Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto mokymas – Norint būt išmintingu, turi savo protu atrast Kūrėją savo viduje – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 08 08

Algimanto mokymas – Norint būt išmintingu, turi savo protu atrast Kūrėją savo viduje – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 08 08

Mylimieji, kada mes čia susirenkame į Gyvąją Šventovę – Rojaus Trejybės-AŠ ESU vardo Gyvąją Šventovę – Vilniuje būna kiekvieną šeštadienį, Kaune kas antrą sekmadienį, rytoj važiuosiu į Kauną – šiandien – 2020-ieji metai, rugpjūčio 8-oji. Gražus vasaros saulėtas rytas, malonu būti tokioj gaivoj, šilumoj. Tai yra mūsų planeta apšildoma – kol kas apšildoma – saulės-žvaigždės dėka, jos šviesos ir energinės šilumos. Jeigu mes persikeltume į kūrinijos vidurį – kūrinijos Centrą – Paties Kūrėjo Gyvenamąją Buveinę, pavadintą Rojaus vardu, ten juk mes ir žengiame, mes turime iš Kūrėjo suteiktą Likimą – pasiekt mūsų Tėvus – visos kūrinijos Tėvus Rojuje – štai, jeigu mes persikeltume į Rojų, ten mes neturėtume laiko reiškinio. Nėra Rojuje laiko – Rojus yra belaikis, nėra Rojuje erdvės – Rojus yra beerdvis. Mes dabar čia, dauguma gyventojų šitame pasaulyje, apimti baimės – yra karūnos sugalvota pseudopandemija. Ir žmonės bijo, kad nekvėpuos, plaučiai bus pažeisti – deda tas deguonies kaukes nuo kurių ir žmogų ištinka fizinė mirtis. Tai ne tas gydymo kelias!
Tai štai, Rojuje mes neturėsime jokio oro, jokios erdvės nėra. Kaip mes ten gyvensim? Taip, laiko nėra, kaip mes nepasimesim? – mes gi dabar įpratę skaičiuot kiekvieną minutę, sekundę. Juk net Rojus, neturintis pradžios, ir Centrinė Dieviškoji Visata, pavadinta Havonos terminu, tai kada mes imam į vieną junginį – Rojus-Havona – tai štai šitas bendras darinys turi laiką, kuris net ir Biblijoje yra suminėtas, kad Dievui tai ir tūkstantis metų kaip akimirka. Tai iš tikrųjų Rojus-Havona – Centrinė Dieviškoji Visata – jau turėdama laiko reiškinį štai tas laikas prilygsta, ką mes skaičiuojame šitame pasaulyje, kur gyvename šiuo metu, kai metai yra apskriejimas aplink mūsų žvaigždę-saulę – pilną orbitą. Tai yra metų trukmė. Tai štai, Rojaus-Havonos – Dieviškosios Visatos – kas čia būtų, sakykim, tūkstantis metų, tai ten prilygtų tiktai tai dienai. Bet jeigu mes imtume grynai tiktai Kūrėjo Gyvenamąją Buveinę – Rojų – štai tenai laiko nėra, yra vienintelis suvokimas – įvykių seka – įvykiai ir suvokimas, kad jie eina vienas paskui kitą, bet nėra atskaitos taško, kad čia yra metai, čia yra mėnesiai, čia yra tūkstantis metų. Tokios sampratos nėra. Ir Rojuje, tai neįmanoma, kad būtų. Kodėl? Kodėl neįmanomas laikas Rojuje? O gi todėl, kad Kūrėjo Gyvenamoji Buveinė, kai Kūrėjas yra Pats Amžinybės Šaltinis – Amžinybės Centras – štai ir šitas Kūrėjo Energijos sukoncentravimo Centras, pavadintas Rojumi, yra vienintelis statiškas, jis nejuda, nes viskas, net ir esantys pasauliai, Žvaigždynai, Visatos skrieja aplink Rojų, aplink tą Kūrėjo Energinį Centrą, tuo tarpu, pats tas Energinis Centras yra vietoje stovintis, nes Kūrėjas Pats yra statiškas – Vienintelis visoje kūrinijoje nejudantis. Viskas juda Jame, o Pats Jis yra nekintantis, todėl ir Jo Buveinė yra statiška. Ir ten negali būt jokių metų, mėnesių, jokio laiko, nes ten yra Amžinybė, kada Kūrėjas, Pats iš Savęs skleidžia viską, kas taip pat yra amžina. Dėl to ir atsiradę tie Jo Sūnūs ir Dukros, kurie, sakykim, kuria jau erdvėje Laiko ir Erdvės Visatas, ir juose pasaulius, ir gyvastį, štai tie tiesiogiai kilę iš Kūrėjo, Jo vaikai, irgi yra tame pačiame Rojuje amžini – amžini – ir jie negali suprast, kas yra laikas, nes jie neturi tokio patyrimo. Jie yra iš Kūrėjo – Amžinybės Šaltinio ir Centro – Energijos, kaip Asmenybės – gyvos, realios, tikros, tarpusavyje bendraujančios, viena kitą matančios, realiai sąveikaujančios gerbūvio labui. Bet jiems stinga patyrimo, kas yra laikas. Štai kodėl, kada Kristus pasirodė, kaip vienas iš mūsų ir tarp mūsų materialia tapatybe, juk jis ir buvo tas vienas iš septynių šimtų tūkstančių tokių Kūrėjo Sūnų, kurie tiesiogiai kilę iš Jo, ir turi tokį dvasinį statusą, kaip Sūnūs Kūrėjai, kurie drauge su savo Partnerėmis – Dukromis Kūrėjomis – sukuria Vietines Visatas – štai prieš paskutinįjį – septintąjį – įsikūnijimą, kuris paprastai vyksta Sūnui Kūrėjui pačiu žemiausiu jo paties sukurtos gyvybės statusu – mirtingojo pavidalu – gimstant iš moters įsčių bejėgiu kūdikiu – štai prieš tokį savęs padovanojimą mūsų pasaulyje Sūnui Kūrėjui buvo perteiktas tam tikras apribojimas, ko jis negali daryt šitame pasaulyje. Jis negali kūrt šeimos, kad neliktų įpėdinių, kuriuos pradėtų tiesiog garbint, kadangi būtų vienas iš tėvų dieviškasis, tai, natūralu, sugebėjimai to vaiko būtų daug didesni negu aplinkos, ir pradėtų jį išskirt, ir garbint. Štai kad neliktų tokio įpėdinio, jam neleidžiama turėt savo šeimos, na, ir kitokių apribojimų. Ir taip pat buvo perteikta tokia mintis – kadangi tu esi iš Rojaus Trejybės savąja kilme, tu visą laiką esi amžinybėje, todėl tau reikia visą laiką stengtis sekt laiko tėkmę sąmonės lygiu, nes jeigu tu šito laiko tėkmės pojūčio sąmoningai nebejausi, tą pat akimirką, ką tik tu pagalvosi, tas realizuosis, nesvarbu, kokią mintį bepagalvosi, ta mintis bus iškart iš energinių įvairių transformacijų materializuota. Štai iššūkis yra ir Sūnui Kūrėjui žmogiškąja tapatybe – išsiugdyt savybę visą laiką gyvent taip, kaip tam mirtingajam – nuolat skaičiuojant akimirkas. Ypač dabartiniais laikais tos akimirkos tiesiog persekioja žmones. Dar Kristaus laikais, prieš du tūkstančius metų, nebuvo tokio žvelgimo į tą laiką, kaip reiškinį – žmonės žiūrėjo į dangų, pagal saulę nustatydavo apytikslį tą laiką, ir jie nesuko galvos, kad čia, kaip dabar sako – aš neturiu laiko, kada kalbėt, mano laikas brangus, negaliu aš to laiko paskirt tau tiek daug, aš turiu uždirbt pinigus per tą laiką, oho, kiek aš jau turėčiau tų pinigų! – Tai yra klaidinga nuostata – klaidingas gyvenimas! Dėl to žmogus įsisuko į konkurencijos lenktynes, kada jis pradėjo lenktyniaut su kaimynu, vietoj to, kad jisai gyventų Ramybėje, ir lenktyniautų tik pats su savimi. Lenktyniaut su kaimynu – beprasmis užsiėmimas, ir laiko švaistymas – laiko švaistymas tų pačių brangių akimirkų, kurias taip jisai aukštai įvertina, kad jis gali daug ką per tas akimirkas uždirbt. Čia beprasmis Energijos ir laiko švaistymas! Tai štai, grįžtant prie Rojaus, kur yra amžinybė, ir vertinama įvykių seką, ir yra supratimas – giluminis supratimas – tų įvykių sekos, tai ir mes juk gauname štai šitą viduje esančią amžiną Dovaną iš Kūrėjo – asmenybę – dvasinę asmenybę – mes gauname tą tikrąjį gyventoją, kuris gyvena šitame materialiame, mūsų šitame pradiniame pasaulyje mums skirtame kūne, kaip laikiną priemonę. Laikina, mums išnuomota Kūrėjo, kad mes atliktume gerus darbus visumos – visumos – Gerovei, kad mes ugdytume save kaip Kūrėjo sūnų arba dukrą ir tuo pačiu pajaustume, kad mes trokštame tą Kūrėją atrast – atrast savo viduje kaip Tikrą Asmenybę. Ir tada mes pajausime, kad mes iš tikrųjų atradome Tą Kūrėją, ir Jis yra mūsų Tėvas ir Motina. Ir mes tada pažvelgsime Kūrėjo Žvilgsniu, ir Jo Charakterio Savybėmis vis ryškiau į aplinką, ir pamatysime, kad visi yra žmonės – broliai ir sesės – dvasine prasme, nes jie visi yra – asmenybės. Asmenybę gauna iš Kūrėjo, kaip gyvybės kategoriją, kuri turi laisvos valios sprendimus – priima tuos sprendimus laisva valia. Gyvūnai to padaryt negali, jie gyvena instinktais ir penkių Pagalbinių Dvasių vedimo dėka. Dėl to jie gali išugdyt iki tam tikro lygio palikuonis – išmokyt juos maisto susirast ar susimedžiot – štai šita prasme jie gali šitokį ugdymą perteikt savo palikuonims. Žmogus gi, būdamas asmenybės gyvybės kategorija, o geriau sakyt – mirtingasis – tai rodo tą kilmę šitame pradiniame pasaulyje, nes kaip dvasia mes esam amžini ir nemirtingi, bet visuomet mes išsaugosime – per visą amžinybę, ir pasiekę Rojų – mirtingojo pradinę mūsų kilmę, kad mes kilome iš to pasaulio, kuriame turėjome materialų pavidalą ir kuris buvo paliktas šitame pasaulyje. Kaip ir Biblijoje sako – iš dulkės kilęs į dulkę ir pavirsi. Štai tas kūnas, iš dulkės kilęs – iš materijos – sudūlėja, pavirsta į tą pačią dulkę. Tuo tarpu asmenybė yra nekintanti, kaip ir Kūrėjas – nekintantis. Ir Tas, kuris – nekintantis, yra Amžinas, ir dovanoja ne mažiau, kaip amžiną Dovaną, taip pat turinčią tą Kūrėjo Savybę – nekintamumą.
Ir kada jūs garbinime sakot, kad Kūrėjas keičia asmenybę – ne – Kūrėjas asmenybės nekeičia – Kūrėjas keičia asmenybės tapatybę! Tai yra tapatybė, kurią asmenybė – ta pati, ir nekintanti – savo būsena paliudija kiekvieną laiko akimirką! Štai, kada mes esame šitame pasaulyje, kur skaičiuojame sekundes, ir jas branginame, bet materialia prasme – pinigų prasme – o dvasios ugdymo, asmenybės tapatybės atskleidimo prasme, mes tiesiog švaistome tą nedorai ir piktai ne tiktai akimirką, bet marias akimirkų, ir laiko potvynį!
Štai, ta pati asmenybė gali atlikt Gėrio darbą, o gali atlikt piktą darbą! Dabar, pavyzdžiui, piktus darbus atlieka visi prezidentai, premjerai, kurie sugalvojo šitą pseudopandemiją! Aš išgirdau, kad Lietuvos prezidentūroj surado sergantį, apsikrėtųsį šituo karūną turinčiu virusu. Štai dabar, Lietuvos prezidentas ir visa prezidentūra – saviizoliacijoje! Reiškia, jie turi būt namuose, mano mylimieji. Prezidentūra, tarp kitko, kai aš šiandien su dviračiu važiavau į mūsų Šventovę, žiūriu, kad palei Neries upę, privažiavus ten, kur anksčiau buvo Lietuvos viešbutis, dabar kažkodėl – Radisson – lietuviškumas dingsta iš Lietuvos! – o geras pavadinimas – Lietuvos viešbutis – ne, reikia Radisson! – štai prie to viešbučio yra barjerai – dar, tiesa, anksčiau, iki pedagoginio, dabar jau nebe pedagoginis, ten yra Kolegija, tai iki tos vietos neprivažiavus, staiga – barjerai! Kadangi aš važiuoju sportiniu dviračiu galvą nuleidęs, aš vos išvengiau to barjero – būčiau atsimušęs, ir būtų šitam kūnui tragedija, nebūčiau atvažiavęs į Šventovę. Važiuoja užpakaly manes – irgi dviračiu – sako – kas čia dabar yra? – Sakau – taigi virusas, virusas, karantinas, matai, užtverta! – Tai va, tai čia dėl to tikriausia, kad prezidentas jau dabar saviizoliacijoj, tai čia visi barjerai į tą prezidentūros pusę iš Žvėryno yra užtverti.
Tai dabar grįžtant prie mūsų Rojaus, Kūrėjo, ir dabartinio gyvenimo šitame pasaulyje – jeigu asmenybė, kuri yra nekintanti ir amžina, būtų atradusi Kūrėją, visi prezidentai žvelgtų Kūrėjo žvilgsniu į aplinką ir stebėtųsi, kada daktaras pasako – taigi jums yra virusas, karūnos virusas, kaip karalius. Tas prezidentas pasakytų – mano mielasis, tu žinai, kad virusas yra tavo galvoje – dėl to, kad tu esi be Kūrėjo – atrask Kūrėją savo viduje, ir tavo viduje bus būsena tokių energinių virpesių, tokiu aukštu dažniu, kad jame, šitame bendrame energiniame Lauke, negalės kilti joks virusas – joks! – nesvarbu, kokia bebūtų aplinka pilna virusų, bet tavo viduje bus Švara, Šviesa, būsena pasitikėjimas Kūrėju!
Štai, vienintelė garantija yra apsauga nuo bet kokios ligos! O dabar visa žmonija parklupdyta ant kelių tokių pseudodaktarų! Vienas žmogus pateikia kažkokį, sakykim, teigiamą tyrimą su tuo virusu, uždaro visą prezidentūrą! Vilniaus operos ir baleto teatro direktoriui taip pat surado tą virusą – visas teatras nutraukė veiklą. Ar gali būt didesnis absurdas? Ne! Įsivaizduokit, prieš tai, kada būdavo gripas – vienas žmogus susirgo gripu – uždaro visą televiziją – kur dirbau aš – ten buvo du tūkstančiai žmonių – viskas, užsidaro visa televizija, programos išjungiamas, visi sėdi namuose saviizoliacijoj! Beprotybė! Taip, beprotybė! Bet kas šitą beprotybę stimuliuoja? – stimuliuoja tas gyvūlinis protas, kuris yra pilnas baimės! O baimė – tai yra paties žemiausio dažnio energiniai virpesiai, jie nuodija Meilę! Nuodija Meilę – ir žmogus tokioj būsenoj yra iš esmės netekęs imuniteto. Tada jis griebiasi vaistų, kurie niekam nereikalingi, bet tokiam apimtam baimės, tie vaistai atrodo padeda. Jis griebiasi tų vaistų, kaip turėklų, o iš tikrųjų, tie vaistai niekam nieko nepadeda, bet placebo efektas paveikia, kadangi, sakykim, ir antibiotikai – jie gi yra narkotikai irgi, chemikalai. Kodėl, kodėl stengiasi tuos žmones, kurie dar siūlo natūralius iš vaistažolių vaistus ir panaudot, tai uždaro jiem visas galimybes užsiiminėt šitokiu verslu? Todėl, kad turi Sveikatos Ministerija išduot licenziją, kad jie turi medicininį pasirengimą. Šitaip siekiama apribot tuos, kurie domisi augalais ir jų savybėmis, kad jie nesudarytų konkurencijos fabrikams, gaminantiems cheminius vaistus, nes iš jų didžiausias pelnas yra, o žmonės pereis prie natūralių vaistinių augalų ir nebepirks tų cheminių vaistų. Tai didžiausias nuostolis bus tiems fabrikams! Štai jiems ir reikia sukūrt baimės atmosferą! Baimės! – o tada – vakciną! – reikia visus skiepyt! – nesvarbu, koks poveikis, kiek žmonės netenka sveikatos dėl tos vakcinos, kuri neištyrinėta!
Ir negali būt sukurta jokios vakcinos, nes virusai kinta! – štai jie yra laike visą laiką judantys ir mutuojantys! Tu sukūrei vakciną viena matrica, šiandien virusas jau kitoks, ir vakarykštė vakcina nebetinka. Viskas judėjime! O vakcina užfiksuota statiškai tos matricos pagrindu – viskas!
Taip kad, mano mylimieji, mulkina jus pasaulinė pseudosveikatos organizacija su negru, sėdinčiu – Geitso pastatytu – priešakyje. Negras – tai ne įžeidimas – tai yra juodaodis – na, spalva jo gi veido – juoda, jis gi iš Etiopijos, kuris ten pridarė dar daug bėdų, būdamas sveikatos ministru toje šalyje. Bet aš pasakysiu jums gerą žinią, gera žinia yra ta – prieš fizinio kūno mirtį visuomet ateina ligos procese pagerėjimas tam žmogui – pagerėjimas – ir jis atsigauna. Tai būna paskutinis atokvėpis, ir įvyksta fizinė mirtis – fizinė mirtis – kad paskiau įvyktų prisikėlimas – prisikėlimas aukštesniu sielos tapatybės lygiu tai pačiai asmenybei. Šitą prisikėlimą suteikia Kūrėjas per savo kitus Sūnus ir Dukras, kurie žadina, žadina. Taip pat yra ir su materialia civilizacija. Kada visa dabartinė civilizacija yra sukurta prieš Kūrėjo Valią vartotojiškumo matrica, ir kad būtų kuo geriau tiktai man – konkurencijos pagrindu – bet ne visumai, be Brolystės – štai visa šita civilizacija sužlugs, nesvarbu, kiek pristatyta yra dangoraižių – ji sukurta prieš Kūrėjo Valią, kuri numato Brolystę, esant atrastam Kūrėjui kiekvieno Širdyje, ir gyvenant taip, kaip Kūrėjas veda, kaip veda iš vidaus kiekvieną, kadangi Jis suteikė Savo Dalelę, pavadintą Minties Derintojo vardu, į kiekvieno protą. Tai štai, norint būt išmintingu, turi savo protu atrast Kūrėją savo viduje. O kadangi dabar štai visi šitie žmonės, kurie daro didžiulę nuodėmę – suvaro visus izoliuodami be jokio pagrindo, įvarė baimę iki psichozės, iki depresijų, savižūdybių visame pasaulyje – štai jie dabar patys griauna visą tą civilizaciją! Tai yra stiprėjanti agonija, kuri štai ir pasireikš tokiais sprogimais, kaip Beirute – Libano sostinėje – vis daugiau bus tokių sproginėjimų tiek psichologinių, intelektualių, tiek fizinių. Tai ir yra tas priešmirtinis tarsi pagerėjimas, kai staiga subujoja tas gaivalas, kad tada ateitų iš tikrųjų katastrofa milžinišku mastu, kaip – pavadinkime tai – civilizacijos žlugimas – kad vėliau būtų kuriama nauja civilizacija Kūrėjo matricos pagrindu, kada asmenybė iš tikrųjų susimąsčiusi pradeda priiminėt apmąstytus sprendimus, ir visumos Gerovei. Ir tai yra pirmas žingsnis į Kūrėjo atradimą savo viduje.
Štai mano mylimieji, aš jums ir linkiu atrast Kūrėją savo viduje, nes tai vienintelė apsauga ir tos katastrofos atveju!

Ačiū Daivai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2020-08-25 19:25:22

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal