Forumas: temos peržiūra
Iš Tėvo mes gavome talentus, kaip juos investuojame?
Šitas Jėzaus perteiktas mokymas yra labai svarbus ir šiandienos pasauliui, Urantijai.
Jis vyko likus mažiau kaip trims paroms iki Jėzaus nukryžiavimo. Tai buvo paskutiniosios savaitės, jam esant Urantijoje žmogiškuoju pavidalu, antradienio vėlų vakarą.
Kad jums būtų lengviau suvokti Jėzaus mokymo gelmę, savo mintis jums pateiksiu skliaustuose.
3. VĖLESNĖ DISKUSIJA STOVYKLOJE ( p. 1916 )
Kada jie susėdo prie laužo, maždaug dvidešimt jų, tada Tomas paklausė: "Kadangi tu turi sugrįžti tam, jog užbaigtum karalystės darbą, tai koks turėtų būti mūsų požiūris į Tėvo reikalą tuo metu, kai tavęs nebus?" Kada Jėzus apžvelgė juos prie laužo, tada jis atsakė:
"Ir net tu, Tomai, nesuvoki, ką aš esu sakęs. Argi aš visą šitą laiką jūsų nemokiau, kad jūsų ryšys su karalyste yra dvasinis ir individualus, visiškai asmeninio patyrimo reikalas dvasioje, įtikėjimo dėka suvokiant, kad tu esi Dievo sūnus? Ką gi aš daugiau pasakysiu?”
( Jėzus su savo apaštalais praleido drauge beveik ketverius metus, mokė juos, gyveno drauge su jais, nuolat atsakinėjo į jų klausimus, ir vis tiek jie nesuprato jo mokymo DVASINIO TURINIO. Dėl to Jėzui dar kartą pasakyti, ką nors kitiap, negu jis daug kartų jiems buvo aiškinęs buvo neįmanoma. Kaip ir jums neįmanoma pasakyti daugiau, negu tik tai, kad dangaus karalystė, tai yra ŽMOGAUS PATYRIMAS savo paties viduje, kad jis ATRADO TĖVĄ SAVYJE IR JIS JAU PATIRIA SŪNYSTĖS AR DUKTERYSTĖS SU TĖVU GYVĄ RYŠĮ. Taip iki šiol žmogus buvęs NAŠLAITIS, ESANT Tėvui net jo paties VIDUJE, jis tik intelektualiai buvo skaitęs, girdėjęs, bet NEPATYRĘS, KĄ REIŠKIA BŪTI TĖVO SŪNUMI AR DUKRA. O Tėvo atradimas ir suteikia tokį PATYRIMĄ. Būtent dėl to ir apaštalai, kaip ir šiuo atveju Tomas, klausė Jėzaus, ką gi jie turės skelbti ir mokyti, kada jo nebebus ŠALIA, kai jie patys sūnystės su Tėvu ryšio nežino savuoju PATYRIMU, dėl to jų protas nesupranta, apie ką reikės kalbėti, kada Mokytojo nebebus šalia, kuris visą laiką juos iš išorės nukreipdavo.)
“Nacijų nuopolis, imperijų žlugimas, netikinčiųjų žydų sunaikinimas, amžiaus pabaiga, net ir šio pasaulio pabaiga, ką gi šitie dalykai turi bendro su tuo, kuris tiki šita evangelija ir kuris savajį gyvenimą yra paslėpęs amžinosios karalystės garantijoje? Jūs tie, kurie esate Dievą pažįstantys ir tikintys į evangeliją, jau tvirtai tikite į amžinąjį gyvenimą. Kadangi jūsų gyvenimas buvo gyvenamas dvasioje ir Tėvo labui, tai jums niekas negali sukelti rimto nerimo. Karalystės statytojų, dangiškųjų pasaulių akredituotų piliečių, neturi trikdyti laikini sukrėtimai arba kelti nerimo žemiškieji kataklizmai. Kokią tai turi reikšmę jums tiems, kurie tikite šita karalystės evangelija, jeigu nacijos žlunga, amžius pasibaigia, ar visi matomi dalykai griūna, kadangi jūs žinote, kad jūsų gyvybė yra šio Sūnaus dovana, ir kad ji yra amžinai saugi Tėve? Nugyvenę žemiškąjį gyvenimą tikėdami ir davę dvasios vaisių kaip kupino meilės tarnavimo savo bičiuliams teisumą, jūs galite drąsiai laukti kito žingsnio amžinojoje karjeroje su tokiu pačiu įtikėjimu į išlikimą, kuris jus pernešė per pirmąjį ir žemiškąjį jaudinantį patyrimą sūnystėje su Dievu.”
( Kada žmogus GIMSTA iš DVASIOS, KADA IMA PATIRTI TĖVĄ, ATRASTĄ SAVO VIDUJE, tada Jėzaus žodžiai jam tampa savastimi – niekas nebebaugina, nei nacijų žlugimas, nei epochų keitimasis, nei civilizacijų išnykimas, nei ugnikalniai, cunamių nušluojami miestai, žemės drebėjimai, pasiglemžiantys tūkstančius gyvybių. Visa tai yra tiesiog smulkmeniškas gamtos uodo caktelėjimas į Urantijos “odą”-plutą palyginus su gilumine ir galinga ramybe ir palaima skleidžiama iš vidaus Tėvo sūnui ar dukrai. Kol tokio artimio ryšio su Tėvu mirtingasis neturi, tol tokios katastrofos jam kelia siaubą, nes ir savo artimųjų mirtis neša sielvartą.
