Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Man yra problema, kurios neturėjo Jėzus, kada buvo šitame pasaulyje prieš du tūkstančius metų. – suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 08 15

Algimanto pamokomasis žodis – Man yra problema, kurios neturėjo Jėzus, kada buvo šitame pasaulyje prieš du tūkstančius metų. – suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 08 15

Mylimieji, einame Gyvuoju Keliu. Gyvasis Kelias numato teorinį žinių plėtimą, ir tų žinių taikymą praktikoje. Abu yra neatsiejami. Kiekvienas, turėdamas žinių, jaučiasi stipriau – be žinių jis daug ko gali nesuprasti, nesugebėti atsakyti kitiems į jam ar jai pateiktus klausimus. Dėl to ateina toks nepasitikėjimas ir savimi – štai aš negaliu paaiškinti kitiems, kas vyksta aplinkoje. Ir kada mes atveriame save Kūrėjui, o Kūrėjas yra Energijos Šaltinis visai kūrinijai, tada mūsų vidus prisipildo Kūrėjo siunčiamų energijos virpesių, o Jo virpesiai yra paties aukščiausio dažnio. Mirtingieji tai vadina Meile. Kūrinija tai vadina vis aukštėjančiais iš Kūrėjo energiniais virpesiais. Virpesiai vertinami pagal tų virpesių dažnį. Kai mes einame šitame pasaulyje patį pradinį etapą Gyvajame Kelyje, kuris yra amžinas, mums yra labai neįprasta, nes mūsų niekas nemokė žengti šituo keliu.
Kada mus pasiekė epochinis apreiškimas – Urantijos Knyga – mes daug ką sužinojome, ko niekada nebuvo žmonijai atskleista. Žmonijos protas buvo sustingdytas – sustingdytas – tų vadovų, kurie vadovavo tiek šitai planetai, tiek aukštesniam dariniui, kuriam priklauso ne viena planeta, kurioje gyvena mirtingasis, žmogus, bet šimtai planetų. Tai tas aukštesnis darinys – Vietinė Sistema. Štai Vietinėje Sistemoje yra Saulių sistemos, o Saulių sistemose yra apgyvendintos planetos, kuriose gyvena mirtingieji. Tai štai net ir tos Vetinės Sistemos vadovai nuklydo į tamsą. Ir Vietinė Sistema, ir tos planetos, kurios prisijungė prie tamsos maišto prieš Kūrėją, buvo izoliuotos, negavo mokymų, negavo ryškesnės Šviesos, kuri galėtų žmonijai aiškinti, kokia yra įvairių reiškinių priežastis, ir kaip tas priežastis pašalinti, kad tie reiškiniai, ypač neigiami, išnyktų – audros, viesulai, cunamiai – visa tai su laiku išnyks. Ir didesnis indėlis turėtų būti mūsų – mūsų – gyvenančių kuo aukštesnio energinio dažnio virpesiais, ir savo būsena atliekančių atitinkamus veiksmus, priimant sprendimus visumos Gerovei. Štai tai sudaro milžinišką poveikį mūsų viduje formuojamiems aukštesnio energinio dažnio virpesiams.
Štai šitas materialus kūnas, valdomas materialių smegenų, yra kaip elektrinė – ji s gamina energinius virpesius, o iš tikrųjų jis transformuoja tuos virpesius, kuriuos geria atverta šitame kūne patalpinta Kūrėjo amžinoji dvasinė dovana – asmenybė – iš Paties Kūrėjo geria tuos virpesius ir transformuoja į savo mintis, teiginius, sprendimus, ir tų sprendimų atitinkamus įgyvendinimo veiksmus. Ir tie veiksmai gali tada pasireikšti transformuotais virpesiais į ypač žemą dažnį, ir tada agresija kyla aplinkui, pavydas, nesusikalbėjimas, karai arba priešingai – gerti iš Kūrėjo teikiamus aukščiausio dažnio energinius virpesius, ir jais pripildyti save kuo stipriau. Tada vidų užplūsta, ką žmogus ir vadina Meile. Šitie virpesiai – iš Kūrėjo, ir kada jie pripildo asmenybės vidų, jis nebegali nemylėti – tiesiog Meilė užplūsta. Tai vadinama gimimu iš dvasios. Tai yra naujas gimimas dar turint materialų pavidalą, bet gimsta asmenybės nauja kokybė, ir pradeda veikti asmenybės dieviškasis protas. Bet, vėl, reikia žinoti – žinoti – tą mechanizmą giliau. Žmogus neturi dviejų protų. Mes iki šiol vadinome – vienas protas tai tas, kuriuo vadovaujasi savanaudiškas mirtingasis, ir mes jam suteikiame gyvulinę prasmę, gyvulinę kilmę, kitas protas – tai yra dieviškasis – asmenybės – protas, Šviesos protas. Yra vienas protas, nėra dviejų protų. O čia priklauso, kokiais virpesiais vadovaujasi tas protas, kokio energinio dažnio virpesiais vadovaujasi. Jeigu jis vadovaujasi aukštesnio dažnio energinias virpesiais, jis tampa Šviesus. Žemais virpesiais besivadovaujantis protas, jis net ir tame lygyje negali išsilaikyti. Jisai nori dar žemesnių virpesių. Tai vadinama degradavimu.
Kūrėjas yra Evoliucijos Šaltinis. Evoliucija – tai yra vystymasis pirmyn ne zigzagais į šonus ir šiek tiek į viršų – tiktai aukštyn! Bet irgi ne stačiu kampu aukštyn, bet palaipsniui, nes šitas materialių smegenų valdomas mirtingojo protas neturi būti perkraunamas – perkraunamas – kad neperdegtų. Šitame prote yra saugikliai. Žodžiu, aš jums dabar trupučiuką praskleidžiau tą protą, kuris iš tikrųjų yra vienas, o virpesiai, kokiais tas protas vadovaujasi, yra skirtingo energinio dažnio.
Todėl, kada mes jau dabar suprantame, kad nereikia Kūrėjo segmentuoti, kaip yra epochiniame apreiškime – Urantijos Knyga – Jis segmentuotas – Trys Rojaus Trejybės Asmenybės – Tėvas svarbiausias, iš Jo kyla Amžinasis sūnus, o iš Tų Dviejų kyla Begalinė Dvasia. Jie negali būti kilę Vienas iš Kito, nes Jie yra Lygiaverčiai, o Lygiaverčiai reiškia, jeigu Tėvas neturi pradžios, tai ir tas Amžinasis Sūnus net negalėtų turėti pradžios, dėl to ir yra pavadintas Amžinuoju, bet, jeigu Jis yra Sūnus, rodo jau kilmę, tada Jis nebėra Lygiavertis Tėvui, o Jis – be pradžios, kaip ir Tėvas, kaip ir Begalinė Dvasia be pradžios. Reiškia, būdami Lygiaverčiai, Jie negali būti vadinami, Vienas Sūnumi, o Kitas Begaline Dvasia, nes Visi Jie yra Absoliučioje Dvasinėje Vienovėje – Visi yra Begaliniai – ir Begalinė Dvasia, ir Tėvas, ir Amžinasis Sūnus. Tada reikia surinkti Visą Trejybę žmogiškojo proto sampratai, kad ji galėtų šituos energinius virpesius, suprasdama šias sampratas, kelti į aukštesnį energinį dažnį.
Urantijos Knygos Dokumentų apreiškėjai-autoriai, jie gi žvelgia į tą žmogiškąjį protą, kuris vadovaujasi jo viduje viešpataujančiais žemo dažnio energiniais virpesiais. Dėl to jie iki tol keturis šimtus metų mąstė, kaip perteikti tą Šviesą – tokį Apreiškimą – Epochinį Apreiškimą – tai kolektyvinis darbas – pirmą kartą. Vieno milijono metų turinčioje žmonijos istorijoje niekada nebuvo tokio Apreiškimo – kolektyvinio! Tai kaip sudėlioti tuos Dokumentus, kad jie patrauktų žmones, neišgąsdindami to žemais virpesiais gyvenančio mirtingojo proto, kad jis siektų daugiau pažinti Tikrovę, Patį Kūrėją – Tikrovės Šaltinį ir Centrą – ir pats save, kad jis suprastų savo gyvenimo prasme, koks turi būti jo gyvenimas, ir tuo pačiu, kad dar būtų alkis dar daugiau sužinoti, ir tada tas žinias taikyti savo praktikoje, ir tuo pačiu atsirastų poreikis kreiptis į Kūrėją, kurį Urantijos Knyga ir paaiškina, bet segmentuotai paaiškina.
Tai štai, mes jau dabar esame pripratę, kadangi išplėtėme Urantijos Knygos sampratas, kad Kūrėjas nesegmentuotas – Jie visi – Lygiaverčiai. Dėl to mes Amžinąjį Sūnų pakeitėme į Amžinąją Motiną, kad jeigu yra Tėvas, būtų ir Motina. Tas pats su Begalina Dvasia. Mes pakeitėme Begalinę Dvasią į Begalinę Motiną – bet tai yra simboliniai pavadinimai žmogiškajam protui. Dvasinis protas, vis labiau artėdamas prie Kūrėjo, jis kreipsis į Juos kaip į Šaltinį ir Centrą, tų aukščiausio energinio dažnio energinių virpesių Šaltinį ir Centrą.
Štai ir šiandien aš noriu jums išplėsti jūsų sampratą – Urantijos Knygoje yra kalbama apie Proto Grandinę, kuri visa nutiesta iš Trečiojo Rojaus Trejybės Asmens, Dvasingumo Grandinę, kuri nutiesta iš Antrojo Rojaus Trejybės Asmens, ir Asmenybės Grandinę, kuri nutiesta iš Pirmojo Šaltinio ir Centro. Iš esmės tokios segmentacijos nėra. Visos šios Grandinės yra suvestos į vieną! Tai – Visų Kūrėjo Asmenybių ir Asmenų nutiesta energinių virpesių Grandinė, ir joje yra tie energiniai virpesiai, kurie ir suteikia tą, ką žmogus dėl nežinojimo vadina dvasingumu, ką jis vadina protingumu, ką jis vadina asmenybe. Iš tikrųjų tai yra energiniai virpesiai iš Kūrėjo. Dėl to mes ir suvokiame, kad štai tas, kuris kalba apie Kūrėją – na, sakykime įprastine tvarka kalbant, idėją – kalba apie Dievą, tai jis yra galbūt kunigas. Jis turi tam tikrą įgaliojimą, tam tikrą pasirengimą, jis yra dvasininkas. Tas, kuris kalba apie materiją, jis remiasi argumentais, galbūt jis yra mokslininkas. Tas, kuris kalba apie asmenybę, kuri pasireiškia unikaliais veiksmais, štai jis supranta jo psichologiją, jis gali paaiškinti, iš kur atsirado ta asmenybė, kad taip gerai pasireiškia tais veiksmais. Visa tai yra segmentai, o kada mes dabar išplėsime šitą požiūrį, kad viskas yra iš to Paties Kūrėjo aukščiausio energinio dažnio virpesiais, ką aš jau prieš tai jums sakiau, tai yra žmogaus samprata – Meilės virpesiai – tuomet pradingsta ir dvasingumas, pradingsta tas atskirtas intelektas, kur mes galime pasakyti – jis intelektualus žmogus, protingas – atsiskiria arba ir pradingsta atskira asmenybė. Viskas susilieja į vienovę! Energija, dvasia, ir protas susilieja į dvasinę vienybę, kas yra Rojuje – energija, protas, dvasia harmonijoje – tobuloje harmonijoje – kaip yra Tobuloje, Absoliučioje vienovėje Trys Energiniai Šaltiniai ir Centrai – Rojaus Trejybė – o dabar mes jau žinome – ir Visuminė Dievybė AŠ ESU. Išsiskaidymo nebėra! Reiškia, ir dvasingumo nebėra, nebėra ir intelektualumo – yra harmonija asmenybėje, kuri yra dvasiniai patys aukščiausio energinio dažnio virpesiai. Kodėl asmenybė viduje savo turinį turi paties aukščiausio energinio dažnio virpesiais? Todėl, kad ji geria tuos energinius virpesius betarpiškai iš Kūrėjo – tiesiogiai! Ir ji gali išgerti aukštesnio energinio dažnio virpesius, o energinis išorinis apvalkalas materialaus kūno – pačių energinių žemiausių dažnių – žemiausių dažnių – apvalkalas, palyginus su viduje juntamais aukščiausio energinio dažnio virpesiais, ką junta asmenybė – Meilę, Gailestingumą, Teisingumą Tiesą, Tikrovę, Grožį, Gėrį. Tai ir sielos tapatybe mes gausime formą aukštesniais virpesiais negu šis materialus kūnas, bet tie virpesiai vis tiek bus žemesnio energinio dažnio negu mūsų viduje esantis asmenybės tapatumo pasireiškimas, nes tą formą juk reikia kitiems adaptuoti prie mūsų to gyvojo turinio. Tai užima tam tikrą laiką – ne per akimirką pasidaro. Ir visuomet tas išorinis pavidalas atsilieka kaip šešėlis nuo to, kuris teikia tą šešėlį, ir kuris gyvena betarpiškai Kūrėjo energiniais virpesiais.
Štai dėl to, kai mes augame vis atsiverdami labiau Kūrėjui, tai siela ir keičia tuos išorinius virpesius į savo aukštesnio energinio dažnio pavidalą – išorinį pavidalą – bet tą pavidalą ne pati siela susiformuoja – turi Energijos Reguliuotojai suformuoti, restruktūrizuoti tuos virpesius, pakeldami į aukštesnį dažnį, kad jie atitiktų tą vidinį turinį. Ir kada mes tampame dvasiomis, gauname energinę įkrovą ir energiniam šitam išoriniam pavidalui nebe iš maisto, bet iš energijos, tai štai vis tiek mūsų vidus bus aukštesnio energinio dažnio virpesių pasireiškimas negu mūsų išorinis pavidalas, kurį vis reikės perderinti, kad jis atitiktų mūsų vidinius energinius aukščiausio energinio dažnio virpesius, kokius mūsų tapatybė bus tuo metu juntanti. Štai kodėl dingsta dvasingumas, dingsta intelektas. Viskas yra iš asmenybės, kokius virpesius aukščiausio energinio dažnio iš Kūrėjo ji sugeba gerti, ir kaip juos paskleidžia savo veiksmais į išorę visų Gerovei. Štai tada ir yra harmonija – energijos, dvasios, ir proto – suvienyta visa tai į asmenybę. Urantams tai jau suprantama. Tas, kas klauso manęs Youtube, tai, aišku, nebus suprantama.
Man yra problema, kurios neturėjo Jėzus, kada buvo šitame pasaulyje prieš du tūkstančius metų. Jis su apaštalais gyveno be Youtube‘o, ir aiškino viską tiems apaštalams, kurie gyveno kartu su juo arba su mokiniais, kurie prie jo ateidavo. Aš turiu atsižvelgti į tuos, kurie čia yra Gyvojoje Šventovėje šiandien, dvidešimtų metų rugpjūčio penkioliktąją per Marijos ėmimo į dangų su kūnu dieną – Žolinės! Čia yra tam, žemų energinių virpesių, žmogaus protui ta ritualinė šventė, kurios nebuvo niekada – niekas Marijos su kūnu neėmė į dangų! Ji mirė nepraėjus metams nuo Kristaus nukryžiavimo – ji iškeliavo iš šito pasaulio. Ir ji niekuo nėra ypatinga. Marija dar gi norėjo tiems fariziejams padaryti paslaugą – prisivilioti Jėzų, kada jis jau buvo atsiskyręs nuo šeimos – prisivilioti – į spąstus – nes ji laikė jį irgi nuklydusio proto, bet Kristus neatėjo, kad jį suimtų, jausdamas, kad tai spąstai. Taip, kad Marija buvo klaidžiojanti – klaidžiojanti – nesuprato Jėzaus. Juozapas, kuris, deja, žuvo, Kristaus tėvas, ir dar kitų Kristaus brolių ir sesių – jaunesnių – tėvas – Juozapas – kada žuvo statybose, Kristui buvo keturiolika metų, ir tada jis buvo jaunesniems savo broliams ir sesėms Marijos šeimoje kaip vyresnysis brolis-tėvas. Tai jis ir aiškino savo broliams ir sesėms šeimoje, kaip bendrauti su Kūrėju, o jiems žemų energinių virpesių lauke gyvenantiems sunku buvo tą suvokti. Tada jis užrašė ant lentelės – užrašė – tą maldą, kuri ir yra dabar iki šiol bažnyčiose mechaniškai kartojama – Mūsų Tėve ... Bet čia jau kiti dalykai.
Tai štai man sunku tą aiškinti, turint minty, kad Youtube žmonės tokių dalykų nesupras, jeigu jie neturi pasirengimo šitame jiems, sakykime, šiek tiek suvokiamame dvasiniame kelyje, bet tai iš tikrųjų yra Tikrovė.

Žodžiu, klausykite Širdimi, ką girdite iš manęs, kai aš jums tariu šituos teiginius balsu jūsų pačių Gerovei. Amen.


Ačiū Viletai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėvškas apkabinimas.

Komentarai