Forumas: temos peržiūra
Urantijos Knygos skaitymas gilesniu ir skvarbesniu žvilgsniu negu mato tik materialios akys
Urantijos Knyga yra tokia galinga ir skvarbi, kad jos gelmes labai sunku pastebėti skaitant ją vien tik PROTU. Būtinas ATVERTOS SIELOS-ŠIRDIES požiūris. O paprasčiau sakant TĖVO POŽIŪRIS VISAAMPIMANČIU ŽVILGSNIU.
Kad jums būtų nors kokia kryptis, kaip tą daryti, dabar aš jums pasiūlysiu porą nedidelių skyrių iš Urantijos Knygos ir pateiksiu platesnį požiūrį, kuris šitose eilutėse nėra užrašytas, bet kuris buvo perteiktas kitose Urantijos Knygos vietose, ir kurį pati siela, atsivėrusi Tėvui, gauna ir iš JO PATIES, KAD TĖVO POŽIŪRIS VIS LABIAU IR LABIAU ĮSIGALĖTŲ JOS VIDUJE.
O Tėvo požiūris tampa vis tvirtesnis pačios sielos viduje, kuo daugiau siela atsiduoda Tėvo dvasios, Minties Derintojo, vedimui iš vidaus, ir kuo intensyviau ji bendrauja su Tėvu per savo gyvą asmeninį ryšį.
Tad išplėstą požiūrį aš perteiksiu skaidydamas šitų dviejų skyrių pastraipas ir mokydamas jus skaityti kiekvieną iš jų daug plačiau ir giliau negu mato jūsų materialios akys užrašytą materialų tekstą. Mano tekstas yra skliaustuose.
“2. MOKYTOJO POŽIŪRIS (p.1999)
“ Kada Jėzų suėmė, tada jis žinojo, kad jo darbas žemėje mirtingojo kūno pavidalu yra užbaigtas. Jis iki galo suprato, kokio pobūdžio mirtimi jis mirs, ir mažai pergyveno dėl savo vadinamųjų teismų smulkmenų.”
( Tokia Jėzaus nuostata jam leido likti ramiam ir nesiblaškyti, nepanikuoti, nebijoti dėl savojo kūno mirties, nes jis darbą UŽBAIGĖ, TĖVO VALIĄ ĮVYKDĖ. Teliko išėjimas iš materialaus kūno pavidalo. O kada žmogus sugalvoja kokius nors teismus, tai jis teisia tik KŪNĄ. Jėzus suvokė, kad jis nėra kūnas, dėl to ir nepergyveno dėl savojo kūno mirties. Jam ramybę viduje teikė ryšys su Tėvu, kurį palaikė NE KŪNAS, KURĮ NUŽUDYS AKLI IR MANANTYS, KAD ŽMOGUI SVARBIAUSIAS DALYKAS YRA KŪNAS IR DĖL JO KANČIOS JIS JAUČIA IR BAIMĘ IR NORĄ DAR TOLIAU GYVENTI ŠITAME KŪNE. Jėzus žinojo savo, ir žmogaus, tolimesnį kelią po šito kūno, dėl to jo nedomino jokie būsimieji jo kūno teismai. )
“ Stojęs prieš sanhedristų teismą Jėzus atsisakė atsakinėti į tuos parodymus, kuriuos davė veidmainiai liudininkai. Buvo tiktai vienas vienintelis klausimas, į kurį jis visada atsakydavo, nesvarbu kas bepaklaustų, draugas ar priešas, ir tai buvo klausimas apie jo misijos žemėje pobūdį ir dieviškumą. Kada jo paklausdavo, ar jis yra Dievo Sūnus, tada jis būtinai atsakydavo. Jis atkakliai nekalbėjo, kada buvo smalsaus ir piktadario Erodo akivaizdoje. Pas Pilotą jis kalbėjo tiktai tada, kada manė, jog Pilotui ar kuriam nors kitam nuoširdžiam asmeniui savo atsakymais galėtų padėti geriau pažinti tiesą. Jėzus savo apaštalus buvo mokęs, jog neverta barstyti perlų prieš kiaules, ir dabar jis išdrįso praktiškai pritaikyti tai, ko buvo mokęs. Šiuo metu jo elgesys iliustravo tai, koks yra kantrus žmogiškosios prigimties nuolankumas drauge su dieviškosios prigimties didingu tylėjimu ir rimtu orumu. Jis iš viso norėjo su Pilotu aptarti bet kokį klausimą, susijusį su jam iškeltais politiniais kaltinimais – bet kokį klausimą, kuris, jo nuomone, priklauso šio valdytojo kompetencijai.”
( Sanhedristai – tai Sanhedrino tarybos nariai, o tais laikais Sanhedrinui priklausė Jeruzalės sinagogų valdymas, kaip aukšesnio organo valdymas. Tuo tarpu kituose miestuose sinagogos buvo jam nepavaldžios. Tačiau, kadangi Sanhedriną sudarė fariziejai – rabinai, raštininkai, sedukėjai, t.y. to meto visuomenės valdančioji “grietinėlė,” tai ir kituose miestuose sinagogos nebuvo pajėgios pasipriešinti jo sprendimams, net jeigu formaliai ir buvo nuo jų nepriklausomos. Iš esmės tai buvo aukščiausioji religinė žydų valdžia. Būtent per Sanhedriną Romos imperijos valdžia palaikė politinius ryšius su žydais, ir būtent Sanhedrinas žydams atliko ir aukščiojo teismo vaidmenį, ir ne tik religine prasme.
Ir Senhedrino teismo metu Jėzus nekreipė dėmesio į visą jų teismo farsą, tuo tarpu atsakydavo tik paklaustas apie savo vaidmenį žemėje. Ir tas atsakymas būdavo dėl to, kad galėtų juos APŠVIESTI. Net ir teismo metu jis veikė kaip dvasinis MOKYTOJAS. Jis nesiteisino, ir neteisė, tik ŠVIETĖ TIEK SAVO ATSAKYMAIS, TIEK SAVO ELGESIU.
Ir šitoji pastraipa ir mus moko, kad ir mes NUOŠIRDŽIAI ŠVIESTUME, o ne veltumėmės į nereikalingus ginčus, mėgindami ką nors įrodinėti, atsakinėti turėtume tik į tokius klausimus, kurie iš tikrųjų yra apšviečiantys kitus, o ne tiesiog patenkinantys tuščią smalsumą, o toliau vėl žmogus lekia net ir užmiršęs, kad jam tas atsakymas jau NEBERŪPI, nes smalsumas jau pateikė naują.
Būtent dėl to, Jėzus nemanė kalbėti ir nekalbėjo teismo metu su savo aiškinimais, nes tie sanhedristai nebuvo nuoširdūs ir jiems jo aiškinimas būtų buvęs tik tuščias laiko švaistymas ir jėgų eikvojimas.
Būtent ir mus moko, kad neeikvotume tuščiai energijos ir nemėtytume perlų kiaulėms po kojomis, kurios vis tiek jų vertės nesupranta ir trypia juos su purvais. Ne kiekvienas yra pasirengęs nuoširdžiai siekti ATSIVĖRIMO TĖVUI, ESANČIAM JO VIDUJE, DAUGUMA YRA KAIP TOS KIAULĖS, KURIOS TĖVO MEILĖS PERLUS SUTRYPIA PO KOJOMIS NET IR ŠIANDIEN, NET IR MŪSŲ APLINKOJE.
Ir Erodą, ir Pilotą domino tik smalsūs klausimai, o ne išminties, ne savojo aš plėtimo link Tėvo dalykai. Štai būtent dėl to Jėzus ir nekalbėjo su jais, nors buvo pasirengęs su jais kalbėtis nuoširdžiai, kad tik juos paguostų, sustiprintų, perteiktų jiems didesnę šviesą JŲ LABUI, NET IR TOKIOMIS SĄLYGOMIS JŲ LABUI, KADA JIE PATYS TEISIA JĖZŲ. Bet jų tai NEDOMINO. )
“ Jėzus buvo įsitikinęs, jog Tėvo valia yra būtent tokia, kad jis atsiduotų natūraliai ir įprastai žmogiškųjų įvykių tėkmei, lygiai taip, kaip tam turi atsiduoti ir kiekvienas kitas mirtingasis tvarinys, ir dėl to jis atsisakė pasinaudoti net ir grynai žmogiškosiomis įtaigios iškalbos galiomis, kad paveiktų savo visuomeniškai trumparegių ir dvasiškai apakintų bičiulių mirtingųjų intrigų baigtį. Nors Jėzus gyveno ir mirė Urantijoje, bet jo visa žmogiškoji karjera, nuo pat pradžių iki pat pabaigos, buvo toks reginys, numatytas tam, kad paveiktų ir mokytų jo sukurtą ir be perstojo remiamą visą visatą. “
( Štai kokia svarbi mintis – Jėzaus misija BUVO NE TIK URANTIJAI, BET IR VISAI JO VISATAI, KURI VISĄ LAIKĄ STEBĖJO JO TRISDEŠIMT PENKERIŲ METŲ GYVENIMĄ, SAVO VALDOVO GYVENIMĄ ŽMOGIŠKUOJU PAVIDALU. Ir būtent dėl to jis demonstravo tokį atsidavimą Tėvo valios vykdymui, kad nenulipo nuo kryžiaus, kada jam šaukė, jeigu jis yra toks galingas, tegu išsivaduoja pats nuo kryžiaus, tada jie patikės jo galia iš Tėvo jam suteikta. Jis demonstravo VISATAI, KURI BUVO TOLI PRANOKUSI URANTIJOS DVASINĮ BARBARŲ LYGĮ IR KURI SUPRATO, KOKS YRA JO TIKRASIS MEILĖS ŽINGSNIS – LEISTI VISIEMS ĮVYKIAMS VYSTYTIS NATŪRALIAI IR TIK GYVU RYŠIU SU TĖVU IR NET AN KRYŽIAUS MYLĖTI SAVO BUDELIUS, NET IR SANHEDRINO AKLUS NARIUS. Tą suprato VISATA. To nesuprato net jo apaštalai, kurie jį ir iškraipė PIRMIEJI, IR TUO PASĖJO TOLIMESNĘ TAMSOS VIEŠPATAVIMĄ, KURIS IŠSIVYSTĖ Į PAULIAUS SUKURTĄ KRIKŠČIONYBĖS KULTĄ. )
“Šitie trumparegiai žydai neprideramai triukšmingai reikalavo Mokytojo mirties tuo metu, kada jis stovėjo ten siaubingoje tyloje, žvelgdamas į nacijos – savo žemiškojo tėvo tautos – mirties sceną.
“Jėzus buvo įgavęs tokį žmogiškojo charakterio tipą, kuris galėjo išlaikyti pusiausvyrą ir patvirtinti savo orumą nuolatinio ir nepateisinamo įžeidinėjimo akivaizdoje. Jo įbauginti buvo neįmanoma. Kada iš pradžių jį užpuolė Anaso tarnas, tada jis tiktai buvo pataręs, kad derėtų pakviesti liudininkus, kurie galėtų tinkamai duoti parodymus prieš jį.
Nuo pat pradžių iki pat pabaigos, per vadinamąjį jo teismą pas Pilotą, stebinčios dangiškosios gausybės negalėjo susilaikyti nuo to, kad netransliuotų visatai scenos “Jėzus teisia Pilotą” pavaizdavimo.”
( Su Tėvu įmanoma VISKAS. Tą liudijo visas Jėzaus žemiškasis gyvenimas, tą liudijo ir jo pabaiga. Tik per gyvą ryšį su Tėvu, įmanoma išlikti ramiam, kada iš tavęs tyčiojasi. Vien tik savo valios dėka tokios pusiausvyros žmogui išlaikyti niekaip nepavyktų. Tuo tarpu Tėvo meilė atsivėrusiai sielai leidžia patirti, kokia yra jai suteikiama palaima iš Tėvo, ir vietos susierzinimui, o tuo labiau pykčiui, neapykantai, ar kerštui nebelieka. Šituo ir mums yra parodomas kelias, kaip mes turime užmegzti gyvą ryšį su Tėvu ir likti šitame ryšyje visada, net ir tomis akimirkomis, kurios gali gąsdinti mūsų protą. Ir tas gyvas ryšys nuramina protą, nes ramybė pasiekiama ne savo valios pastangomis, bet susiliejimu su Tėvo dvasia, esančia kiekvieno iš mūsų viduje. Štai kodėl VISATA puikiai suvokė, kad savo LAIKYSENA JĖZUS TEISIA PILOTĄ, nors jo kūno teisėju buvo Pilotas. Tačiau Jėzus NĖRA KŪNAS. Ir JŪS, kiekvienas, NESATE KŪNAS, KURĮ MATO MATERIALIOS AKYS. JŪS ESTTE, KAIP IR JĖZUS, TĖVO SŪNUS, TURINTIS IŠ TĖVO PADOVANOTĄ AMŽINĄ ASMENYBĘ, KURI NIEKADA NEMIRŠTA, KAIP MIRS ŠITAS MATERIALUS IR MATOMAS KŪNAS, BET PO ŠITO SEKS PRISIKĖLIMAS, JEIGU ATRASITE TĖVĄ SAVYJE, IR GYVENIMAS SIELOS PAVIDALU, SU DABARTINIU SAVUOJU TAPATYBĖS AŠ, O DAR VĖLIAU JAU DVASIOS PAVIDALU, SU SAVUOJU TUO PAČIU DABARTINIU AŠ.
Štai dėl tokio gyvo ryšio su Tėvu ir savojo PATYRIMO IR ŽINOJIMO, Jėzus galėjo išlikti ramus, kada jo tik KŪNO laukė mirtis. )
“ Kada buvo pas Kajafą, ir kada žlugo visi melagingi parodymai, tada Jėzus nedvejodamas atsakė į vyriausiojo šventiko klausimą, šituo savo paties liudijimu pateikdamas tai, ką jie troško paversti pagrindu, kad jį nuteistų už šventvagystę.”
” Mokytojas nė akimirkai neparodė nė mažiausio susidomėjimo Piloto geranoriškomis, bet neryžtingomis pastangomis jį išlaisvinti. Jis iš tikrųjų gailėjosi Piloto ir nuoširdžiai stengėsi jo aptemdytą protą apšviesti. Jis visiškai nereagavo į romėnų valdytojo visus apeliavimus į žydus, kad jie atsisakytų savo kriminalinių kaltinimų, keliamų jam. Per visą šį kankinantį išmėginimą jo laikysena buvo natūraliai ori ir kukliai didinga. Jo atsakyme savo
[2000]▼
būsimiesiems žudikams, kada jie paklausė, ar jis yra “žydų karalius,” nebuvo nė menkiausio nenuoširdumo atspindžio. Tiktai su nedideliu patikslinančiu paaiškinimu jis priėmė šitokį pavadinimą, suvokdamas tai, jog, nors jie ir buvo nusprendę jį atstumti, bet jis yra visiškai ne tas, kuris leistųsi būti nacionalinis lyderis, net ir dvasine prasme.”
( Jėzaus nedomino apsimestinis Piloto geranoriškumas. Jis nebuvo geranoriškas iš savo atsivėrusios sielos, jis tik vaidino geranorį, stengdamasis dėl SAVĘS, KAIP IŠLIKTI NESUSITEPĘS NEKALTO ŽMOGAUS KRAUJU, NES NEMATĖ JĖZAUS KALTĖS, IR VIS TIK NEUŽRŪSTINTI SANHEDRINO, KAD ŠIS NEPASISKŲSTŲ CEZARIUI, IR JAM PAČIAM NEGRĖSTŲ NEMALONUMAI. Jis buvo tarp kūjo ir priekalo. Dėl to jo apeliavimas į Jėzų buvo tik išorinis ir nenuoširdus. Ir būtent Jėzui buvo gaila PILOTO, kad jis yra atsidūręs tokioje padėtyje tarp Sanhedrino reikalavimų ir savo sąžinės. )
” Jėzus mažai kalbėjo šitų teismų metu, bet jis pasakė užtektinai, kad visiems mirtingiesiems parodytų, kokį žmogiškąjį charakterį gali žmogus ištobulinti bendradarbiaudamas su Dievu, ir kad visai visatai atskleistų tą būdą, kuriuo Dievas gali pasireikšti tvarinio gyvenime, kada toks tvarinys tikrai nusprendžia vykdyti Tėvo valią, šitokiu būdu tapdamas aktyviu gyvojo Dievo sūnumi.
Jo meilę neišmanantiems mirtingiesiems iki galo atskleidžia jo kantrybė ir didžiulė savitvarda tuo metu, kada jis patyrė grubių kareivių ir nemąstančių tarnų patyčias, smūgius, ir daužymus. Jis ne tik nepyko, kada jie užrišo jam akis ir pasityčiodami daužė per veidą, sušukdami: “Išpranašauk mums, kuris tau trenkė.”
” Pilotas pasakė daugiau tiesos negu jis suvokė, kada po Jėzaus nuplakimo, jis parodė jį miniai, sušukdamas, “Štai šis žmogus!” Iš tikrųjų, baimės apimtas romėnų gubernatorius net ir neįsivaizdavo, jog kaip tik tuo metu visata savo dėmesį buvo nukreipusį stebėdama šitą sceną, kaip jų mylimą valdovą pasityčiodami ir daužydami šitaip žemina jo tamsūs ir degradavę mirtingieji pavaldiniai. Ir kada Pilotas ištarė, tada aidu nuskriejo per visą Nebadoną, “Štai Dievas ir žmogus!” Per visą visatą, nuo tos dienos visą laiką nesuskaičiuojami milijonai toliau stebėjo tą žmogų, tuo tarpu Havonos Dievas, visatų visatos aukščiausiasis valdovas, priima šį žmogų iš Nazareto, kaip šitos laiko ir erdvės vietinės visatos mirtingųjų tvarinių idealo įgyvendinimą. Gyvendamas savo neprilygstamą gyvenimą jis visą laiką žmogui apreiškė Dievą. Dabar, per savo mirtingosios karjeros paskutiniuosius epizodus ir savo vėlesne mirtimi, jis naujai ir jaudinančiai atskleidė Dievui žmogų.”
( Kada Pilotas, nematydamas Jėzaus kaltės, vis bergždžiai mėgino išgauti iš minios sutikimą paleisti mirtimi nuteistą vieną kalinį ir vis tikėdamasis, kad būtent minia pasigailės Jėzaus, o ne Barabo, būtent dėl to jis ir parodė miniai į Jėzų ir ištarė “Štai šis žmogus!” tuo sufleruodamas miniai, kad ji imtų skanduoti jo vardą, bet minia pasirinko Barabą, nes sanhedristai tarp minios buvo pasklidę ir kurstė minią pasirinkti Barabą, ne Jėzų. Tuo tarpu visatos programų transliacijose Piloto ištarti žodžiai nuaidėjo “Štai Dievas ir žmogus!“ Atsirado papildomas ir dar svarbesnis žodis “Dievas“ ne šiaip sau, bet dėl to, kad visata suvokė savo VALDOVO MISIJĄ, ji nebuvo tokia tamsi, kaip Urantijos mirtingieji, kurie dabar ne tik isteriškai šaukė nukryžiuoti Jėzų, bet dėl savo aklumo, jie tuo pačiu šaukė ir nukryžiuoti “Visatos Valdovą,“ tik šitų žodžių jie ništarė, ir net nežinojo, kad jie iš viso egzistuoja, tačiau VISATOS ŠEIMA Į JĖZŲ ŽVELGĖ KAIP Į SAVO VISATOS VALDOVĄ IR KAIP Į ŽMOGŲ, KAIP Į NEPADALINAMĄ TĖVO SŪNŲ, GIMUSĮ IŠ TĖVO IR ATĖJUSĮ Į URANTIJĄ APŠVIESTI SAVO SIELOS BORLIUS TĖVO MEILE. Dėl to visatoje aidu nuaidėjo JAI suprantamas Piloto teiginys; “Štai šis žmogus!“ = “Štai Dievas ir žmogus!“ Visata niekada nebuvo savojo Valdovo atstūmusi, kaip jo nepripažino Urantijos mirtingieji. )
3. PATIKIMASIS DOVYDAS ZABEDIEJUS
“ Tuoj po to, kada Jėzus buvo perduotas romėnų kareiviams, užbaigus apklausą pas Pilotą, šventyklos sargybinių būrys išskubėjo į Getsemanę, kad išvaikytų arba suimtų Mokytojo pasekėjus. Bet likus daug laiko iki jų pasirodymo šitie pasekėjai buvo išsisklaidę. Apaštalai buvo pasitraukę į jiems nurodytas slapstymosi vietas; graikai buvo atsiskyrę ir išsivaikščioję po įvairius namus Jeruzalėje; likusieji mokiniai lygiai taip buvo išnykę. Dovydas Zabediejus manė, kad Jėzaus priešai sugrįš; todėl jis iš anksto perkėlė kokias penkias ar šešias palapines aukštyn į įdubą, netoli tos vietos, kur Mokytojas taip dažnai atsiskirdavo pasimelsti ir garbinti. Čia jis pasiūlė pasislėpti ir tuo pačiu turėti centrą, arba koordinavimo punktą, savo pasiuntinių tarnybai. Vos tik Dovydas stovyklą paliko, kai pasirodė šventyklos sargybiniai. Nieko nesuradę, jie pasitenkino tuo, kad sudegino stovyklą ir tada nuskubėjo atgal į šventyklą. Išklausęs jų ataskaitą, Sanhedrinas buvo patenkintas dėl to, kad Jėzaus pasekėjai buvo taip smarkiai įbauginti ir prislėgti, jog nebebus jokio pavojaus kilti sukilimui arba kokio nors mėginimo išgelbėti Jėzų iš jo budelių rankų. Pagaliau jie galėjo lengvai atsikvėpti, ir dėl to jie laikinai nutraukė posėdį, kiekvienas vyras išėjo savu keliu ruoštis Perėjimo šventei.”
( Šitoji pastraipa rodo Dovydo Zabediejaus atsidavimą Jėzui ir jo proto skvarbumą. Jis nebuvo pats Jėzaus apaštalas. Jis buvo Jėzaus apaštalų Jono ir Jokūbo brolis. Jų tėvas, Zabediejus, buvo valčių meistras, su kuriuo artimai drauge dirbo ir Jėzus. Dėl to Zabediejus artimai bendravo su Jėzumi dar iki jo misijos pradžios ir labai pasitikėjo juo. Ir dabar, kada iškilo pavojus ir apaštalams, ir Jėzaus pasekėjams, kurie visi išsisklaidė, Dovydas Zabediejus vienas, niekieno neprašytas, net Jėzui nieko nesakęs, suorganizavo savo pasiuntinius, kurie turėjo nuolat perdavinėti žinias į įvairius miestus apie įvykius Jeruzalėje, ir kas vyksta su Jėzumi. Ir visa tai nepaisant tokio pavojaus jo paties gyvybei. Tai rodo Zabediejaus meilę Jėzui, nes tik meilė gali taip veikti žmogų, kad jis veiktų tokiomis pavojaus savo gyvybei akimirkomis Tėvo labui.
Tuo tarpu Sanhedrino nariai tarsi atgimė iš naujo. Jau dabar jie jautė, kad gali eiti atlikti savo negyvų ritualų Izraelio Tėvo – Jahvės vardu. Dabar jie jautėsi atlikę labai reikšmingą darbą, ir pakylėti, nes apsaugojo save nuo tokio išsišokėlio ir maištininko,
kokiu jie laikė Jėzų visą laiką.
Tai rodo, kaip neįtikėję žmonės, net ir nuteisę nekaltą žmogų mirtimi, gali toliau ramiai gyventi ir mėgautis savo reikšmingu vaidmeniu visuomenėje tarsi būtų visiškai akli ir kurti, jų siela ir širdis ir toliau miega gilu miegu, o protas mėgaujasi savo pergale, net nesuvokdmas savojo pralaimėjimo prieš Meilę ir Gėrį. )
” Kada tiktai Pilotas Jėzų buvo perdavęs romėnų kareiviams, kad nukryžiuotų, tada vienas pasiuntinys nuskubėjo į Getsemanę informuoti Dovydą, ir po penkių minučių bėgikai buvo pakeliui į Betsaidą, Pelą, Filadelfiją, Sidoną,
[2001]▼
Šekemą, Hebroną, Damaską, ir Aleksandriją. Ir šitie pasiuntiniai nešė žinią, kad atkakliu žydų valdovų reikalavimu romėnai Jėzų netrukus nukryžiuos.
Per visą šitą tragišką dieną, kol galiausiai buvo pasiųsta žinia, kad Mokytojas paguldytas į kapavietę, Dovydas maždaug kas pusvalandį su pranešimais siuntė pasiuntinius pas apaštalus, graikus, ir Jėzaus žemiškąją šeimą, susirinkusią Lozoriaus namuose Betanėje. Kada pasiuntiniai išvyko su žinia, kad Jėzus yra palaidotas, tada Dovydas vietinių bėgikų korpusą paleido, kad atšvęstų Perėjimo šventę ir artėjančiam poilsio Sabatui, nurodęs jiems vėl pas jį pasirodyti, neatkreipus į save dėmesio, sekmadienio rytą Nikodemo namuose, kur jis ketino keletą dienų slėptis su Andriejumi ir Simonu Petru.
Šitas savitai mąstantis Dovydas Zabediejus buvo vienintelis iš Jėzaus geriausiųjų mokinių, kuris buvo linkęs į Mokytojo tvirtinimą, kad jis mirs ir “trečiąją dieną vėl prisikels,” pažvelgti tiesiogine ir aiškia dalykine prasme. Dovydas vieną kartą buvo girdėjęs, kaip jis išsakė šitą pranašystę ir, turėdamas tokį protą, kuris mąsto tiesiogine prasme, dabar savo pasiuntiniams pasiūlė susirinkti ankstyvą sekmadienio rytą Nikodemo namuose tokiu būdu, kad jie būtų pasirengę paskleisti žinią tuo atveju, jeigu Jėzus prisikeltų iš mirusiųjų. Dovydas netrukus suprato, jog nė vienas iš Jėzaus pasekėjų nesitiki, kad iš kapo jis sugrįžtų taip greitai; dėl to iš tiesų jis mažai kalbėjo apie savo įsitikinimą ir nieko nekalbėjo apie tai, kad visus savo žinianešius, išskyrus tuos bėgikus, kurie penktadienį iki vidurdienio buvo išsiųsti į tolimus miestus ir tikinčiųjų centrus, kviečia susirinkti ankstų sekmadienio rytą.
Ir šitokiu būdu šitie Jėzaus pasekėjai, išsisklaidę po visą Jeruzalę ir jos apylinkes, tą naktį valgė Perėjimo šventės vakarienę, ir kitą dieną liko atsiskyrę. “
( Ir būtent Dovydas Zabediejus, o ne Jėzaus apaštalai patikėjo Jėzaus prisikėlimu. O turėjo būti tarsi atvirkščiai, apaštalai turėjo patikėti pirmiausia Jėzaus prisikėlimu. Tačiau jie buvo tarp paskutiniųjų, kuire tuo patikėjo, ir tai tik tada, kada jiems apsireiškė prisikėlęs Jėzus.
Tuo tarpu Dovydui Jėzaus žodžiai apie jo būsimą prisikėlimą labai gilai įstrigo į atmintį, kad jis trečią dieną po mirties prisikels. Tačiau tikėjimas be tarnavimo – tik pusė darbo. O tarnavimas priklauso nuo sielos atsivėrimo. Ir kada siela yra Tėvui atsivėrusi, tada ir žmogaus protas vis giliau suvokia, kokia ji jo paskirtis. Ir būtent Dovydo Zabediejaus skvarbus protas, paremtas jo tikėjimu, leido vis siųsti pasiuntinius į tolimus miestus, ir Jėzaus žemiškajai šeimai bei besislapstantiems apaštalams, kad Jėzus nuteistas, nukryžiuotas, ir kad prisikėlė. Kada patys apaštalai slapstėsi, buvo pasimetę, išsigandę, ir netikėjo jokiu prisikėlimu, tada Dovydas Zabadiejus drąsiai ir ryžtingai dirbo išsijuosęs. Ir net kada kiti jam sakė, kad negalima siųsti pasiuntinių, kad Jėzus prisikėlė, nes apie tai paliudijo tik moterys, kurios galėjo apsirikti, bet Dovydas Zabediejus prisiminė Jėzaus tuos žodžius apie jo prisikėlimą, ir tas TIKĖJIMAS JUO, ir leido patikėti moterimis.
Ir daugumai iš mūsų šiandien kaip tik ir stinga Dovydo Zabediejaus ir tikėjimo, ir tarnavimo. )
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-11-07 16:23:42
Komentarai
"(...Štai kodėl VISATA puikiai suvokė, kad savo LAIKYSENA JĖZUS TEISIA PILOTĄ, nors jo kūno teisėju buvo Pilotas...)"Jėzui, atėjusiam skleisti Tėvo meilę svetima sąvybė TEISTI. Tai parodo tie patys pavyzdžiai ir iš Naujojo testamento ir iš UK. Jei VISATA neteisingai suvokė netgi Jėzaus laikyseną tai kaip ji galėjo teisingai suvokti daug sudėtingesnius dalykus apie Jėzaus mokymą ir TEISINGAI juos perduoti mums. O gal tik paaiškinimas ne visai teisingas, nes mintis skliaustuose.
Aura
2007-11-09 18:25:48
Atsakysiu ateistui . Matai žmogau , dvasinis gyvenimas labai papildo fizinio gyvenimo gerbūvį , bet jis nėra fizinio gerbūvio šaltinis . Fizinio gerbūvio šaltinis yra fizinių ir dvasinių reiškinių suma ir persmelkimas vienas kito abiejų reiškinių . Bet kadangi žmogus kitame žmoguje nemato jo dvasinio gerbuvio , tai apie to žmogaus gerbūvį sprendžia iš jo naujų ar nunešiotų batų . Daugiausia matosi fizinis gerbūvis : gražūs namai , mašinos , rūbai ir pan. , bet labai dažnai tame gyvenime negyvena dvasinė ramybė , sutarimas , meilė .
Dažnai išorinis spindesys visapusiškai pridengia dvasinį ubagą , nors jie visada gali pažerti labai aukšto intelekto minčių , bet šios ,,dvasingos'' kibirkštys įspūdinai pažertos , bemat ir išblėsta . Tokie žmonės negali ilgai gyventi su Dievo meile ir išmintimi , jų pačių velniškai aktyvi fizinė veikla , užgožia tą paslapties tylą , kuri tavo minčių tyloje virsta dealogu su Dievu. Dvasingumas žmoguje ne pagrindinis fizinio gyvenimo gerbūvis , tai turtas ateičiai , kai tavęs jau čia nebebus , tu tuo žemęje sukauptu savo dvasiniu turtu statysi dvasių pasaulyje savo pilis. Todėl labai dažnai dvasingumą surišti su fiziniu komfortu yra problematiška , nors žinoma yra išimčių , kai kada ir ateistai , bet savo dūšioje geri žmonės , kontaktuoja su dideliais fiziniais turtais , jais naudojasi ir kitus gerus žmones pritraukia .
Petras
2007-11-09 17:06:32
Mielas Jonai,tiek to,abu išsiaiškinome,kuris kuo kvėpuojame
man būtų nelengva ištisų dešimtmečių patirtį čia surašyti,
be to ir šis forumas ne tam skirtas.Norėčiau pakviesti ta-
ve ir tavo bendraminčius prisijungti prie mūsų kolektyvi-
nės maldos už DVASINĮ LIETUVOS ATGIMIMĄ.Leisiu sau pasvajo-
ti ir paraginti visų konfesijų atstovus nusiūsti savo prą-
šymus VISŲ MŪSŲ TĖVUI KŪRĖJUI,būtent, aukščiau paminėtą in-
tencija.Kai mūsų jaunimas žūsta keliuose,paskendes alkoho-
lį,nuo narkotikų apsvaiges,kiekvienam tėvui ir kiekvienai
motinai vienodai skauda širdį,ar tai būtų kataliko širdis,
liuterono,musulmono ar tai būtų žydo širdis.
Aš tikiu auštančiu DVASINIU rytmečiu,vis daugiau mūsų bro-
lių ir sesių,o ypač jaunimas,atras TĖVĄ savo širdyse,tai
reiškia,prisipildys sielos meile,ledokšniai ištirps visų
širdį.Taip bus.
Su meile
IRENA
2007-11-11 18:09:23
Miela Irena,
Aišku gaila, kad tu susidarai visai klaidingas išvadas. Iš ko sprendi, kad aš neigiu Gyvojo Dievo pagalbą? Ar nors kartą tai paneigiau? Anaiptol, aš ją pripažįstu, tikiu ir netgi pats patiriu. Ir man tai atrodo taip natūralu, kad nematau reikalo eiti į gatvę ir šaukti, kaip padarė ta daili mergina 1990 metais. Ir liudijimus manau kad šiek tiek atskiriu. Bet kai prašau urantiečių paliudyti ne apie kažkokius ypatingus atvejus, o apie tą pačią meilę, gailestingumą ir pan., tai beje tik tu vienintelė tai ir padarai, labai tau ačiū. Beje, jei ką, visi mano ankstesni komentarai skirti tau, buvo pasirašyti tik Jono vardu, ir blynų kiek pamenu nė karto nesiunčiau kepti, ir manau kad jokio šiurkštesnio žodžio tau nesu parašęs, bet jei kas netyčia pasitaikė, atleisk ir man, ir kitiems. Supratau, kaip tave Dievulis vedė sunkiu keliu, teko daug išbandymų, bet tu ilgą laiką buvai jam ištikima. Ir man šiuo metu atrodo, kad kažkuriuo momentu tu susvyravai, tarsi pasijutai negavusi deramo atlygio (pati rašei, kad tau trūko to ar ano), ir perbėgai į kitą stovyklą, kur buvai pamaloninta. Ši istorija įvairiomis variacijomis kartojasi per daugelį kartų ir kartosis, kol bus tokių "geradarių" kaip mūsų ponas Algimantas. Aš nenoriu pasirodyti nemandagus ar mokyti tavęs, tačiau norėčiau tau patarti kada nueiti Kaune į tokias labai gyvas vidinio išgydymo pamaldas, vykstančias kas mėnesį Vytauto ar šv. Antano bažnyčioje, ir pajausti, kaip tai tiesiogiai veikia. Gal nebūtų labai sudėtinga atvažiuoti iš Šakių.
Beje, man mylėti Dievą visu protu - tai ne tas pat kaip mylėti išjungus protą, kaip dažnai girdžiu patarimus. Ačiū tau už tavo nuoširdžias mintis, tau taip pat ramybės ir šviesos,
su meile
Jonas
2007-11-08 22:31:20
Mielas Jonai,dėkoju už gerus norus ir palinkėjimus.Taip,
šiame forume šiek tiek atsiskleidžiau,gal ir per daug kal-
bėjau apie save,dariau ne todel,kad ieškojau populiarumo,ar
norėdama pelnyti kankinės vainiką,ar,kad esu perbėgėlė.Tu
rašai:"Ši istorija įvairiomis variacijomis kartosis per
daugelį kartų ir kartosis,kol bus tokių"geradarių"kaip mūsų
ponas Algimantas".Du dalykus norėjau įrodyti tau ir kitiems
panašiai mąstantiems,kad UK dokumentai iš tiesų yra penktas
epochinis apreiškimas,ir kad tuose dokumentuose yra aprašy-
tas tikras Jėzaus iš Nazareto gyvenimas ir Jo tikroji misi-
ja,antras mano noras buvo viešai ,čia per forumą paliūdyti
kad Dievas iš tiesų kalbą žmonėms,darbus savo Dieviškus di-
rba per tuos žmones.Tokie žmones būna parinkti,ir ruošiami
tokiems darbams.Jie iš tiesų būna visai paparasti žmones,
panašus į bet kurį žmogų,su savo minusais ir privalumais.
Su Dievu kalbančių žmonių buvo ir bus.Kai vargšu žmoniu ai-
manos ir maldos pasiekia Dangu,dangiškos jėgos visada paro-
do tiesius kelius,pamoko,ir žimoma,Dievas įsikiša tuomet,
kai reikialinga tame žmonių pasaulyje nauja Dieviška tvarka
Mielas Jonai, aš nevargšė perbegėlė,aš 27 metus esu Dievu-
lio lepinama.Prieš tiek laiko Jis mane suvedė su aiškeregę
Jėzaus Bernadetą.Ši paprasta,net turinti ydų moteris buvo
ruošiama nuo vaikystės.Jai atrodė,kad visi žmonės taip mato ir girdi kaip jinai.1983 metais susikūrė būrys,aš pir-
moji to būrio narė buvau,aš pati tą moterį užkalbinau.Kiek-
viena diena mums budavo teikiami nurodymai,tas užduotis reikėdavo atlikti viešai.Daug reikėdavo keliauti per Baž-
nyčias,kalbėtis su kunigais.Žinoma,kaip ir dabar, nei kuni-
gai,nei tikintieji musų nepriėmė.Ir būtent jau tada,Jėzus
per tą moterį prašė,kad Bažnyčiose būtų garbinamas Tėvas
Dievas.Šių žodžių teisumą supratau po daugelį metų,dabar,
kai perskaičiau UK knygą,susipažinau su tikraja Jėzaus mi-
sija,pasirodo Jis ir atėjo į šį pasaulį tam,kad apreikštų
VISUOTINĮ TĖVĄ,ir kad išvaduotų mus nuo beprąsmių ritualų.
O Kauno šv. Antano Bažnyčioje meldžiausi ir Kryžiaus kelių
stacijas ėjau ne vieną kartą,taip darė visas mūsų būrys.
Tuo metu sau asmeniškai mes nieko iš Dievo neprąšėm.Mes meldėmės už pasaulį.Sunkumų iš Dievi tiesiog prašėm,kad ga-
lėtume/kaip visai neseniai suvokiau/transmūtuoti neigiamas
pasaulines situacijas.Tai štai kodel,čia šiame forume,tiek
daug išpažinčių atlikau.Tikslus savo tau paaiškinau,kuriu
tu nepriimi kol kas.Aš tau taip pat iš visos širdies norė-
čiau patarti dar kartą, nelaikyk išprotėjusiais tuos,ku-
riems Dievas kalba.Pasikviesk į pagalbą patį Dievą,kad galė
tum atskirti tikrus prąnašus nuo ne tikrų,pats savo jėgom
tu visvien neatskirsi.Kad Dievas savo darbams pasirinko ne
kunigus ne tave, ne mane,tai nieko tokio.Kartoju,Jo įran-
kiai paprasti,net turintys ydų žmones.Ir kurgi tam Dievu-
liui šioje žemėje šventajį surasti?
O į Bažnyčią aš jau daugiau,kaip 20 metų neinu.Būtent prieš
tiek metų Jėzus per mūsų grupės vadove pasakė:"Kadangi Baž-
nyčia Manęs nepalaiko,persekioja mano įrankius tai Aš savo
Bažnyčią išvedu į pogrindį".
Iš šito,gal ir nelabai sklandaus mano parašymo,mielas Jonai
tu supratai,kad mudu kiekvienas liekame prie savo nuomonės
Gal nuskambės gana stačiokiškai/atsiprašau/bet tu,kolkas,
man nieko negali pasiūlyti,ko aš nebūčiau išbandžiusi.Visą
laiką mano sielai kažko trūko.Ir šv. Rąštas manęs netenki-
no,ypač istorija apie žmogaus sukūrimą,ir izoterikoje nera-
dau visų mane dominančių atsąkymų.Aš dėkinga Dievui,kad
į mano gyvenimą atėjo UK knyga,kad suteikta man galimybė
naudotis internetu ir dalyvauti šiame forume,kur Algimantas
Petras,Rimantas,Violeta ir kiti asmenys savo pasisąkymais
paaiškina man neaiškias UK knygos vietas.
Mane džiugina Jonai ,kad ir tau reikalingas Dievas,einam
skirtingais keliais į tą patį tikslą. Tai tiek.
Ramybės tau ir tavo namams.
Su meile
IRENA
2007-11-10 00:09:25
O aš niekam nesimeldžiau, bet viskas susiklostė. Kaip paaiškinsite šį reiškinį?
Ateistas
2007-11-08 19:25:54
Tai niekas ir nesako kad grąžino :)
tik "prašė atleisti ir artimiausiu laiku pradėjo gražinti mano pinigus". Čia netgi išvis neaišku, nes laikai nesusiveda - "artimiausiu metu pradėjo". O gal dar tik pradės? O kaip baigėsi ta istorija, Petrai?
Jonas
2007-11-07 20:48:04
Nežinau , kaip jai susiklostė gyvenimas , tik man vis prisimena ta jos ugninga kalba ir kvietimas tikėti ir mylėti Jėzų Kristų .
Petras
2007-11-07 20:46:02
Užmušk, nepatikėsiu, kad be stogo, užnugario, dėdžių ar dar ko nors šiandieniškai materialaus piktadariai būtų grąžinę ką pavogę. NE-PA-TI-KĖ-SIU! O gal toji panelė prisiėmė kaltę ir už juos atsisėdo tiurmon?
Petrui
2007-11-07 20:35:28
Tikėjimas JĖZUMI KRISTUMI kaip mūsų visatos Viešpačiu ir net kaip Dievu , kaip Dievo Tėvo vietininku šioje vietinėje visatoje , veda į asmenišką ir subtilų dvasinį ryšį prilygstantį Dievo Tėvo ryšiui per mūsų mylimą Minčių Derintoją . Didelę pagalbą dvasiniam tobulėjimui duoda stipri ir šventa meilė , tikėjimas Juo kaip Dievo Tėvo sūnumi Kūrėju . Šis tikėjimas einantis nuo žmogaus proto ir jo širdies link Jėzaus Kristaus asmenybės , kai ši dieviška asmenybė jau kaip Tiesos Dvasia išlieta ant jį mylinčių protų ir širdžių veda , kaip ir Minčių Derintojas , link amžinybėje spiduliuojančio nemirtingumo Kelio . Su Dievu Tėvu ir Jėzumi Kristumi viskas imanoma , be Jų , tik tuščias dulkėtas kelias .
Prisimenu 1990 metus , kai Panevėžio centre , einant į turgų , apsupta žmonių būrelio , jauna ir labai graži mergina , labai emonacionaliai ir gyvai aiškino žmonėms : ,, Žmonės , atsiverskite ir mylėkite mūsų Viešpatį Jėzų Kristų .
Dirbdama prekyboje , buvau įtaukta į nesąžiningą sandėrį ir patyriau didelį piniginį nuostolį ,kuris turėjo sužlugdyti visą mano gyvenimą . Aš neturėjau jokio stogo ir gerų dėdžių , aš savo širdyje turėjau tik JĖZŲ KRISTŲ . Aš meldžiau ir prašiau , padėk man Viešpatie , nes tik tu esi mūsų Karalius . Ir ką jūs manote , po trijų savaičių , mane apvogę asmenys paskambino man , prisipažino tai padarę , prašė atleisti ir artimiausiu laiku pradėjo gražinti mano pinigus . Štai žmonės brangieji kas yra Jėzus Kristus ''
Jau daug metų prabėgo , bet ir šiandiena aš matau tą gražią ir energija spinduliuojančią merginą , kuri taip emocionaliai kvietė Panevėžio žmones atsiversti ir tikėti Jėzumi Kristumi , kuris su Dievo Tėvo mums dovanotu Minčių Derintoju daro stebūklus juos mylintiems žmonėms .
Petras
2007-11-07 20:08:16
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]