Tuo tarpu Tėvo vaikas ŽINO, KAD TIK KŪNAS GALI IŠNYKTI, O JO ĮTIKĖJIMAS Į TĖVĄ GARANTUOJA NE TIK PRISIKĖLIMĄ, BET IR AMŽINĄ GYVENIMĄ TĖVO DANGIŠKOJOJE ŠEIMOJE, KURI JAM JAU ŠIANDIEN YRA JAUČIAMA, ATRADUS TĖVĄ SAVYJE. Ir dėl to toks žmogus gyvena ne tik TEISINGĄ, BET IR TEISŲ GYVENIMĄ KASDIEN TĖVO MEILĖJE IR ŠVIESOJE. Ir visiškai nebebijodamas nei dėl savo ateities, savo artimųjų, žmonijos. Tačiau jis gyvena aktyviai skleisdamas Tėvo ŠVIESĄ IR MEILĘ VISIEMS. TOKS YRA JO TROŠKIMAS – TARNAUTI TĖVO ŠEIMAI IŠ MEILĖS JAM IR ŠEIMAI. NET JEIGU REIKĖTŲ DĖL TO IR PAAUKOTI SAVO ŽEMIŠKĄJĄ ŠEIMĄ )
"Kiekviena tikinčiųjų karta savo darbą turėtų tęsti, atsižvelgdama į galimą Žmogaus Sūnaus sugrįžimą, lygiai taip, kaip ir kiekvienas atskiras tikintysis savo gyvenimo darbą toliau atlieka, atsižvelgdamas į neišvengiamą ir nuolat gresiančią natūralią mirtį. Kada kartą įtikėjimo dėka save sukuriate kaip Dievo sūnų, tada daugiau niekas nebėra svarbu, kiek tai yra susiję su išlikimo garantija. Bet nepadarykite klaidos! šitas išlikimo įtikėjimas yra gyvas įtikėjimas, ir jis vis didesniu laipsniu pademonstruos tos dieviškosios dvasios, kuri jį iš pradžių įkvėpė žmogaus širdyje, vaisius. Tai, kad jūs kartą priėmėte sūnystę dieviškojoje karalystėje, jūsų neišgelbės, jeigu jūs sąmoningai ir atkakliai atmesite tas tiesas, kurios yra susijusios su Dievo sūnų materialiame kūne vis gausesnių dvasinių vaisių vedimu. Jūs tie, kurie buvote su manimi rūpinantis Tėvo reikalais žemėje, galite net ir dabar karalystę apleisti, jeigu matote, kad Tėvo tarnystės žmonijai kelias jums nepatinka.
( Visi miritngieji turi žinoti, kad Tėvo Sūnus sugrįš, ir paklaus, kaip gi buvo vienos ar kitos kartos perduodami dvasiniai vaisiai kitoms kartoms, ar viena karta paliko didesnę šviesą negu pati buvo gavusi iš ankstesnės kartos. Ir nesvarbu, kad kiekvIenas dirba savo darbą kokioje nors konkrečioje sferoje, bet jo darbo kokybė ir nuostatos turi būti tokios, kad jis darbuojasi VISŲ LABUI, IR SAVO UŽDIRBTU VAISIUMI TAIP PAT PASIDALINA IR SU KITAIS, O NE TIK PATS SAU VIENAS PASIIMA VISKĄ. Net ir materialų atlyginimą. Ir tokį požiūrį formuoja ĮITKĖJIMAS Į TĖVĄ, KAIP VISOS ŠEIMOS VIENĄ IR VISŲ TĖVĄ. Ir dėl to tokiam įtikėjusiam nuostabu vestI vis gausesnius dvasinius vaisius kasdieniame gyvenime vusų labui, visų gerovei, net ir taip, kaip tą darė Jėzus, kaip tą daro TĖVAS. Tačiau visa šitoji gyvensena yra ne iš PAREIGOS, bet ir MEILĖS IR TĖVUI, IR VISIEMS, IR KIEKVIENAM ATSKIRAI. Bet visiems VIENODAI. TAIP, KAIP VIENODAI MUS MYLI TĖVAS. )
"Kaip individai, ir kaip tikinčiųjų karta, išgirskite mane, kada aš pasakosiu parabolę: Gyveno toks didis žmogus, kuris, prieš išvykdamas į ilgą kelionę į kitą šalį, pasikvietė savo visus patikimus tarnus ir atidavė į jų rankas visus savo turtus. Vienam jis davė penkis talentus, kitam davė du, o dar kitam davė vieną. Ir šitaip jis pasielgė su visa garbingų prievaizdų grupe, kiekvienam jis savo turto patikėjo sutinkamai su jų individualiais sugebėjimais; ir tada jis išvyko į tą kelionę. Kada jų šeimininkas išvyko, tada jo tarnai ėmė dirbti, kad iš jiems patikėto turto gautų pelno. Tuoj pat tas, kuris buvo gavęs penkis talentus, juos investavo, ir labai greitai gavo kitų penkių talentų pelną. Panašiu būdu tas, kuris buvo gavęs du talentus, netrukus gavo dar du. Ir taip visi tie tarnai iš tiesų gavo pelno savo šeimininkui,
[1917]▼
išskyrus tiktai tą vieną, kuris gavo vienintelį talentą. Jis nuėjo pats sau vienas atskirai ir žemėje iškasė duobę, kurioje savo pono pinigą paslėpė. Netrukus tų tarnų šeimininkas netikėtai sugrįžo ir pasišaukė savo prievaizdus ataskaitai. Ir kada jie visi buvo sukviesti prieš savo šeimininką, tas, kuris buvo gavęs penkis talentus, išėjo į priekį su tais pinigais, kurie buvo jam patikėti, ir atnešė penkis papildomus talentus, sakydamas: 'Šeimininke, tu man davei penkis talentus, kad investuočiau, ir man džiugu atiduoti kitus pemkis talentus kaip mano pelną.’ Ir tada jo šeimininkas jam tarė: 'Gerai padaryta, geras ir ištikimas tarne, tu buvai ištikimas dėl daugelio dalykų; dabar aš tave paskirsiu prievaizdu, kuris prižiūrės daug ką; dabar pasidžiauk su savo šeimininku.' Ir tuomet tas, kuris buvo gavęs du talentus, išėjo į priekį, sakydamas: 'Pone, tu į mano rankas įdavei du talentus; žiūrėk, aš uždirbau šiuos kitus du talentus.' Ir tada jo ponas jam tarė: 'Gerai padaryta, esi geras ir ištikimas prievaizdas; tu irgi buvai ištikimas dėl daugelio dalykų, ir aš tikrai tave paskirsiu, kad prižiūrėtum daug ką; pasidžiauk su savo šeimininku.' Ir tada atsiskaityti išėjo tas, kuriam buvo duotas tas vienas talentas. Šitas tarnas išėjo į priekį, sakydamas: 'Pone, aš pažinau tave ir suvokiau, jog tu esi gudrus vyras tuo, kad tikėjaisi pelno ten, kur tu asmeniškai nedirbai; dėl to aš tikrai bijojau rizikuoti bet kokia dalimi to, kas buvo patikėta man. Aš tavąjį talentą saugiai paslėpiau žemėje; štai jis; dabar tu turi tai, kas priklauso tau.' Bet jo ponas atsakė: 'Tu esi nerangus ir tingus prievaizdas. Savo paties žodžiais tu prisipažįsti, jog žinojai, kad aš pareikalausiu iš tavęs ataskaitos su protingu pelnu, tokios, kokią šiandien pateikė tavo uolūs bičiuliai tarnai. Žinodamas tai, tu turėjai, dėl to, mano pinigus bent jau atiduoti į bankininkų rankas, jog man sugrįžus, galėčiau gauti savo paties pinigus su palūkanomis.' Ir tada vyriausiajam prievaizdui šitas šeimininkas tarė: "Atimkite šitą vieną talentą iš šito tarno, kuris pelno negavo, ir atiduokite jį tam, kuris turi dešimt talentų.'
