Forumas: temos peržiūra
Kalėdos rodo visuomenės NUDVASĖJIMO lygį ir veda TOLYN nuo TĖVO.
Kalėdos rodo visuomenės NUDVASĖJIMO lygį.
Liūdniausia yra tai, kad jos atspindi ir Lietuvos nudvasėjimą.
Kalėdos – tai PAGONIŠKA šventė, kuri žmogų veda TOLYN NUO TĖVO, kaip figos lapeliu prisidengdama Jėzaus gimimu.
Tai grynai pagoniška šventė, nes jai reikia tokių išorinių gamtos dekoracijų, kaip papuoštos eglutės, Kūčių vakarienės, kada ant stalo net “vėlėms” padedamos tuščios lėkštutės, kad joms užsukus, ir jos gautų maisto, kada ir gyvuliai vidurnaktį prakalba, kada dvylikai metų mėnesių yra paskiriama dvylika valgių ir tada labai paprastai susėdus prie stalo, pagoniškai perluažiamas paplotėlis ir labai dažani…NUODĖMINGAI PERSIVALGOMA. PILVUI paskiriama PAGRINDINĖ VIETA.
Dar liūdniau yra tai, kad klaidinami vaikai, kada jie Kalėdų laukia tik DĖL MATERIALIŲ DOVANŲ, KURIAS ATNEŠA NET NE TĖVAS, BET IRGI PAGONIŠKAS KALĖDŲ SENIS. NORS PATI ŠVENTĖ YRA PRISIDENGUSI DIEVIŠKOJO SŪNAUS ATĖJIMU Į ŽMOGAUS KŪNĄ, JĖZAUS GIMIMU, kuris beje, buvo iš tikrųjų ne gruožio 25-ąją, bet RUGPJŪČIO 21-ĄJĄ.
Nors ir Kalėdos, Tėvo siųsto Sūnaus Jėzaus gimimas, tačiau prie stalo apie Tėvo meilę NIEKAS NET NEKALBA, apie Jėzaus gimimą irgi NIKEAS prie stalo nekalba. VISI puola prie valgių, ir tik ragina dar to ragauti, dar ano, apie jų skanumą ir savo VISOS dienos pasninkavimą kalbasi kaip apie didžiausią žygdarbį, kurio iš tikrųjų NIEKAM NEREIKIA. Tuo labiau tokio savęs kankinimo nereikia TĖVUI. Jam nereikia JOKIO savęs kankinimo, net ir menkiausiais pasninkais ar įžadais.
Tėvas nori jūsų SIELOS ATSIVĖRIMO.
O sielos astivėrimo taip ir nesulaukia, nes niekas nemoko, kaip gi sielai atsiverti.
Nemoko, nei kunigai bažnyčioje, nes jie nėra ir PATYS atradę Tėvo ir nežino, kas gi YRA TĖVO PATYRIMAS IR JO MEILĖ, nemoko ir šeima, nes ir joje tėvai nežino, kas gi yra sielos atsivėrimas ir TĖVO ATRADIMAS SAVYJE, nemoko ir mokykoloje, nes ir mokytojai šito nežino, kas gi yra GYVAS ryšys su TĖVU, atrastu savyje, nemoko politikai, nes ir jie NEŽINO GYVOJO TĖVO. Tai iš kur vaikai sužinos apie TĖVĄ, kada niekas apie JĮ nieko NEMOKO.
Kada tokia tamsa aplinkui sielos viduje, tada žmogaus protas atsiduoda išorėje BIZNIERIAMS, KURIE VIS ANKSČIAU IR ANKSČIAU uždega spalvotas giriliandas parduotuvėse ir gatvėse, kad tik ištrauktų iš JŪSŲ PINIGUS. Jiems nereikalingi JŪS. Jiems reikalingi jūsų PINIGAI.
Tik dėl to jie sutinka išlaidauti spalvingoms lemputėms ir papuošalams, kad vaikus irgi, nuo pat mažumės augintų SAU, kaip būsimuosius prekiųmanus, jiems, biznieriams, sukraunančius turtus.
TAI TĖVO VALIOS PAŽEIDIMAS, KURIS LABAI SKAUDŽIAI ATSILIEPS LIETUVAI, IR VISAI URANTIJAI, GREITU LAIKU.
Bažnyčia pati tapo biznieriumi. Ji irgi puolė į pagoniškus papročius, irgi puolė puošti eglutes, susigalvojo prakartėles su gyvuliais ir Beltiejaus pramanyta žvaigžde ir trimis karaliais. Ji irgi tuo pačiu GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU pakeičia išoriniu ritualu, kuris nė iš tolo nerodo gyvo ir asmeninio ryšio su TĖVU. Ir ji taip pat eglutes jau puošia kuo anksčiau, kad tik nenusileistų tikriesiems biznieriams. Net ir LAUKIMO momentas yra pačios bažnyčios sunaikintas. O tuo pačiu ir kantrybės ugdymas yra pašalintas.
O kantrybė yra viena iš DIEVIŠKOJO TĖVO CHARAKTERIO SAVYBIŲ. Ir šitokios kantrybės Jėzus mokė ir žmogų.
Ir Tėvas per savo dvasią, Minties Derintoją, kiekvieną moko tos pačios dieviškosios kantrybės.
Sūnus Kūrėjas gimė žmogiškuoju vaikeliu RUGPJŪČIO 21-osios VIDURDIENĮ, 7 pr. Kr., skaičiuojant laiką pagal dabartinį kalendorių. Ir jam buvo duotas Jošua ben Joseph (Jošua, Juozapo sūnaus) vardas, arba mažybinis vardas Jėzus. Ir gimė jis išvalytose arklidėdse, kur nebuvo jokių gyvulių. Tiesiog į Betliejų, į gyventojų surašymą buvo laukiama atvyksiant daug žydų iš kitų Palestinos vietų, dėl to arklidės taip pat buvo parengtos tų žmonių apgyvendinimui. Ir jos buvo švarios, atskiros erdvės buvo izoliuotos pakabintais storais audeklais, taip, kad tai buvo parengta atvykėliams, kaip tais laikais buvo įmanoma kuo geriausiai parengti.
Ir kada Marijai prasidėjo gimdymo sąrėmiai, tai kitos moterys padėjo Marijai, ramindamos ir patardamos, kaip ir ką jai reikia daryti sąrėmių akimirkomis. Jos pasirengė ir vandens, apiplauti gimusį kūdikį, ir suteikė visą pagalbą tiek Marijai, tiek kūdikiui, jam išvydus Urantijos aplinką arklidėse.
Marija, dar prieš išvykdama iš Nazareto, pasirengė vystyklus, į kuriuos Jėzų ir suvystė ir padėjo į šalia buvusias ėdžias, kada šis užmigo po jį išvarginusios kelionės iš savo žemiškosios motinos įsčių į erdvės pasaulį Urantija, kur jo laukė nuostabi meilės ir šviesos misija APREIKŠTI TĖVĄ IR MOKYTI ĮTIKĖJIMO Į TĖVĄ visus sielos brolius tiek Urantijoje, tiek visuose kituose Vietinės Visatos pasauliuose. Bet jokiu būdu ne mokyti apie SAVO GIMIMĄ ŽMOGIŠKUOJU PAVIDALU ir jam atiduoti duoklę kasmet materialių dovanų vis didesniais kalnais. Nors daug kur stinga net materialios DUONOS tiems patiems mažyliams.
Kalėdos šiandien vis daugiau tampa tokia proga, kada valstybė sudaro palankias sąlygas, sujungdama kelias dienas į visą sistemą išeiginių dienų, kurias daugelis praleidžia vartodami alkoholį. Ir vis nuo JAUNESNIO amžiaus.
Ką tai turi bendro su Jėzaus gimimu, kada net Juozapas ir Marija negėrė jokio vyno, kada gimė Jėzus.
Dėl to lietuviai išgeria ir “jų” porciją. Tačiau gerdami jie neprisimena nei Jėzaus darbų, nei Jėzaus gerosios naujienos, nei Jėzaus mokymų, o tik geria ir tiek.
Tai kuo jiems Kalėdos skiriasi nuo Naujųjų Metų, nuo Kovo 8-osios – Tarptautinės Moters dienos, Velykų, grynai žydų šventės, kuri pažymi žydų išsilaisvinimą iš Egipto vergovės, kada juos iš nelaisvės išvedė Mozė, ir nuo tada jie eme švęsti šitą šventę – Pessah šventę, kaip tik būtent tos šventės išvakarėse ir buvo nukryžiuotas Jėzus; kuo Kalėdos skiriasi nuo Gegužės 1-osios, Tarptautinės darbo žmonių solidarumo dienos, nuo asmeninės gimimo dienos, ar nuo bet kokios kitos šventės, kada jų visų jungiamoji grandis yra ALKOHOLIS IR TUŠTI POKALBIAI APIE VIENĄ IR TĄ PATĮ. Juose niekada NEBŪNA PRASMINGŲ pokalbių nei apie TĖVĄ, nei su TĖVU, net ir tarp KUNIGŲ.
Tai kuo gi ne pagoniškos visos tokios šventės, kurios visiškai neturi TĖVO, KAIP VISO KO ŠALTINIO IR CENTRO. IR GYVYBĖS ŠALTINIO.
Ir kada tokių švenčių metu mato VAIKAI, kaip jas švenčia ir jų tėvai, ir jų draugų tėvai, ir nė menkiausios užuominos negirdi apie TĖVĄ, jų TIKRĄJĮ TĖVĄ, ir nė mažiausių virpesių nepajunta iš TĖVO, perduotų jiems iš tas šventes švenčiančiųjų atsivėrusių sielų, tai KAIP GALI JŲ SILPNUTĖS IR DAR SKAISČIOS SIELOS, DAR VISIŠKAI NESUGADINTOS TOLIAU IŠLIKTI TOKIOS NESUTERŠTOS, KAD TOLIAU AUGTŲ IR STIPRĖTŲ SAVO GYVU RYŠIU SU SAVYJE ATRASTU TĖVU?
DĖL TO JAS IR UŽTRAUKIA VORATINKLIAI. LYGIAI TAIP, KAIP IR JŲ TĖVŲ IR JŲ DRAUGŲ TĖVŲ, JŲ MOKYTOJŲ, IR KUNIGŲ SUPURVINTAS IR APIPELYJUSIAS, IR DĖL TO NETARNAUJANČIAS SU TĖVO MEILE IR ŠVIESA IR TIESOJE SIELAS TAIP PAT KAŽKADA UŽTRAUKĖ NEGYVŲ IR RITUALINIŲ KALĖDŲ MATERIALŪS VORATINKLIAI.
Ir kad šituos vorantinklius galėtumėte nuvalyti nuo savo sielos, o tada ir vaikams padėtumėte visą laiką išlikti skaistiems ir su GYVU TĖVU, ATRASTU JŲ VIDUJE, pirmiausia ATRASKITE TĖVĄ SAVYJE.
O tada pradėkite keisti NEGYVAS IR RITUALINES MATERIALIŲ DOVANŲ KALNŲ KALĖDAS Į GYVOJO JĖZAUS EVANGELIJOS ĮTIKĖJIMO ŠVENTĘ.
Ir čia jūs niekaip neapsieisite be MANOJO MOKYMO APIE TĖVO ATRADIMĄ SAVYJE.
Tik tada patys PATIRSITE, ką reiškia gyventi su savyje atrastu Tėvu. Ir tik tada patys galėsite savo vaikus mokyti GYVOJO TĖVO TIKROVĖS.
O KALĖDOS tiesiog savaime taps jums vaikiškos ir nebereikalingos, lygiai taip, kaip šiandien suaugusiam nebereikalingos vaikiškos smėlio dėžės, kad jose būtų statomos smelio pilys. Jūs jau suaugote kaip materialus mirtingasis. Atėjo laikas suaugti ir DVASINIU TĖVO SŪNAUS VISU ŪGIU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-12-26 23:05:51
Komentarai
Mieleiji, prasidėjo gruodis - Kalėdų mėnuo - todėl radęs prieš dešimtį metų šios temos aptarimą Forume, iškeliu ją perskaityti iš naujo - o gal kai kam ir pirmą kartą - ir pamąstyti, kiek mes esame į save įleidę gyvąjį Jėzų, o ne ritualą vietoje paties Jėzaus.Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2017-12-01 14:18:48
Paruošiau sumaketuotą teksto apie kalėdas versiją puikiai tinkančią spausdinimui. Apskritai būtų gera idėja apie tai, jog daug dokumentų būtų suruošti spaudinimui, kuriuos žmonės galėtų atsispausdinti - dalintis su kitais.
http://www.aeon.lt/read/Kaledos-2007.doc
Vaidas
2010-12-12 22:26:15
Kas čia vėl sumanė kalėdoti ? Pasauliui ir žmonijai , visais amžiais ir laikams reikėjo duonos ir žaidimų . Duonos šiandiena ( ačiū Dievui ) jau turime sočiai , o va žaidimų visada maža . Tai žaiskime tuos kalėdinius žaidimus ir tapkime draugiškesni ir laimingesni . Tai iš tiesų Tadai , gili ir sena lietuvių protėvių šventė . Vieni , tą dieną , gal pagarbins Dievą Tėvą ir Jėzų Kristų , kiti gal aplankys savo artimą - apkabins , pabučiuos ir palinkės laimingų metų , kiti tik linksminsis ir bandys pralinksminti ir kitus šalia esančius . Taigi kiekvienas pasirinksime tai kas esame ir tai kuo norime būti .
emilispetras
2010-12-12 20:44:06
O man Šv. Kalėdos - tai protėvių paveldas, kai susirenka visa giminė iš visos Lietuvos pakraščių, pabendrauti, pasidalinti savo širdžių šiluma.
Visus mylintis
Tadas
2010-12-12 16:27:44
Man asmenishkai gruodis yra tiktai visos ziemos laikotarpio pirmasis menuo, kaledos yra atkeliavusios ish senoves Romos pagonybes laiku ir nieko daugiau. Zinant, ROJAUS TREJYBES Sunaus gimimo dienos tikraja data, tiesiog nustembi pagalvojus, koks didziulis energijos kiekis isheikvojamas nteisingai Jezaus gimimo datai pamineti,beprasmishkai sukuriant dirbtinos shventes iliuzija.
Fredas
2010-12-12 16:21:36
Gruodis – prieškalėdinis laikotarpis. Puošiamos eglutės, kavinių, restoranų, parduotuvių vitrinos. Lenktyniaujama kas ankščiau ir gražiau papuoš. Parduotuvėse siūlomos kalėdinės nuolaidos. Ar visa tai daroma iš meilės artimui? Kiek nerimo, kiek skubėjimo, kad tik ko nepamiršus nupirkt, kad spėt viską susitvarkyt. Per šventes įprasta keistis dovanėlėmis, jei daroma tai su meile tai labai gerai, o jei tik iš reikalo, kad taip įprasta. Prieš šventes įžiebiamos eglutės, grilijandos, gatvėse tampa šviesiau, jaukiau, o ar daug žmonių nušvinta vidumi? Rojaus Tėvai pastoviai mums siūlo dovanas: meilę, šviesą, gėrį, grožį, sveikatą. Ar daug žmonių pasiima šias dovanas, ar daug žmonių atsigrežia į Tėvą, atsiveria, atranda ryšį su Rojaus Tėvais? Pripažinkime sau, turbūt ,kad nedaugelis. Nejaugi išorinis blizgesys svarbesnis už dvasines vertybes? Atsigręžkime į Tėvą, atsiverkime, atraskime ryšį su Juo per padovanotą dvasios dalelę, gilinkime įtikėjimą per pasitikėjimą Rojaus Tėvais, prisipildykime šių nuostabių dovanų ir dalinkimės su aplinkiniais.
Tradicinės šventės ateina ir greit praeina, po švenčių lieka vėl tapati monotonija. Atradus ryšį su Tėvu, šventė tęsiasi kiekvieną dieną. Mielieji, linkiu nenutrūkstamos šventės su Rojaus tėvais.
Ramybės jums.
Leonida
2010-12-12 15:03:11
Vien tik tai,kad yra pažeidžiama Tėvo valia,apie kurią kalbame beveik visose temose ar komentaruose,yra tokio didelio mąsto blogis,kuris per kartų kartas nusėdo mums pasąmonėje,mūsų užterštame gyvuliniame prote.Viskas,kas yra Tėvo valioje,o joje ir vyksta viskas-liečia ir veikia visą kūriniją.Ir veikia visus tiktai neigiama linkme.Mes,kūrinijos piliečiai,suvokime mąstą to,ką darome sau,aplinkai,gyvybei,gamtai.Žemųjų virpesių karalystės skėtis dengia mūsų,dvasinių mokytojų aukštas vibracijas(kalbu apie atgimusius dvasioje).Kodėl gi nepasvarsčius,kaip viskas vyksta..Ištisus metus mes švenčiame.Švenčiame?Ne,mielieji.Mes KENKIAME..Ir kenkiame visiems,kur išvardijau aukščiau.Mūsų"švenčių"maratone(gimtadieniai,vardadieniai,religinių sektų išgimdytos evoliucijos tėkmėje šventės)nėra nieko,išskyrus nesveiką apsirijimą ir finišo tiesiojoje didžiulį butelį alkoholio..Bet mielieji,kur lieka vietos Sūnui Kūrėjui Jėzui?Ar maratono bėgime mes pastebėsime Tėvą?Juk Jis kankinasi mūsų besidaužančiose širdyse,iš kartų į kartas perduodamos lazdelės estafetėse tik tolina mus nuo Tėvo atradimo savyje..Mes džiugiai minime Jėzaus gimtadienį,kuris net ne tą mėnesį įvyko,bet mūsų žemi virpesiai sklinda aplinkui.Sklinda parduotuvėse,turguose,restoranuose.Mes piktinamės,kad personalas pardavėjų nespėja prikrauti mūsų krepšius maisto,kuris netgi sulaukia naujųjų metų,jau ne tik kad neduodantis kūnui jokios naudos,bet ir savaime nuodingas.Ir tas nuodingumo mechanizmas,kaip tiksinti bomba,jau užvestas.Kokia gali būti šventė,jei kiekviena diena turėtų būti PAŠVĘSTA TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI...Kaip galima nesuvokti to,kad visa tai korupcija,apimanti visą pasaulį.Mes tik prisidedame prie žemų virpesių sluoksnio storinimo apie visą Urantijos planetą.Ar to iš mūsų troško ir tebetrokšta Jėzus iš Nazareto?..Jis mums nešė šviesą ir tiesą.Tą ŠVIESĄ IR TIESĄ APIE TAI,KAD MES ESAME TĖVO SŪNŪS,BROLIAI IR SESĖS TARPUSAVY..Kiek Jis negalėjo atskleisti tada,prieš porą tūkstančių metų ir kalba mums vėl,bet mes NEGIRDIME..Mes savo sielos broliams ir sesėms,TREJYBĖS sūnums ir dukroms,savo žemiškiesiems vaikams brukame"dovanų",kurių jie ir telaukia.KUR MATOME JĖZŲ?.Ar po kalėdų senelio fizionomija,kuri dengia alkoholiu prasmirdusį veidą,raudona nosim?..Mielas Algimantai,aš sakau tau-TAIP..Taip,mes ūgtelėjome,nes pramerkę akis garbiname ROJAUS TREJYBĘ..Taip,mes ūgtelėjome,nes jau suvokiame,kad mus pačius žaloja ritualinė ir NEGYVA šventė.Iš kartos į kartą mums buvo tiesiog skiepijama ritualai ir šventės.Taip,mes ūgtelėjome,nes suvokiame,kad vien savo mintimis kenkiam kitiems ir sau,palikuonims,kurie turėtų pamažu prieiti ir jau prieina išvados apie viso ritmo beprasmiškumą..Ir mes tikrai ūgtelėjome,nes pradedame gyvai ir garsiau kalbėti,kad VISAS GYVENIMAS Į AMŽINYBĘ,EINANT GYVUOJU IR EVOLIUCINIU,PATIRTINIU GYVAI ROJAUS TREJYBĖS KELIU,ATRADĘ TĖVĄ SAVYJE,ĮTIKĖJĘ IR GIMSTANTYS IŠ DVASIOS-IR YRA TA,KASDIENINĖ ŠVENTĖ GĖRIO DARBUOSE SU ROJAUS TĖVAIS VISUMOS LABUI..IR TAIP BUS,VIS PLAČIAU IR PLAČIAU..Aš praėjusiais metais paprašiau,kad asmeniškai manęs niekas nesveikintų savojoje,žemiškoje šeimoje.Todėl visos dienos man bus bereikšmės,jei nors vieną dieną negalvočiau apie Jėzų,negalvočiau apie Rojaus Trejybę,negalvočiau apie Tėvą..Ruošiu save tam ir nuo mano pastangų,pasitikėjimo Tėvu-Rojaus Trejybe,priklausys Meilė visai kūrinijai ir ROJAUS TĖVAMS..Taip,mes ūgtelėjome,nes žinome,kad ROJAUS TREJYBĖS GYVO GARBINIMO ŠVENTOVĖ IR AŠIS DVASINĖS TIKROVĖS YRA PAS MUS,VILNIUJE..Mes ūgtelėjome,bet turime ir augti,brandinti sielas TREJYBĖS ŠVIESOJE IR TIESOJE..Su meile visiems
Arūnas
2009-12-08 21:13:31
Iš tiesų taip, Kalėdos rodo visuomenės nudvasėjimo lygį. Nenuginčysi. Tik prie to kas Algimanto visiškai teisingai pasakyta temos tekste toliau, netgi ir kai kuriuose komentaruose, galėčiau pridurti štai ką:
Kalėdų "šventė" yra virtusi beprasme, banalia ir visiškai jau ne dvasine, bet sumaterialėjusia tradicija, kurios esmėje daugiau glūdi senovės pagoniškosios tradicijos elementų, nei krikščioniškasis figos lapelis gali pridengti. Bet tai ne pati didžiausia bėda. Bėda ta, kad kaip ir visos tradicijos apskritai, taip ir Kalėdų, lygiai kaip ir Velykų "švenčių" "šventimas" be tikros, gyvos prasmės, bet su fyktyviu turiniu, dažnai net pamirštant, kokia proga ir švenčiama, yra visuomeninei sąmonei labai pavojingas dvasinis nuodas, labai ilgam užstabdantis, tiesiog sustingdantis - žmonių, tautų, didžios dalies visos pasaulio bendruomenės dėmesį PRAEITIES AKIMIRKOSE - dvasinį augimą. Vėliau gi šį, taip įsuktą beprasmybės smagratį, sustabdyti būna labai sunku. Tokių tradicijų "puoselėjimo" pasekmė tradiciškai ir yra: iš kartos į kartą tūpčioti vienoje ir toje pačioje vietoje. Taip per tradicijas siela užblokuojama naujam pažinimui, dvasiniam augimui ir kokybiškai naujam gyvenimui pasiekti visos Kūrinijos broliškoje šeimoje, nes vis grįžtama ir grįžtama į praeities rūkus, o po poros tūkstančių metų jau daugybei sielos brolių ir sesių tampa paniškai baugu skaidriu ir laisvu sielos žvilgsniu pažvelgti į tikrą ir amžinai gyvą ateitį.
Su meile,
Tomas VLN
2009-12-08 19:20:42
Prieš tai įdėjau Jėzaus Kristaus suteiktą mokymą apie Kalėdas, o dabar iškeliu temą apie Kalėdas pasvarstymui.
Ar per metus nors kiek ūgtelėjote savo samprata apie šitos ritualinės ir negyvos šventės ŽALĄ JUMS ASMENIŠKAI, per jūsų pasąmonės tolimesnį teršimą, IR VISIEMS?
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-12-08 15:00:54
Aš taip pat apie šventes pasakysiu savo nuomonę, o ypač apie Kalėdas, nes visada man asmeniškai tai buvo pati laukiamiausia šventė nuo vaikystės laikų - nu taip gal dėl dovanų :) nu bet buvo kaip buvo - dabar nesu toks materialistas - tuo labiau, kad beveik nieko materialaus neturiu išskyrus skolas :)...
Pritarčiau ir Audriui ir Arui dėl to, kad galų gale neetikška/nepagarbu smerkti tai kuo kiti tiki - būtų manau tesingiausia pažvelgti į motyvus ir kaip minėjo Aras ar kažkas mato toje šventėje prisigėrimą gal kažkas pasileidimą gal kažkas tikrai mato ir tuo net neabejoju daugelis tose šventėse mato KAŽKĄ TOKIO DVASINGO - ŠILTO - ARTIMO - MIELO, nes dažniausiai Kalėdos švenčiamos su artimiausiais žmonėmis su tais su kuriais miela ir malonu praleist laiką (nors be abejo visko būna), bet dėl to ir būna juk esam žmonės tai TIESIOG NORMALU - NES NESAM ROBOTAI IŠRIKIOTI PAGAL TAM TIKRĄ DAINĄ AR MELODIJĄ IR DARANTYS BEI GALVOJANTYS TĄ PATĮ - esam asmenybės ir individualios ir besiskleidžainčios, o gal užsisklendžiančios, bet vis tiek asmenybės - IR LAISVOS SAVO PASIRINKIMŲ PRASME - O TAI MANAU SVARBIAUSIA ! ! !
O dėl švenčių smerkimo - tikrai pritarsiu Audriui - nu galim pasmerkt viską nebūtinai šventes - net ir šitą` forumą/puslapį galim pasmerkt ir tikrai rastume argumentų tam pagrįsti, bet ar iš to bus mums dvasinės naudos ar iš to smerkimo pajausime šilumą/meilę/palaimą - manau, kad ne, todėl pabaigai viena pasakysiu - NU KIEK TI KGALIME BŪKIME TOLERANTIŠKI JUK APLINK MUS TĖVO SUKURTA TIKROVĖ IŠ MEILĖS IR TIKRAI JIS NETURