Forumas: temos peržiūra

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]

Kodėl kartais apreiškimuose, perduodamuose iš Jėzaus, yra teigiama apie reinkarnacijOS BUVIMĄ, kurio IŠ TIKRŲJŲ NĖRA.

Mano mylimieji, kai kurie iš jūsų vis kalbate apie reinkarnacijos buvimą, ir pateikiate ir Jėzaus pasisakymų apie reinkarnacijos buvomą argumentus.
Dėl to dar kartą siūlau šią temą atskirai, kad galų gale suvoktumėte, KODĖL REINKARNACIJOS NĖRA.
Būtent apie tai Jėzus Kristus kalbėjo savo apreiškime KALBU JUMS VĖL, kuris yra mūsų svetainėje.
Aš jums pateikiu iš jo du skyrius apie reinkarnaciją ir vieną skyrių apie dvasinį mokytoją, kuris taip pat atskleidžia aplinkos svarbą dvasiniam mokytojui, kad jis turi prie jos irgi derintis.
O iš Jėzaus apreiškimus priimančių mūsų sielos brolių pasąmonėje esančios gilios reinkarnacijos nuostatos ir suteršia pačius apreiškimus, tačiau Jėzus negali toje aplinkoje ir TUO METU pasirinkti geresnio laidininko, todėl jis turi padaryti tokį kompromisą dėl NEEGZISTUOJANČIOS REINKARNACIJOS IDĖJOS, kuri prasiveržia tam žmogui iš jo PASĄMONĖS, kad toji aplinka gautų gilesnę KITĄ ir SVARBESNĘ šviesą DVASINIAM APLINKOS APŠVIETIMUI.
-------------------------------------------
93. Dar kartą apie dvasinį mokytoją
Kada griūna imperijos, tada būna didžiulė suirutė. Tačiau didžiausia suirutė būna tada, kada griūna ne materialios imperijos, bet kada griūna proto sukurtos iliuzinių ir vien tiktai savajam aš naudingų interesų tenkinimo imperijos mirtingojo proto viduje. Būtent tada protas gali pasimesti, nes nebežino, kas vyksta jo paties viduje. Jis jaučiasi niekam nebereikalingas, išduotas, ir apleistas. Ankstesni proto siekiniai neteko prasmės, nes vidinis aš ėmė kažkiek pajausti, kad iki šiol viskas, kas buvo jo daroma, vis tiek ramybės ir pasitenkinimo neatnešė, tuo tarpu naujų apčiuopiamų kokio nors kito matomo ir pažįstamo kelio gairių jis nejaučia ir nemato. Dėl to tokioje padėtyje ypač reikalingas matomas šitokio kelio paaiškintojas – dvasinis mokytojas.

Tik jo dėka galima sušvelninti ir sumažinti materialaus proto nerimą ir nuogąstavimą, nežinomybę ir baimę, kada jis eiti senu keliu nebenori, bet vis dar nežino, kur gi gali būti kitoks kelias. Ir kad tokia siela neprarastų gyvojo skrydžio siekio, net ir labai sunkiomis ir nepalankiomis jai aplinkybėmis, ir reikalingas toks sielos sustiprintojas, su kuriuo būtų galima, vis labiau trokštančiai atsiverti, sielai pabendrauti, pajausti, kad ji nepadarė klaidos, atsisakydama savo senojo savanaudiško kelio, o dabar norėtų kažko didesnio, tik nežino, kas tas didesnis gali būti.

Dvasinio mokytojo vaidmuo visada bus reikalingas, nes niekada nebus taip, kad visi mirtingieji iškart viską suvoktų ir patirtų vienodai. Dėl to tiems, kurie daugiau ir nuoširdžiau ieško, ir reikalingas didesnį patyrimą sukaupęs dvasinis mokytojas. Ne toks, kuris turi daug žinių ir labai išlavintą protą, bet toks, kuris jau pats nuėjo dvasinį kelią, patvirtinantį jo sukauptas žinias, kad jis galėtų mokyti remdamasis ne proto sukauptomis citatomis, bet savo sielos balsu, kuris šitame kelyje kalba Tėvo gyvuoju žodžiu ir savuoju patyrimu, patvirtinančiu ir paremiančiu Tėvo žodį, kad šis būtų suprantamas visiems, ir kurį patį būtų galima patikrinti savo asmeniniu patyrimu.

Toks dvasinis mokytojas nesistengia prisiminti skaitytų knygų ar girdėtų pokalbių. Jis tiesiog dalinasi pats savimi. O save jis ugdo atsiverdamas visa savo siela Tėvui. Būtent šitas atsivėrimas ir leidžia Tėvo dvasiai, Minties Derintojui, perduoti šito dvasinio mokytojo sielai tuos žodžius, kurie ir yra patys reikalingiausi mokytojui, kad šis juos pasakytų mokiniui, kad jis suprastų ir mokymą ir mokytojo sielos virpėjimą.

Toks dvasinis mokytojas yra gyvas mokytojas, kuris remiasi į Tėvą. Ir visada jis galės padėti ir sustiprinti pasimetusią ir pasiklydusią sielą, net jeigu šalia nebus ir jokių priemonių, kurias toji pasimetusi ir pasiklydusi siela galėtų pamatyti ir kuriomis galėtų pasinaudoti. Toks dvasinis mokytojas padės pasimetusiai ir pasiklydusiai sielai pačiais Tėvo meilės virpesiais, kad ši juos pajaus ir nusiramins. O dvasinis mokytojas ją šitaip nuraminęs, paaiškins jai, kaip ji ir pati gali paprašyti, labai nuoširdžiai, šito paties nuraminimo tiesiai iš Tėvo, nesvarbu, kur ji beatsidurtų, kokios bebūtų kūnui skausmingos ir kankinančios sąlygos, kokios bebūtų baimės ir nežinios aplinkybės sielai.
Tėvas niekada neapleidžia nė vieno. Visada Jis yra kiekvieno iš jūsų viduje. Tik, kad Jį pajaustumėte, jūs turite Jam ir atsiverti nuoširdžiai, visa savo siela-širdimi. Štai tokių atsivėrimo būdų ir mokys dvasinis mokytojas.

Dvasinio mokytojo vaidmuo žmonijos istorijoje niekada nebuvo pasiekęs tokio lygio, kokį jis dar pasieks. Net ir tada, kada tarp žmonių pasirodydavo mano siųsti atstovai, net ir įgavę žmogiškąjį pavidalą, jie niekada negalėjo atskleisti tokios tiesos, kurią žinojo patys, nes žmogaus protas ir dvasinis išsivystymas buvo tokio lygio, kad būtų nesuvokęs tokios tiesos šviesos. Dėl to toji šviesa turėjo būti perteikia daug blausesnė negu dvasiniai mano pasiuntiniai troško ją perteikti. Jie turėjo taikytis prie aplinkos, prie žmogaus. O tie laikmečiai, tie tūkstantmečiai, per kuriuos jūs iš viso neturėdavote jokio dvasinio mokytojo, nes jūsų planetos dvasinis vystymasis buvo uždelstas dėl jūsų nuklydusio dvasinio vadovo maišto prieš Tėvą ir prieš mane, iš viso net ir tą menką dvasinę sampratą apie Tėvą, apie mane tiek iškraipydavo, tiek išversdavo į išvirkščią pusę, kad mums tiems, kurie Tėvo kūriniją ir jos šviesą pažįstame tokią, kokia ji yra iš tikrųjų, buvo skaudu žvelgti į jūsų kančias ir skausmą, kurį patys sau ir susikurdavote iškreipdami Tėvo kūriniją ir patį Tėvą ir dėl to patys susikurdami sau baimę ir toje baimės tamsoje kankindamiesi patys, ir kankindami savo vaikus, kad jūs net ir iki šiol nesuvokiate dvasinio mokytojo šviesos.

Ir mano, Kristaus, mokymai yra skirti visiems tiems, kurie nori dvasinio mokymo šviesos ir yra pasirengę sekti paskui tikrą dvasinį mokytoją, kuris bus jų kelyje, siųstas jam nuo manęs. Aš pasirenku ne vieną mirtingąjį, kuris neštų mano šviesą. Pasirenku tokį mirtingąjį, kuris pats trokšta būti mano pasiuntiniu, ir iš meilės Tėvui laisva valia trokšta bendradarbiauti su manimi ir nešti mano mokymų šviesą visiems savo sielos broliams ir seserims.
94. Reinkarnacijos idėja
Tačiau ir aš turiu taikytis prie savo pasirinktų žmonių mąstymo, kurio negalima pakeisti niekaip kitaip, kaip tik jų pačių atsivėrimu laisva valia Tėvui.. Ir kuo didesnis atsivėrimas, tuo imlesnis yra tas žmogus, tuo galingesnį ir tikslesnį mano mokymą arba Tėvo mokymą jis gali perteikti ir kitiems. Dėl to su kiekvienu bendraudamas ir bendradarbiaudamas aš esu priverstas prisiderinti prie to žmogaus dvasinio imlumo ir pasitikėjimo Tėvu ir manimi. Lygiai taip, kaip ir būdamas žmogiškuoju pavidalu aš turėjau derintis prie jūsų sugebėjimo suprasti mano nešamą jums mokymą, mano atneštą jums evangeliją, kurią jūs taip ir užmiršote, net neleidę išskleisti savo sparnų, kad ji pakiltų ir apkabintų visą žmoniją.
Rytai atstūmė jūsų pačių sugalvotą krikščionybę kaip Vakarų religiją ir ją pakeitė įvairiais kitais tikėjimais, kuriuose mano evangelija neturėjo jokios dirvos, kad prigytų. Dėl to juose įsigalėjo reinkarnacijos idėja, sielų migravimo per daugelį gyvenimų idėja. Net ir mano kai kurie pasirinkti žinianešiai, negalėjo iki galo išsilaisvinti iš reinkarnacijos idėjos, dėl to kai kurie gaudavo mano mokymus, kuriuos nuspalvindavo jų pasąmonės informacinių virpesių priemaišos, kurios suteršdavo net ir dabar perteikiamus mokymus reinkarnacijos idėja. Aš turiu ir prie tokių iškraipymų taikytis, nes priešingu atveju neturiu geresnio pasirinkimo vienoje ar kitoje vietoje. Todėl nenustebkite, kada susidursite su mano mokymais, kuriuose yra paminima ir reinkarnacijos idėja.

Tačiau aš giriu ir džiaugiuosi, kad galiu pasinaudoti šiuo savo apaštalu ir Tėvo ambasadoriumi ir perteikti kuo mažiausiai jo paties pasąmonės iškraipomus mano mokymus. Ir dabar aš jums visiems sakau, atėjo laikas jums sužinoti, kad reinkarnacijos samprata turi labai nesenas šaknis žmonijos istorijoje, vos kelis tūkstančius metų. O iki tol visą laiką mano dvasiniai pasiuntiniai tiek žmogiškuoju pavidalu atsiųsti tarp jūsų, tiek ir patys būdami jums nematomi ir veikdami per tam perengtus žmones, aiškino gilesnes Dievo tiesas, kuriose jokios reinkarnacijos nebuvo. Reinkarnacija nėra Tėvo kūrinijos plano dalis, skirta žmogui.

Tėvui iš jūsų tereikia tik vieno ir paties pradinio žingsnio – jūsų įtikėjimo į Jį laisva valia. Ir visiškai nesvarbu, kokį iki tol gyvenimo patyrimą jūs būsite sukaupę – gerą ar blogą, ar net labai blogą, bet jūsų įtikėjimas yra pakankamas patvirtinimas, kad jūs galite būti pakviesti į pomirtinį prisikėlimą.

Tačiau Tėvas nieko nekankina ir neverčia gyventi daugybę gyvenimų vien tik tam, kad jūs turėtumėte patirti blogio patyrimą. Toks Tėvas nebebūtų mylintis Tėvas. Toks Dievas tiesiog negali egzistuoti, nes Jis yra meilės Šaltinis ir Centras, dėl to tik meilė pasklinda iš Jo paties, ir nė vienas žmogus nėra paliekamas tam, kad kartotų gyvenimus tol, kol Tėvo kieta širdis būtų suminkštinta begaliniu žmogaus gyvenimų kartojimu, kol galų gale Jis pasitenkintų tokio žmogaus kankinimusi ir jam tartų: “Pakaks, tu jau esi pakankamai geras, kad keliautum pas mane, o nebegrįžtum į žemę vis kartoti ir kartoti savo naujų įsikūnijimų, kad daugiau pasimokytum.”
Toks Tėvas negalėtų būti meilės Šaltinis ir Centras, nes Jis pats prieštarautų savo paties sugalvotam ir įgyvendinamam evoliucinio vystymo planui, jog iš netobulo tvarinio ištobulintų jį iki savo paties lygio vien tik meilės jėga, o ne skausmo ar kankinimų baimės jėga. Tokio Tėvo nebuvo ir būti negali. Tokį Dievą jūs patys sugalvojote, iškraipydami dvasinius mokymus tų, kuriuos aš jums atsiųsdavau kaip savo pasiuntinius. Dėl to dabar aš jums kartoju – Tėvas yra vien tik meilė. Ir Jis ragina tiek per savo dvasią, gyvenančią jūsų viduje, tiek per mane, kad atsigręžtumėte į Jį ir pajustumėte Jį savo viduje, o tada jūs įtikėsite į Tėvo tikrumą ir patirsite Jo meilės virpesius savo pačių viduje, ir patys imsite praregėti, kad reinkarnacijos būti negali, kad jūs vėl ir vėl turėtumėte sugrįžti į šitą pasaulį ir dar gyventi skausme ir kančioje, kad taptumėte geresni.
Net ir iš žudiko gali atsiversti romus Dievo sūnus, jeigu tik jis sugeba atrasti Tėvą savyje. Tik žudikui atsiversti yra daug sunkiau ir nėra jokios garantijos, kad jis iš viso panorės atsiversti, negu doram ir sąmoningai ir nuoširdžiai ieškančiam Tėvo, tik pasimetusiam ir pasiklydusiam ir nežinančiam, kad Tėvo ieškoti reikia savo viduje.

Jūs taip pat turite žinoti, kad mirtingieji tik pradeda pirmąjį žingsnį į amžinybę. Jūs net nesuvokiate paties žodžio amžinybė prasmės, dėl to ir tikite tokiais tikrovės iškraipymais, kaip žmogaus sielos sugrįžimas į kitą žmogiškąjį kūną, kad jis sukauptų didesnį patyrimą ir taptų tobulesnis.

Jūs nesugebate suvokti tikrovės tikrojo priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimo. Kiekvienas veiksmas turi ir priežastį ir pasekmę. Jeigu jūs norite tapti geresnis, tai šitas noras taps priežastimi, kad jūs atliktumėte ir tokį veiksmą, kuris jus nepastebimai darys geresnį, o jeigu bus veiksmas geresnis, tai ir jūsų vidinis pojūtis bus malonesnis. Ir viskas vyksta laisva valia. Jeigu jūs norite tolimesnio ėjimo pas Tėvą, tai šitas noras bus priežastis tam, kad jūs pradėsite ieškoti kelio pas Jį, o šito ieškojimo pasekmė bus tokia, kad Jį atrasite, o šito atradimo pasekmė bus jūsų prisikėlimas aukštesniu savojo aš pavidalu – sielos pavidalu.

Tačiau, jeigu jūs nenorite Tėvo, nenorite tapti geresnis, nenorite žengti į amžinybę, tai jūs ir paskirsite savo veiksmus tam, kad ten ir nežvelgtumėte. Ir tą darysite taip pat savo valia. Ir pasekmė tokio nusigręžimo nuo Tėvo bus jūsų savojo aš išnykimas, nes po materialaus kūno mirties jūs nebebūsite prižadintas jokiu pavidalu, nes toks buvo jūsų asmeninis pasirinkimas laisva valia – nusigręžti nuo Tėvo. Taip veikia priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis. Jūs atsakingas tik už savo asmeninius veiksmus ir už savo laisvos valios sprendimus. Tačiau jūsų asmeniniai laisvos valios veiksmai apsunkina gyvenimą aplinkai, visumai, jeigu jie yra nukreipti prieš visumą, prieš Tėvą, ir priešingai, kada jie yra nukreipti visumos labui, tada visumos gyvenimą palengvina, pašviesina. Bet tai nėra kokia nors karma, kurią žmogus turi atidirbti už save ar už tėvų suklydimus kituose gyvenimuose.

Priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis veikia tiek individo gyvenime, tiek visumos gyvenime, tačiau toks abipusis veikimas visada pagrįstas laisvos valios veiksmu. Ir visada tas veiksmo atlikėjas arba jų visuma yra apgaubti vienodos Tėvo meilės virpesių. Ir tik tų virpesių gyvas pajautimas savo viduje transformuoja žmogaus charakterį iš blogo į gerą, o ne karmos išpirkimas, atidirbimas, nuodėmių atpirkimas, net tėvų nuodėmių.

Ir toks transformavimasis įvyksta labai mažam skaičiui žmonių, nes jie nežino, kaip ieškoti kelio į tokį vidinį transformavimąsi, nes reinkarnacijos klaidingos sampratos tokio kelio nenurodo, jos žmogų tik gąsdina, kad jis turės dar ir dar daug kartų sugrįžti į šį pasaulį, kad atidirbtų savo karmą. O tai, kad jis jau šiandien galėtų patirti ryšį su Tėvu, jeigu savo žvilgsnį nukreiptų ne į išorę, mėgindamas atidirbti neegzistuojančią savo karmą, o į savo vidų, ir atrastų Tėvą savyje, jokia, ir reinkarnaciją propaguojanti, religija žmogaus nemoko.
Štai kodėl atėjo metas, kad jūs sužinotumėte iš manęs, Kristaus, jūsų visatos vieno iš Sutvėrėjų ir Valdovų, kuris jums yra žinomas tik kaip Jėzus iš Nazareto, reinkarnacijos samprata turi būti ištirpdyta Tėvo meilės virpesių vandenyne, kuris jau yra maudantis kiekvieną jūsų gyvą ląstelę ir jūsų tikrąjį aš žadina pabusti, kad ir jūs pats, savo didžiausiai nuostabai, pamatytumėte savo tikrąjį aš, kurį tikrai bus sunku atpažinti net ir dabartiniam ir netikram, gyvulinių polinkių proto valdomam jūsų aš.

Argi jūs nenorite, kad jūsų viduje įsiviešpatautų meilė, ramybė, dingtų bet koks nerimas ir kančia, pyktis ir susierzinimas, kerštas ir pavydas, blogos mintys ir blogi siekiai? O juk jus tokį ir sukūrė Tėvas pagal savo atvaizdą – kupiną meilė, tiesos, gailestingumo, tarnavimo, gėrio, grožio, užuojautos. Būtent tokių bruožų charakteris yra tikrojo jūsų aš atvaizdas kūrinijai ir Tėvui. Būtent tik toks jūs tampate, kada atrandate Tėvą ir gimstate iš dvasios. Tačiau net jeigu jūs ir nepasiekiate tikrojo savo aš charakterio savybių, bet nuoširdžiai siekiate didesnio Tėvo pažinimo ir savo laisva valia stengiatės surasti Tėvą, net ir nežinodami, kur Jo ieškoti, bet norite atsiduoti Dievo vedimui, tikite šitokiu vedimu, bet vis tiek jūsų viduje tebėra daug skausmo, kančios, nerimo, pavydo, pykčio, keršto, ir kitų gyvulinių polinkių, net ir tada jūs būsite pažadinti iš materialios mirties miego. Ir pažadinti lygiai su tomis pačiomis savo charakterio neigiamomis arba teigiamomis savybėmis. Ir tolimesnis jūsų tobulinimas vyks sielos pavidalu. Tokiu pavidalu, kuris jau nebebus jūsų materialaus kūno pavidalas. Tai bus daug aukštesnių energetinių virpesių jums matomas kūnas, neturintis kraujo, kaulų, raumenų pavidalo. Dėl to jis bus sveikas ir tarnaus jūsų dvasiniam augimui aukštesniu ir geresniu lygiu negu jūsų silpnas materialus kūnas. Tačiau jūsų tolimesnis kelias yra irgi dar labai toli nuo tobulumo centro, nuo tobulumo šaltinio – Tėvo Rojuje. Todėl net ir aukštesniu lygiu jūs turėsite daug ko mokytis, net jeigu jau ir šitame savo pasaulyje būsite pasiekę, kaip jums atrodo, didžiulių dvasinių aukštumų. Tada jūs pamatysite, kokios dar didesnės dvasinės aukštumos atsiveria prieš jus, apie kurias net ir įsivaizduoti neįsivaizdavote.

Todėl vadovautis klaidinga reinkarnacijos samprata, kad jūs turite pakankamai patirti šitame pasaulyje, kad ištobulėtumėte yra jūsų naivumas dėl jūsų pačių neišmanymo. Tobulumas yra ne tikslas, o procesas. O norint jame dalyvauti reikia ne stoviniuoti vietoje ar sukti žemyn, bet visą laiką žengti tik į priekį, tik į ten, kur dar žengta nebuvo, kas dar patirta nebuvo. Ir tokiu kūrinijos priežasties-veiksmo-pasekmės dėsniu pulsuoja visa kūrinija. Nė vienas jos tvarinys išvengti jo negali, kad ir kokioje situacijoje jis būtų, kad ir kokį dvasinį lygį pasiektų. Dėl to ir reinkarnacijos atveju, jeigu jūs tikėsite tokia doktrina, tai jūsų gyvenime ramybės nebus. Jeigu ją pakeisite mano perteikiamu šituo mokymu – atrask Tėvą savyje ir tu pajausi tikrąją meilę – tada jūsų gyvenime įsiviešpataus ramybė.

Tačiau net jeigu jūs ir tikite reinkarnacija, net jeigu ji ir padeda turėti didesnės vilties, kad kitame gyvenime jums pasiseks labiau, tai net jeigu ir tokios saviapgaulės sąlygomis nuoširdžiai tikėsite į Dievą, tai ir jūs būsite pažadinti, po mirties, aukštesniu pavidalu. Tik tada nustos vertės ankstesnės jūsų sampratos apie reinkarnaciją, kadangi Tėvo dvasia, esanti ir jūsų prote, po prisikėlimo sugrįš į jūsų aukštesnį, sielos protą, kurio mažyčius daigelius jau ir dabar galite pajausti, nes būtent jos protas ir skatina jus atsigręžti į Dievo ieškojimą nuoširdžiai, tai tas sielos protas nuo tokio balasto, kuris neturi tolimesnės prasmės jūsų dvasiniam augimui, bus apvalytas. Ir jums bus suteikta informacija iš savo žmogiškojo patyrimo tik tokia, kuri turėjo vertės jūsų aš geresnio charakterio augimui ir vystymuisi. Tačiau net ir informacijos tam tikras apvalymas nepašalins jūsų ankstesnio žmogiškojo charakterio įgytų savybių, arba priešingai, dar kokių nors neatsikratytų neigiamų savybių. Ir gerosios savybės bus ugdomos ir plečiamos tiek teoriniais mokymais, tiek praktiniu žinių pritaikymu tarnavimo misijose, kad gerosios savybės užimtų blogųjų savybių vietą.
Jūs būsite mokomi tik teigimo metodu, o ne neigimo, koks šiandien egzistuoja jūsų pasaulyje. Jūsų dabartinio išsivystymo žmonija viską teigia per neigimą – nedaryk taip, nesielk taip, jeigu elgsiesi blogai, nukentėsi. Visi jūsų įstatymai yra draudžiančiojo pobūdžio, ir jūs laikotės tokios nuostatos, jeigu įstatymas ko nors nedraudžia, tai tą daryti galite. O jeigu jūs būtumėte priėmę mano atneštą jums gerąją žinią – Dievo Tėvystę, žmonių brolystę – tai jūsų įstatymai iš draudžiančiųjų būtų tapę jau teigiančiaisiais. Ir juose atsispindėtų Tėvo meilė ir priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis, kad nuo pat mažumės jūs diegtumėte ir savo vaikams šituos du esminius dalykus visoje kūrinijoje. O jūs irgi esate šitos pačios Tėvo kūrinijos dalis. Jūs nesate už kūrinijos ribų. Tik jūsų dvasinis tamsumas neleidžia, kol kas, jums pamatyti, kad tikrasis įstatymas gali būti tik vienas – Tėvo meilė.

Tad po savo prisikėlimo jūs ir pradėsite nuo teigiamo ir tikrojo Tėvo meilės įstatymo studijavimo. Ir pamatysite, kaip jis realiai veikia, kad jums, šiandien dar turintiems pykčio, niekaip nepavyks šitos savybės ilgai išlaikyti, kada aplinkui jausite meilę ir jums rodomą rūpestį. Tokioje aplinkoje pykčiui išmušamas pagrindas iš po kojų. Ir po kurio laiko ir jūsų charakteris nebeteks tokios neigiamos emocijos, kuri yra žalinga dvasiniam augimui, o taip pat kenksminga ir kiekvienai gyvai ir materialiai kūno ląstelei.

