Forumas: temos peržiūra
Tėvo dvasios, Minties Derintojo, mokymas, perduotas per pamaldas mūsų šventovėje - Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus šventovėje, kas mes atsgręžtume į JĮ, TĖVĄ.
Tėvo dvasios, Minties Derintojo mokymas, perduotas per pamaldas mūsų šventovėje – Dievo Tėvo ir Jos Sūnaus Jėzaus šventovėje, 2007 11 24. Tai mūsų mokymas astigręžti į JĮ, TĖVĄ JAU ŠIANDIEN.
---------------------------------------
"Mano mylimas sūnau, manosios meiles banga užlieja jus visus, ir kiekvieną atskirai, tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus. Atsiverkite savo nuoširdumu, kalbedami su manimi savais žodžiais, savomis mintimis, ir jūs patys imsite patirti manosios meilės bangos virpesius. Ir šitoji banga gens naują bangą. ir jūs patirsite, kaip siela jos vis daugiau ir daugiau prisipildo ir ima vis labiau trokšti ją lieti ir kitiems savo sielos broliams ir sesėms.
Dėl to atsiverkite man ir patirkite manosios meilės bangą savyje. Tai pats nuostabiausias jūsų sielos patyrimas šitame pasaulyje – manosios meilės lavinos patyrimas savo viduje.
Ir dalinkites manąja meile su visais vienodai, nieko neišskirdami. Ir vėl iš manęs jums pritekės naujų mano meilės bangų. Kuo daugiau atiduosite, tuo daugiau ir gausite.
Taip manoji meilė tampa gyva tekančia upe, kuria plaukiate jūs, o visa kūrinija maudosi mano meilės vandenyne. Maudykites ir jūs manojoje meilės upeje plaukdami su manimi.
Tik jūs nepajuntate šitos lavinos. Ji jus gąsdina, jūs nesate įpratę. Jūs esate daugiau prisirišę prie savo materialių pavidalų, prie savo materialių kūnų. Dėl to jus gąsdina vieno, net ir mylimo, mažo vaikelio mirtis, ir per šitą baimės pojūtį jūs manote, kad tai yra netektis. Nėra netekties. Yra jūsų vienintelė netektis, jeigu jūs nusigręžiate nuo manęs, ir per šitą nusigręžimą jūs netenkate savojo aš. Jūs, paprasčiausiai, būnate sunaikinami kaip tapatybė, nes šitas atsisakymas žengti manuoju keliu, pasirenkant laisva valia nusigręžimą nuo manęs, yra vienintelė, apverktina jums, būsena. Dėl to jūs turite sielvartauti ir pergyventi, o ne dėl to, kad mažas vaikelis palieka šitą pasaulį. Jis nėra pamestinukas. Aš jį globoju kaip pats nuostabiausias mylintis tėvas, kaip jūs negalite jo globoti.
Neverkite dėl tų, kurie šiandien sunkiam ligos patale.
Neverkite dėl tų, kurie yra kankinami fiziniu pavidalu.
Neverkite dėl tų, kurie šiandien neturi išeities.
Verkite dėl to, kad jų sielos dar yra tamsios ir neatsivėrusios man.
Verkite dėl to, kad jūs šiandien su manim tiek mažai bendraujate, ir tiek daug skiriate dėmesio savo materialių interesų tenkinimui.
Verkite dėl to, kad jūs nenorite vis gilinti savo ryšio su manimi, nes netikite, kad tai yra tikra.
Jums tai atrodo pripildytos fantazijos mintys. Tai nėra fantazijos. Tai yra tikroji realybė, kuri plaukia, kartas nuo karto, kaip pragiedruliai danguje pilname debesų, patenkančios iš jūsų pasąmonės, retsykiais, mintys, kad gal kažkas yra aukščiau.
Žinokite, viskas yra aukščiau. Bet Tas Aukščiau prasideda jūsų viduje. Jūs turite atsiverti Šitam Aukščiau savo vidumi, ir tada nustosite lieti ašaras, nustosite jausti skausmą, kuris dabar jus kankina, o per šitą kankinimą jūs negalite jausti palaimos jūsų aplinkiniame gyvenime.
Aš jums gyvenimą suteikiau ne kančiai, o palaimai.
Aš suteikiau jums mėgavimąsi gyvenimu. Ne pramogavimą, bet pasimėgavimą juo, kaip procesu. Savuoju augimu jūs turite mėgautis, o jūs dabar visą laiką skendite ašarose, visą laiką jūs matote vien tiktai aplinkui skausmą ir kančią. Tai jus vargina, ir jūsų nuolatinis stresas, kurį patiria jūsų protas, jus lygiai taip pat įspraudžia į tą juodumą, kad jums patiems sunku šviesti. Jūs patys nejuntate, kaip tampate įkaitais tos pačios baimės, kuri laiko jus sugniaužusi varžtuose.
Aš ir tau nuolat sakau, bendrauk su manimi daugiau, išsilaisvink iš šitos baimės. Bet šita baimė kausto ir tave. Juk tu pradėjai eiti šituo naujuoju mitybos keliu, bet, vis tiek, tu bijai juo žengti. Tu nepasitiki manimi, kada Aš tau sakiau, juk, tu gali žengti šituo keliu stipriau, atsiremdamas į mane, bet tu ieškai pasiteisinimų, kaip atsisakyti šito kelio. Tai yra tavo silpnas ryšys su manimi.Tu turi verkti dėl to savo silpno ryšio, kaip ir jūs visi turite apverkti šitą silpną ryšį su manimi.
O džiūgaukite, kad Aš esu jūsų viduje.
Džiūgaukite, kad Aš jus galiu išlaisvinti.
Džiūgaukite, kad Aš suteikiu jums tą nuostabią palaimą, kada atsiveriate man.
Džiūgaukite, kad Aš esu Amžinybės Šaltinis, ir jums suteikiu amžinybę.
Džiūgaukite, kad jūsų amžinybė yra jau suteikta jūsų viduje.
Jūs esate man kaip atkeliavę į Rojų, nors tarp jūsų ir manęs - įsiterpę milijardų milijardai metų, kol jūs akivaizdžiai stovėsite mano akivaizdoje, visos kūrinijos Centre. Tačiau, šitas atstumas ir laiko akimirka neegzistuoja man.
Jūs lygiai taip pat savuoju atsivėrimu turite patirti, kad esate su manimi Rojuje.
Jūs neturite skaičiuoti tų akimirkų, kada įveiksite vieną etapą po kito. Jūs turite mėgautis šituo ėjimu šitame etape.
Dėl to pasimėgavimą jūs galite pajausti tiktai per gyvą ryšį su manimi. Bendraukite su manimi.
Ir mano sūnus, jūsų sielos brolis, Jėzus, kada buvo tarp jūsų žmogiškuoju pavidalu, taip pat turėjo abejonių, taip pat turėjo skausmų ir kančių, vidinių pergyvenimų, bet jis visą laiką ieškojo ryšio su manimi, ir per šitą ryšį jisai užmezgė tą glaudų, tvirtą įtikėjimą į mane ir su manimi.
Ir tai – vienintelė priemonė jam suteikusi tokį nuostabų įtikėjimą ir sugebėjimą žengti šituo kančios keliu, kuris apšvietė jus, nušvietė visą pasaulį. Ir šitą, vienintelę, priemonę jis panaudojo iki galo, ir parodė tą kelią jums.
Tai, kodėl jūs dabar nenorite žengti šituo keliu, atsiduodami Tam, kas yra jūsų viduje?
Kodėl jūs ieškote sau pasiteisinimų, visą laiką stengdamiesi pralįsti pro menkiausią rakto skylutę, kad tik neiti šituo keliu, surasdami sau daugybę priežasčių, daugybę problemų, paskęsdami tarp šitų problemų, ir jose jausdami kančią?
Jūs turite patirti šviesą, kuri yra jumyse. Ir šitoji šviesa jus ramins. Jau dabar pradeda raminti. Ir per šitą nusiraminimą jūs pajausite, kad tai, ką suteikiu dabar, aš suteikiu jūsų labui.
Kodėl jūs nenorite žengti šito kelio savo paties labui?
Kodėl jūs stengiatės atidėlioti šitą žengimą gilesniu požiūriu, skvarbesniu žvilgsniu žvelgdami į mane?
Kodėl jūs nenorite šito? Tai yra jūsų labui.
Kodėl jūs sau tampate priešai?
Kodėl jūs nenorite tapti mano ambasadoriais?
Kodėl jūs nenorite tapti mano, mylinčiais kitus savo sielos brolius, mano sūnumis?
Kodėl jūs stengiatės išsisukinėti nuo manojo kelio, suteikto jums, jau dabar, esančio jūsų viduje?
Aš tą sakau ne dėl to, kad jus skaudinčiau, bet dėl to, kad atskleisčiau jums Tikrovę, platesnę ir gilesnę Tikrovę, kuria jūs nepasitikit.
Aš tą jums sakau dėl to, kad Aš vienintelis žinau tą Tikrovę, ir vienintelis, kuris pakloja šitą Tikrovę prieš jūsų akis
Ir jūs šita Tikrove turite gyventi. Ir šitą Tikrovę turite patirti.
Toji Tikrovė yra tokia įvairiapusė, neaprėpiama, ir ji atsiskleidžia per jūsų sielos atsivėrimą man.
Jūs patiriate vis daugiau ir daugiau patyrimų, ir tie patyrimai vis labiau ir labiau žadina sielos alkį ieškoti dar didesnio ryšio su manimi.
Dėl to Aš jums sakau tuos pačius žodžius:
Nebijokite šito kelio. Ženkite juo, pasitikėdami mano vedimu, atsiremdami į mane. Aš niekada nuo jūsų nepasitrauksiu.
Nepasitraukite ir jūs nuo manęs. Tai vienintelis mano jums nurodymas: Tobulėkite. Siekite manęs. Ir nieko mažiau, tik manęs.
AŠ jums esu siekinys.
Ne jūsų draugai, ne jūsų tėvai, ne jūsų vaikai. Tik – AŠ. Ir ne mažiau. Siekite to, ką aš jums nurodžiau dabar siekti. Nes šitame siekinyje yra viskas, ko jūs nematote ir negalite patirti, bet patirsite.“
Ačiū Tėve.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia.
-------------------------------------------------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-11-27 15:27:06
Komentarai
Aš čia.., visai šalia.., jaučiu Tavo kūno kvapą ir skonį.., pažadinai mane iš letargo miego ir pasijutau vėl jaunas.., pažadinai manyje žvėrį – esi ugnis užvirinanti vandenį vien tik žvilgsniu.., o savo prisilietimu padidinanti mano temperatūrą iki garavimo.., garuose tvyro tyla, aistra, svaja, ramybė...Aciū, kad Tu esi.Visatis
2007-12-06 18:35:49
Vieni esmingiausių, net ir amžinybėje Tėvo žodžiai, šios temos aprašyme. Tikintis kad kam tai padės, aš irgi patvirtinu ir pritariu šiems žodžiais, kad tai tikra Tiesa.
Ir tai yra ypatingas kontrastas tarp tokios Visur esančio ir Visa ko Kūrėjo žodžių, nukreiptų į amžinybės esmę, į gyvenimą su Dievu - tokios šviesos, ir padrikų neramaus proto ir abejonių, baimių, nestabilumo nebetalpinančių savyje bet tą tarškėjimą išmetančių čia žmonių, net nelabai sąmoningo sprendimo pasekoje.
*
Viena galiu pasakyti, kad susidūrus su Dievu, su išmintimi, šviesiais mokymais - tai yra žmonių kurie nori nusisukti ir nekvaršinti sau galvos tokiais dalykais automatiškas ir išankstinis pasirinkimas savo prota apkrauti kokia nors tuščia veikla, judinti betkokią kūno dalį, pradėti klausytis garsiai muzikos, užsigalvoti apie kanors, taip stengiantis atitraukti dėmesį nuo tos ėsmės, kuri yra jų pačių ėsmė, tik jie abejoja ir nenori tuo pasitikėti - ir nusprendžia daug ribotesniu protu, galbūt net nedidesne nei elektros lemputės jungiklio logika - kada tiesiog bijoma pasikeitimo, bijoma išgirsti kitokį požiūrį, norima būti tik pačiam teisiam. Nenorima girdėti kito, ar net menkiausiai suabejoti savimi.
Tokiu elgesiu jūs galbūt save atleidžiate, ir laikinai save nuraminate, bet kam teršti šią temą tokiais pasisakymais, kada tokia veikla kaip akmenimis apmėtytas kelias neleis sklandžiai važiuoti mašinoms.
Siūlau bent meditaciją, ar bandymą suprasti save tokiems žmonėms. Ar paprastų išminties, dvasinių mokymų knygučių. Svarbiausia atpažinkite kas gera, ir tuo vadovaukitės. Kolkas tiek.
Vaidas
2007-12-06 17:27:06
Motina Gile, ne trūkumus rodome, o netobulumą - tam, kad žinotumei ką reikia taisyti mūsų ryšio palaikymo tobulumui. Kitą kartą Laima jau rašys šį žodį neklysdama. Individualumas gerai, bet ne sutartiniuose dalykuose. Žvilgsnis į Laimos nuotaikos simbolį - moteriškė kairiarankė ir nesilaiko susitarimų, kad šypsena prasideda nuo dvitaškio, nes akys labiau atspindi nuotaiką, nei burna ir skaitome iš kairės į dešinę.
Tėvas Kaštonas
2007-12-04 14:10:30
Taip, Laima. Nesijausk kalta prieš tuos, kurie ieško kituose trūkumų, užuot pasidžiaugę kartu.
Gilė
2007-12-04 11:48:27
Tikra tiesa Tėvo žodžiuose. Mes dar pernelyg bijome atsiverti Jam, nes permažai pažįstame Jį. Bet tik per nuolatinį ir iš visos širdies atsivėrimą ir pažįstame Tėvą, tik per tai ir nieką kita. Ir mums patiems reikia imti ir tiesiog pasitikėti Juo vis labiau, nors dažnai būna sunkoka. Bet verta ir reikia!
Skaičiau tekstą ir taip graudu pasidarė, kad dėl savo kaltės sukeliame tiek skausmo Tėvui, nuvildami Jį savo permažu pasitikėjimu, savo baime. Labai gaila. Bet aš be galo džiaugiuosi Jo begaliniu pasitikėjimu ir tikėjimu mumis-kiekvienu. Tiesiog trūksta žodžių...Jis atiduoda kas akimirką viską dėl mūsų, o mes, kiekvienas, permažai. Ir tikrai labai sunku šiuo metu, sunkus metas visiems žmonėms. Bet viltis ir įtikėjimas reikalingas kaip niekad. Pati suprantu, kad be Tėvo meilės sunku ir neįmanoma žengsti ramiai nė žingsnio. Lyg dvi skirtingos realybės gyvenimas su Juo ir be Jo meilės.
Jurgita
2007-12-03 13:18:31
Savo patirtimis, matomai, kompensuojate gramatikos žinių spragas. O gal kaip tik pro tas spragas patirtys ateina?
Patiriantiems/patirianči
2007-12-03 17:25:30
Tai yra Tiesa.
Tačiau ją supras tik tie, kurie tai patyria...
Laima
2007-12-03 16:21:21
Atsiprašau, reikia rašyti „patiria“. Vis per tą skubėjimą ((: Bet ar tai keičia esmę? Kai jauti savo asmenybės Ašį, Uolą, į kurią gali visada atsiremti, būtis tampa prasminga ir lengva. Ar ne taip?
Laima
2007-12-04 08:44:36
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]