"Kiekvienam, kuris turi, tikrai bus duota daugiau, ir tas tikrai turės su kaupu; bet iš to, kuris neturi, net ir tai, ką jis turi, tikrai bus atimta. Jūs negalite stovėti sustingę amžinosios karalystės reikaluose. Manasis Tėvas reikalauja, kad visi jo vaikai augtų gailestingumu ir tiesos pažinimu. Jūs tie, kurie žinote šitas tiesas, turite duoti daugiau dvasios vaisių ir demonstruoti augantį atsidavimą nesavanaudiškam tarnavimui savo bičiuliams tarnams. Ir prisiminkite, jog tiek, kiek jūs tarnaujate mažiausiajam iš mano sielos brolių, tiek jūs šitaip tarnaujate man.
"Ir šitaip jūs tikrai turėtumėte rūpintis Tėvo reikalais, dabar ir nuo šiol, net ir amžinai. Dirbkite tol, kol aš ateisiu. Pareigingai padarykite tai, kas patikėta jums, ir šitokiu būdu jūs tikrai būsite pasiruošę atsiskaityti, kada pašauks mirtis. Ir šitaip gyvenę Tėvo šlovės labui ir šio Sūnaus pasitenkinimui, jūs tikrai su džiaugsmu ir nepaprastai dideliu malonumu įeisite į amžinai trunkančios karalystės amžinąją tarnystę."
( Talentų padalinimas ir jų investavimas, tai mūsų pačių augimas ir panašėjimas į Tėvą. Kiekvienas mes turime savo ritmą ir tempą, savo sampratą ir kelią. Tačiau kiekvienas surandame ir kaip tame kelyje paskleisti meilę ir šviesą. Tik įtikėjus iš visos širdies-sielos ir atsidavus Tėvui visa siela yra ĮMANOMA pati didžiausia investicija, nes tik tada gali nebesipriešinti Tėvo vedimui iš vidaus ir daryti gerus darbus taip ir tokiu mastu, kaip ir yra sumanęs Tėvas, kad tu juos darytum. Kol įtikėjimo stinga, tol panašu, kad talentas yra užkastas po žeme ir jis neneša dvasios vaisių, o tiesiog lieka nepajudintas. Neveikiantis augimo procese. Jeigu jūs, sakykime dalyvaujate mūsų Forume, skaitote įvairias temas, bet neskaitote pačios Urantijos Knygos apreiškimo, neskaitote Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, tai jūs negalėsite suvokti, kaip gi ĮTIKĖTI, O BE ĮTIKĖJIMO, NEGALĖSITE INVESTUOTI TALENTŲ Į DVASIOS VAISIUS SAVO KASDIENIAME GYVENIME, SAVO KASDIENIUOSE DARBUOSE, IR NE TIK JUOSE, BET IR TARNAVIME. Tai iš kur gi bus jūsų ataskaita sugrįžus mūsų Sūnui Kūrėjui vėl pas mus, kad parodytumėte ne vien tik penkis gautus talentus, bet visus dešimt, ir net penkiolika? Bet toks bus jūsų ASMENINIS SPRENDIMAS – ATIDUOTI TIK TIEK, KIEK PATYS GAVOTE. IR TIK TIEK. Dėl to nenustebkite, kad artinantis jūsų išėjimui, kada fizinis jūsų kūnas artės prie savo enbergijos išnaudojimo pabaigos, kad jus apims baimė, net panika, kad jūs nieko gero taip ir nepadarėte, kad jūsų nesuprato niekas, kad jūs likote vienas ir vienišas, ir dabar baisu tos artėjančios tamsos, kad esate niekam nebereikalingas ir užmirštas. Toks buvo jūsų pasirinkimas – užkasti savo gautą vieną talentą. Dėl to net ir jis iš jūsų bus atimtas ir jums nebus suteiktas PRISIKĖLIMAS, NES TAIP IR NEATRADOTE TĖVO, NORS IR BAŽBYČIOJE LANKĖTĖS KASDIEN. NE BAŽNYČIOJE IEŠKOKITE TĖVO, KADA JIS YRA JŪSŲ VIDUJE. O tiems, kurie savo gautus talentus investavo ir nešė dvasinių vaisių gausų derlių, tiems bus dar daugiau pridėta – jie gaus prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą su Tėvu IR TAPDAMI VIENA DVASIOJE. Ir dar daugiau, jie net tiesiogine prasme susilies su Tėvo dvasia, dabar gyvenančia kiekvieno prote, net ir tų prote, kurie neveda dvasinių vaisių. Ir tiesiogine prasme visai amžinybei Tėvo dvasia, Minties Derintojas, ir mirtingojo padovanota Tėvo asmenybė, tas dabartinis aš, sudarys VIENĄ ASMENYBĘ. VISIEMS AMŽIAMS. Ar jūs suvokiate, kiek daug daugiau gausite – PATS TĖVAS SUSILIES SU JUMIS ASMENIŠKAI.)
“ Tiesa yra gyva; Tiesos Dvasia šviesos vaikus visą laiką veda į dvasinės tikrovės ir dieviškosios tarnystės naujas sferas. Tiesa jums yra suteikiama ne tam, kad ją kristalizuotumėte į nusistovėjusias, saugias, ir gerbiamas formas. Pereidamas per jūsų asmeninį patyrimą jūsų tiesos atskleidimas turi būti padidintas tiek, jog naujasis grožis ir realūs dvasiniai laimėjimai bus atskleisti visiems tiems, kurie mato jūsų dvasinius vaisius ir kaip tik dėl šito jie yra vedami į tai, kad šlovintų Tėvą, kuris yra danguje. Tiktai tie ištikimi tarnai, kurie šitokiu būdu auga tiesos pažinimu, ir kurie šituo išsiugdo sugebėjimą dvasines realybes suvokti dieviškai, gali kada nors tikėtis "visiškai patirti savo Viešpaties džiaugsmą." Koks yra apgailėtinas vaizdas
[1918]▼
kada viena po kitos einančios tariamų Jėzaus pasekėjų kartos apie savo globojamą dieviškąją tiesą sako: "Štai čia, Mokytojau, yra toji tiesa, kurią tu mums patikėjai prieš vieną šimtą ar tūkstantį metų. Mes nieko nepraradome; mes ištikimai išsaugojome viską, ką tu mums įdavei; mes neleidome padaryti jokių pakeitimų tame, ko tu mus mokei; štai toji tiesa, kurią tu mums įdavei." Bet toks pasiteisinimas dėl dvasinio tingumo nepateisins neveiklaus tiesos prižiūrėtojo Mokytojo akivaizdoje. Sutinkamai su ta tiesa, kuri yra atiduota į jūsų rankas, tiesos Mokytojas iš tikrųjų pareikalaus ir ataskaitos.
Kitame pasaulyje iš jūsų bus paprašyta atsiskaityti už šito pasaulio dovanas ir jų priežiūrą. Nesvarbu, ar įgimtų gabumų yra mažai ar daug, bet jums bus privalu stoti prieš teisingą ir gailestingą teismą. Jeigu sugebėjimai yra naudojami tiktai savanaudiškiems siekiams ir nė viena mintis nėra skiriama aukštesnei pareigai, kad būtų gauta daugiau dvasios vaisių, kaip jie pasireiškia visą laiką besiplečiančioje žmonių tarnystėje ir garbinant Dievą, tai tokie savanaudiški prižiūrėtojai turi būti pasirengę sulaukti savo sąmoningo pasirinkimo pasekmių.”
( Štai ir šiandien žmonija turi daug įvairių iškreiptų dvasinių knygų, ir jomis vadovaujasi kiekviena religija savo. Tai irgi tas pats užkasamas vienas talentas, kada šiandien yra Urantijos Knyga ir Jėzaus Kristaus apreiškimas - KALBU JUMS VĖL. Šita didesnė šviesa padeda išplėsti TIESOS LAUKĄ IR AKIMIRKĄ, KAD ŽMOGUS VADUOTŲSI IR NEGYVŲ RITUALŲ IR DOGMŲ, IR NEGYVO GYVENIMO, SKIRTO VIEN TIK SAU. Būtent toks gyvenimas veda į tai, kad iš tokio mirtingojo bus atimtas ir tas vienintelis talentas, nes jis buvo visiškai nepanaudotas dėl NEIŠMANYMO, KURTUMO, IR AKLUMO, KADA KITI, LABIAU PAŽENGĘ ŠVIESOS KELIU, AIŠKINO IR RODĖ KELIĄ IR JAM. Tad koks gi išmintingas žmogus šitaip elgtųsi, kada aplinkui tamsa, o jam psiūlomas nuostabus šviesulys, bet jis atstumia jį ir sako: “Aš turiu savo.” Ir toliau klaidžioja tamsoje, kuri yra tolimos praeities iškraipyta tiesos akimirka, perkelta į dabartinį gyvenimą, kuriame ji nieko nebeapšviečia, nes yra kaip užkastas talentas. Nepanaudojamas.
Jūs turite atsiverti TĖVUI, IR TIK JAM, IR NIEKAM NE MAŽIAU. TIK TĖVUI. Nes tik Tėvas vedė Jėzų iš vidaus, kada jis augo, brendo, mokėsi, stebėjo aplinka, gamtą, žmones, kada kilo gyvenimo problemos žuvus jo tėvui Juozapui, kai jam tebuvo keturiolika metų, o Marijai reikėjo auginti net devynis vaikus, iš kurių Jėzus buvo vyriausias, o mažoji Rūtelė dar buvo net negimusi, ji dar buvo nešiojama įsčiose, ir Jėzus rūpinosi tokia gaisia šeimyna Tėvo vedamas iš vidaus, kaip ir jūs esate vedami, kada jis mąstydavo, kada keliavo, tada Tėvas jį vedė iš vidaus į Šviesą ir Tiesą su meile. Dėl to ir Jėzus galėjo mylėti visus vienodai. Ir jūs galėsite tą daryti, jeigu atrasite Tėvą SAVYJE. NE BAŽNYČIOJE. SAVYJE. Štai čia jūsų didesnė šviesa, tik turite tuo PATIKĖTI IR KALBĖTIS SU TĖVU SAVAIS ŽODŽIAIS, KAD JĮ ATRASTUMĖTE SAVYJE. Tik tada pranoksite savo dabartinį aš ir galėsite vesti dvasinius vaisius ir tuo pačiu sugrąžinti Tėvui daug daugiau talentų negu gavote. )
” Ir kokia didele dalimi į visus savanaudiškus mirtinguosius buvo panašus šitas neištikimas tarnas su vienu talentu, nes dėl savojo tingumo tiesiogiai apkaltino savo šeimininką. Kaip žmogus, kada dėl savo kaltės patiria nesėkmę, yra linkęs kaltinti kitus, dažnai tuos, kurie šito nusipelno mažiausia!”
( Ar mūsų Forume nėra tokių aršuolių sielos brolių ar sesių, kurie mato krislą kito akyje, o savojoje nemato rąsto? Kaltina viskuo, ko kiti nedaro, bet jie patys būtent TĄ ir daro. Tai ir yra UŽKASTAS TALENTAS, kuris laidoja jų pačių PRISIKĖLIMĄ. Tačiau toks jų dogmatinis užsispyrimas yra išreiškiamas Tėvo jiems suteikta LAISVA VALIA.)
” Sakė Jėzus tą naktį, kada jie ėjo poilsio: "Jūs iš tiesų esate gavę dosniai; dėl to jūs iš tikrųjų turėtumėte dangaus tiesą dosniai ir atiduoti, ir atiduodant tikrai šitoji tiesa dauginsis ir skleis gelbstinčio gailestingumo augančią šviesą, net ir taip, kaip ir jūs padedate jai."
( Ar mes atiduodame DOSNIAI, KĄ GAUNAME IŠ TĖVO, IŠ URANTJIOS KNYGOS, iš Jėzaus Kristaus - KALBU JUMS VĖL - IŠ MŪSŲ FORUMO, AR MES INVESTUOJAME TALENTUS KASDIEN? Spręskite kiekvienas pagal savo TARNYSTĘ IR RYŠĮ SU TĖVU.)
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-11-13 15:33:12
Komentarai
Taip, visiškai teisingai, aš esu šiek tiek susierzinęs. Kai juodu ant balto toj pačioj UK angliškai parašyta viena, o tau šypsodamasis į akis pučia miglą ir kalba visai ką kita, ir kabina tuos pačius makaronus, man darosi pikta. Gal UK buvo parašyta asmeniškai vienam Algimantui? Na nesu aš tobulybė. Tačiau gali nebijoti, tave sutikęs tikrai nepulčiau koliotis ar muštis. Mes gi buvom sykį susitikę, nejaugi tada galvojai kad gausi į galvą, mano nuostatos taigi nepasikeitė? :) Na pakalbėtume akis į akį, gal pasiginčytume, ir tiek.Neatsižadu nei vieno savo teiginio. Galėčiau pagrįsti netgi dar detaliau žodžio ribinis tavo neteisingą traktavimą. Bet man kyla vis daugiau minčių, kad šios klaidos yra neatsitiktinės, o taip yra specialiai tavo suklastota UK, kad būtų galima lengviau pudrint smegenis. Ar tie neatsitiktinumai iš tavęs "gyvulinio" paties, ar iš tavo melo tėvo, čia jau nesiimu spręsti.
Jonas
2007-12-12 11:59:28
Mielas Jonai, MYLIMAS tu mano sielos broli, aš matau tave kaip mažą vaikelį, kuris, ko nors NESUPRANTA, KO NORS NEGAUNA, TADA IMA PYKTI.
Tačiau juk tu save laikai ne tokiu vaikeliu. Tai ko PYKSTI TU?
JEIGU NESUPRANTI, TAI DAR GALI PAKLAUSTI MANĘS, IR AŠ TAU DAR DAUGIAU PAAIŠKINSIU.
Jeigu tik tu neskubėtum su savo NUOLAT KLAIDINGAIS, IR KLAIDINANČIAIS, apibendrinimais, tu PAMILTUM SAVE.
O DABAR IŠ TAVĘS SKLINDA TIEK NEAPYKANTOS IR SUSIERZINIMO, KAD TU NET NEBESIVALDAI.
Juk šitaip tu tampi pačiu aršiausiu PRIEŠU SAU PAČIAM.
Ir aš puikiai jaučiu, kas dedasi tavo VIDUJE.
O juk į kiekvieną tavo NEIGIAMĄ EMOCINĮ-ENERGETINĮ VIRPETELĖJIMĄ reaguoja tavo fizinio kūno KIEKVIENA LĄSTELĖ.
Štai tu šitaip ir užkasi TĖVO TAU PADOVANOTUS TALENTUS, O JUK REIKĖS ATĖJUS LAIKUI JUOS PARODYTI, KAIP INVESTAVAI.
Tu turėtum NUOŠIRDŽIAI atsiverti TĖVUI, esančiam TAVYJE, ir būtent JIS TAVE nuramintų. Tave nuramintų net ir mano mokymai, nes ir jie yra IŠ TĖVO, jeigu tik tu juos skaitytum nuoširdžiai.
Štai ir dabar aš tau dar pasakysiu ir dėl žodžio RIBINIS vartojimo Urantijos Knygos vertime, tikėdamasis, kad šįkart suvoksi, pats šito suvokimo NUOŠIRDŽIAI TROKŠDAMAS, O NE SIEKDAMAS MANE DAR LABIAU UŽGAULIOTI.
Taigi, RIBINIS, priedo, kad jis ir TOLIAU VYSTOSI pasiekęs Mirtingųjų Užbaigtųjų Rojaus Korpusą, tai jis tikrai yra ties NAUJO LYGIO RIBA. Ribinis RIBOJASI su savojo aš tolimesnio vystymosi ABSONITINIU lygiu. Aš nenorėjau minėti šito termino, tik pasakydamas, kad RIBINIS VYTOSI TOLIAU, tuo labiau, kad tu iš viso šio termino nesuprasi, jeigu neskaitysi visos URANTIJOS KNYGOS.
Dėl to, mes iš tiesų esame RIBINIAI, nes esame ties ABSONITINIO vystymosi RIBA, PASIEKĘ ROJŲ.
Mano nė vienam iš jūsų nebuvo duotas nė vienas patarimas, norint ką nors iš jūsų sumenkinti, ką nors įžeisti.
Priešingai, aš savo tarnavimą Tėvui paskyriau, kad tik padėčiau jums geriau pažinti ir Tėvo kūriniją, ir Jo dvasinę šeimą, ir patį Tėvą, kad tik jums nors kiek palengvinčiau jūsų kasdienį susipainiojimą, kad tik išplėsčiaui jūsų požiūriį, kad padrąsinčiau siekti savojo dieviškojo aš atskleidimo.
Paskaitykite bet kurį mano jums parašytą tekstą, bet kurioje temoje, ir jūs nesurasite tokios minties, kad aš jus raginčiau sustoti ir pasitenkinti jau pasiektu, nesiekti GYVO RYŠIO SU TĖVU, apsiriboti tuo, ką šiandien matote ir jaučiate, ir gyventi tik tuo.
Dėl to ir tau, mielas ir MYLIMAS Jonai, sakau, ATSIVERK TĖVUI, ATSIVERK VISA SAVO SIELA, NES TĖVAS GYVENA PER SAVO DVASIĄ, MINTIES DERINTOJĄ, TAVYJE, IR JIS TROKŠTA, KAD TU PAMILTUM IR JĮ, IR VISUS, IR MANE, ALGIMANTĄ, IR SAVO ŽMONĄ, IR SAVO VAIKUS, VIENODA, JO PATIES, TĖVO, MEILE.
Tik šitaip tu galėsi išsivaduoti iš savojo nepilnavertiškumo kompleksų, kuriuose dabar skęsta tavo DIEVIŠKASIS RIBINIS AŠ, KURIAM REIKIA AUGTI, O NE LINDĖTI TARIAMAI MOKSLINĖS-GRAMATINĖS MATERIJOS KRŪMUOSE.
Išsilaisvink iš savo kompleksų, atrask Tėvą SAVYJE, tapk Jo SŪNUMI, kupinu meilės, IR PAŠVĘSK SAVO GYVENIMĄ TĖVO MEILEI IR GĖRIUI, SU VISAIS BŪDAMAS VIENODAI NUOŠIRDUS IR VIENODAI VISUS MYLĖDAMAS, NET IR TAIP, KAIP NUOŠIRDUS IR MYLINTIS YRA TĖVAS, IR ŠITO JIS MOKO VISUS. IR TAVE.
Štai šitaip tu INVESTUOSI iš ŠEIMININKO tau patikėtus TALENTUS.
Mielieji, nors aš dabar kreipiausi asmeniškai į Joną, tačiau šitas mokymas yra skirtas VISIEMS, ne tik Jonui.
Pyktis, net menkiausias susierzinimas KENKIA FIZINEI KŪNO LĄSTELEI.
Pyktis kyla tik tada, kada viduje yra pilna baimės ir nėra ryšio su TĖVU. Dėl to tuoj pat, kai tik pajuntate pyktį, turite kreiptis į TĖVĄ, esantį jūsų viduje, kad JIS nuramintų.
Jeigu jūsų kreipimasis bus nuoširdus, tai jūs ir pajusite ramybę, jeigu kreipimasis bus pilnas pagiežos ir pykčio, toks, kaip Jono, tai jūs negalėsite nusiraminimo pajusti, nors nusiraminimas jums jau ir bus suteiktas. Tik JŪSŲ NUOŠIRDUMAS yra RAKTAS į Tėvo širdį.
Ir niekada nesikabinėkite prie kitų, nes tuo zyzimu jūs kenkiate SAU.
PRIEKABĖS RODO JŪSŲ CHARAKTERIO SILPNUMĄ IR KOMPLEKSUOTUMĄ. Jeigu ko nesuprantate, DRĄSIAI KLAUSKITE. Jeigu ko nesuprantate ir mūsų Forume, drąsiai ir nuoširdžiai irgi klauskite ir mes, tie, kurie jau daugiau pažengę dvasiniame kelyje, jums visada paaiškinsime, ką patys žinome, ar ką patyrėmė.
Talentai investuojami tik tada, kada AUGA jūsų charakteris, o jis negali augti PYKTYJE AR SUSIERZINIME.
Šitaip jūsų charakteris ritasi į savo žemesnio GYVULINIO AŠ DAR DIDESNIUS GNIAUŽTUS, IŠ KURIŲ BUS DAR SUNKIAU IŠSIVADUOTI. O tam,kad iš savojo gyvulinio aš charakterio baimės ir pykčio gniaužtų galėtumėte išsivaduoti, Tėvas ir suteikė, kiekvienam, savo dvasią, MINTIES DERINTOJĄ. Be Minties Derintojo pagalbos šito padaryti nepajėgsite. Tą puikiai iliustruoja Jono pavyzdys. Jis NEIGIA TĖVĄ, NEIGIA JO DVASIOS, MINTIES DERINTOJO, BUVIMĄ TIEK JO, TIEK VISŲ VIDUJE, IR TUO PAČIU RITASI VIS LABIAU IR LABIAU Į SAVOJO GYVULINIO AŠ PASIREIŠKIMĄ. Šįkart jis pratrūko net užgauliojimais. O jeigu jis neturėtų BAIMĖS SAVYJE DĖL VISUOMENĖS SUSITARIMŲ TAIKOMŲ PASEKMIŲ IR JEIGU MANE SUTIKTŲ SAVO KELYJE, TAI JO GYVULINIS AŠ GRIEBTŲSI IR FIZINIO SMURTO.
Dėl to jūs turite suvokti, kad tokie, kaip Jonas, sudaro žmonijos daugumą, ir juos sutramdyti nėra kito kelio, kaip tik jiems NUOŠIRDŽIAI skleidžiant Tėvo meilę ir šviesą maldose. ŠIE MEILĖS VIRPESIAI YRA REALŪS, TIKRI, IR JIE PASKLINDA IR JUOS PASIEKIA. Virpesiai nepakeičia tokių agresyvių žmonių NUOSTATŲ, bet jie NELEIDŽIA jiems prasiveržti AGRESYVIAI TIEK, jeigu šitų virpesių NEBŪTŲ siunčiama. Tada jų pasireiškimas veiksmais būtų DAR AGRESYVESNIS.
Jūs turite suprasti, kad mes esame TIKRA IR REALI KŪRINIJOS ŠEIMA. Tai nėra fantazija. Tai yra tikrovė, tik jūs dar šito negalite pajusti. Tačiau tai nekeičia esmės. Kūrinijos šeimoje egzistuoja Tėvo mielės TVARKA. Ir kas ją PAŽEIDŽIA, TAS SUSILAUKIA ATITINKAMŲ PASEKMIŲ, nes joje galioja priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis.
Kaip ir žemiškojoje šeimoje, kur vienas kitą myli, ten šeima yra darni ir joje vyrauja palanki atmosfera gėriui skleistis. Ir toną šitokiai aplinkai diktuoja ne moralizavimai, ne griežta drausmė, ne asmens laisvės suvaržymai, ne bausmės baimė, bet MEILĖ. Tik JI gimdo PASITIKĖJIMĄ. Ir tada, ir tik tada, kyla savitarpio pasitikėjimas ir troškimas daryti gera kitam. Būtent iš MEILĖS, O NE IŠ PAREIGOS AR DĖL MORALĖS.
Dėl to ir mes, būdami Tėvo kūrinijos šeimos nariai, turime atsiverti Tėvui, kuris yra per savo dvasią, Minties Derintoją, mūsų kiekvieno viduje, kad pradėtume PATIRTI, REALIAI PATIRTI, TĖVO MEILĖS VIRPESIUS, IR PAMILTUME VIENI KITUS, IR TIK TADA IŠNYKS MŪSŲ PYKTIS IR AGRESIJA NUKREIPTA IR Į KITUS, IR BAUDŽIANTI MUS PAČIUS, IR NET MŪSŲ FIZINĮ KŪNĄ DIDŽIULĖMIS LIGOMIS, KURIOS TAMPA PRIEŠLAIKINIO IŠĖJIMO IŠ URANTIJOS PRIEŽASTIMI, KADA TALENTAI BUVO UŽKASTI , O NE INVESTUOTI.
Tad investuokime juos su TĖVO MEILE IR Į TĖVO MEILĘ, KAD GALĖTUME DRĄSIAI PAKELTI AKIS Į TĖVĄ IR IŠTARTI - MYLIMAS TĖVE, ŠTAI TAVO MAN PATIKĖTI PENKI TALENTAI, DABAR JŲ PILNAS MAIŠAS.
Ir tada sulauksime Tėvo atsakymo: "Mano mylimas sūnau, ištikimas tu buvai man ir išmintingai investavai tau patikėtus talentus, dėl to aš tau patikėsiu dar didesnius turtus, nes tu esi PATIKIMAS. AŠ TAVIMI PASITIKIU."
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-12-12 11:40:14
Tarp kitko su būdvardžiais su priesaga -inis tamsta vertėjau turi ir daugiau problemų. Imkim kad ir plačiai tavo naudojamą "gyvulinis". "Gyvulinis aš" priešpastatomas "dieviškajam aš". Gyvuliniai gali būti taukai, bet ne kokia nors asmenybės dalis. Nusakyti savybes paprastai naudojama priesaga -iškas. Taigi būtų "gyvuliškas", ta prasme kaip "dieviškas". Nieks kol kas negali pasakyt kiek dar tokių "perliukų" yra vertime. Kai kur prasmė taip iškraipoma, kad klaidos įtakoja (kaip su ribiniu) netgi daugelio žmonių mąstymo būdą ir pažiūras, o tai jau yra žiaurios klaidos, neatleistinos. Minimali išvada aiški - kartotis gramatikos kurso. Ir joks tėvas čia nepadės, teks pačiam :)
.
O kas galėtų paneigti galimybę, kad visa tai klastojama sąmoningai?
Jonas
2007-12-12 11:38:55
Smagu tarp žmonių,
dar smagiau tarp kvailų,
visai smagu tarp kvailių.
Žiūriu ir galvoju:
O visgi smagu ...
tarp kvailių,
čia jautiesi gerai,
nes esi savas tarp savų.
Mūmū
2007-12-12 11:32:34
ant melsvo ežero bangų
sūpavosi laivelis be irklų
lelijos baltą žiedą skyniau
ir josios ilgesį vandens gelmių verpetuos nardinau
ant stataus kalno kraterio krantų
šalia manęs sėdėjai tu
geltonas skaistis į papėdę sliuogė
siūbavosi ošimas vėjo smilgų
iš lėto smėlio slinktys juosė properšas baltų lankų
avis
2007-12-12 08:48:13
Ką čia skiedi, vertėjau?:) Susipykai ne tik su logika, bet ir su gramatika. Būdvardžiai su priesaga -inis nusako arba medžiagą iš ko daiktas padarytas (medinis, augalinis, vandeninis), arba prasmę ką apimantis, kur esantis ar kam priklausantis (pvz. naminis). Ta prasme pradinis - esantis pradžioje, galutinis - esantis gale, ribinis - esantis ant ribos, nusakantis tą ribą (ribinis būvis, ribinė apkrova).
Tuo tarpu būdvardžiai su priesaga -otas, -uotas, -ėtas nusako daikto turimas savybes. Kuprotas - turintis kuprą, ribotas - turintis ribas, sparnuotas - turintis sparnus ir pan.
Ir ta prasme UK žodis "finite", ypač tomis prasmėmis kaip aptarinėjame, turi būti verčiamas jokiu būdu ne "ribinis", o "ribotas". Pasižiūrėjau dargi į anglų - lietuvių žodyną: finite ['fainait] adjective 1 having an end or limit: Human knowledge is finite, divine knowledge infinite. RIBOTAS. 2 (of a verb) having a subject: He speaks. I ran. She fell. asmenuojamasis.
Netgi žodyne pateiktas pavyzdys iliustruoja tą pačią temą :). Aš suprantu, klysti žmogiška, bet suklydus reikia pasitaisyti. O tai, kad šitaip bergždžiai ginčijiesi, rodo tik tavo nežabotą naglumą, visišką nesiskaitymą ir... apnuogina kvailumą. Pranašas vadinasi, ambasadorius... Nevykėlis ir tiek.
Jonas
2007-12-12 07:11:29
Mielas Jonai, TAI, KĄ TU SAKAI, MANO BUVO DAUGYBĘ KARTŲ APMĄSTYTA IR VIS TIK GILIAU PAŽVELGUS Į VISĄ REIŠKINĮ TAVO SAMPRATOS YRA PERDAUG SIAUROS PALYGINUS SU TUO, KĄ SIŪLO URANTIJOS KNYGOS APREIŠKIMO TEKSTAS.
KIEKVIENAS ŽODIS PAČIOJE URANTIJOS KNYGOJE YRA NE ŠIAIP SAU PARINKTAS PAČIŲ APREIŠKĖJŲ.
Vertime taip pat, nes jame aš atlikau tik Tėvo instrumento vaidmenį. Be TĖVO, šitas vertimas būtų buvęs NEĮMANOMAS.
Tas, kas atsiduoda Tėvui, turėdamas savo pradžią, pabaigos NEBETURI. IR DĖL TO JIS NEGALI BŪTI NEI BAIGTINIS, NEI RIBOTAS, NES VISĄ LAIKĄ SAVE VIS LABIAU ATSKLEIDŽIA, TAPDAMAS JAM PAČIAM TĖVO PADOVANOTOS ASMENYBĖS DOVANOS SU AMŽINUOJU POTENCIALU VIS LABIAU TĖVĄ PATIRIANČIU AKTUALU IR VIS GILIAU PAŽĮSTANČIU VISĄ KŪRINIJĄ AKTUALU.
Ir kiek jis bepasiektų, vis atsiveria nauja pakopa jo paties dieviškajam AŠ atsiverti dar daugiau. Tiek ribotas, tiek baigtinis šitokio likimo turėti TIESIOG negali. Dėl to šie žodžiai nėra tinkami, nors ir ARTIMI.
ŠTAI DĖL TO ČIA TINKA ŽODIS TIKTAI RIBINIS, bet ir NE AMŽINAS, NES RIBINIS VISADA TURI PRADŽIĄ, BET GALI PABAIGOS IR NETURĖTI, JEIGU TARNAUJA TĖVUI VYKDYDAMAS TĖVO VALIĄ.
Kada mes pasieksime Rojų, tada mes, kaip RIBINIAI, pradėję savo pradžios kelią į amžinybę Urantijoje, būsime priimti į Mirtingųjų UŽBAIGTŲJŲ Korpusą (The Mortal Corps of Finality). Štai čia žodis FINALITY reiškia užbaigtumą. Tuo tarpu mes būdami RIBINIAI, nors jau ir pasiekę UŽBAIGTUMO korpusą ir TOLIAU VYSTOMĖS TIK AUKŠTESNIU LYGIU IR TĖVĄ ATSKLEIDŽIAME IR PATIRIAME TOLIAU.
Dėl to ne tik šitie tavo argumentai, bet ir tūkstančiai kitų dėl kiekvieno žodžio pavartojimo buvo apsvarstyti, ir ne VIENERIUS METUS, ir pasirinkti ne taip, kaip tau į galvą šauna iš pirmo ir paviršutinio žvilgsnio.
Tačiau, kad suvoktum tokius NIUANSUS, APIE KURIUOS DABAR NETURI JOKIO SUPRATIMO, skaityk VISĄ URANTIJOS KNYGĄ ir nuoseklliai, ir DAUG KARTŲ ir tik tada SUVOKSI IR PAČIŲ ŽODŽIŲ REIKŠMĘ.
Tačiau ir tai tik bus tavo pradžia į Urantijos dokumentų suvokimą, nes, jeigu atsiversi Tėvui, JEIGU ATRASI TĖVĄ SAVYJE, jeigu GIMSI IŠ DVASIOS, TAI PAMATYSI NET IR DAUGIAU NEGU ŽODŽIŲ REIKŠMES, BET IR JŲ GILUMINES PRASMES.
Tačiau ir tai dar ne viskas. JEIGU UŽMEGSI IR DAR PALAIKYSI GYVĄ IR NUOLATINĮ RYŠĮ SU TĖVU, TAI ATRASI IR TŲ ŽODŽIŲ ATSKLEIDŽIAMAS VERTYBES, KO DABAR TU NET NESUVOKI.
Bet ar šito tu NUOŠIRDŽIAI NORI, TAIP VISADA SKUBĖDAMAS SU SAVO KLAIDINGOMIS IŠVADOMIS?
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-12-11 20:19:05
Rimantai, nežinau iš kur tu ištraukei: "Ribinis yra turintis pradžią, bet neturintis pabaigos."
UK Algimanto nevykusiai išverstas "ribinis" originale yra "finite" ir priešpastatomas begaliniam "infinite" (kad ir p.30). Rusų vertime vartojami terminai "konečnyj" ir "bezkonečnyj".
Lietuviškai šiame kontekste paraidžiui turėtų būti ne "ribinis", o "baigtinis". Lietuvių kalboje (matematikoje ir kt.) yra terminas "baigtinis", kuris kaip tik ir yra antonimas "begaliniam". O baigtinis tai jokiu būdu ne ribinis. Ribotas, apribotas gali būti, bet ne ribinis. Atrodo maža smulkmena, o kiek nesąmonių galima iš to prisigalvoti.
Jonas
2007-12-11 19:18:44
Ant melsvo ežero bangų laivelis supos be irklų, o tu sėdėjai prie manęs ir skynei vandens lelijas.Žiūriu į vandenį ir girdžiu kaip jis atskamba - tai, ką mes jam pasiunčiam. Pasiunčiam lelijas - jomis ir skamba.Pasiunčiam dvasių - dvasiomis ir atkartoja. Nenoriu gyventi tarp dvasių. Noriu gyventi tarp žmonių. Ir tarp lelijų noriu gyventi. Ir, kad vanduo jas kartotų. Užtenka ir paprastos sąmonės, jeigu ji funkcionuojanti. Nereikia jokios aukštesnės. Ką aš su ja veiksiu. Ji juk neatkartos lelijų. Negaliu be lelijų. O be aukštesniosios galiu. Netgi ramiau be jos, ramiau su lelijomis.
tat
2007-12-11 19:08:27
Kaip zmogaus sunus jis uzaugo ir subrendo niekur kitur, o butent zydu tradicijoje kaip ir kiekvienas kitas, o neigti krikscionybe kaip reiskini post faktum yra tiesiog fataliska...Sakote krikscionybe nera jo mokymai. Tuomet nereikejo "savo" mokymu ir skelbti, jei tenka nuo ju beveik "zegnotis", ir kas butu atsirade tuscioje vietoje?
rimantui
2007-12-11 17:08:27
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]