126. Dar kartą apie neegzistuojančią reinkarnaciją, įtikėjimą, ir jūsų patyrimus
Dėl to, kad jūsų išmintis yra smukusi, arba teisingiau pasakius, nepakilusi iš viso iš savojo gyvulinio ir savanaudiško aš lygio, tai man nebeliko nieko kito, kaip tik pačiam, kaip Jėzui Kristui, dar kartą kreiptis į jus su savo mokymu ir dar kartą žadinti jūsų sielas, kad apsaugočiau jas nuo skausmo ir ašarų, kurios jus taip baugina ir žudo. Ir kad jas nušluostyčiau jums, o jūs kitiems, tai šitie mano mokymai yra patys svarbiausi, nes tik jų dėka nusiraminsite ir kitus nuraminsite, nes visą aplinką matysite ne savo siauru žvilgsniu, bet daug gilesniu ir skvarbesniu.
Skaitykite ir perduokite kitiems savo sielos broliams ir sesėms, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su jais ir susimąstytų apie savo ikišiolinį gyvenimą ir priimtų, laisva valia, sprendimą iš materialisto tapti Tėvo sūnumi ar dukra ir tuo užsitikrinti ramų ir pilnavertį gyvenimą šitame pasaulyje ir prisikėlimą po jūsų vadinamos materialios mirties. Antro gyvenimo neturėsite ir reinkarnacijos nepatirsite. Įsidėmėkite. Net ir tie mokymai, kuriuos esu perdavęs per kitus žmones, ir kurie užsimena apie reinkarnaciją, tai mano padaryta nuolaida tų žmonių protui, kad jie patys, taip giliai paveikti reinkarnacijos idėjos, nepasimestų ir neatsisakytų kelio pas Tėvą iš viso, jeigu jų dvasinio vystymosi pagrindas jiems bus išmuštas iš po kojų. Ir toji nuolaida mano buvo padaryta kaip kompromisas jums. Ir apie tai jau kalbėjau ir šituose mokymuose. Dabar aš jums dar papildysiu. Tėvui nereikia jūsų begalinio gyvenimų kartojimo mirtingojo pavidalu. Kad ir kiek kartų jums būtų leista gyventi žmogiškuoju pavidalu, jūs vis tiek visų žmogiškųjų patyrimų niekada negalėtumėte sukaupti vien dėl to, kad kitoje kartoje patyrimai yra kitokie ir sprendimai yra taip pat kitokie. Dėl to ir patikrinimas jūsų patyrimų požiūriu yra be prasmės.
Tuo tarpu yra vienas vienintelis patyrimas, kuris ne tik paneigia bet kokios sampratos apie reinkarnacijos realų egzistavimą, bet ir yra teisingas ir teisus jūsų patikrinimas – jūsų, kiekvieno, asmeninis įtikėjimas į Tėvą. Ir jokie kiti jūsų asmeniniai patyrimai, gerų ar blogų darbų, netenka prasmės, jeigu nėra įtikėjimo patyrimo. Šis patyrimas yra vienintelis ir nesikeičiantis per visą amžinybę ir ne tik žmogui, bet ir sielai bei dvasiai. Visada, ir amžinai, įtikėjimas yra toks patyrimas, kurio negali nei nusipirkti, nei išmokti. Jis yra gyvas ryšys su Tėvu. Ir asmeninis. Net ir kolektyvinės maldos metu vis tiek jis išlieka gyvas asmeninis ryšys, kuris pranoksta bet kokius savojo aš iki tol sukauptus patyrimus. Jis yra vidinis bendravimas su Tuo tikruoju ir realiu Kūrėju, kurį ir atrado mirtingasis savo viduje. Štai toks jūsų patyrimas ir yra raktas ir garantija mums tikrinant jūsų apsisprendimą. O ne tai, koks jūs esate geras ar blogas. Tėvas tam ir yra sukūręs mane ir daugybę mano Rojaus Brolių ir Seserų, kad mes jums sukurtume ir visatas ir jus pačius, ir kad parengtume jums kelią pas Jį žengti per įtikėjimą, kuriuo žengsite net ir būdami materialaus žmogaus pavidalu. Ir jums reikia ne klaidžioti, o įtikėti. Reikia tik šito vienintelio jūsų patikrinimo elemento: Ne jūsų patyrimo, bet įtikėjimo.

Tėvas ir aš esame jums parengę daugybę pasaulių, kur jūs ir kaupsite savo patyrimą po prisikėlimo. Ir tas patyrimo kaupimas užims, vien tik kelyje pas Tėvą, milijardus metų. Jūs dar būsite tikrinami, po prisikėlimo, kaip sielos, ir tik tada tapsime amžinomis dvasiomis su tuo pačiu savo aš, kuris šitą kelionę į amžinybę pradeda šiandien žmogiškojo ir gyvulinio aš pasireiškimu.

Kadangi jūs esate tik pačiame pradiniame pasaulyje, tai niekas iš jūsų ir nereikalauja didelių patyrimų. Net ir tai, kad jūs turite daug gyvulinių ydų, tokių kaip pavydas, pyktis, kerštas, neapykanta, baimė, ir panašių, nėra blogai, nes visi šitie neigiami jūsų gyvulinio aš pasireiškimai bus visiškai pakeisti Tėvo meile ilgame kelyje pas Jį. Dėl to ir šiandien, vien tik įtikėjimu, didelę dalį šitų ydų jūs lygiai taip pat ištirpdytumėte. Įtikėjimu ir gyvu ryšiu su Tėvu, o ne įtaigos pratimais ar psichologinėmis treniruotėmis.

Aš jums pasakysiu dar daugiau. Kada pereisite per tūkstančius metų, jūsų laiku matuojant, truksiantį sielos vystymosi etapą, ir kada jau tapsite dvasia, tada jūs su mano visata atsisveikinsite ir žengsite toliau pas Tėvą į kūrinijos centrą – Rojų. O manoji visata yra tik nedidelė dalelė visos ir toliau dar besiplečiančios kūrinijos. Ir už manosios visatos ribų, daug aukštesniu lygiu negu manojoje visatoje jūs vis daugiau ir daugiau įgysite naujų patyrimų ir augsite savo dvasiniu išsivystymu. Nors jau bus praėję milijardai metų nuo tos akimirkos, kada būsite palikę mano visatą. O jūs savo patyrimus vis kaupsite ir kaupsite. Ir vis geriau pažinsite kūriniją, vis labiau atskirsite Tėvą nuo Sūnaus, o Juos abu, nuo Dvasios, nes Juos tris pažinsite kaip atskirus asmenis. Ir tas patyrimas, kurį jūs kaupėte kažkada pradinėje mirtingojo pakopoje šitame mirtingųjų pasaulyje neatrodys didesnis už nematomą dulkelę.
Todėl vien tik iš nežinojimo jūs laikotės reinkarnacijos idėjos, kurios nėra vien dėl tos priežasties, kad Tėvas yra mylintis, o jūsų patyrimui kaupti yra jums parengęs gausybę pasaulių. O tik viename pasaulyje, ir dar pradiniame, sukaupti daug patyrimų tiesiog neįmanoma, kada prieš jus nutiestas kelias per visą kūriniją. Štai dėl ko nebegaišinkite savęs neegzistuojančios reinkarnacijos idėjomis, bet ieškokite gyvo ryšio su Tėvu, kad įtikėtumėte.

Jeigu laikysitės reinkarnacijos nuostatos žmogiškajame gyvenime, rizikuojate, kad patys pasiklysite ir neberasite tikrojo įtikėjimo rakto, kuris atrakina prisikėlimo į aukštesnį egzistencijos lygį duris. O antrojo karto pakartoti savo gyvenimą čia jums tikrai nesuteiksiu. Tam ir šituos mokymus aš jums pateikiu, kad galėtumėte susimąstyti ir apsispręsti.

Gyvenimas šitame pasaulyje jums duotas ne tam, kad jį švaistytumėte ir klaidingai manytumėte, jog dar kartą galėsite nugyventi malonesnį gyvenimą. Jis duotas tam, kad, turėdami laisvą valią, savo gyvenimą, bet kokiame savo išsivystymo lygyje, galėtumėte paversti maloniu jau dabar. Malonumą suteikia Tėvas. Dėl to jūs ir turite įtikėti, kad pajaustumėte, jau dabar, ir jau šito gyvenimo prasmės malonumą. O gyvenimo prasmės malonumas negali būti pajaustas vien tik kuo didesniu patyrimų kaupimu, jeigu nėra įtikėjimo. Ir užtenka vien tik įtikėjimo, kad tas pats sunkus, monotoniškas, ir alinantis gyvenimas įgautų vien tik malonumo prasmę. Vien tik įtikėjimas mirtingajam atveria duris į tokias vidines ir išorines aukštumas, apie kokias jis anksčiau net ir nepagalvojo. O aš dabar jums sakau, jog tas pats įtikėjimas atveria duris ir pas mane. Nes pas Tėvą niekaip nenueisite kitaip, kaip tik per mane. Dėl to įtikėdami į Tėvą, jūs taip pat įtikite ir į mane, kaip Jo Sūnų ir jūsų visų vyresnįjį Brolį. Dėl to jūs žinote, jog mylinčioje šeimoje, vyresnysis brolis visada rūpinasi jaunesniaisiais savo broliais ir sesėmis. O Tėvo dieviškoje šeimoje šitas rūpinimasis pranoksta bet kokios žemiškosios šeimos mylinčio brolio rūpinimąsi savo jaunesniaisiais broliais ir sesėmis.
Tėvas ir aš esame viena. Štai dėl ko, vis labiau įtikėdami į Tėvą, jūs vis daugiau pasitikėsite ne tik Juo, bet ir manimi. Jūs visi pradėsite patirti ir mano paramą jums, kiekvienam, nes Tėvas man pavedė rūpintis jumis visais ir kiekvienu atskirai. Dėl to Tėvo ir mano rūpinimasis jumis yra vienas rūpinimasis. Nėra taip, kad Tėvas jumis rūpinasi daugiau, o aš mažiau. Aš jumis rūpinuosi taip, kaip jumis rūpinasi Tėvas, nes Jis man atidavė visą visatą, kad joje valdyčiau taip, kaip Jis ją valdytų, jeigu asmeniškai būtų ne Rojuje, o mano visatoje. Dėl to Tėvo ir mano rūpinimasis jumis yra vienas ir tas pats rūpinimasis.
--------------
Skaitykite mūsų svetainėje visą Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, kad, atrastumėte, geriau pažintumėte, ir pamiltumėte TĖVĄ, kuris jumyse patalpino savo dvasią, Minties Derintoją, ir savo asmeniniu ĮTIKĖJIMU eitumėte pas Tėvą į Rojų, o ne vargintumėte be galo save NEEGZISTUOJANČIOMIS REINKARNACIJOS jus klaidinančiomis sampratomis, ir tuo pačiu trukdančiomis jums patiems atrasti TĖVĄ savyje, Jį pamilti, ir pasitikėti TIK JUO KASDIEN.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2007-12-22 22:45:18

Komentarai

Gyvenimas dovanotas mylėti

Vis daugiau ne tiek vakariečių, bet Lietuvos žmonių pritaria reinkarnacijos doktrinai, kadangi jiems patraukli pati mintis apie savo kitus, būsimus įsikūnijimus. Savo priedermes ir pareigas galima atidėti kitam gyvenimui. Reinkarnacijos teorijos pakerėti žmonės nepaprastai greitai ima prisiminti, kas jie pagal profesiją yra buvę ankstesniuose gyvenimuose. Dažniausiai reikšmingomis asmenybėmis - visi buvę kunigaikščiais, princesėmis, faraonais ir pan. Tik labai retai tenka išgirsti, kad kas nors prisimintų ankstesniajame gyvenime buvęs valstiečiu, namų šeimininke ar vežiku. Ko gero, galėtume tarti, kad ši teorija leidžia žmogui kompensuoti savo neįgyvendinamus troškimus. Dar rečiau girdime, kad kas nors būtų pasakojęs apie savo buvusį gyvenimą katės, šuns ar karvės kailyje. Taigi Europą (ir Lietuvą) pasiekia mūsų kultūriniam kontekstui adaptuotos versijos, smarkiai nutolusios nuo savo originalo. Juk priimti induizmo religinę tradiciją su visa jos asketika, maldingumo praktikomis, dievybėmis, požiūriu į pasaulį gali ryžtis tik vienetai! Tuo tarpu, mokėti keletą jogos pratimų, deginti indiškus smilkalus ir kalbėtis apie reinkarnaciją yra madinga.
Kitas svarbus aspektas, kad mokymą apie reinkarnaciją bandoma integruoti į krikščionybę. Tačiau Biblijoje nėra net užuominos apie reinkarnaciją. Po mirties žmogaus siela patenka į mirusiųjų karalystę (hebrajų kalba šeolas, graikų hadas). Evangelijoje pagal Luką (16, 19–31) aiškiai sakoma, kad miręs žmogus negali iš mirusiųjų pasaulio grįžti į gyvenimą. Jėzus griežtai atmeta teoriją apie bausmę už nuodėmes prieš gimimą (plg. Jn 9, 1). Pažadas, kad pranašas Elijas vėl ateis (Mal 3, 23–24), išsipildė Jono Krikštytojo asmenyje (plg. Mt 11, 14; 17, 12–13), ir yra susijęs ne su reinkarnacija (plg. Lk 1,17), o su Jėzaus pirmtako misija. „Atgimimu“ (plg. Tit 3, 5; Jn 3, 3) Naujasis Testamentas vadina žmogaus atsinaujinimą per Šventąją Dvasią, o ne reinkarnaciją.
Laiškas žydams aiškiai ir nedviprasmiškai nusako žmogaus likimą: „Žmonėms skirta vieną kartą mirti ir stoti į teismą“ (Žyd 9, 27). Dievas dovanoja žmogui vieną gyvenimą ir tik nuo jo paties priklauso kaip su šia dovana jis pasielgs. Dangiškasis Tėvas nori, kad mes atsakingai žiūrėtume į savo gyvenimą ir į jo teikiamas galimybes. Pati didžiausia iš jų yra meilė. Ji atsiveria kaip stipriausias iššūkis reinkarnacijos doktrinai. Jei priimtume reinkarnacijos logiką, mūsų artimi arba gyvenime sutikti žmonės yra tik viena atkarpa gyvenimų virtinėje.
Juk, jei su mylimais žmonėmis, vyru, žmona, vaikais, draugais, esame susieti keliems dešimtmečiams ir tik šiame gyvenime, o kitame bus visiškai nauji žmonės, tuomet meilė yra tuščias reikalas. Krikščioniškoje perspektyvoje meilė įgyja amžinybės matmenį. Didieji Bažnyčios mokytojai šv. Augustinas, šv. Tomas Akvinietis teigė, kad danguje, dėl Viešpaties meilės pertekliaus, mes pažinsime vienas kitą ir turėsime bendravimą šlovingoje Jėzaus Širdyje. Taigi mūsų žmogiški ryšiai, kurių pagrindas meilė yra amžini! Mirtis niekada nesunaikins šios meilės. Meilė neleidžia gyventi tik sau, rūpinantis vien savo išsigelbėjimu. Neiname į dangų pavieniui. Kai pasieksime dangaus šlovę išvysime, kiek daug žmonių, pačių artimiausių ir tokių, kurių net nepažinojome dalyvavo mūsų išgelbėjimo procese.
Kai apmąstome meilės vaidmenį žmogaus gyvenime, matome, kad ji akivaizdžiai nesiderina su reinkarnacijos teorija. Tik neįsigilinus į krikščionybės skelbiamą žinią yra įmanoma ją bandyti integruoti į krikščionišką gyvenimą. Tai dvi iš esmės priešingos pasaulėžiūros. Mirtį ir kas už jos slypi krikščioniui nušviečia prisikėlusio Jėzaus Kristaus asmens, kuris yra gyvenimo bei mirties Viešpats, slėpinys.

( TAIP rašė Tomas -2008 - 04 )

Noriu nuo savęs tik pridėti , kad tai labai vykusi Tomo analizė per krikščioniškąją prizmę ir labai geras pamokymas tiems pasiklydusiems , kurie taip mielai semiasi įvairiausių Rytietiškų mokymų ir teorijų , kurios aišku , radikaliai skiriasi nuo Urantiško mokymo , bet netelpa ir į jokius krikščionybės teologinius rėmus .

emilispetras
2011-06-10 22:31:10

Nors reinkarnacijos nėra, bet mūsų sistemos Satanijos sostinėje Jeruseme, yra tokia gyvybės forma Spornagijos ,apie kurią kalbama , kad ji kažką tokio kas vadinama reinkarnacija patiria ir mums po mūsų prisikėlimo teks l su jomis bendrauti.

7. STAČIAKAMPIAI – SPORNAGIJOS

Vieną tūkstantį Jerusemo stačiakampių užima būstinės planetos žemesnioji vietinė gyvybė, o jų centre yra išdėstyta didžiulė žiedinė spornagijų būstinė.
Jeruseme jūs stebėsitės nuostabių spornagijų žemės ūkio laimėjimais. Čia žemė didžiąja dalimi dirbama dėl estetinio ir dekoratyvinio rezultato. Spornagijos yra būstinių pasaulių peizažo sodininkai, ir jos tiek originaliai, tiek meniškai tvarko Jerusemo atviras erdves. Įdirbdamos žemę jos panaudoja tiek gyvūnus, tiek daugybę mechaninių priemonių. Jos kaip ekspertai išmintingai panaudoja savo sferų energetines agentūras, o taip pat žemesniųjų gyvulinių kūrinių savo mažesniųjų brolių didžiulį skaičių kategorijų, kurių

--------------------------------------------------------------------------------

[528]▼

didelė dalis jiems yra suteikta šituose specialiuose pasauliuose. Dabar šitai gyvulinės gyvybės kategorijai didele dalimi vadovauja kylantieji tarpiniai tvariniai iš evoliucinių sferų.
Spornagijų viduje Derintojai negyvena. Jos neturi išliekančiųjų sielų, bet jos džiaugiasi ilgu gyvenimu, kartais iki keturiasdešimties ar penkiasdešimties tūkstančių standartinių metų. Jų skaičius sudaro legioną, ir jos suteikia fizinę pagalbą visoms visatos asmenybių kategorijoms, kurioms yra reikalingas materialus tarnavimas.

Nors spornagijos neturi ir nevysto išliekančiųjų sielų, nors jos neturi ir asmenybės, bet, nežiūrint šito, jos tikrai vysto individualybę, kuri gali patirti reinkarnaciją. Kada, einant laikui, šitų unikalių tvarinių fiziniai kūnai dėl naudojimosi ir amžiaus susidėvi, tada jų kūrėjai, bendradarbiaudami su Gyvybės Nešėjais, pagamina naujus kūnus, kuriuose senosios spornagijos vėl apsigyvena.
Visoje Nebadono visatoje spornagijos yra vieninteliai tvariniai, kurie patiria tokią ar kokią nors kitą reinkarnaciją. Jos reaguoja tiktai į pirmąsias penkias pagalbines proto dvasias; jos nereaguoja į garbinimo ir išminties dvasias. Bet tas penkių pagalbinių dvasių protas prilygsta visumai arba šeštajam tikrovės lygiui, ir būtent šitas faktorius išsilaiko kaip patirtinė tapatybė.

Aš visiškai neturiu palyginimų, mėgindamas pavaizduoti šituos naudingus ir neįprastus tvarinius, nes evoliuciniuose pasauliuose nėra nė vieno gyvūno, su kuriuo būtų galima juos palyginti. Jos nėra evoliucinės būtybės, nes Gyvybės Nešėjai jas suprojektavo formos ir statuso požiūriu tokias, kokios jos yra ir šiuo metu. Jos yra dvilytės ir dauginasi pačios, nes turi patenkinti didėjančio gyventojų skaičiaus reikmes.
Galbūt geriausia, ką galėčiau pasiūlyti Urantijos protui, kas turėtų kažkiek šitų gražių ir naudingų tvarinių prigimties, tai pasakyti, kad jos turi sujungtus ištikimo arklio ir mylinčio šuns bruožus ir demonstruoja intelektą, kuris pralenkia šimpanzės aukščiausiojo tipo intelektą. Ir jos yra labai gražios, vertinant pagal Urantijos fizinius standartus. Jos labai vertina tą dėmesį, kurį joms rodo šitų architektūrinių pasaulių materialūs ir pusiau materialūs gyventojai. Jie turi regėjimą, kuris jiems leidžia atpažinti – papildomai prie materialių būtybių – morontinius kūrinius, žemesniąsias angelų kategorijas, tarpinius tvarinius, ir kai kurias dvasinių asmenybių žemesniąsias kategorijas. Jos nesuvokia Begaliniojo garbinimo, taip pat jos nesupranta ir Amžinojo reikšmės, bet jos iš tikrųjų, per meilę savo šeimininkams, įsijungia į savo sferų išorinius dvasinius pasišventimus.

Yra ir tokių, kurie tiki, jog kažkuriame visatos ateities amžiuje, šitos ištikimos spornagijos paliks gyvulinį egzistencijos lygį ir pasieks progresinio intelektualaus augimo ir net dvasinio pasiekimo vertą evoliucinį likimą.

rimantasKaunas
2010-12-17 12:31:29

Miela Irena, Aš UK skaitau nuo galo – dabar dar tik įžengiau į 2 dalį. Bet nurodytą dokumentą paskaičiau. Ir pabandysiu išdėstyti savo supratimą savais žodžiais.
Pirmiausia noriu pasakyti, kad toks žinių išdėstymas man atrodo mažų mažiausiai sudėtingas ir keblus ir painus, turint galvoje tai, kad gyvename dualioje apinkoje, daugeliui žmonių sukeliantis daugybę progų ginčytis, prieštarauti, viską nagrinėti būtent – filosofiniu požiūriu. Atvirai pasakius man tai nepriimtina. Esu praktiška ir maksimumo trumpiausiu keliu. Tai ką perskaičiau šiame skyriuje aš atpažinau jame ką skaičiau kitur ir pateiktą kitaip – būtent Jėzaus. Ir man ten daug paprasčiau, lengviau.
Pabandysiu paaiškinti kodėl. Visą Dievo sampratą Jėzus aiškina kitu kampu – žmonėms, kurie gyvena izoliacijoje, todėl suprantama, kad jiems suvokti tą realybę bus suvokti sunku. Todėl Jis pirmiausia skatina kiekvieną savo mokinį pakelti savo vibracijas (ir pateikia būdus kaip tai padaryti) virš žemų virpesių „paklodės“, saugoti save nuo žemų vibracijų (irgi nurodo kaip), išvalyti save nuo visų ilgo gyvenimo žemose vibracijose pasekmių ( ir gi mokina kaip), ir tik tada mokina pažinti Dieviškąją realybę. Tam jis skiria savo atsakymuose du skyrius: Klausimai apie Dievą - http://www.askrealjesus.com/K_JESUS_ANSWERS/B_ABOUT_GOD/AAGodmain.html ir Dievo karalystė - http://www.askrealjesus.com/K_JESUS_ANSWERS/C_SPIRITUAL_REALM/AAspiritualrealmmain.html
Taip aš ir ėjau savo dvasinio augimo kelyje. Prisipažinsiu – man buvo daug lengviau ir labai gera turėti tokį mokytoją. Šiandien nekelia sunkumų jau beveik ( dar ne nuolat) pastoviai jausti Vienybę su Dievu, o pažinus Dieviškąją Realybę ir ją patyrus – man jau nebereikia laisvos valios – visiškai atsiduodu Dievo Valiai, Jo Išmintimi pagrįstiems Įstatymams ir su dėkingumu priimu Jo besąlyginę Meilę. Visa tai jau galima vadinti Dieviškosios realybės – tikrojo gyvenimo pažinimu (ir patyrimu) – tai dar vadinama įbridimu į Gyvenimo Upės tėkmę, kuri nuolat yra judėjime. Ten ir sąmonė jau yra kitokia ir pažinimo galimybės kitokios. Tačiau – jokiu būdu netvirtinu, kad pažįstu visą Dieviškąją realybę. Kol kas labai džiaugiuosi ją pažinus, o ir Jėzus pataria šiuo metu negaišti laiko labai tolimai perspektyvai ( nes, kaip Jis pats sako – Deviškosios realybės pilnai net ir pats nepažįsta). Jėzus pataria visiems žmonėms visą savo energiją nukreipti Kristaus sąmonės siekimui, nes į aukštesnį buvį pereisime tik turėdami ją ( net ir biblijoje galima rasti Jo raginimų – pasipuošti nuotakos rūbais (taip Jis vadino Kristaus sąmonę).
Todėl, t.y. po kitokio mokymosi, toks UK knygos (bent jau tokių temų) skaitymas žmogišku protu ( turint galvoje, kad gyvename dualiame pasaulyje) – man panašu kaip į ledų laižymą per stiklą.

Gilė Irenai
2007-12-25 06:55:18

kad butu aiskiau, stai ir faktai: "Dievą myliu visa savo esybe.27 metus apie šią meilę visiems kalbu,pasekoje praradau visus savo gimines ir draugus.Aš jaučiuosiu laiminga šiame forume sutikusi vienminčių."
Tu praradai tuos, kurie tau buvo skirti vienytis dvasioje ir jautiesi tariamai laiminga tarp vienminciu, nors atitikimas mentalinio lygmens jokiu budu nera vienybes dvasioje zenklas, priesingai, tokia situacija tik didina adekvataus saves suvokimo paklaida ir istempia laika, t,y, tavo pacios ego

p.s.
2007-12-24 23:11:22

Isivaizduok Irute, kaip dabar nudegsi! Taip ir nepatyrus jokiu dideliu emociju, istrigsi dar ilgesniame loginiame mastyme!

nekatroji gimine
2007-12-24 22:52:39

Mielas Petrai,dėkinga tau esu už šiltus žodžius.Esu išbandžiusi ant savęs daug ką,perskaičiau daug dvasinės literatūros,mėginau pritaikyti praktiškai,kai kur labai nudegiau,bet ,va, UK knyga, jau daugiau kaip pora metų neduoda man ramybės,nors kai kurie dokumentai man yra "neįkandami",bet turiu vilties,kad veikiant mano Minties Derintojui daug kas paaiškės,tuo labiau kad šiame forume yra vyrų,kurie savo loginiu mąstymu padeda susigaudyti.Ačiū jums.Lyg tai rusiškoje svetainėje/jeigu
gerai prisimenu/ vienas amerikietis skaito UK knygą jau 25 metus.Ši knyga didelių emocijų gal ir nesukelia ,bet sieloje įstringa ilgam.Linkiu ramybės.
Su meile

IRENA
2007-12-24 19:50:17

Gerb. Irute , tu teisingai mąstai ir teisingai rašai . Tu esi viena iš nedaugelio šio forumo dalyvių , kurių ir mintys ir širdys plaka , mąsto viena kryptimi .
Taip tų patyrimų , iš tiesų , mes visi įvairiausių turime ir kiekvienas lyg tai visų geriausiai išmano apie save patyrimus . Aš nesu labai kategoriškas dėl vienokio ar kitokio asmenybės dvasinio tobulėjimo kelio . Tikriausiai jau geriau būti uoliu krikščioniu , kataliku ir pan. , negu būti visai abejingu dvasinėms tiesoms ir dvasiniams mokymams . Bet man visų mieliausia Tiesa iš Urantijos knygos . Tai labai aiški ir šventa knyga , kurios dvasines įžvalgas ir aprašytas Tiesas gali studijuoti dešimtmečiais ir visada rasi vietos ir savo asmeninėms interpretacijoms , nes čia plačiausias laukas asmenybės sąmonės vystymui , nes čia aiškus Žodis tiems kas jo laukė .

Petras
2007-12-24 19:23:27

Miela Gile,tai aš ir rašiau,kad sudeginau savo užrašus.
Iš tavo komentarų susidariau nuomone,kad esi protinga ir išsilavinusi moteris.Apie save to negalėčiau pasakyti,bet Dievą myliu visa savo esybe.27 metus apie šią meilę visiems kalbu,pasekoje praradau visus savo gimines ir draugus.Aš jaučiuosiu laiminga šiame forume sutikusi vienminčių.Miela Gile,jei nesunku, paskaityk UK knygos 105 dokumentą ir jeigu čia,šiame forume pasidalintum savomis mintimis,būtent,savais žodžiais,aš būčiau labai dėkinga.Aš nepriekabiauju,tik man norisi sužinoti,kaip mąsto protingesni už manę žmones,konkrečia tema,net jei tai yra moteris.
Su meile

IRENA
2007-12-24 17:16:58

Nieko gero kai teigiama, kad aš teisus, visi kiti ne - tai ne nuo Dievo.
Gyvename Žemėje ir visus nurodymus, kad klysta tik kiti, reikia prisitaikyti ir sau.

Gilė
2007-12-24 16:51:31

Įrašai: 1-10 iš 15

<< 1 | 2 >>

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]

Visos forumo temos

Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.