Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Vaikystė be Meilės lyg medis be viršūnės – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 05 30

Algimanto pamokomasis žodis – Vaikystė be Meilės lyg medis be viršūnės – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 05 30

Mylimieji, einam Gyvuoju Keliu – tai yra Tikrovės Evoliucija – Kūrėjas sumanė ją mūsų visų žengimui. Ir mane žavi, kada visa kūrinija sumanyta Kūrėjo, kad vienas kitam padėtų visumos Gerovei, visumos labui, visumos Šviesai, ir ne šiaip sau padėtų, bet mylėdami Meilės Šaltinį ir Centrą – Kūrėją – o tuo pačiu ta Meilė padalinama arba paskleidžiama virpesiais visumai – paskleidžiama visumai neskirstant jos nei pagal amžių, nei pagal teritoriją – visiems ta pati Meilė. Ir štai, kada mes atveriame save Kūrėjui Širdimi, mes tampame iš tikrųjų ramesni savo viduje. Ta Ramybė yra iš Paties Kūrėjo, kadangi Jis yra Ramybės Šaltinis ir Centras. Štai dabar aš, sakydamas šitą pamokomąjį žodį Kūrėjo gyvojoje šventovėje, Vilniuje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje – aš nežinau, ką aš sakyt turėčiau, bet kada aš atveriu save Širdimi Kūrėjui, tiesiog mokymas liejasi, na, tarsi būtų jisai parengtas man, ir šito nežinant, bet kada aš atveriu tą Vožtuvą gyvai Kūrėjui, tas mokymas iš manęs išsilieja lūpomis pagarsinamas visiems. Ir man smagu, kada aš klausausi mokymo, aš žiūriu, kokia yra to mokymo gelmė, prasmė, kaip viskas sustyguota logiškai į vientisą grandinę – vientisą gyvą sistemą. Ir kada aš palyginu, kaip žmonės stengiasi mokintis iškalbos – lanko net atitinkamus oratorystės kursus – ir tie, kurie moko, būtent oratoriškojo meno, jie turėtų ir mokyt atsivėrimo Kūrėjui, nes Pats geriausias Oratorius – tai yra Pats Kūrėjas, nes Jisai kalba Tyloje, bet kalba nuolat, kada Jo vaikas nori išgirsti – kada jis atsiveria savo Vožtuvu Širdyje, jis tą pačią akimirką gali Jį išgirsti. Ir nesvarbu, kokia jo būtų paros akimirka – naktis, diena, rytas, vakaras, nesvarbu, koks metų laikas, nesvarbu, kokiame krašte bebūtų – ir taip visoje kūrinijoje. Reiškia, Kūrėjas kalba visiems Savo vaikams – mirijadams įvairių kategorijų dvasinių asmenybių, ir kalba nuolat! Kas gali būt geresnis Oratorius negu Kūrėjas, kuris yra Išminties Šaltinis ir Centras?
Tai štai, mes, norėdami sklandžiai dėstyt savo mintis logiška seka, turime pajaust gilesnį atsivėrimą Kūrėjui, ir tada Pats Kūrėjas kalba mūsų lūpomis, mums tik reikia tas lūpas pravert, ir tuo pačiu pasitikėt, kad tie Šviesos, Meilės, Tiesos, Tikrovės žodžiai, teiginiai yra iš Kūrėjo.
Aš irgi dažnai klausiu – ar mano tie teiginiai iš tikrųjų yra iš Tavęs, ar tai yra mano pasąmoniniai teršalai? – nes pasąmonėje yra daug sukauptų teršalų, ypač iš vaikystės, ir jie per visą gyvenimą nevalomi, nes niekas nemokė, kaip apvalyt tą pasąmonę, ir iki šiol nemoko – pradėjau aš mokyt tą pirmasis, ir tam pirmąjam visuomet yra sunkiausia, kadangi nėra pavyzdžių – todėl aš irgi klausiu – ar tai yra mano teiginiai iš Tavęs, ar yra mano pasąmonės kažkokie teršalai, galbūt tai yra mano troškimai, ir aš juos mėginu paversti Tavo teiginiais? Ir man kaskart vis atsako – Tu gi savo patyrimu paliudiji, kad tie teiginiai ima pasireikšt tavo asmeniniame gyvenime. Juos paliudija ir kiti tavo broliai ir sesės, kurie nuoširdžiai atsiveria. Tie teiginiai palaipsniui gilėja, plečiasi, dėl to, kad tu stipriau pasitiki Manimi, ir jeigu tu dėsi daugiau pastangų, tu pamatysi, kad tie teiginiai yra iš Manęs, juk Aš jums ir suteikiau Savąją Dvasią, pavadintą Minties Derintojo vardu. – Būtent jis ir derina kiekvieno iš mūsų mintis, kad jos atitiktų Paties Kūrėjo siunčiamų visų Mokymų į mūsų pasąmonę virpesių išraišką teiginiais. Ir štai, kada aš sakau atitinkamus teiginius, aš vis stipriau pasitikiu Kūrėju, vis stipriau kreipiu save, kad susiliečiau su Kūrėju giliau, o ne manyčiau, kad čia yra mano teiginys, o čia yra Kūrėjo – aš nebeskirstau to. Bet kada iškyla abejonių štai tada ir yra skirstymas, o skirstymas visuomet sukelia abejones dar stipresnes, o kada pasitiki tais teiginiais, nes jie yra logiškai pagrindžiami, kad tai yra Šviesos teiginiai, kurie stiprina ir tave, ir kitus, kurie klausosi nuoširdžiai, kurie nėra tokie užsispyrę, bet nori išgirsti tai, ką iš vidaus taip pat diktuoja ir Pats Kūrėjas per Savo Dvasią, diktuoja – ieškok, siek, nebijok, pasitikėk, klausykis – tai toks žmogus net ir nežinodamas, kad jame yra Kūrėjo Dvasia, bet Nuoširdumą vis tiek gaudamas kaip charakterio savybę iš Kūrėjo, jis stengiasi išgirsti tuos žodžius, kuriuos sako mano lūpos, arba kuriuos taria mano broliai ir sesės dvasioje. Ir tada atsiranda tarpusavio ryšys tarp tų dviejų – kalbančiojo ir klausančiojo – nes klauso atverta Širdis, siekianti sužinoti daugiau. Kada žmogus tiktai intelektu mėgina išgirsti sakomus žodžius, ir jam išgirdus kokį nors žodį ar teiginį nesuprantamą arba jam nepriimtiną, iškart kyla atstūmimo reakcija, ir net susierzinimas – tai yra baimės pasireiškimas – tai rodo, kad toks žmogus nepasitiki nei Kūrėju, nei savimi. Ypač pavojingi tokie žmonės, atėję į valdžią – jie turi milžinišką nepilnavertiškumo kompleksą – ir tada mėgina užgožt savanaudiškais sprendimais, kuriuos privalo vykdyt kiti. Ir tokių nuostatų yra pasaulyje lavinos, ir jos, kaip kalnuose po kokio nors netikėto virpesio, pradeda slinkti būsimoji nuo kelio nušluojanti sniego lavina, bet ji visuomet yra mažytis sniego gumulėlis, sujudinęs visą sniegyną, taip ir žmogus, patekęs į valdžią, perėjęs per įvairias partines filtrų sistemas, ir atėjęs iki to viršutinio laiptelio, jis būna sužalojamas dar daugiau negu buvo sužalotas vaikystėje. Nors vaikystės pasėta baimės banga praktiškai yra neištaisoma, kol neatrandi Kūrėjo savo viduje, nes tada Kūrėjas Meilės Galia išvalo tuos teršalus.
Aš žiūriu per langą – virtuvės langą – ir matau nuostabų medį, kuris savo aukščiu jau lygus keturių aukštų namui. Nuostabus medis, bet visa viršūnė yra sulinkusi, ir ilga viršūnė be šakų – visa nulenkta. Bet tas medis nulinko ne dabar, jis nulinko, kada buvo mažytis medelis, ir ta viršūnėlė buvo nulenkta vos vos – o dabar, kada jis išaugo didžiulis ir šakos išėjo nebe tokios simetrinės, nebe tokios gražios, bet jis aukštas, subrendęs medis, ir viršūnė sulinkusi – kaip vergo prieš šeimininką, parpuolusį ant kelių. Štai ir tas žmogus, kuris vaikystėje turėjo didžiulių baimės apraiškų net ir tėvams nesuvokiant to, bet elgiantis su tokiu vaiku taip, kad jis iš baimės pradėjo meluot, pradėjo slapstytis, pradėjo vengt Gėrio darbų – štai ir toks užterštas mirtingasis įgijo nepilnavertiškumo kompleksų, ir pasiekęs valdžią jisai yra visuomet sulinkęs savo viršūne – viršūne, kuri turi būt ištiesta į viršų, stiebtis link saulės – o žmogus savo Širdimi link Kūrėjo. Tai štai tokie žmonės, esantys valdžioje, dabartinėje civilizacijoje ir sukūrė psichozę dėl pandemijos, kurios neturėtų būt – tos psichozės dėl pandemijos!
Aš pasižiūrėjau šios dienos duomenimis mirusiųjų, arba fizine prasme, mirusiųjų – iškeliavusių iš šio pasaulio – nuo sausio mėnesio, tai štai jau beveik pusę metų yra trys šimtai septyniasdešimt tūkstančių – nuo gripo vidutiniškai miršta septyni šimtai tūkstančių – čia tiktai penkiasdešimt procentų! Kada gripas nusineša tiek gyvybių niekas pasaulyje neskelbia karantino! Karantinas – tai neapibūdinta priemonė, juridiškai nėra įstatymo, kuris kalbėtų, kad karantinas – tai yra įkalinimas – tai yra laisvos valios, padovanotos Kūrėjo, suvaržymas sveikiesiems, ne ligoniams, bet sveikiesiems – visam pasauliui, ir dar nutraukiant visą gamybinę veiklą! Tai toks sprendimas rodo, kad tie žmonės vaikystėje patyrė prievartą, augo be Meilės – jie visi sulenktomis viršūnėmis! – Ir tada turi piktų užmačių.
Pirmiausia, toks robotizuotas protas, kaip Geitso, tiesiog stebina mane – kuo toliau aš matau jo veidą, tuo jis man daugiau atspindys yra žvėries – plėšrūno – ar plėšraus paukščio – bet laukinio. Ir štai jisai kalba – kalba, kad reikia turėt mažesnę žmoniją, per daug žmonių, jis kalba, kad reikalinga vakcina. Bet žmonės, kurie jo tokius veiksmus yra pastebėję jau anksčiau, jie patyrinėjo, kada jis pradėjo vakcinuot Indijoje vaikus nuo poliomelito, beveik pusė milijono – keturi šimtai penkiasdešimt tūkstančių – vaikų buvo paralyžiuoti! Toks yra šalutinis poveikis tos vakcinos! Šiandien Geitsas kalba – reikia sukurt kuo greičiau naują vakciną, gelbėt pasaulį – ir priduria – nereikia atsižvelgt į šalutinį poveikį, svarbu gelbėt pasaulį! Ir ką jūs manot, Europos Sąjunga, kuri surenka pinigus iš visų valstybių, nes ta Sąjunga ir vadinasi – sąjunga – o turinys yra pseudosąjungos – pinigus, kaip duoklę surenka iš visų šalių – ir Lietuvos – ir dabar toji pati pseudosąjunga vieną milijardą dolerių pervedė Geitsui į sąskaitą vakcinos sukurimui – į jo fondą – o kiti donorai papildė tą sąskaitą dar septyniais su puse milijardo dolerių! Aštuoni su puse milijardo – štai iš niekur! Ir iš lietuvių biudžeto, nes gi surenka tą mokestį ta pseudosąjunga kasmet iš visų!
Štai, mano mylimieji, ir šiąnakt išgirdau, kad padaryti sociologiniai tyrimai – Vilmorus – ir penkiasdešimt procentų lietuvių pasisako, kad karantinas būtų pratęstas! Štai jums ir atsakymas – baimė gimdo naują baimę! Tie atėję į valdžią, na, nepilnavertiškumo kompleksą turintys žmonės, jie tais sprendimais įvaro dar didesnę baimę, kad žmonės jau bijo gyventi be karantino, tarsi katantinas yra tokia apsauga, kaip milžiniška, na, vadina medicinine kauke, bet aš vadinu antsnukiu! Kaukė gali būt, kai iš tikrųjų jinai gėrio pripildyta – dėl kažko – na, per karnavalą būna kaukės – vilko, lapės – kada maži vaikai susirinkdavo per Naujus Metus į mokyklos karnavalą, ar darželiuose – bet tas raištis esantis, jis panašus į antsnukį, ir jam nereikalinga apskritai surast vietos ant veido, veidą reikia turėt atvirą, o Širdį reikia atvert, ir tada nebus baimės. Štai yra vienintelė apsauga – vienintelė apsauga nuo tų, kurie turi nepilnavertiškumo kompleksą ir yra valdžioje, ir savo sprendimais veikia visą šalies Energinį bendrą Lauką! Ir tada žmonių viduje sklindantys virpesiai ir sukuria virusus jų pačių viduje!
Štai, mano mylimieji, Gyvasis Kelias – tai yra Tikrovė! Ir kada aš jums daug daug metų kalbu, kad jūs turite turėt gyvą ryšį su Kūrėju, nes ateis tie iššūkiai, ateis išbandymai, štai dabar – vienas iš jų, kai jau reikia ne šiaip mąstyt teoriškai – kažkokie išbandymai, Algimantas šneka apie išbandymus, nėra tų išbandymų – dabar atėjo viena akimirka, toliau bus daugiau, ir skaudesnių akimirkų, bet su Kūrėju tos akimirkos tampa iš tikrųjų tiktai iššūkiais, ir jose mes esame ta Šviesos, Meilės, Tiesos, Teisingumo, Gėrio, Grožio išraiška, kurią veiksmais mato ir mūsų aplinka. Ir mes esame gyvi Kūrėjo atvaizdai – paliudijimai – paliudijimai, kad mes stiprėtume patys kiekvienas savo vidumi ir gyvenimu išorėje visų Šviesos Gerovei, ir labui. Amen.

Ačiū Daivai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai