Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Kas yra Meilė, Gailestingumas, ir gailestis? – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2020 05 31

Algimanto pamokomasis žodis – Kas yra Meilė, Gailestingumas, ir gailestis? – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2020 05 31

Mylimieji, esam gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje – Kūrėjo, kurį sudaro Keturi Asmenys, Keturi Šaltiniai ir Centrai, Didieji Šaltiniai ir Centrai be pradžios ir pabaigos. Štai mes garbinam šituos Šaltinius, kaip mūsų Tėvą, kaip visų Tėvą, kaip visų Motiną, kaip mūsų Motiną, kaip kiekvieno Motiną – Amžinąją-Begalinę – ir Visuminę Dievybę AŠ ESU – rašoma vien didžiosiomis raidėmis.
Tai štai, mano vardas Algimantas, sakau aš mokymus, ir talpiname juos youtube, kad galėtų juos pasiklausyt ne vien tik urantai, lankantys gyvąją šventovę ir mane pažįstantys, bet ir tie, kurie pirmąkart išgirs. Dėl to aš sakau, kad šiandien, paskutinę pavasario dieną, gegužės trisdešimt pirmąją, dvidešimtų metų, sakau šitą pamokomąjį žodį.
Kaune mes renkamės kas dvi savaites. Praėjusį kartą, kada mes buvom, čia mūsų gyvojoje šventovėje, mes dar turim ir tuos mūsų dvasinius brolius ir seses, kurie prisijungia per Skaipą. Tai štai Irena iš Šakių paklausė, jau toje po pamaldų dalyje, kada urantai sako savo dvasinius mokymus ir kada nagrinėjam Urantijos Knygą, štai tada ji paprašė – gal būtų galima pasakyt mokymą apie Meilę, gailestį, gailestingumą – ar iš mūsų Tėvų paprašyt mokymo.
Tai štai, aš gal pasakysiu tą mokymą dabar, nors yra ir Tėvo mokymas, ir ne vienas, apie Meilę. Net pačioj pradžioj, aš prisimenu, Tėvas buvo perdavęs savo mokymą prieš daug metų, kai tik pradėjau bendraut, bendraut su Tėvu, gaut iš Jo mokymus.
Tai štai, kas yra toji Meilė? Meilė yra Kūrėjo suteikiama mums būsena, kurią mes pajuntame savo asmenybe. Būsena, kuri liudija mūsų neatsiejamą ryšį su pačiu Kūrėju. Tai yra įtekėjimas Jo mums siunčiamų paties aukščiausio dažnio virpesių potvynis mūsų viduje. Jis – potvynis – yra realus, jis nustelbia visa kita, bet žmogus negali šito visa apimtimi, net ir savo asmenybės tapatybe, pajaust, ypač kol jis nežino, kad yra Rojaus Tėvai per savo dvasią ir kiekviename iš mūsų, kol jisai nekreipia dėmesio į tą Kūrėją, kuris yra ir visai kūrinijai, ir kad viskas yra kilę iš Jo Energijos. Kol jis gyvena materialių interesų tenkinimu, jis gali jaust meilės blyksnį net ir savo nepažadintos dvasinės asmenybės dieviškojo proto miego akimirką, turiu minty, ne fizinio miego, bet dvasinio miego akimirką, gali pajaust tuo materialiu žmogiškuoju protu, kuris yra gyvulinės prigimties, pajaust tą akimirką, kada jis sutinka tokį žmogų, kuris jam ima patikt, bet tą žmogų vertina materialiais kriterijais – kokia jo išvaizda, koks amžius, kiek jisai elgiasi priimtinai, ir jeigu užsimezga bendravimas artimesnis, atsiranda gilesnis pažinimas to žmogaus, jam pradeda patikt tokios savybės, kurios anksčiau nebuvo pastebimos – ryžtas, nuoseklumas, nuoširdumas, drąsa, atidumas, atjauta, išmintis. Ir ateina tokia akimirka, kada per ilgesnį bendravimą ir gilesnį mirtingojo pažinimą, jis pajunta norą su tuo asmeniu pajaust dar gyvybingesnį, artimesnį ryšį. Ir tas ryšys, jo viduje gal dar ir nesuvokiant, yra apibūdinamas tuo teiginiu – aš tave myliu – pasako jisai ar jinai – aš tave myliu. Už ką tu myli? – klausia – tu toks, anoks, arba tu tokia, anokia – išvardina gražias, geras savybes. Bet visos šitos savybės, jie nežino, kad yra iš Kūrėjo. Tai yra tos asmenybės savybės, kurios ima prasiskleist jau toje nepažadintoje dvasinės asmenybės tapatybėje, materialaus proto apraiškomis, kadangi jie vienas kitą ima labiau pažint, pasitikėt, ir atsiduot vienas kitam. Nors, pažvelgus į aplinką, jisai gali aplinkoje visiškai kitaip elgtis, ar ji. Ta aplinka jam nėra artima, nėra tokia pažįstama, jis ja nepasitiki. Ten jis išreiškia savo interesų įvairovę ir savo siekiamybę sau naudinga linkme. O čia, atsipalaidavęs vienas su kitu, abu asmenys, jie junta bendrumą, panašumą, jiems nereikia savų interesų iškelt virš kito interesų. Jie nori, kad šitie ineresai juos dar stipriau suvienytų.
Tai štai yra tokia bendra energinė lauko aplinka abiems priimtina, ir jie jaučiasi labai patogiai tokioje aplinkoje. O platesniu požiūriu aplinka yra arši, atgrasi, joje nėra to nuoširdaus atsivėrimo. Iškart yra baimės apraiška saugot savo tapatybę – neatskleist savo amžiaus, tuo labiau gyvenimo metų arba gimimo dienos, savo vardo, gyvenamosios vietos. Tai tiesiog aplinka taip elgiasi, kad gali piktam panaudot ir žmogus turi savisaugos, dar baimės pasireiškimą – savisaugos instinktą. Namuose jis taip pat labiau jaučia tam tikro jausmo apraišką, kurią irgi pavadina meile – meile savo tėvams, tiems žmonėms, kurie su juo ar su ja elgėsi švelniai – švelniai – nešaukė, kada jis buvo mažylis, ar ji buvo mažylė, o globojo, glaudė prie krūtinės.
Jeigu šitokio vaikystės etapo vaikas nepatyrė, jo psichika yra sužalota. Tai yra nuodai, kuriuos, nežinodami, patys tėvai pasėja, kurie atsilieps jiems suaugus ir jiems ieškant savo būsimojo sutuoktinio arba sutuoktinės – jie nemokės elgtis, jie ne tais kriterijais vadovausis, ir nejaus to ramybės pojūčio, kurį sustiprina net ir audringoje aplinkoje. Štai ta pati maloniausia aplinka dažniausia ir įvardijama žodžiu – meilė.
Deja, jauni žmonės, ypač dabartinių kartų – jau ne vienos kartos – nežino, kas yra Meilė. Tuomet ją labai supainioja su sau malonumų, ypač fizinio kūno prasme, patenkinimu, ir, natūralu, kad kalboje taip pat tai atsispindi. Todėl labai dažnai jaunimas supainioja Meilę su lytine sueitimi tarp vyro ir moters. Meilė – tai yra šventas Kūrėjo teikiamas būsenos pasireiškimas – Kūrėjo teikiamas – ne žmogaus sumastytas.
Jeigu Meilę žmogus galėtų pats valdyt, tada jis žinotų, kada jam įsimylėt, kada išjungt tą Meilę, jeigu jam per daug skausminga – ypač, kada į tą Meilę nejaučia atsakomojo Meilės impulso. Bet yra Kūrėjo tokia mums dovanojama Meilės būsena, kurią įmanoma patirt tiktai gimus iš dvasios. Štai kada įvyksta asmenybės gimimas iš dvasios, tuomet Meilės būsena yra nuolatinis palydovas. Ta Meilė plečiasi, auga, ir gilėja – gilėja Širdyje, gilėja tam, kad apimtų visą žmoniją, visus be išskaičiavimo. Ir tada Meilė yra visiems – ji yra reali būsena. Toje būsenoje nebėra baimės, nebėra savanaudiškumo, nebėra pykčio, agresijos. Charakteris pasikeičia tokio mirtingojo, jis tampa tikruoju Kūrėjo atvaizdu. Ir Meilės būsena – tai yra gyva tos asmenybės vidinė – vidinė – gyvastis. Be tos Meilės asmenybės tapatybė tampa nebe savimi, nebe tikra – negyvybinga. Ji negali pasireikšt aplinkoje.
Kada aš verčiau Urantijos Knygą, tą milžinišką Apreiškimo šaltinį, įvyko mano gimimas iš dvasios. Ir štai toji banga visą laiką augo, plėtėsi, ir jinai lydėjo mane kasdien – ir dabar lydi ta milžiniška banga kasdien. Jinai teikia tokią atgaivą gyvenime, kokios negali teikt niekas kitas. Ir tada tu matai, kiek prasilenkia žmonija, gyvendama siaurą gyvenimą, iš tikrųjų siaurai egzistuodami jie net negyvena – jie nejunta viduje Meilės, kad visiems ją reikia kaip išskleistą Glėbį paskleist.
Juk kodėl aš sakau, kad kariuomenė yra žudymo instrumentas – ir negali būt kariuomenės nė vienoje šalyje, nes taip žalojama psichika tų jaunų žmonių, kuriems į rankas įteikiamas ginklas, ir dar demagogiškai pasakant – ginti tėvynę. Nuo ko ginti? Meilę reikia paskleisti visumai ir tada nebus jokio priešo. Kristus sakė – Mylėkite savo priešus. Tai negi reiškia – mylėt priešą – jį šaudyt, žudyt? Bet ranką gali pakelt prieš kitą tik sužalotos psichikos žmogus. Ir tie, kurie jaunus žmones, nuo aštuoniolikos metų jau moko žudymo – jie yra nusikaltėliai! Nesvarbu, ar jis yra prezidentas, ar premjeras, ar ministras – jis yra nusikaltėlis! Negalima mokyt vaikų žudymo, nes paskiau tie vaikai turės savo šeimas, ir tose šeimose jie negalės tos Meilės pajaust. Meilė juntama tik tada, kada tu palaikai gyvą komuniją su Kūrėju! Ta būsena nenuperkama! Paėmęs ginklą į rankas, tu neatversi savo Širdies Kūrėjui! Negalima ginklą laikant rankose kreiptis į Kūrėją! Kūrėjas siunčia vien tik Meilę. Jis nesiunčia net menkiausio žemo energinio dažnio virpesių, kurių bendrame lauke poveikis yra visiems kuriantiems ginklus, ir mokantiems kitus jais naudotis. Jie nesikreipia į Kūrėją! Meilės būsena užkerta kelią bet kokiam grubumui – grubiam žodžiui užkerta kelią! Todėl koks gali būt kito laikymas priešu? Nėra priešo! Kam tie ginklai? O jeigu jūs bijot, baimė – tai yra Meilės nuodas! Baimės programa – tai yra visa dabartinė politika! Dėl to ir virusas yra, karantinas yra – baimės politika! Ten, kur yra karantinas, tai yra ten įkalinimas, bet įkalint reikia, pirmiausia, savąsias ydas. Baimė yra viena pagrindinių ydų – charakterio ydų. Kūrėjas mylėdamas išlaisvina nuo baimės – ir nuo ydų! Ir štai per atsivėrimą, per Meilės būseną, nuo ryto iki vakaro, tu esi laisvas, laisvas nuo blogio, nuo pykčio, nuo agresijos. Ir tada tokios šalies, kur visa visuomenė yra tokioj būsenoj, nė vienas nenorės užpult, nė vienas, net kuris ir nejaučia tokios Meilės būsenos. Todėl, kad Meilė yra pati galingiausia apsauga! Meilė! Net aršiausią nusikaltėlį Meilė sutramdo!

O gailestis skiriasi nuo Gailestingumo tuo, kad gailestis – tai yra aimanavimas kartu su tuo kenčiančiu, neparodant jam išeities. Jis smukdo, žlugdo asmenybės tapatybę, kad ji ieškotų gyvos išeities iš sunkios jam ar jai padėties. Gailestingumas – tai kada tu matai sunkioje padėtyje savo dvasios brolį ar sesę ir jam paaiškini, kaip surast išeitį! Ne aimanuoji kartu su juo, bet jam paaiškini, ką reikėtų daryt! Tai yra Gailestingumas.
Tai štai, aš dabar Meilės Galia ir iš Gailestingumo ir tam prezidentui, ir premjerui, ir visiems ministrams sakau – mylimieji, baikit savo šituos nešvarius žaidimus su karantinu, su ginklų pirkimu! Atėjo laikas Lietuvai tapt dvasinga šalimi – dvasinga – tai yra, Kūrėjo Šalimi, nes tik tokia Šalis turi tikrą ateitį! Tik tokios Šalies žmonės turi gyvą gyvenimą visų Gerovei – visų! Taip pat ir jūsų, kurie būsite nuėję nuo šitos istorinės arenos, nes jums jau – vakar dienos arena – šios dienos arena yra Ryto aušrai – Ryto – ateinančio, bundančio, Dvasinio Ryto aušrai – su Kūrėju, ir Meilės Galia! Įsidėmėkit mano žodžius, prezidente, premjere, minister! Amen.

Ačiū Vitai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai