Forumas: temos peržiūra
Tėvo dvasios, Minties Derintojo, mokymas apie Kalėdas
Mano mylimas Tėve, aš garbinu Tave, garbinu Tave iš meilės Tau ir laisva valia, gauta iš Tavęs.
Mylimas Tėve, artėja Kaledos. Jų metu daugybė Urantijos žmonių laikosi tradicijos pažymėti Jėzaus atėjimo į mūsų planetą datą, nors ji ir nėra tikroji data. Jėzus gimė iš tiesų rugpjūčio 21-ąją, o ne gruodžio 25-ąją. Tačiau tradicija yra tokia gaji, kad net ir nesusimąstant apie tai, ar tikrai būtent tą dieną Jėzus gimė planetoje ar ne, žmonės atiduoda duoklę šitai datai visame pasaulyje. Bet grynai ritualinę duoklę, be meilės ir įtikėjimo, duoklę tradicijai ir pačiai šventei išoriniu pavidalu.
Mylimas Tėve, kaip pakeisti šitą šventę, kad ji iš ritualinės šventės pavirstų tikrai GYVOJO JĖZAUS ATĖJIMU Į KIEKVIENO ŠIRDĮ? Koks yra patikimiausias kelias į tokią gyvą Kalėdų šventę?
-------------------------------
Mano mylimas sūnau, jeigu nors akimirką Mane kas nors pajunta esantį gyvą ir tikrą savo paties viduje, tada tokiam Mano sūnui nustoja egzistuoti ritualinės šventės ir negyvos tradicijos.
Ir jos nebetenka vertės ir prasmės ne dėl to, kad toks Mano sūnus pradeda šitokias šventes menkinti ar jų nebevertinti; tiesiog jis pajunta jų išorinę formą be vidinio turinio, kurį pripildau tiktai AŠ; ir niekas kitas, nes tik Aš visą laiką gyvenu jūsų viduje, kiekviename iš jūsų, ir tik per Mane jūs galite pajusti tikrąją ir gyvą tikrovę aplink save. O pajutę GYVĄ IR TIKRĄ tikrovę jūs pamatote, kad dirbtiniai ir bet kokie netikri šventimai JŪSŲ SIELOS NEBEPATENKINA.
Tai būtų lygiai tas pats, kaip žiūrėti į stiklinį butelį su tyru ir gaivinančiu vandeniu ir mėginti jo atsigerti neatkimšus paties butelio, kada tikrai matai patį vandenį butelyje, tačiau vandens skonio nepajauti ir troškulio nenumalšini.
Štai būtent dėl to ir jūsų dabar švenčiamos ritualinės religinės šventės yra negyvos ir netikros, nes jose viešpatauja ritualas be atsivėrusios širdies.
Dabar jūsų sugalvotos ritualinės ir negyvos religijos, visos, be jokių išimčių, pritraukia tik tų religijų tikinčiuosius, o kitų religijų tikintieji kitų religijų švenčių nešvenčia.
Ir jau tai jums turėtų paliudyti, kad jos nėra iš Manęs, nes Aš neskirstau savo vaikų pagal religinius ritualus ir pagal atskiras religijas.
Jūs sugalvojate pačius ritualus ir šitais pačiais ritualais atsitveriate nuo Manęs ir vieni nuo kitų. Ir tampate svetimi vieni kitiems ir net imate vieni kitus žudyti net ir Mano vardu. Todėl dabar vieni keliaujate per Ramadaną į savo sugalvotą šventą miestą Meką, kiti šventu miestu laikote Jeruzalę, dar treti šventa vieta laikote kalnus, dar kiti – pačią gamtą. Taip jūs Mane ir padalinate, kiekvienas sau atsiriekdamas Manęs mažytę dalelę ir tik ją pripažindami, o visiškai paneigdami kitų atsiriektas iš Manęs daleles. O juk AŠ ESU ir esu nedalomas, nes AŠ ESU VISŲ TĖVAS, IR VIENAS VISAI KŪRINIJAI.
Būtent Jėzų, kaip savo Sūnų Kūrėją pačiu žemiausiu laisvo tvarinio pavidalu Aš ir atsiunčiau tarp jūsų ir kaip vieną iš jūsų, kad jis padėtų jums SUSIVIENYTI ir atrasti Mane, kaip VISŲ VIENĄ TĖVĄ.
Ir jis savo misiją visiškai ir iki galo įgyvendino; ir įgyvendino net paaukodamas savo gyvybę iš meilės jums visiems. Dėl to ir jūs, kiekvienas, dabar galite džiaugtis Mano paties dvasia, Minties Derintoju, vedančiu jus iš vidaus į gyvąją tiesą ir šviesą iš meilės gyvajam ir tikram Jėzui, Mano Sūnui Kūrėjui ir jūsų visų vyresniajam broliui.
Štai dėl ko jums dabar reikia atsiverti visu savo nuoširdumu Man, kad pajėgtumėte patirti Mano meilę, jau esančią jūsų visų, ir kiekvieno, viduje, per Mano dvasią; ir ją galite patirti tik nuoširdžiai Man atsiverdami ir tuo pačiu pajusdami ir paties Jėzaus buvimą aplink jus, kur beeitumėte, ką bedarytumėte. Todėl tik jūsų nuoširdumas ir yra tas vaistas nuo dabartinės tamsos, kuri visą aplinką paskandino skausme, prieštaravimuose, ir baimėje.
Patirkite Mane savo viduje, tapdami nuoširdūs su savimi ir su Manimi, ir patys pajausite, patirsite savo viduje, kaip Aš jus, kiekvieną, nuraminu, ir vis labiau pajausite, kad ir jūs pradedate pamilti vienas kitą. Realiai pamilti, o ne tik tuščiai pasakydami žodžius: “Aš tave myliu,” net ir patiems artimiems savo giminaičiams. Tada šitokius žodžius imsite ištarti iš visos atsivėrusios sielos kiekvienam. Ir patirsite, kad visi esate sielos broliai ir artimi vienas kitam.
Ir tada bus toji dangiškoji karalystė, apie kurią ir kalbėjo jums Jėzus prieš du tūkstančius metų.
O šitos karalystės pradžia ir pabaiga kiekvienam iš jūsų yra jūsų pačių viduje, tuo tarpu Man ji yra visa kūrinija, ir jūs visi, kaip visuma, nė vieno neišskiriant ir nė vieno nenuskriaudžiant.
Dėl to jums nereikia kovoti nei dėl Manosios didesnės meilės, nereikia jums Manęs melsti, kad Aš jus labiau mylėčiau, kad jums padėčiau, kad jūs galėtumėte mėgautis Mano parama, kada aš visus jus myliu ir padedu jums visiems visada; ir tereikia mano jums suteikiama meile ir parama naudotis. O ja pasinaudoti jūs galite tik visa savo širdimi atsivėrę Man.
Ir tik tada jūs pajausite, kad Kalėdos yra kiekviena diena. Kiekviena diena jums taps Jėzaus gyvenimo diena drauge su jumis, kaip ir su Manimi, nes mes visi drauge darysime vien tik gerus darbus vieni kitiems.
Ir tai irgi bus toji dangiškoji karalystė, apie kurią kalbėjo Jėzus. Daryti gerus darbus jūs galėsite tiktai drauge su mumis. Be mūsų pagalbos jūs esate tiesiog nesuvokiantys, kas yra GĖRIS. Su mumis jūs patirsite, kad aplinkui jūs pradedate sėti vien tik gėrio sėklas. O kiekviena gėrio sėkla jums patiems, asmeniškai, duos šimteriopą derlių jūsų pačių gero ir kupino Manosios meilės charakterio darbais, GĖRIO tarnavimu.
Ir tada patys pamatysite, kad Kalėdos jums taps visiškai nebereikalingos. Jūs tiesiog būsite jau išaugę tuos vaikiškų žaisliukų ir dovanėlių drabužėlius.
O dabar jūs net ir savo vaikus klaidinate nuo pat gimimo, apipildami juos materialiomis dovanomis, bet visiškai neskleisdami jiems meilės virpesių, kuriuose Aš maudau visą kūriniją, tuo pačiu ir jus visus, ir kiekvieną.
Ir vien tik žėrinčiomis išorinėmis dovanomis ir žaisliukais jūs auginate savo vaikus ir tuo pačiu juos klaidingai vedate nuo GYVOJO Jėzaus mokymo apie Mano Tėvystę ir visų brolystę, o ne apie jo gimimą ir dovanų dalinimą vienų kitiems. Tai nėra tikrasis kelias, kokio iš tiesų mokė Jėzus. Tai jūsų KANČIOS IR SUKLYDIMŲ kelias, nors kasmet jis nušvinta vis anksčiau ir anksčiau įvairiomis spalvomis ir žiburėliais. Tačiau jame nėra MANO GYVOSIOS MEILĖS, KURIOS VIRPESIUS JŪS VIENINTELIAI GALITE PERDUOTI VIENI KITIEMS.
Aš iš savo pusės juos jau esu jums suteikęs ir suteikęs su kaupu, padovanodamas save patį per Minties Derintojų padovanojimą, kurie ir talpina Manuosius meilės virpesius.
Tad tereikia jūsų širdžiai atsiverti Man, kad jūsų siela juos pajaustų ir prisipildytų jų kupina, o tada dalintųsi jais su kitais savo sielos broliais.
Štai šitokiu būdu jūs patys patirtumėte, jog tikroji meilės ir gėrio Mano virpesių kylanti gyvoji banga neturi nieko bendro su išoriniu spindėjimu, jeigu jis nėra nuspalvintas viduje esančiais meilės virpesiais, skirtais VISIEMS. IR VISIEMS BE JOKIO IŠSKAIČIAVIMO.
Būtent tokių Kalėdų šventės laukia ir jūsų meilės pasiilgę ir ištroškę vaikai. Lygiai tokių pačių Kalėdų laukia ir jūsų pačių sielos, kurios taip pat yra ištroškusios meilės.
Dabar gi ją visiškai jūs išstūmėte iš savo vidaus. Pakeitėte komercija ir šurmuliu vardan savojo gyvulinio ego patenkinimo, ir tuo didžiuojatės, kaip jūs sutikote eilines Kalėdas.
Tačiau jūsų visos Kalėdos yra liūdnos jūsų sielai, be gyvybės, ir be Manosios meilės. Dėl to jos yra ne tokios, kokių iki šiol laukia Mano Sūnus Kūrėjas – Jėzus. Jam nereikia jūsų sugalvotų prekybinių-komercinių Kalėdų, jam reikia dangiškosios karalystės Kalėdų su atrastu Manimi savo viduje ir su Manosios meilės virpesiais, kuriuos pajunta jūsų atsivėrusi Man siela, dalinamais vienų kitiems ir visiems, net ir taip kaip Manosios meilės virpesiais dalinosi, ir dalinasi, Jėzus su jumis ir prieš du tūkstančius metų, ir dabar.
Argi jis būtų ištvėręs tokias kančias ant kryžiaus, jeigu nebūtų jautęs Manosios meilės virpesių savo viduje ir nebūtų jų siuntęs jums visiems? Argi jis būtų troškęs nešti savo evangeliją su apaštalais kitiems savo sielos broliams, jeigu jis nebūtų jautęs Manosios meilės virpesių atsivėrusioje savo širdyje ir nebūtų dalinęs jų visiems sutiktiems savo kelyje per visą žmogiškąjį gyvenimą, kur jis bebūtų ėjęs, ir ką bebūtų daręs?
Dėl to ir jūsų kelias yra lygiai toks pat, koks buvo ir Jėzaus – pajausti jau Mano jums pasiųstus meilės virpesius savo atsivėrusioje širdyje ir jais dalintis su visais be jokio išskaičiavimo.
Štai tokios turi būti jūsų Kalėdos. Ir KASDIEN.
-------------------------------------
Ačiū Tau mylimas Tėve, už šitą nuostabų gyvą mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------
Mielieji, atidžiai pastudijuokite šitą mokymą. Pamąstykite per šią ikikalėdinę savaitę, ir praleiskite Kalėdas PRASMINGAI, su Tėvu širdyje, sėdėdami už šventinio stalo bet kur ir su bet kuo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Vilinius, 2007 12 19
00.10
Algimantas
2007-12-19 00:25:39
Komentarai
Mielieji, tai, ką Emilis Petras įdėjo iš Naujojo Testamento cituodamas apaštalą Paulių URANTŲ jau nebepatenkina, kaip mokymas, skirtas VAKARYKSČIAM MIRTINGAJAM, KURIS DAR NEPATYRĖ URANTO ATSIVĖRIMO, NEATRADO TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS SAVYJE, IR NEŽINO KAIP GI PATIRTI TOKIĄ MEIILĘ, apie kurią ir kalba Paulius.Štai kodėl tokių citatų mūsų Forume nebereikia, nes reikia būtent GYVŲ, O NE TEORINIŲ SAMPROTAVIMŲ, KOKIUS PATEIKIA PAULIUS, REIKIA JŪSŲ ASMENINIŲ PATYRIMŲ, KAIP JŪS JAU ŠITĄ MEILĘ PATYS SKANAUJATE, RAGAUJATE, KAI ATRADOTE TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ savyje - PER ATSIVĖRIMĄ IR NUOŠIRDŽIĄ KOMUNIJĄ SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE, GARBINANT TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ IŠ PRADŽIŲ DAR ASMENIŠKAI, O VĖLIAU IR ROJAUS TREJYBĖS GYVOJOJE ŠVENTOVĖJE IR KOLEKTYVIAI.
Ir visada NURODYKITE IŠĖJIMO IŠ TAMSOS LABIRINTO KRYPTĮ IR KAIP ŠĮ IŠĖJIMĄ PASIEKTI, KAD ŽMOGUS NEBŪTŲ PALIKTAS BE IŠEITIES, t.y. tik su tokiu mokymu, kokį pateikia šita citata Emilis Petras, ir kur pati citata NEPARODO, KAIP GI TOKIĄ MEILĘ PAČIAM PAJAUSTI IR PATIRTI.
Todėl, mano mylimieji, JŪS TURITE ŽINOTI, KAD BET KOKIU PARAŠOMU MOKYMU MŪSŲ FORUME JŪS TURITE - KAIP DVASINIAI MOKYTOJAI - PARODYTI IŠEITI TAM, KURIS JOS NUOŠIRDŽIAI IEŠKO, KAD ATRASTŲ PATĮ TOS MEILĖS ŠALTINĮ IR CENTRĄ SAVO PATIES VIDUJE.
Štai tada jis ne tik supras pateiktos citatos tikrąją prasmę, bet ir pamatys, kiek šitoji citata dar palieka žmogų TAMSOJE, TAMSOS LABIRINTE, BE IŠEITIES, PASIMETUSĮ IR NESUPRANTANTĮ APIE KOKIĄ MEILĘ ČIA KALBAMA, IR KAIP GI TOKIĄ MEILĘ GAUTI.
Aš juk jums kiekvieną savo parašytą tekstą užbaigiu tuo pačiu ramybės palinkėjimu ir su meile - nes TOKIA MANO YRA PATIRIAMA NUOLATINĖ BŪSENA, IR TODĖL AŠ JĄ PADALINU ŠITAIS PASAKYMAIS IR JUMS VISIEMS, NES TIESIOG KITAIP NEGALIU.
Tuo tarpu savo mokyme visada pabrėžiu - ATSIVERKITE TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI DAR GILIAU, ATRASKITE TĖVĄ-ROJAUS-TREJYBĘ SAVYJE, PASITIKĖKITE TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS VEDIMU DAR STIPRIAU GARBINDAMI TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ IR VEIKDAMI NE BET KAIP, BET KAIP BENDRAKŪRĖJAI SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE VISŲ LABUI SKLEISDAMI GĖRĮ IR MEILĘ MATERIALIAIS DARBAIS SAVO APLINKOJE.
Tik toks yra vienintelis išėjimas iš TAMSOS labirinto PER TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS DURIS Į GYVĄ MEILĖS GYVENIMĄ SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE SAVO - KIEKVIENO - KASDIENYBĖJE, PAVIRTUSIOJE ŠITOS PAČIOS GYVOS IR PATIRIAMOS MEILĖS DĖKA Į NUOLATINĖS PALAIMOS IR MEILĖS BŪSENĄ - Į NUOLATINĘ TIKROVĖS DVASINĘ ŠVENTĘ MATERIALIAME MIRTINGOJO GYVENIME URANTIJOJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-12-27 10:25:30
"Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau
žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
ir pažinčiau visus slėpinius ir visą mokslą,
jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau
net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės,
aš būčiau niekas.
Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
bet neturėčiau meilės,
nieko nelaimėčiau.
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia." - (Pirmas laiškas korintiečiams 13:1-8)
emilispetras
2011-12-26 21:33:41
Kalbant su bendradarbe apie religines šventes ji sako, kad Kalėdos yra pati gražiausia ir prasmingiausia šventė.
Aš jai sakau, jog atsivėrus ir atradus ryšį su Tėvu - Rojaus Trejybe, ritualinės šventės praranda prasmę, nes tokios šventės
atsivėrusiai sielai-dvasiai nebereikalingos. Atsisveikinant ji man ir mano šeimai palinkėjo ramaus kūčių vakaro ir
gražaus pasibendravimo prie šventinio stalo su šeimos nariais. Aš jai pasakiau, kad nesėdėsiu su šeima prie stalo, nes
būsiu darbe. Bendradarbė užjautė, kad kūčių vakarą busiu viena, nebus net plotkelės su kuo pasidalinti. Aš
jai pasakiau, kad man plotkelės ir nereikia. Ką reiškia materiali plotkelė palyginus su gyvai patiriama meile per
nuoširdų atsivėrimą Rojaus Tėvams. Tai ir yra Gyvoji Dvasinė Komunija, kai garbinimo maldoj siela atsiveria visa dvasine
gelme ir prisipildo meilės, pasireiškiančios aukšto dažnio energetiniais virpesiais. Tai ir yra Gyvasis Vanduo, Gyvoji
Duona, tai dvasinis maistas, kuriuo pamaitinama atsivėrusi siela-dvasia. Tik dvasinis maistas, kurį gauname per atsivėrimą
Rojaus Tėvams, mūsų sielą pakylėja aukštyn, kur pajaučiame palaimos būseną, pasijaučiame Rojaus Trejybės mylimais vaikais.
Ir visiškai nesvarbu, kur bebūtum namie, darbe, kelionėje, jau niekada nepasijauti vienišas turėdamas tokią nuostabią
dvasinę šeimą. Ritualinės šventės be nuoširdaus atsivėrimo tik atitolina nuo Tėvo. Per šventes tikintysis gal ir pajaučia
trumpalaikį pakylėjimą, bet šventė baigiasi ir vėl ta pati monotonija. Jei nedėsime pastangų, nežengsime nors mažyčiais
žingsneliais link Šviesos Šaltinio - Rojaus Tėvų, tai ir liksime be dvasinio maisto, kurio taip trokšta siela.
Mielieji, gyvenkime tikrovėje su Rojaus Tėvais Meilėje, Šviesoje ir Tiesoje vis daugiau atsiverdami, vis giliau įtikėdami,
daugiau atsiduodami Tėvo vedimui iš vidaus. Tai ir bus tikroji nenutrūkstanti šventė einant šiuo Gyvuoju Meilės Keliu,
augant ir tvirtėjant dvasioje, šviesėjant vidumi ir pašviečiant kelią tiems, kurie to kelio nuoširdžiai ieško.
Telydi jus ramybė
Su meile
Leonida
2011-12-25 15:13:24
Reikia kiekvieną dieną švęsti,t.y. džiugauti, kad mes esam visi ROJAUS TREJYBĖS vaikai gyvenantys ant šios planetos.
Fredas
2011-12-21 16:46:46
Rojaus Trejybės perduodami apreiškimai-mokymai yra skirti tam, kad juos VYKDYTUMĖME SAVO KASDIENIAME GYVENIME? Taigi dar kartą perskaitykite šį mokymą apie Kalėdas, ir patys pasitikrinkite KIEK PER ŠIUOS METUS ŪGTELĖJOTE DVASIŠKAI, kiek jums KALĖDOS REALIAI TAPO NEBEREIKALINGOS? Ar dar jos ir toliau jus tempia į RITUALINĘ-DOGMATINĘ tamsą ir TOLYN NUO ROJAUS TREJYBĖS GYVO VEDIMO JŪSŲ PAČIŲ VIDUJE. Tai liudija JŪSŲ VIDINĖ BŪSENA - KO NORITE - Rojaus Trejybės dvasinio GYVOJO vandens ar ritualinių Kalėdų materialių valgių ir mechaninių maldų bažnyčioje, beprasmių pokalbių apie vaikus, orą, darbą, ateities planus prie stalo ir NĖ ŽODŽIO APIE ROJAUS TREJYBĘ, APIE JŪSŲ GYVŲ ROJAUS TREJYBĖS VAIKŲ - SŪNŲ IR DUKRŲ DABARTĮ IR ATEITIES KŪRIMĄ ATEINANČIOMS KARTOMS - PO TŪKSTANČIO METŲ - DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE VISŲ LABUI - VISOS KŪRINIJOS
LABUI?
Tik atsisakę RITUALINIŲ ŠVENČIŲ - TOKIŲ, KAIP KALĖDOS, VELYKOS, NAUJIEJI METAI, IR BET KOKIŲ KITOKIŲ - RELIGINIŲ AR PASAULIETINIŲ - švenčių, net ir valstybinių švenčių, jūs realiai tapsite laisvi nuo jų ritualų ir nuo jų primestų jums nuostatų, kurios visos yra NETIKROS IR JUS VEDA TOLYN NUO TIKROVĖS ŠALTINIO - ROJAUS TREJYBĖS, KURI TURI SAVO DALELĘ - MINTIES DERINTOJĄ - IR JŪSŲ PROTE - pradėsite kurti ir ŠVIESOS DABARTĮ VISIEMS DABARTINIAMS ŽMONĖMS TIEK LIETUVOJE, TIEK IR VISOJE PLANETOJE BE KORUPCIJOS, NUSIKALTIMŲ, PRIEVARTOS, KARŲ, IŠNAUDOJIMO, NARKOMANIJOS, ALKOHOLIZMO, BET SU GYVA ROJAUS TREJYBĖS MEILE ŠEIMOSE, MOKYKLOJE, DARBE, GATVĖJE, NES TAI IR YRA ROJAUS TREJYBĖS EVOLIUCIJA URANTIJOS PLANETOS ŽMONIJAI, KURIAI KAIP ŠVENTĖ BUS KIEKVIENA DIENA IR VEIKIMAS - DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE - VISŲ LABUI IŠ MEILĖS IR LAISVA VALIA - GAUTA IŠ ROJAUS TREJYBĖS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-12-21 12:30:26
Kada praėjusį šeštadienį po gyvųjų pamaldų Rojaus Trejybės šventovėje aš paprašiau pasakyti SAVO pamokomąjį žodį kaip DVASINIAM MOKYTOJUI, Tomas kalbėjo apie prasmingumą. Jo buvo nuostabus pamokomasis žodis, tik, deja, nevisi jį suvokė. O suvokimui ateiti TRUKDO LABAI MENKAS įtikėjimas į Rojaus Trejybę. Ir dėl tokio menko DVASINIO įtikėjimo ir pats Tomo mokymas suvokiamas INTELEKTUALIAI, bet ne DVASIŠKAI, ir tik paviršiumi, o ne savo gelme, kada prasmingumo neturi ne tik KALĖDŲ šventimas, bet ir bet kokių Naujųjų metų, bet kokių kitokių švenčių - gimtadienių, vardadienių, ar religinių, ar valstybinių, ar istorinių datų, tokių kaip Žalgirio mūšio, nes visa tai NETURI JOKIO PRASMINGUMO, ir tik eikvoja mūsų energiją ir mus nutolina nuo ROJAUS TREJYBĖS. Ir vien tik atsigręžimas į Rojaus Trejybę savyje ir suteikia prasmingumą kasdieniam gyvenimui ir veikimui, ir jokio kito kelio tiesiog nėra ir būti negali, visa kita yra vien tik NEPRASMINGA ILIUZIJA.
Tačiau neseniai lankančiam mūsų gyvąją Rojaus Trejybės šventovę vienam dvasios broliui tokie teiginiai atrodė, kad jie Tomo sakomi be meilės, su piktumu, kad jie tarsi draustų švęsti šventes, tarsi švenčių nereikia iš viso. Ir mane nudžiugino, kai jau kiti ėmė jam aiškinti, jog tai yra tik jo ASMENINĖS INTERPRETACIJOS, kad jokio piktumo nėra, ir niekas nedraudžia švęsti šventes, tačiau augant DVASIŠKAI, tokios šventės tiesiog nustoja būti reikalingos, nes jos tik išorinis ir iliuzinis ritualas, kuris dvasingam žmogui jau nebereikalingas. Tokiam mūsų dvasios broliui, kurio žingsniai gyvajame kelyje yra tik patys pirmieji, sunku tokius teiginius priimti kaip aksiomą, o jie YRA AKSIOMA, nes mes kiekvienas irgi šventėme įvairias šventes, o dabar jų beprasmybė mums jau akis bado. Ir ne tik beprasmybė, nes matome daug giliau, - tai tiesiog NUSIKALSTAMUMAS jas švęsti IR TOLIAU, ir ateinančias kartas laikyti tamsos ir nudvasėjimo vergijoje.
Tačiau mes taip pat gerai suvokiame, kad uždrausti jas švęsti ne mūsų valioje, todėl mes turime patys dar daugiau ĮTIKĖTI, kad taptume ryžtingesni gyvajame kelyje ir galėtume dar ryškesne šviesa pašviesti ir tiems visokiems popiežiams-KARDINOLAMS-VYSKUPAMS-fariziejams, kurie MULKINA KASMET ŽMONES IR ČIULPIA IŠ JŲ NE TIK PINIGUS, BET IR ENERGIJĄ, IR TOLIAU LAIKO JUOS TAMSOS RITUALŲ VERGYSTĖJE.
Štai dėl ko esame MES - URANTAI - KAD ŠVIESA PASKLISTŲ IR PER SUTANOTUS TAMSUOLIUS DVIDEŠIMT PIRMOJO AMŽIAUS FARIZIEJUS, KURIE IŠ ŠIANDIEN NUKRYŽIUOTŲ JĖZŲ NET NESUMIRKSĖJĘ, NES JIE NEMYLI NIEKO - NEI JĖZAUS, NEI TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS, NORS LIEŽUVĮ YRA PAGALANDĘ. O tada tokie ir jų bandos vedami avinai - nejaučia meilės vieni kitiems, tik neapykanta, tik pyktis, tik siekis NAUDOS vien tik sau, o iš to KYLA ir nusikaltimai, ir savanaudiška politika.
Urantai LIETUVOJE - pasaulio gelbėtojai. Tik jų dėka evoliucija sugrįš iš tamsos į šviesą, ir vien tik jų dėka, ir niekieno kito.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-12-27 10:43:05
Mieli mano broliai,
Tėvo dvasia, Minties Derintojas, savo mokyme apie Kalėdas sako: „...jeigu nors akimirką Mane kas nors pajuntą esantį gyvą ir tikrą viduje, tada tokiam Mano sūnui nustoja egzistuoti ritualinės šventės ir negyvos tradicijos.“ Vadinasi gyvo ryšio su savo Šaltiniu pajautimas akimirskniu leidžia priimti sprendimus, kuriuos mes ilgai galime aptarinėti savo prote, taip ir nepriimdami jokio sprendimo, ilgai likdami abejonėse ir veltui eikvodami energiją.
Toliau Tėvas sako: „ Štai būtent dėl to ir jūsų dabar švenčiamos ritualinės religinės šventės yra negyvos ir netikros, nes jose viešpatauja ritualas be atsivėrusios širdies. Jūs sugalvojate pačius ritualus ir šitais pačiais ritualais atsiveriate nuo Manęs ir vieni nuo kitų.“ Šie Tėvo žodžiai jaudina ir išplečia sąmonę, nes ateina suvokimas, kad dalyvavimas ritualuose, kuriuose mes, jau einantys gyvuoju įtikėjimo keliu, neturėtume dalyvayti, atskiria mus nuo Tėvo ir vienus nuo kitų. Mes gi džiaugiamės atradę Tėvą, įtikėję, ištirpdę tame bendravime vienišumo jausmą ir tuo pačiu metu leidžiame savo gyvuliniam protui nuvesti mus į ritualų, kurie naikina didelėmis dvasinėmis pastangomis pasiektas aukštesnes sąmonės vibracijas, atlikimą. Kodėl mes taip lengvabūdiškai švaistome savo energiją?
Įsisąmonindami Rojaus Trejybės realybę mes valome savo pasąmonę, nes jos sutvarkymas, einat dvasios keliu, yra būtinas. Tuo tarpu neryžtingas tupčiojimas vietoje, ne galutinis apsisprendimas eiti gyvuoju įtikėjimo keliu ir ne realus gyvenimas tuo vėl dar labiau leidžia pasireikšti pasąmonei, o gyvulinis protas su džiaugsmu į ją krauna nuostatas, kurias neabejodami pasirenkame kaip savo elgesio normą.
Tėvas moko: „ Todėl tik jūsų nuoširdumas ir yra tas vaistas nuo dabartinės tamsos, kuri visą aplinką paskandino skausme, prieštaravimuose ir baimėje.“ Mieli broliai, jeigu mes save vadiname urantais, jeigu tikime, kad esame Rojaus Trejybės vaikai, būkime nuoširdūs , dėkime viasa pastangas, kad keistume save, kad ištikrųjų tuo gyventume ir kiekvienas pagal savo atsivėrimo laipsnį būkime Rojaus švyturėlias čia, Urantijoje. Tokiam atsivėrimui yra duodamos visos priemonės, tame tarpe ir garbinimo malda, ypač kokeltyvinio garbinimo malda, kurios veiksmingumą, plečiant sąmonę, aš liūdyju.
O Tėvas toliau sako: „ Ir tik tada jūs pajausite, kad Kalėdos yra kiekviena diena. Kiekviena diena jums taps Jėzaus gyvenimo diena drauge su jumis kaip ir su Manimi, nes mes visi drauge darysime tik gerus darbus vieni kitiems“, nes „ be mūsų pagalbos jūs esate tiesiog nesuvokiantys, kas yra gėris.“
Tik nuolat per garbinimo maldą bendraudami su visos Kūrinijos Trimis Šaltiniais ir Centrais, kurie yra didingiausi asmenys, mes išmoksime realiai ne iliuziškai bendrauti vienas su kitu, nes pačią asmenybės dovaną esame iš ten gavę. Tada iš mūsų elgesio išnyks kompromisas, tvirtai pasiryžime eiti gyvuoju įtikėjimo keliu ir gyventi taip, kaip skatina Tėvo dvasia, visur ir visada, nes „... tikroji meilės ir gėrio Mano virpesių kylanti gyvoji banga neturi nieko bendro su išoriniu spindėjimu, jeigu jis nėra nuspalvintas viduje esančiais meilės virpesiais, skirtais visiems, ir visiems be jokio išskaičiavimo.“
Su broliška meile visus apkabinu.
Laima
2010-12-26 23:44:45
Mielieji, iškeliu į viršų prieš TREJUS METUS TĖVO PERDUOTĄ MOKYMĄ APIE KALĖDAS.
KAIP SVARBU, KAD TOKIAS MINTIS PERSKAITYTŲ AR IŠGIRSTŲ KUO DAUGIAU MŪSŲ BROLIŲ IR SESIŲ DVASIOJE dar niekada negirdėjusių tokių mokymų ir net nepamąstančių, kad yra VIDINĖ ŠVIESA, KURI PRANOKSTA VISOKIUS IŠORINIUS BLIZGESIUS.
Ir tik tada, kada vis daugiau tokių mūsų dvasinių brolių ir sesių susipažins su šviesos mintimis ir jos nusės jų pasąmonėje, tada jie ir patys galės nušvisti, ir tik tada ir tegalės atsisakyti vien tik išoriškai blizgančių švenčių ar vien tik materialiais papročiais paremtų, bet dvasioje negyvų švenčių minėjimo.
Ir tokios negyvos šventės ŠEIMŲ JOKIU BŪDU NESUARTINA, KAD IR KAIP BŪTŲ TVIRTINAMA, KAD VISA ŠEIMA SUSĖDA PRIE STALO. Susėda ne šeimos NARIAI, bet tik šeimos nesupratingi KŪNAI, todėl ir nėra tikrosios dvasinės gyvos meilės nei tarpusavyje, nei Jėzui, kuriam ir skirta ši tariama jo gimimo diena, ir Rojaus Trejybei.
Nėra kitos šeimos, kaip tik KŪRINIJOS VIENA ŠEIMA, kurios visi nariai myli vieni kitus vienodai ir veikia visų šviesos labui ir yra JOS MAŽYČIAI ATSPINDŽIAI MŪSŲ PLANETOJE, kurdami GĖRĮ DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE IR JĖZUMI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-12-13 18:24:50
Tikrai noriu pajusti ta svente, apie kuria kalba mums TEVAS, kiekviena akimirka.
Perku dovanas, stengiusi nudziuginti sunu, artimuosius, bet jau keli metai vis pagalvoju- o gal geriau kasdien skirti daugiau demesio, daugiau meiles jiems. Rasydama "jiems", turiu omenyje savo seima, o cia kalbama juk apie MEILE visiems ir kiekvienam, VISAI KURINIJAI. Tai didingas ir man kol kas nepasiekiamas tikslas, bet tikiu, kad ir kokiais mazyciais zingsneliais- arteju prie jo.
Aciu uz sia tema, kuri man asmeniskai labai aktuali ir sveikinu VISUS- nors si svente nesutampa su Jezaus gimimo data, bet ji nors savaitei, nors dienai, suminkstina zmoniu sirdis.
Vita
2007-12-22 22:43:57
...ech parasyciau laiskeli tam "Tevui" apie tai, kaip sotu ir tu ikikalediniu savaiciu ir pokalediniu, ir paciu kaledu su sventiniu stalu ir staltiese, sotu ir to bet kur ir su bet kuo, o labiausiai tu iprasminanciu prasmingu prasmiu sotu, zodziu, krakmolykites prasmingai staltieses, valykites ir denkites prasmingus stalus ir sveskite patys. Tik paskui nepamirskite susiplauti leksciu ir nesugriukite, nes netruks ateiti ir kitos prasmingos sventes ir jubiliejai, ir laikas apie tai jau dabar prasmingai pagalvoti ir dar prasmingiau pasitikti švenčių
rutiną
2007-12-19 16:05:27
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]