŠKELIAVO Į AUKŠTESNĮ SAVOJO VYSTYMOSI LYGĮ, KURIS MŪSŲ TAIP PAT LAUKIA. Kadangi jie nesiremia į Tėvą, nes Jo NĖRA ATRADĘ SAVYJE, dėl to jie ir nebežino, kaip nusiraminti, kai, jų supratimu, juos ištiko trgedija. TRAGEDIJA TIKRAI JUOS IŠTIKO, TAČIAU JŲ PAČIŲ VIDUJE - TAMSOS TRAGEDIJA. O juk dabar jau dvidešimt pirmasis amžius. Ir tokia tamsa, tamsa ir masinė psichozė, net paranojiška psichozė.
Štai tokių TIKINČIŲJŲ, BET NEĮTIKĖJUSIŲJŲ tokiose katalikiškomis save laikančiose valstybėse kaip Lietuva ir Lenkija akivaizdus pavyzdys, koks yra neadekvatus tokių žmonių elgesys, prieštaraujantis Rojaus Trejybės MUMS suteiktam evoliuciniam vystymuisi į ŠVIESĄ JAU DABAR, URANTIJOJE, IR DAR DAUGIAU AMŽINYBĖJE.
Todėl žinokite – bet koks gedulas – tai jūsų lakmuso popierėlis, kiek jūs nejaučiate ir nepatiriate savo viduje GYVO RYŠIO SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE, KIEK JŪS NESATE ĮTIKĖJE Į NAUJĄJĄ GERĄJĄ NAUJIENĄ - ROJAUS TREJYBĖS TĖVYSTĘ IR VISOS KŪRINIJOS AMŽINĄ IR GYVĄ BROLYSTĘ, kurioje yra amžinas gyvenimas ir kurioje nėra mirties mūsų asmenybei, atradusiai Tėvą savyje ir patiriančiai gyvą ryšį su Rojaus Trejybe.
Jeigu jūs GEDITE, tai jūs NETIKITE IR JĖZAUS PRISIKĖLIMU.
Dėl to ir aikčiojate, KOKIA ĮVYKO TRAGEDIJA, KIEK ŽMONIŲ ŽUVO, KOKS ELITAS? O tai, kad tiesiog įvyko priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio pasireiškimas, apie tai jūs net nesusimąstote. Ir jis KITOKIU BŪDU IR NEGALĖJO PASIREIKŠTI, KADA TOKIA EGOISTINĖ, NEĮTIKĖJUSI Į TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ ŽMONIŲ GRUPĖ SKRIDO Į KATYNĘ.
Aš neaiškinsiu niuansų KODĖL būtent pilotas leidosi per rūką, kai aviadispečeris dėl rūko uždraudė leistis Smolenske ir pasiūlė pasirinkimui du atsarginius oro uostus nusileisti Minske arba Maskvoje, tik pasakysiu, jog Lenkijos prezidentas, kaip rašo spauda, su savo šalies premjeru, Tuska, pykosi, konfliktavo dėl įtakos sferų valdžioje ir net nesisveikindavo, todėl prezidentas ir nepasirodė pora dienų anksčiau Katynėje, kada joje buvo minima Katynės tragedijos data ir jos paminėjime dalyvavo Lenkijos ir Rusijos premjerai. Lenkijos prezidentui buvo perdaug didelis iššūkis įveikti savo GYVULINĮ ego, todėl jis nusprendė dar surengti ir antrąjį minėjimą pora dienų vėliau po šito. Taigi VIENO negyvo ritualo – PREMJERŲ – neužteko, tai reikėjo dar ir antro – LENKIJOS PREZIDENTO. O ŠITŲ RITUALŲ – ŠITO MINĖJIMO - IŠ VISO NEREIKĖJO RENGTI NĖ VIENO. TAČIAU GYVULINIS POLITIKŲ EGO DIKTUOJA SAVO SPRENDIMUS, KURIE PRIEŠTARAUJA TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS VALIAI NUOLAT.
Todėl kada aviadispečeris neleido lėktuvui nusileisti Smolensko oro uoste, tuomet tik PATS PREZIDENTAS tegalėjo ĮSAKYTI pilotui leistis, nes NĖ VIENAS PILOTAS NIEKADA NERIZIKUOS LEISTIS TOKIOMIS SĄLYGOMIS, KADA JAM DISPEČERIAI DRAUDŽIA LEISTIS, IR DAR SKRAIDINDAMAS ŠALIES PREZIDENTĄ IR GAUSIĄ GENEROLŲ IR POLITIKŲ DELEGACIJĄ. Jis tiesiog rizikuoja savo ir kitų gyvybe, o net laimingai pavykus nusileisti jis taip pat dar rizikuoja piloto licenciją prarasti visam laikui. Todėl tokį ĮSAKYMĄ tegalėjo pilotui duoti tik PATS PREZIDENTAS IR NIEKAS KITAS.
O PREZIDENTUI, NEĮTIKĖJUSIAM, VAIDENOSI, KAD JAM nukris nuo galvos “karūna,“ jeigu jis vietoje Katynės atsidurs Putino Maskvoje ar Lukašenkos Minske, su kuriais labai nesutarė. Žurnalistai tuomet iš jo tik išsijuoks, prikurs nebūtų istorijų. Tai jam bus smūgis žemiau juosmens. Todėl jis ir surizikavo savo įsakymu. O pilotas, manyčiau, nepajėgė pasipriešinti, nes bijojo netekti darbo, nes nepaklusti prezidentui ir nuskraidinti jį į saugų oro uostą tada būtų atrodę ne tik kaip nepaklusimas, bet ir kaip bailumas, nes niekas nebūtų iš viso galvojęs, kad jie besileisdami tikrai būtų patyrę katastrofą, juk patikrinti negali. O prezidento kerštas pilotui būtų buvęs tikrai.
Praėjusiais metais su Lenkijos prezidentu jau buvo tokia istorija, kada jis įsakė pilotui leistis, nors buvo labai nepalankios oro sąlygos ir pilotas atsisakė leistis, pasipriešino prezidentui. Tada, anot BBC radijo žinių tarnybos, prezidentas pagrasdino, jeigu šis nesutiksiąs leistis, tai jis jį NUBAUS.
Todėl manyčiau jog ir dabar turėjo pasikartoti tokia pati situacija. Kadangi pilotas taip pat nebuvo įtikėjęs, todėl jis ir nesurado tinkamo ŠVIESOS argumento PREZIDENTUI, ir valdė lėktuvą pats apimtas milžiniško streso, net ir panikos, nes jis žinojo, kad pažeidžia visas aviacijos saugumo taisykles, tuo pačiu rizikavo netekti piloto licencijos. Surasti juodosios dėžės įrašai patvirtino ne tik tai, kad dispečeris draudė leistis Smolenske ir pasiūlė skristi į Minską ar Maskvą, bet taip pat yra ir įrašas, jog pilotas pats patvirtina, kad šitokią komandą priėmė iš dispečerio. Todėl jo paties veiksmai ir negalėjo būti tokie, kada jis būtų leidesis be panikos, kaip leidžiamasi net ir taip pat kritinėmis sąlygomis, bet atsidavus TĖVUI.
Šitas lėktuvas būtų jokiu būdu nesudužęs, jeigu būtų pilotas ĮTIKĖJĘS, nes tuoemt jis būtų paklusęs vien tik dispečeriui, kaip tą daryti jis ir privalėjo. Lėktuve prezidentas yra DISPEČERIS, BET NE PILOTAS, TUO LABIAU NE ŠALIES PREZIDENTAS.
Tėvas-Rojaus Trejybė saugo ir globoja visus mus tiek, kiek mes net nesuvokiame, kad mus saugo. Tačiau apsauga gali realiai pasinaudoti tik atsivėręs Tėvui, Jam atsidavęs ir Juo pasitikėdamas visa savo siela, bet JOKIU BŪDU NE NEGYVUS RITUALUS PRIPAŽĮSTANČIU INTELEKTU.
Todėl tik tikintieji žūsta katastrofose, tuo tarpu ĮTIKĖJUSIEJI Į JAS NEPATENKA, arba patekę būna išgelbėjami.
Rojaus Trejybės nėra taip sumanyta, kad žūtų nors vienas jos sūnus ar dukra dar būnant materialiu pavidalu, nes mes turime patirti VISĄ MIRTINGOJO GYVENIMO PATYRIMĄ. O jeigu jis nutrūksta tragiškai, tada yra PAKEIČIAMAS to žmogaus LIKIMAS. O juk Tėvo mums yra duotas nurodymas: “Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks tobulas esu aš.“ O savo ribinio tvarinio ištobulinimą mes pasieksime tik patekę į Mirtingųjų Užbaigtųjų Rojaus Korpusą. Toks yra mūsų likimas, suteiktas mums visiems Rojaus Trejybės. Ir jį įgyvendinti mes galime tik ĮTIKĖJĘ, ATRADĘ TĖVĄ SAVYJE, IR ATSIDAVĘ JO VEDIMUI IŠ VIDAUS.
Štai kodėl NĖ VIENAS ĮTIKĖJĘS TRAGIŠKAI NEŽŪSTA. O žuvusiųjų – visų – likimas yra pakeičiamas, nes jie nesukaupė viso mirtingojo materialaus patyrimo, todėl jie nebus priimti į Mirtingųjų Užbaigtųjų Rojaus Korpusą. Jie – kurie susilies su savo Minties Derintoju – pasieks Rojų, bet tik kaip studentai, bet ne kaip gavę Rojaus pilietybę, ir jie bus mūsų PAGALBININKAI, PADĖJEJAI. Tai nėra nei menkiau, nei blogiau, nes visos pareigos kūrinijoje yra vienodai vertingos, tiesiog jų jau bus kitoks likimas ir kitokios funkcijos šitame visatos amžiuje.
