Forumas: temos peržiūra
Parabolė mokanti mus ryžto ir drąsos, kaip šito mes turime pasimokyti net iš tų, kurie neidami dvasiniu keliu drąsiai ir ryžtingai siekia savo egoistinių tikslų įgyvendinimo.
Mielieji, šitoji parabolė labai tinka ir MŪSŲ Forumo tiems dalyviams, kurie yra tingūs dvasiniame kelyje, bet labai AKTYVŪS TRUKDYDAMI kitiems juo žengti, kurie labai aktyviai siekia savo žemiškųjų tikslų ir interesų patenkinimo, kurie savo pragmatinio proto vedami daro viską, kad tik visiškai užgniaužtų bet kokį dvasinės šviesos spindulėlį, kurį jų trokštanti laisvės siela retkarčiais pajunta savo viduje, tačiau jų NEIŠMINTINGAS ir NESUDVASINTAS, o dėl to LABAI RIBOTAS protas taip AKTYVIAI IR TAIP ENERGINGAI PUOLA UŽDENGTI BET KOKIĄ ŠVIESĄ, KURI PRANOKSTA SUSTABARĖJUSIAS IR NEBEGYVAS, SENIAI, AKIMIRKAS.
Tai IR apie JUOS kalba Jėzus, kad iš jų turime pasimokyti, kaip jie NETIESĄ gina taip AKTYVIAI, O MES SAVŲJŲ PATYRIMŲ TAIP AKTYVIAI NEDALINAME KITIEMS, KAD JUOS APŠVIESTUME. MES daugiau linkę, kol kas, būti PASYVŪS SKAITYTOAJI, YPAČ DIDŽIOJI DALIS URANTŲ.
O tai yra dėl to, kad NEATVERTA SIELA TĖVUI, IR Į SIELĄ NEPRITEKA GYVASIS TĖVO VANDUO, KURIS SIELĄ PAGIRDYTŲ GYVUOJU VANDENIU IR PAKELTŲ DRĄSIAM IR RYŽTINGAM VEIKIMUI, NET IR TAIP, KAIP RYŽTINGAI VEIKIA GINANTYS NETIESĄ IR JĄ TOLIAU PROPAGUOJANTIS SAVO DVIVEIDIŠKU GYVENIMU.
---------------------
2. PARABOLĖ APIE GUDRŲ PRIEVAIZDĄ
Vieną vakarą Simonas Uolusis, komentuodamas vieną iš Jėzaus teiginių, pasakė: "Mokytojau, ką tu turėjai omenyje, kada šiandien pasakei, jog didelė dalis pasaulio vaikų savo kartoje yra išmintingesni už karalystės vaikus, kadangi jie yra sumanūs tam, kad susidraugautų su neteisingumo mamonu?" Jėzus atsakė:
"Kai kurie iš jūsų, prieš patekdami į karalystę, buvote labai gudrūs bendraudami su savo verslo bičiuliais. Jeigu jūs būdavote neteisingi ir dažnai nedori, nepaisant šito, jūs būdavote išmintingi ir įžvalgūs tuo, kad savo verslą vykdėte mintyje turėdami vien tik savo tuometinį pelną ir saugumą ateityje. Lygiai taip jūs turėtumėte dabar sutvarkyti savo gyvenimą karalystėje, kad pasirūpintumėte savo dabartiniu džiaugsmu, tuo pačiu metu jūs taip pat turėtumėte užsitikrinti džiaugsmą ateityje dėl danguje sukrautų turtų. Jeigu jūs buvote tokie uolūs siekdami naudos sau, kada tarnavote savajam aš, tai kodėl gi jūs turėtumėte rodyti mažiau uolumo, kad laimėtumėte sielų karalystei, nes dabar jūs esate žmogaus brolystės tarnai ir Dievo prievaizdai?
“Jūs visi galite pasimokyti iš pasakojimo apie vieną turtingą vyrą, kuris turėjo gudrų, bet neteisingą prievaizdą. Šitas prievaizdas ne tik išnaudojo savo šeimininko klientus siekdamas savanaudiškos naudos, bet taip pat jis tiesiogiai leido ir švaistė savo šeimininko pinigus. Kada pagaliau visa tai pasiekė šeimininko ausis, tada jis pasikvietė šį prievaizdą ir paprašė paaiškinti šitų gandų prasmę ir pareikalavo, kad jis nedelsiant pateiktų savo ataskaitą apie finansų priežiūrą ir pasiruoštų savo šeimininko reikalus perduoti kitam.
"Dabar šitas neištikimas prievaizdas ėmė sau mintyti: 'Ką man daryti, nes tuoj aš prarasiu šitą prievaizdo darbą? Žemę kasti aš neturiu sveikatos; išmaldos prašyti man gėda. Aš žinau, ką aš tikrai padarysiu, kad užsigarantuočiau, jog, kada mane atleis iš šito prievaizdo darbo, mane iš tiesų priimtų namuose visų tų, kurie turi reikalų su mano šeimininku.' Ir tada, pasikvietęs kiekvieną iš savo šeimininko skolininkų, jis tarė pirmajam, 'Kiek
[1854]▼
esi skolingas mano šeimininkui?' Jis atsakė, 'Šimtą matų aliejaus.' Tada šitas prievaizdas pasakė, 'Pasiimk savo vaškinę lentelę su pasižadėjimu, greitai sėskis, ir pakeisk tai į penkiasdešimt.' Vėliau jis pasakė kitam skolininkui, 'Kiek tu esi skolingas?' Ir šis atsakė, 'Šimtą matų kviečių.' Tada tarė turto valdytojas: 'Pasiimk savo pasižadėjimą ir užrašyk aštuonias dešimtis.' Ir šitaip jis pasielgė su didele dalimi kitų skolininkų. Ir tokiu būdu šitas nesąžiningas prievaizdas iš tikrųjų stengėsi sau užsitikrinti tai, kad turėtų draugų po to, kai iš prievaizdo pareigų bus atleistas. Net ir jo ponas ir šeimininkas, kada vėliau apie tai sužinojo, buvo priverstas pripažinti, kad jo neištikimas prievaizdas bent jau parodė įžvalgumą tuo, kaip stengėsi apsirūpinti ateičiai, kada ateis nepriteklių ir nelaimių dienos.
"Ir būtent šita prasme šito pasaulio vaikai ruošdamiesi ateičiai kartais rodo daugiau išminties negu šviesos vaikai. Aš sakau jums tiems, kurie pretenduojate turtą kaupti danguje: Pasimokykite iš tų, kurie susidraugauja su neteisingumo mamonu, ir lygiai taip elkitės savo gyvenime, kad užmegztumėte amžinąją draugystę su teisingumo jėgomis tam, jog, kada viskas, kas yra žemiška, žlugs, tada jūs iš tikrųjų būtumėte su džiaugsmu priimti į amžinąsias buveines.
"Aš patvirtinu, jog tas, kuris yra patikimas mažame reikale, taip pat tikrai bus patikimas ir dideliame reikale, tuo tarpu tas, kuris yra neteisingas mažame reikale, taip pat tikrai bus neteisingas ir dideliame reikale. Jeigu jūs neparodėte įžvalgumo ir dorumo šito pasaulio reikaluose, tai kaip gi galite tikėtis, jog būsite patikimi ir išmintingi tada, kada jums bus patikėta dangiškosios karalystės tikrųjų turtų priežiūra? Jeigu jūs nesate geri prievaizdai ir patikimi bankininkai, jeigu jūs nebuvote patikimi, kada tvarkėte tai, kas priklauso kitam, tai kas gi bus toks kvailas, jog didžiulį turtą jums duotų jūsų pačių vardu?
“Ir vėl aš tvirtai pareiškiu, jog nė vienas žmogus negali tarnauti dviems šeimininkams; arba jis neapkęs vieno ir mylės kitą, arba kitu atveju, jis laikysis vieno, niekindamas kitą. Jūs negalite tarnauti Dievui ir mamonui."
Kada fariziejai, kurie dalyvavo, išgirdo tai, tada ėmė paniekinančiai šaipytis ir tyčiotis, kadangi jie turėjo stiprų polinkį turtus kaupti. Šitie nedraugiški klausytojai stengėsi įtraukti Jėzų į nenaudingą ginčą, bet diskutuoti su savo priešais jis atsisakė. Kada fariziejai ėmė garsiai ginčytis tarpusavyje, tada jų garsus kalbėjimas pritraukė didžiulį skaičių žmonių iš tos minios, kuri gyveno stovykloje netoliese; o kada jie ėmė ginčytis vienas su kitu, tada Jėzus pasišalino, nueidamas į savo palapinę nakčiai.
---------
Jūs turite suvokti, kad šita parobole Jėzus skatino nuoširdžius ir įtikėjusius tapti tokiais drąsiais ir ryžtingais dalinant MEILĘ VISIEMS, BET JOKIU BŪDU NE SIEKIANT TOKIOS GYVENSENOS, KOKIĄ DEMONSTRUOJA SUKLYDĘ IR NEDVASINGI VEIDMAINIAI SIELOS BROLIAI, SIEKINTYS VIEN TIK SAVOJO INTERESO PATENKINIMO, ARBA VIEN TIK SAVOSIOS ŽEMIŠKOS ŠEIMOS INTERESŲ ĮGYVENDINIMO.
Tai ne šitas Kelias, kokį kiekvienam nutiesė TĖVAS.
TĖVAS kiekvienam NUTIESĖ MEILĖS IR ŠVIESOS AUGIMO IR TOBULĖJIMO, TARNAUJANT VISŲ LABUI, KELIĄ, IR JAME MES TURIME ŽENGTI TAIP VERŽLIAI, KAIP VERŽLIAI SAVO KLAIDINGUS EGOISTINIUS INTERESUS ĮGYVENDINA NEĮTIKĖJĘ TĖVO VAIKAI.
Mes turime pasimokyti iš jų ne GYVENSENOS, BET TIKSLO SIEKIMO RYŽTO IR ATKAKLUMO.
Jų pastangos ir veiksmai yra pasmerkti, nes jie prieštarauja Tėvo valiai - gyventi meilėje ir šviesoje tarnaujant VISUMAI, kaip tą daro VISA DVASINĖ TĖVO KŪRINIJOS ŠEIMA - IR SIELOS, IR DVASIOS, IR DVASINGI MIRTINGIEJI.
Dėl to, kad Tėvas yra suteikęs laisvą valią, tai tokie tamsos veiksmai, dėl neišmanymo, dabar yra uždengę Tėvo šviesą absoliučiai daugumai žmonijos. Tačiau jų pastangos yra pasmerktos. Ir kad jos greičiau pasibaigtų šviesos ir meilės aušra VISIEMS URANTIJOJE, mes ir turime pasimokyti ryžtingų veiksmų net ir iš tų dviveidžių ir neišmanėlių.
Tačiau kad šitaip atsitiktų, jums, kiekvienam, būtinas TĖVO meilės ir šviesos prisipildymas SAVYJE.
Tik GYVAS RYŠYS SU TĖVU, PER BENDRAVIMĄ SU JUO KASDIEN SAVAIS ŽODŽIAIS, SAVOMIS MINTIMIS, ATVERS ŠITOKIO GYVO RYŠIO VOŽTUVĄ, KAD Į JŪSŲ SIELĄ IMTŲ TEKĖTI GYVA TĖVO MEILĖ, GYVYBĖS VANDUO, KURIUO TUOMET GALĖTUMĖTE TROŠKULĮ PADĖTI NUMALŠINTI IR KITIEMS, NES JAU ŽINOTUMĖTE IŠ SAVOJO PATYRIMO, KAIP TĖVAS SAVO MEILE NUMALŠINO JŪSŲ TROŠKULĮ, KAIP SUTEIKĖ DRĄSOS IR RYŽTO PADĖTI TĄ DARYTI IR KITIEMS JŪSŲ SIELOS BROLIAMS IR SESĖMS.
Ir TIK ŠITAS GYVAS RYŠYS SU TĖVU jums suteiks ir drąsos, ir ryžto veikti taip, kaip ryžtingai veikia tie savanaudžiai ir tamsūs mūsų sielos broliai ir sesės.
Tačiau mūsų veikimas bus visiškai į priešingą pusę - VISŲ PERGALĖS LABUI. Net ir tų pačių tamsiųjų ir neišmanėlių pergalės, kad jie prašviesėtų, išvydę DVASINĘ LIETUVOS AUŠRĄ, labui. Ir mus jau DABAR TAM SKATINA IR REMIA TĖVAS. Tad ženkite šituo aušros keliu Lietuvai, ir Urantijai.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-11-23 14:17:34
Komentarai
Jėzus pasitraukė į vienatvę ne tam, jog pasninkautų ir kankintų savo sielą. Jis nebuvo asketas, ir jis atėjo, kad visas tokias nuostatas, susijusias su požiūriu į Dievą, sugriautų amžiams. Tos priežastys, kurios jį privertė ieškoti šitos vienatvės,--------------------------------------------------------------------------------
[1513]▼
visiškai skyrėsi nuo tų priežasčių, kurios skatino Mozę ir Eliją, ir net Joną Krikštytoją. Tuo metu Jėzus visiškai sąmoningai suvokė savo ryšį su savo sukurtąja visata, o taip pat ir su visatų visata, vadovaujama Rojaus Tėvo, jo Tėvo danguje. Dabar jis iki galo prisiminė įpareigojimus ir nurodymus, kurie buvo susiję su šiuo savęs padovanojimu ir kuriuos jam buvo perteikęs jo vyresnysis brolis, Emanuelis, prieš jam pradedant savo įsikūnijimą Urantijoje. Dabar jis aiškiai ir iki galo suvokė visus šituos toli nusidriekiančius ryšius, ir jis troško pasišalinti kažkuriam ramaus meditavimo laikotarpiui, kad galėtų apmąstyti planus ir nuspręsti, kokiais metodais jis atliks savo viešus darbus šito pasaulio ir visų likusių pasaulių savo vietinėje visatoje labui
ri
2007-11-24 12:07:48
Matote gerieji žmonės koks gražus mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pasakytas Žodis . Ir kas gali jį paneigti arba gražiau ir išmintingiau parašyti . Čia šviečia amžinoji Tiesa per Urantijos knygos puslapius , kuri jaudina protus ir skleidžia dievišką išmintį .
Petras
2007-11-24 11:26:19
Mokytojas buvo žmogiškosios savikontrolės ištobulintas pavyzdys. Kada jis buvo keikiamas, tada kitų jis nekeikė; kada jis kentėjo, tada savo kankintojams jis negrasino; kada priešai jį smerkė, tada jis tiesiog atsiduodavo teisiam Tėvo danguje nuosprendžiui.
Vieno iš vakarinių susirinkimų metu Andriejus paklausė Jėzaus: “Mokytojau, ar mes turime laikytis savęs atsižadėjimo, kaip šito mus mokė Jonas, ar mes turime siekti savikontrolės, kaip šito moko tavasis mokymas? Kuo tavasis mokymas skiriasi nuo Jono mokymo?” Jėzus atsakė: “Jonas iš tikrųjų jus mokė teisumo kelio sutinkamai su savo tėvų šviesa ir įstatymais, ir tai buvo savęs patikrinimo ir savęs atsižadėjimo religija. Bet aš ateinu su naująja žinia apie savęs užmiršimą ir savikontrolę. Aš jums rodau tokį gyvenimo būdą, kokį man atskleidė manasis Tėvas danguje.
“Tikrai, tikrai aš jums sakau, tas, kuris valdo save patį, yra didingesnis už tą, kuris užkariauja miestą. Savęs įvaldymas yra žmogaus moralinės prigimties matas ir jo dvasinio vystymosi indikatorius. Esant senajai tvarkai jūs pasninkavote ir meldėtės; kaip atgimę iš dvasios naujieji tvariniai jūs esate mokomi tikėti ir džiaugtis. Tėvo karalystėje jūs turite tapti naujais tvariniais; seni dalykai turi išnykti; stebėkite, aš jums rodau, kaip visi dalykai turi tapti nauji. Ir jūsų meilės vienas kitam dėka jūs turite įtikinti pasaulį, kad iš vergystės jūs patekote į laisvę, kad iš mirties jūs įžengėte į amžinąjį gyvenimą.
“Eidami senuoju keliu jūs siekiate užgniaužti, paklusti, ir prisitaikyti prie gyvenimo taisyklių; einant naujuoju keliu pirmiausia jus transformuoja Tiesos Dvasia ir jūsų vidinę sielą sustiprina jūsų proto nuolatinis dvasinis atsinaujinimas, ir šitaip jūs iš tikrųjų esate apdovanojami Dievo gailestingos, mielos, ir tobulos valios tikro ir džiugaus veikimo galia. Nepamirškite – būtent jūsų asmeninis įtikėjimas į nepaprastai didingus ir brangius Dievo pažadus užtikrina, kad jūs tapsite tokie, kurie turi dieviškąją prigimtį. Šitokiu būdu savojo įtikėjimo ir dvasinės transformacijos dėka, jūs tikrovėje tampate Dievo šventyklomis, ir jo dvasia iš tikrųjų apsigyvena jūsų viduje. Jeigu, tuomet, ši dvasia apsigyvena jumyse, tai jūs daugiau nebesate materialaus kūno vergai, bet esate laisvi ir išvaduoti dvasios sūnūs. Dvasios naujasis įstatymas jums padovanoja savęs įvaldymo laisvę vietoje senojo savęs sukaustymo baimės ir savęs atsižadėjimo vergystės įstatymo.
“Daug kartų, kada jūs pasielgdavote blogai, pagalvodavote atsakomybę už savuosius veiksmus suversti to nelabojo poveikiui, kada tikrovėje jūs nukrypdavote tik dėl savo pačių natūralių polinkių. Argi pranašas Jeremijas dar seniai jums nesakė, jog žmogiškoji širdis yra labiausiai apgaulinga iš visų dalykų, o kartais yra net ir nepaprastai bloga? Kaip lengvai jūs galite apsigauti ir dėl šito patekti į
--------------------------------------------------------------------------------
[1610]▼
kvailą baimę, pasinerti į geidulius, atsiduoti pavergiantiems malonumams, pykčiui, pavydui, ir net kerštingai neapykantai!
“Išgelbėjimas yra pasiekiamas dvasios atgaivinimu, o ne materialaus kūno veidmainiškais poelgiais. Jus pateisina įtikėjimas ir į broliją apjungia gailestingumas, o ne baimė ir savo paties materialaus kūno atsižadėjimas, nors Tėvo vaikai, kurie yra gimę iš dvasios, per amžius ir visada yra savojo aš ir materialaus kūno visų troškimų šeimininkai. Kada jūs žinote, jog esate išgelbėti įtikėjimo dėka, tada jūs turite tikrąją ramybę su Dievu. Dėl to tai nėra pareiga, bet išaukštinta jūsų privilegija apsivalyti nuo visų proto ir kūno blogybių, tuo metu, kada jūs siekiate tobulumo Dievo meilėje.
“Jūsų sūnystė remiasi įtikėjimu, ir jūs turite likti abejingi baimei. Jūsų džiaugsmas yra gimęs iš pasitikėjimo dieviškuoju žodžiu, ir dėl šito jūs nesuabejosite Tėvo meilės ir gailestingumo tikrove. Būtent pats Dievo gėris ir veda žmones į tikrą ir nuoširdų atgailavimą. Jūsų savojo aš įvaldymo paslaptis yra susieta su jūsų įtikėjimu į jūsų viduje gyvenančią dvasią, kuri visą laiką dirba su meile. Net ir šitą išgelbstintį įtikėjimą jūs turite ne iš savęs; jis taip pat yra Dievo dovana. Ir jeigu jūs esate šito gyvojo įtikėjimo vaikai, tai daugiau jūs nebesate savo paties supančioti vergai, bet vietoje šito esate savo pačių triumfuojantys šeimininkai, išlaisvinti Dievo sūnūs.
“Jeigu, tuomet, mano vaikai, jūs esate gimę iš dvasios, tai jūs esate amžiams išlaisvinti iš sąmoningos vergystės tokio gyvenimo, kada atsižadate savęs ir rūpinatės materialaus kūno troškimais, ir tada jūs esate pervedami į džiaugsmingą dvasios karalystę, kur savo kasdieniame gyvenime jūs spontaniškai demonstruojate dvasios vaisius; ir tie dvasios vaisiai yra džiuginančios ir kilninančios savikontrolės aukščiausios rūšies esmė, net mirtingojo pasiekimo žemiškosios viršūnės – tikrasis savęs įvaldymas.”
ri
2007-11-24 10:51:43
Matote gerieji žmonės koks gražus mūsų Višpaties Jėzaus Kristaus pasakytas Žodis . Ir kas gali jį paneigti arba gražiau ir išmintingiau parašyti . Čia šviečia amžinoji Tiesa per Urantijos knygos puslapius , kuri jaudina protus ir skleidžia dievišką išmintį .
Petras
2007-11-24 11:25:04
Giluke, tik tokiom putpelėm, kaip tu, Algis ir tiurlina tokius absurdus : "...tačiau jų NEIŠMINTINGAS ir NESUDVASINTAS, o dėl to LABAI RIBOTAS protas... " O su kuo lyginsim tą ribotumą? Gal su tavo, algio ar petro, zigmo proteliu? O jų ar tavo proteliai neriboti? O ką reiškia protui pripieštos ne porto savybės "išmintis" ir " dvasingumas" ? Kaip atrodo tokia frazė : nesuskrandinta širdis arba nesumedintas metalas? Žvelk giliau ir matyk tai, kas yra parašyta, o ne tai, ką norėtum matyti.Žvelk savo akimis, o ne kranksinčio varno.Kad ir tūkstantį kartų pakartota tuštybė niekada nevirs net ir menkiausiu grūdu.
Gilei ir kitoms putpelėm
2007-11-24 07:19:21
Jonuk, matyt jautiesi nesaugus, kad taip nelogiškai prabilai? Petras tau atsakė, bet dar noriu pastebėti kai ką.
Būtent Algimantas pirmasis šiame forume patarė visiems nuraminti protą, (o jei tai vėliau pakartojo Aidas – tai gerai). O tada atrasti savyje Tėvo kibirkštėlę, vadinamą Minties Derintojo vardu.
Susitaikyti su bile kuo? O gal apsivalyti nuo viskokių šiukšlų ir gyventi ramybėje?
Niekas čia su niekuo nekovoja, kaip tik moko ramybės, taikos, vienybės su Tėvu, kuris pats yra Meilės, Ramybbės, Taikos, Išminties , Šviesos - Šaltinis.
O dabar iš naujo skaityk tekstą – kitaip suprasi.
Gilė
2007-11-24 01:31:57
Jonai , tik neužpyk , kai aš paskaitau tavo staipsnius tai man atrodo , kad tu esi specialiai sukonstruotas kompiuterinis darinys vien tik prieštarauti .
Algimantas klausia ir pateikia parabolę , apie žmogaus ryžtą ir gudrumą ( kaip tas prievaizdas savo gudrumu save išgelbėjo )sprendžiant žemiškų turtų , o iš to ir dvasinių turtų disponavimo ar padauginimo klausimu . Kur tu matai tą revoliucinę ryžto vėliavą ? Ar bijai kad ji galėtų suplevėsuoti ? Klausimas statomas tam , kad paklausti Dievo vaikus ar jie turi pakankamai ryžto ir proto nenuilstamai dirbti , ar jie yra pakankamai gudrūs , kad sugebėtų pasipriešinti dogmatinėms teorijoms .
Juk neveltui mūsų Viešpats Jėzus Kristus pateikė tokią parabolę apie neteisingą prievaizdą . Jis pateikė tam , kad jo mokiniai suprastų , kad visas netikintis aplinkinis pasaulis yra labai gudrus ir klastingas ir tik taikosi prikibti prie Tiesos ir Dievo žodžio . Ir jo mokiniai , pagal šią parabolę , turi mokytis , kaip reikia labai išmintingai protingai skleisti Evangeliją , net paaukojant kažką asmenišką ir vertingą , kad vėliau palaikytų tave tie žmonės kuriems kažką gero , gražaus ar vertingo nusileidai kasdieniniuose sanderiuose . Tokie nesavanaudiški sanderiai , suprantant jų naudą tolesnėje perspektyvoje , jeigu komerciniame , politiniame pasaulyje būtų laikomasi ir vadovaujamasi , jau ir šiandiena pakeistų mūsų pasaulio veidą ir visa žmonija lengviau atsikvėptų po begalinio asmeninės naudos ir turto kaupimo .
O visiems urantams reikėtų būti labiau principingiems ir aiškiai pasisakyti , kovoti už Dievo Tėvo šlovę ir garbę , kuri kaip saulės spinduliai skeidžiasi ir ant kitų Žemės vaikų , bet šie vaikai kartais dėl savo nebrandos ar piktybinių paskatų šaukia ir purtosi prieš šią dangišką dovaną - kaip mūsų minčių Derintoją . Kiekvieno juk neperkalbėsi ir neišgelbėsi , bet pozicija turi būti aiški . Proto ir įtikėjimo pozicija ta yra teisingiausia ir tikriausia , kuri piima dieviškajį minčių Derintoją .
Petras
2007-11-23 22:18:11
Algimantai, manau kad nekoks yra tavo sumanymas raginti savo chebrą ryžto ir drąsos. Aidas va visai atvirkščiai mokina - nuraminti ir įjungti protą...
Nesutramdyti jausmai ir emocijos jaukia protą, o iš tokio chaoso kilęs ryžtas ir drąsa yra tik dar didesnis išsimušimas iš vėžių. Gerai, jei toji drąsa virsta tik eiliniu apsikvailinimu virtualioj erdvėj, bet realiose gyvenimo situacijose kvaila drąsa gali atnešti ir bėdų.
Filosofiškai ir dvasiškai norint išlaisvinti savo ryžtą ir drąsą reikia tylos ir susikaupimo. Jėzus prieš skelbdamas savo mokymus pasninkavo dykumoje 40 dienų, o prieš pasiduodamas kentėti ir mirti - meldėsi Alyvų sode. Prieš stodamas mūšin karys privalo visiškai nuslopinti savo emocijas ir susitaikyti su savimi ir visais, tačiau negali prarasti galvos (proto). Geriau pamokyk savuosius bendrų principų, nes matyt ir tavo galvelėj vėjai siaučia.
O dėl tikslų - tai forume bent jau aš neturiu kažkokių ypatingų tikslų, reikalaujančių drąsos. Per daug čia viskas sureikšminta. Be įtampos dalijamės nuomonėmis, ir tiek :)
Jonas
2007-11-23 18:02:55
Visiškai teisingai - kas ne su jumis, tas prieš jus, ar ne, Algimantai? Bandau įsivaizduoti, kaip jums (urantams) turėtų būti sunku/skaudu/nemalonu/dar kaip nors (džiaugsmui čia vietos nematau), esant visiškai įsitikinus, nepasilikus vietos jokiai abejonės kibirkštėlei, kad VISI neurantai yra egoistai, o tuo pačiu ir jūsų priešai (ar bent jau nedraugai ir nepakeleiviai).
Ryžtas
2007-11-23 15:27:04
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]