Štai kodėl tikrai nereikia gedėti dėl labai jau ir taip mūsų trumpalaikių materialių kūnų mirties, nes jie vis tiek po prisikėlimo turės būti pakeisti į geresnius kūnus – iš pradžių į sielos morontinius, o vėliau ir į amžinąjį dvasios pavidalą, ir visą laiką su mūsų šituo pačiu ir dabartiniu aš, kuris yra ir šitame trumpaamžiame materialiame kūne – bet tikrai verčiau reikia SUSIRŪPINTI dėl to, kad yra tarp mūsų tiek daug NEĮTIKĖJUSIŲJŲ, IR MUMS TODĖL REIKIA DĖTI DAR DAUGIAU ASMENINIŲ IR KOLEKTYVINIŲ PASTANGŲ GARBINANT VISA SAVO ATSIVĖRUSIA SIELA ROJAUS TREJYBĘ IR ATSIDUOTI JOS VEDIMUI IŠ VIDAUS, KAD BŪTUME DAR RYŽTINGESNI NEŠDAMI ŠVIESĄ VISIEMS IR VISŲ LABUI. O tokiai gyvai sielai GEDULAS TIESIOG NEEGZISTUOJA, NES JI GYVENA AMŽINYBĖS RITMU SU ROJAUS TREJYBE Gedulas yra tik negyviems mūsų sielos broliams ir sesėms, nors jie fiziniu pavidalu yra dar gyvi, bet jų sielos NEGYVENA DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE IR NEMYLI GYVĄJA MEILE NEI ROJAUS TREJYBĖS, NEI VIENI KITŲ, TODĖL TIK IR LAIKOSI NEGYVŲ GEDULO RITUALŲ IR ŠITUO UŽDELSIA GYVOS ŠVIESOS SKIDIMĄ Į JŲ PAČIŲ VIDŲ, KAD JŲ SIELOS PABUSTŲ JAU DABAR IR IŠSILAISVINTŲ IŠ RITALIZMO IR DOGMATIZMO VERGIJOS
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas, Vilnius,
2010 04 15
Algimantas
2010-04-15 00:18:34
Komentarai
"Štai kodel NĖ VIENAS ĮTIKĖJĘS TRAGIŠKAI NEŽŪSTA.O žuvusiųjų-visų-likimas yra pakeičiamas,nes jie nesukaupė viso mirtingojo materialaus patyrimo,todel jie nebus priimti Į Mirtingųjų Užbaigtųjų Rojaus Korpusą".Nežinau,Algimantai,ar tu man atsakysi,bet aš norėjau tik pasitikslinti.
Jeigu gerai supratau,tai ir Jėzaus iš Nazareto žemiškasis tėvas Juozapas,susiliejęs su savo Minties Derintoju pasieks Rojų kaip studentas?Ačiū.
Visiems linkiu geros dienos.
Su meile,
IRENA
2010-04-16 08:34:36
Tėvas-Rojaus Trejybė saugo ir globoja visus mus tiek, kiek mes net nesuvokiame, kad mus saugo.Ir tai yra tikra tiesa;prieš kelias dienas su vyru tvarkėme metalinę tvorą peraugusią medukais.Netikėtai sau pačiai,šastelėjau į šoną.Po akimirkos,kai buvau saugiu atstumu,mano ankstesnėje buvimo vietoje,prasvimbė sprūdęs pjiūklas.Sakysite noriu pasigirti-tikrai ne.Noriu pasakyti,kad Tėvas su mumis kiekvieną akimirką ir visur.
Astra
2010-04-26 08:03:43
P.S. Džiaukimės šiuo gyvenimu, kol dar esame gyvi.
Laima (Vilnius)
2010-04-19 19:56:47
Klausimas Algimantui: būk malonus ir man kvailai moteriškei išaiškink, ar daugiau kaip 10 000 Lenkijos kariuomenės elito tragiška žūtis (sušaudymas) Katynėje 1940 m. įrodo, kad jie visi buvo NEĮTIKĖJĘ, ar priežastis glūdi visuose tuose -izmų (bolševizmo, fašizmo, stalinizmo) ideologijose.
Iš anksto dėkoju.
Ramybės ir meilės visiems :))
Laima (Vilnius)
2010-04-19 19:46:20
Apie vaikų, per anksti išėjusių iš šios sferos tolimesnį likimą labai gerai yra aprašyta UK knygoje.
Su meile,
IRENA
2010-04-19 23:02:07
Gedulo tamsa,tamsa,kuri verčia žmones skęsti tokioj žemų vibracijų gelmėn.Mes bėgam lyg pamišę tik tenai,kur galima uždegt žvakutę ir pareikšti tautai,kurios viduje niekad nemėgom.Kokia nesąmonė sklinda televizijos kanalais ir žudo mus ir mūsų palikuonis.KIEK DAR ŽUDYSITE,JŪS,INKVIZITORIAI?Kur dingo jūsų protas,jei GARBINATE TĄ,KURIS TIKRAI SUNKIAU PATEKS Į DANGAUS KARALYSTĘ,NEI KUPRANUGARIS PRALYS PRO ADATOS SKYLUTĘ?..Vėliavos su juodais GEDULO kaspinais..Mus verčia verkti.Verkti dėl ko?Dėl pražūtingai kvailo prezidento ambicingumo?Tai jo sprendimas ir valia.O kokia gali būti valia,kada net ši savoka buvo svetima karinių jėgos struktūrų apsupty esančiam prezidentui.Švenvagiška?Ne-TIKROVIŠKA.PRIEŽĄSTIES-VEIKSMO-PASEKMĖS DĖSNIS GALIOJA NETGI „KARŪNUOTIESIEMS“.Gal imkime ir kanonazuokime šitą pasipūtėlių tautos veikėją.Taip pat sėkmingai galit ir mane paskelbti tokiu,juk tiek daug kalbu apie TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ.Šventas-nuo žodžio švęsti.Tai tą ir darykime ir darykime taip,kad neskambėtų tokios nesąmonės,kurios sklido iš auktų pareigūnų lūpų.Kur pažvelgsi visur balta.Balta nuo žvakučių uždegtų.Visur ginkluota sargyba.AR JOS REIKTŲ,JEI MES BŪTUME ATRADĘ TĖVĄ-TREJYBĘ SAVYJE,NESUSIMĄSTOT?Neturi teisės šiame forume pasisakyti tie,kurių tik protas kalba,nors ir Urantijos Knyga perskaityta.Kas tokie manote esantys,jei einate PRIEŠ TĖVO VALIĄ?Džiūgaukit,kad sielos broliai ir sesės užmigo ir bus prikelti ir tikėkitės,kad jie nepasirinks tapatybės sunaikinimo.Koks turi būti degradavusios sielos individas,kad pasirinktų išskaidymą vietoje GYVAI PATIRTINIO ROJAUS TREJYBĖS KELIO,ATRADUS TĖVĄ-TREJYBĘ SAVYJE?Sunkumai,laukiantys pasirinkus ŠĮ KELIĄ?Tai ne priežastis.Nuo mūsų sprendimo priklauso kas mūsų laukia.MUMS GERANORIŠKAI PADĖS TAME JAUDINANČIAME KELYJE IŠTISI LEGIONAI DANGIŠKŲJŲ BŪTYBIŲ,MOKYS MUS ATPAŽINTI TĖVO VALIĄ..O mes inkščiame kaip šunyčiai.AR DAR JUMS MAŽAI KRAUJO UPIŲ KRYŽIUOJANT JĖZŲ?JUK IR VĖL JĮ KABINSITĖS ANT KAKLŲ,SMAIGSTYSITE KRYŽIŲ KALNĄ,PAMIRŠDAMI JOG JIS GYVAS IR KVIEČIA MUS VĖL EITI JO KELIU,KURĮ JIS PATS IR PRAĖJO.TAIP,MUS VARŽO TRADICIJOS IR RITUALAI,BET PRISIMINKITE KĄ PASAKĖ JĖZUS SAVO KNYGOJE „KALBU JUMS VĖL“:
/Štai dėl to aš ir perteikiu šituos paaiškinimus, kad padėčiau ir jums giliau pažvelgti į savo aplinką, į kūriniją, ir į mano asmenį bei jūsų pačių vietą. Be tokių mano paaiškinimų, jūs ir toliau eitumėte savosios skausmingos ir kankinančios jūsų sielą iš vidaus gyvensenos keliu. Aš jums sakiau, ir dabar kartoju: “Aš esu tas kelias.” O jūs vietoje to, kad eitumėte manuoju keliu, vis dar tebeaukštinate mano mirtį ant kryžiaus. Aš jus pačius noriu išvaduoti iš mirties, kad jūs drąsiai, be menkiausio šešėlio baimės žengtumėte mano gyvuoju keliu su manimi prisikėlusiu ir gyvu.
Aš trokštu, kad jūsų širdyse įsivyrautų Tėvo meilė ir ramybė, o ne mano mirties vaizdinys. Jūs turite kurti aplinkui save gyvenimą meilėje, o ne skausme ir kančioje.
Ar galite jūs savo mažiems vaikams aiškinti apie Tėvo meilę, ir ją patirti, kada jūs mane demonstruojate kenčiantį ant kryžiaus. Tada vaikučio širdelėje gimsta baimės jausmas. Jis nemato meilės ten, kur kitas kenčia ir lieja kraują. Meilę jis mato tik ten, kur yra jo motinos ar tėvo apkabinimas iš tyro jausmo ir švelnumas, ten, kur yra pastiprinantis žodis ir pagalba.
Ar gali mažylis, matydamas mane ant kryžiaus kraujuojantį ir išsekusį, jausti savo širdutėje, kad Tėvas mane myli ir apkabina, šildo ir ramina, man padeda ir stiprina?
Kiek jam kyla daug klausimų, kada jūs aiškinate apie mane, kad aš numiriau už žmonių nuodėmes, kad aš išgelbėjau net ir nuodėmingus vaikus, nes jie jau gimsta su nuodėme. Ar gali toks vaikutis suprasti, kur jis padarė nuodėmę, kad aš turėjau net už jį numirti? Kur buvo mano mylintis Tėvas, kad leido man taip kankintis?
Tikrai mažyliui mano kabėjimas ant kryžiaus sukelia baimę. Ir jau nuo pat jaunų ir pirmųjų dienų jį pratina kaip nors pasislėpti nuo tokio Dievo, kad ir jam netektų taip kentėti, kaip kentėjau aš. Jis ima vis labiau ir labiau Dievo bijoti.
Aš atnešiau žmonijai, ir visai savo visatai, mylinčio Tėvo sampratą. Ne gąsdinančio ir baudžiančio Tėvo sampratą. Tik manęs jūs nesupratote ir mano visą mokymą iškreipėte paversdami mane kančios simboliu visai žmonijai. Aš šito jūsų nemokiau. Net ir jūsų vadinamajame šventame rašte, ar surasite nors vieną užuominą, kad iškelkite mane pakabintą ant kryžiaus viešose vietose ir rodykite mane besikankinantį. Ar mokiau aš jus šito? Ne, šito aš jūsų nemokiau.
Tai kodėl jūs darote tai, ko aš jūsų nemokiau?
Ar mokiau jus, kad Dievas yra Tėvas ir visiems vienas, o visi žmonės yra broliai ir seserys? Taip, mokiau. Bet jūs mano mokymą iškraipėte, kad mane šlovinate vietoje Tėvo.
Aš manęs šlovinti ir garbinti jūsų nemokiau. Tai kodėl jūs šlovinate visą laiką mane, o ne Tėvą? Aš ir dabar garbinu Tėvą.
Ir dabar į jus kreipiuosi, kad pradėtumėte šlovinti Tėvą ir tik Jį. Jis yra vienintelis Dievas Tėvas. Ir tik Jį šlovina visa kūrinija. Ir aš. Aš nesu Dievas Tėvas. Dievas Tėvas ir aš esame viena dvasioje. Ir nepaisant šitos mūsų dvasinės vienovės, mes esame du atskiri asmenys.
Ateis laikas, kada po prisikėlimo, kada jūs tapsite daug aukštesnių savo dvasinių virpesių pasireiškimas, arba sielos pavidalas, turėsiantis savo dabartinį aš, kuris yra amžinas, nes padovanotas Tėvo, jūs stovėsite mano akivaizdoje, jau nužengę visą savo sielos vystymosi etapą ir būsite tapę amžina dvasia, su dar aukštesniu savojo dvasinio virpėjimo pasireiškimu, arba dvasios pavidalu, tada mes atsisveikinsime, ir jūs žengsite tolyn iš mūsų visatos, ir artyn pas Tėvą, kol atsidursite paties Tėvo akivaizdoje pačiame kūrinijos amžinajame centre, Rojuje. Ir tada jūs šlovinsite Tėvą. Ir per visą amžinybę šlovinsite tik Jį. Ir vienintelį asmenį.
Dėl to ir dabar aš jums aiškinu, kad jūs išgirstumėte mano prieš du tūkstančius metų paskelbtą gerąją naujieną, mano evangeliją visam jūsų pasauliui, ir visai mano visatai, – Dievo Tėvystę ir žmogaus brolystę – o dabar mano dabartinių mokinių ir apaštalų išplėstą iki visos kūrinijos brolystės. O ją išgirdę, kad patys pradėtumėte ja vadovautis ir gyventi, kasdien vis giliau ir giliau suvokdami, kad visi mes esame broliai ir seserys. Visi iki vieno. Mūsų visų Tėvas yra vienas. Jis yra Visuotinis Tėvas, Pirmasis Šaltinis ir Centras. Dėl to ir aš esu jums jūsų vyresnysis brolis. Aš jus mokau ir padedu eiti pas mūsų Tėvą. Dėl to atėjo laikas jums atvirai pasakyti, kad aš trokštu, kad jūs visi patirtumėte manųjų žodžių visą gelmę su Tėvu, pajaustu savo viduje. Aš esu su jumis. Su visais jumis per savo išlietą Tiesos Dvasią. Bet Tėvas yra visada jūsų, kiekvieno, viduje. Ir visą laiką. Ir Jis yra jūsų viduje, nes pasiuntė jums, kiekvienam, savo dvasią, Minties Derintoją. Ir būtent Jo dvasia jus veda visą laiką nejučia iš vidaus. O aš visą laiką jums beldžiu iš išorės. Beldžiu ir įeinu į kiekvieno širdį, kuris tik ją atveria man. Ir tada mes drauge su Tėvu pradedame veikti jus iš vidaus. Ir mūsų bendras veikimas turi dar vieną pagalbininką – Šventąją Dvasią. Aš jums jau aiškinau, kad šitoji dvasia yra mano Partnerės – Visatos Motinos Dvasios – dvasia. Ir mes harmoningai, net ir tobulai, sutardami jus visus, bet kiekvieną asmeniškai, vedame pas Tėvą. Vedame vienu vieninteliu keliu – vidinio įtikėjimo keliu. Tik įtikėjimas yra tas kelias pas Tėvą. Ir jis veda per mane. Jūs niekaip neišvengsite manojo kelio iki susitiksite su manimi, kada tapsite amžina dvasia. Nors patyrimo kelių pas Tėvą yra nesuskaičiuojama daugybė, bet pagrindinis kelias ir vienintelis kelias, kuris išgelbsti kiekvieną, yra gyvasis įtikėjimas. Ne ritualinis tikėjimas, bet gyvasis įtikėjimas./
Tiesiog neišeina neįkelti viso JĖZAUS MOKYMO-NEBIJOKITE MIRTIES.Atminkite,kad mes niekad neišsivaduosime iš ritualų ir dogmų vergijos,jei nešiosim su savim balastą-baimę mirti.Mirties nėra
/Kas bebūtų atsitikę malonaus, ar nemalonaus, niekada nesistenkite nuo vaiko slėpti, kad vaikas būtų tariamai apsaugotas nuo jam nereikalingos kančios ir skausmo. Vaikui būtina aiškinti gyvenimą jam suprantama kalba ir jam leisti gyventi šitą gyvenimą, koks tinkamas jo suvokimui. O kad tas suvokimas plėstųsi, tam tėvai ir reikalingi. Su meile ir nuoširdžiai auginamas vaikas pradės pateikti tokius klausimus, kurie anksčiau ar vėliau atves ir prie tokio klausimo, į kurį nedrįsta atsakyti ir patys tėvai: Kodėl senelė ar senelis numirė? O ką gali jam paaiškinti tėvai, jeigu jie patys nežino, kodėl senelis ar senelė numirė? Kodėl žmogus miršta? Ir tuomet stengiamasi vaikus apsaugoti, ir labai iškreiptai apsaugoti, nuo visų tokių reiškinių, kurie pačių tėvų supratimu yra skausmingi ir kankinantys net ir juos, o ką jau kalbėti apie jų mylimą vaikelį.
Tai pati didžiausia klaida, kurią dabar daro išsivysčiusi, materialiu pagrindu, žmonija. Niekas niekada negali išvengti materialios mirties patyrimo. Dėl to būtina žinoti jos prasmę ir tikslą. Būtent dėl šito didesnio žmogaus apšvietimo aš ir buvau atėjęs į šitą nuostabų jūsų pasaulį prieš du tūkstančius metų, kad žmones apšviesčiau ir nuraminčiau, o ne atpirkčiau žmonių nuodėmes ir išgąsdinčiau juos, matančius, kaip mane nukankina manieji mylimi tvariniai – mano sielos broliai. Aš atėjau į šitą pasaulį atnešti šviesą, atnešti šviesą apie visų Šviesų Šaltinį ir Centrą, kurį jūs vadinate Dievu, ir kurį žydai mano laikais vadino Jahve arba Izraelio Dievu, Izraelio Tėvu. Aš atėjau į šitą pasaulį, kad tuometinėje aplinkoje ir tuometiniams žmonėms aiškinčiau, kad šitas pats Jahvė, šitas pats Izraelio Dievas, Izraelio Tėvas yra kiekvieno Tėvas, mylintis Tėvas, ir nebaudžiantis Tėvas. Jis neturi sielas kankinančio pragaro. Ir mirtis nėra bauginanti žmogaus pabaiga, o tik pati pradžia į realią amžinybę.
Tačiau mane pakoregavo žydų tuometinės sampratos. Žydų tėvai ir motinos, nors ir mylėjo savo vaikus taip, kaip niekur kitur pasaulyje jų taip nemylėjo, jie šeimos gyvenimą vertino taip išaukštintai, kaip jo nevertino niekur kitur, tuo metu, bet net ir žydai mirties bijojo ir liejo ašaras, kada ji aplankydavo jų šeimas. Aš norėjau jiems suteikti didesnę šviesą ir parodyti kelią, kaip ją pasiekti. Bet tuo metu vyravę ritualai sugebėjo žydų sąmonę tiek apvaldyti ir pajungti, per kartų kartas, kad manoji šviesa juos gąsdino ir verte paklusti rabinų ir fariziejų sugalvotiems negyviems ritualams, o ne mano atneštai išlaisvinančiai gerajai naujienai – Dievo Tėvystei ir žmonių brolystei.
Ir šitoji ritualų suvaržymų tamsa ir vergavimas jiems ir dabartinėms šeimoms – jau dvidešimt pirmajame amžiuje – neleidžia pajausti manosios evangelijos – Dievo Tėvystės ir žmonių brolystės – išlaisvinančio poveikio. O be jo neįmanoma net ir mylintiems tėvams išauginti laisvus ir mylinčius savo vaikus, kurie toliau patys augintų savo vaikus su meile ir gailestingumu kaip vieno Tėvo vaikus ir visus tarpusavyje kaip sielos brolius ir seseris. Be šitokio auklėjimo niekada neįsigalės taika ir ramybė jūsų tokiame nuostabiame pasaulyje. Ir niekada žmogus neišsivaduos iš mirties baimės.
Dėl to, kad jūs galėtumėte patirti dvasinės laisvės pojūtį, kad patys įsitikintumėte, jog gyvenimas turi būti gyvenamas tikroviškai ir tikrovėje, o ne pramanytai ir iliuzijoje, aš jums ir perteikiu šitą daug gilesnę ir labiau išplėstą tikrovės sampratą. Šitokiai sampratai didelė jūsų dalis yra pasirengusi, tik ji nežino, kur semtis tokios didesnės išminties. Šitoji knyga ir bus tas laiptelis, kuris jus nuves į tokį nuostabų patyrimą, kad patys pradėsite patirti manųjų žodžių tikrovę. Ir tik tada pajusite, kad anksčiau jus įkalinusios dogmos ir ritualai išnyko kaip nepermatomas rūkas, ką tik dar visiškai dengęs jus supančią tikrovę. Dabar jūs patys praregėję, pajusite laisvės ir erdvės poveikį jūsų sielai. Ir tas patyrimas jums leis suvokti, kad mirties nėra. Dėl to nėra ir reikalo nuo jos saugoti savo vaikus, bijant apie senelio ar senelės mirtį aiškinti savo mylimam mažyliui.
Tačiau iš pradžių jūs turite patys sužinoti, kad mirties nėra. Yra tik žmonių neišmanymas ir nenoras daugiau sužinoti, kas gi yra tikrovė./.
Arūnas
2010-04-18 22:18:21
Šiandien laidojamas Žmogus. Parašiau "žmogus" iš didžiosios raidės, nežinodamas, ar galiu taip rašyti, nes Tiesa visada yra tik sąlyginė. Tai tas pats, kaip lyginti tikėjimą su įtikėjimu, ar numanymą su tvirtu žinojimu...
Ne kiekvieną dieną atsiranda žmonių, kurie rįžtasi kovoti prieš blogio sistemą. Nei viena blogio sistema niekada nesistengia viešai atrodyti kaip egzistuojanti blogio sistema. Galų gale visai nesvarbu konkrečių asmenų konkretūs veiksmai toje blogio sistemoje. Svarbiausia yra sunaikinti blogio sistemą, svarbiausia pradėti naikinti blogio sistemą...
Išnaudojami maži vaikai... Vienus dar yra, kas gali apginti, kiti būna dažnai palikti likimo valiai. Blogio sistema dažniausiai taikosi į silpniausius, į mažiausiai galinčius apsiginti ir pasipriešinti...
Šiandien dėl Žmogaus mirties lyg tai ir turėtų būti paskelbtas gedulas bent artimiesiems. Tačiau vietoj to manau, kad reikia skelbti Viltį, kad blogio sistema tapo žinoma, kad ji patyrė smūgį, kad vėliau bus išgelbėta nuo blogio vis daugiau ir daugiau žmonių, o ypač mažų vaikų, kurie patys negali apsiginti...
Jei ką ir reikia naikinti šioje planetoje, tai reikia naikinti blogio sistemas...
Vaidas (VDS)
2010-04-24 09:28:12
Be galo džiugu,kad Apvaizdos agentūros nariai saugo mūsų materialius kūnus nuo pavojų,kad mūsų materialioms akims nematomos dvasios padeda ugdyti mūsų mažas sielas,padeda augti dvasiškai,bet labiausiai džiugina tai,kad atsiranda drąsių sielos sesių ir brolių,kurie su vaikišku džiaugsmu pasidalina patirtimi su visos Kūrinijos Tėvu-Rojaus Trejybe.Vis daugiau,ir vis didesniu laipsniu mūsų brolių ir sesių įsitikina,kad TĖVO-KŪRĖJO DVASIA mūmyse-kiekviename-yra GYVA.
Visiems linkiu geros dienos.
Su meile,
IRENA
2010-04-26 10:50:05
Gyventi - tai turėti požiūrį. Tai ir aš savo pasidalinsiu, vien jau kad jis kažkiek kitoks nei temos aprašyme. Visi žmonės yra skirtingi, ir su metais man sunku kartais būna ką nors apibrėžti ar apibendrintai įvardinti, pvz "ne visada važiuoti motociklu be šalmo yra blogai" viskas yra daug sudėtingiau nei čia imti ir sakyti "važiuoti be šalmo yra blogai" - nors tai ir tiesa, bet ar tame yra supratimas visos situacijos ir viso poelgio kodėl buvo būtent taip. Manau ne. Tai yra tiesa kad be šalmo yra važiuoti ne taip saugu, ir reikia rūpintis savo gyvybe. Bet NIEKAS NEGALI TEISTI to žmogaus kuris važiavo be šalmo. Kitas galbūt netikėtai net pasakys, kad jį saugojo Tėvas todėl jis galėjo pasitikėti Tėvu ir važiuoti be šalmo. Visokių žmonių YRA, tačiau ne visiems patyrimams esame atviri mes, nes specializuojamės tam tikra kryptimi.
**
Todėl, ką norėjau pasakyti, kad net jei būti giliai "mėšle", jei būti kur blogoje vietoje - yra žmonių, kaip galbūt net ir aš kad aš matysiu tik tai kas gera - matysiu kad visgi gerai šviečia saulė, galvosiu apie tai ką galima padaryti gero, o to mėšlo net nepastebėsiu, aš eisiu pirmyn ir rūpinsiuosi tuo ką galiu padaryti, būdamas blogoje vietoje aš NEINKŠIU ir nesakysiu kad man blogai ar dar kas, aš netgi niekas nesakau kad man bloga nuotaika ar man blogai, visada ieškau tik ką padaryti galiu aš pats, vietoj to kad sakyčiau kad kažkas kitas kaltas, ar kažkas blogai. Imu ir darau, būna ir nedarau. Bet turbūt niekad nesakau, va kaip blogai tas ar anas. Na nebent labiausiai užkliūva reklamose dirbtinės šypsenos nebent :)
***
Taigi, dėl GEDULO, katynės ir panašiai.
(Beje, dar ką tik prisiminiau, nuo lėktuvo pakilimo į dangų, maždaug po valandos tuo metu sapnavau sapną kaip aš praktiškai įvardinčiau angelai man simboliais pranešė apie "daug mirčių" pavadinkim. Galbūt tai buvo klausimas man, kaip aš reaguosiu, kaip prisidėsiu prie suprojektuotos ateities, ar reaguosiu su meile, ar būsiu pasyvus ir neprisidėsiu prie jos pakeitimo. Na man gal čia labiau suprantama, tik užsiminiau).
Tai, dėl gedulo, man liūdna buvo tik ta prasme, kad aš kiek suprantu profesorius ir atsidavęs tautai žmogus galėjo padaryti daug gero savo šaliai - ir jeigu jis mirė, tai galbūt nėra tokia didelė tikimybė kad kasnors BENT PRILYGS JAM iki panašaus lygio. Kitaip sakant man bent turbūt svarbu yra ateitis daugelio žmonių likimų, bet ne tai kad mirė būtent tie žmonės, kaip žmonės. O galbūt tai pasitarnaus kaip "proto nusilenkimo" paskatinimas, ir visi nuoširdžiau ir labiau iš savo vidaus stengsis eiti pirmyn to prezidento šalyje. Tai tiek dėl liūdesio.
Toliau, gedulas. Man atrodo kad prezidentė išreiškė DRAUGIŠKUMĄ, ir meilę kaimyninei valstybei, bei savotišką rūpestį.. galbūt taip kaip mokėjo, bet tai yra palaikymas jiems. Ir tos vėliavos ant kiekvieno namo rodo - bent man kad va susimąstykime apie savo siekius, apie tai kad mes norime šviesios ateities, ir koks pasaulis trapus, ir kad reikia drąsiau ir kryptingiau žengti link to kas gera. Man tai buvo savotiškai PROTO NURAMINIMAS, ir aiškus MATYMAS VERTYBIŲ, kaip ir galbūt daug kam. Nesuprantu jokio gedulo, ar atseit "skatinimo liūdėti". Aš matau tai tik kaip pozityvų meilės veikimą žmonėse, su tuo ką jie supranta.
Tuo labiau, kad kiekvienas, ir kiekvienas iš šio forumo dalyvių iš bet ko kas vyksta GAUS SAU tokią reikšmę, kokią patys suteiks. Jeigu man tai teigiamas įvykis, aš matau tai kaip galimą teigiamą poveikį - aš pats stiprinu teigiamą poveikį. Jeigu kasnors mato tai kaip kažką blogo, tai galbūt na aišku dar ir prisidės prie to blogo, bet iš esmės tai tikslas sustiprinti tą blogį iki tokio lygio kad ir kiti pamatytų kad tai blogai. Hiperbolizuoti kitaip sakant.
*
Atrodytų matau (taip yra, tik neskyriau laiko pilnai matyti tik vien tik taip), kad štai yra dvasiniai mokytojai, kurie labai įvairiais būdais įgyvendina ir kviečia praktiškai gyventi tuo kas yra tiesa. Ir Algimantas išryškina tai kur ir kaip MES kiekvienas galime keistis, jeigu dar nenusprendėme visiškai atsiduoti vien Tėvo valios vykdymui, kitaip sakant veikimo visumos gerovei lyginant su tuo kad būtų tam tikro laipsnio(savo, valstybės, planetos ar nesvarbu kokio masto) savanaudiškas veikimas. Aš tai įvardinu kaip praktišką mokymą, kaip KVIETIMĄ, o juk taip pat ir Tėvas mus su daug daug daug mokymų vis kviečia keistis charakteriu, augti, patirti praktiškai Jo, Tėvo valia. Ir tai yra irgi gerai.
**
Tai va, ten būtų toks praktinis ir šiuolaikiškas ir geras darbas atliktas šios temos užvedimu. Kitas dalykas yra, kad bent man, kas yra dvasinis mokytojas - tai tas kuris yra vientisas su viskuo, kuris mato tai kas gera ir tai stiprina, tuo dalinasi. Tarsi čia koks lengvasis automobilis sprogtų, o štai dvasinis mokytojas ir čia galėtų su šypsena lengvai spustelėti kokią nors detalę dar skrendančią oru - neprieštaraudamas, NESIPIKTINDAMAS, NESMERKDAMAS, neaiškindamas kaip čia oho kaip blogai ir taip būti neturėtų, vietoje to - jis kaip Tėvas rodytų būtent tą kelią kuriuo mes ar bet kuris kitas turi eitu, JIS BŪTŲ RAMYBĖ, jis būtų tas kurio širdis plaka lygiai taip tarsi jis būtų kur prie jūros prie kurios maudosi vaikai skaidriame vandenyje. Toks yra Tėvas, nuolat vedantis ir rodantis kur yra tas kelias. Tėvas yra tobulumo šaltinis, ir jis rodo kas yra gera, jis tai stiprina. Jis neaiškina ir nekaltina va tas blogai, dar tas blogai, ar net kaip šiuo atveju va ŠITIE yra blogi, va TIE dalykai yra blogi ir panašiai.
Toks yra mano supratimas apie dvasinius "PASYVESNIUS" mokytojus galbūt. Toks yra mano bendravimas su Tėvu, ir aš galbūt esu pasyvus, o gal ne. Bet štai Algimantas praktiškai veikia, tarnauja nesavanaudiškai, bet visumos labui, jis dirba ir tarnauja taip kaip suvokia, pagal tai kokios jam yra suteiktos galimybės ir kiek jis gali pagal savo jėgas. Mūsų asmenybės skiriasi, skirtingai ir skirtingu charakteriu savotiškai Tėvas pasireiškia per kiekvieną iš mūsų. Ir savotiškai aš nesu už kalbėjimą apie katastrofas, na čia sunku (ta prasme reikalautų platesnio paaiškinimo, kad) paaiškinti.
Nesu visažinis kažkuria prasme. Ir pastarąjį ilgesnį laiką džiaugiausi kad žinau labai daug "esmės". Bet ir vėlgi perskaičiau kaip dalykų abstraktinimas atitraukia nuo realios tikrovės kas tai yra. Ir vėlgi tai kviečia patirti realybę GYVAI. Labai daug kas yra teisinga, labai daug kas yra tiesa. Bet visų svarbiausia yra tas gyvumas, kada jūs savo vidumi patiriate tiesą. O tam labai pasitarnauja bendravimas su Tėvu. Ir ar kasnors gali spręsti apie žmogaus charakterį nebendravęs su juo? Taip ir su Tėvu tai yra virš teorinių samprotavimų, todėl aš lygiai taip pat kviečiu jus bendrauti su Tėvu. Ir dažnai žmogui užtenka tik to paprastumo, nereikia nuolatinio ir perdėto mąstymo - juk kas paprasčiausia dažnai būna akivaizdu. Pastebėjau kad galima gana lengvai nutolti į detalizavimus vietoj to kad pamatytumėte paprastą esmę.
Tai tiek šiam kartui mano minčių, kad ir tokiu "laisvoku stiliumi"... Ir jeigu čia kas nelabai supranta kas vyksta forume, tai duodu praktinę užduotį jiems kas skaito šią temą:
Parašykite asmeniškai, ką jums reiškia tie du dalykai, ir ar jūs matote tą kontrastą tarp dogmatiškumo, ritualų, savotiško grandininio vaidinimo ir atkartojimo kada mėgdžiojami papročiai ir stereotipai lyginant su tuo kada gyvai ir "tyru" (santykinai) protu žmogus sąmoningai suvokia save ir aplinka ir jis yra nuolatiniame gyvame augime?? ? Kas jums yra GYVUMAS? Kas jums yra dogmatiškumas? Ar pastebite tai savo gyvenime? Ko yra daugiau?
Geros dienos!
Vaidas
2010-04-15 20:37:55
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]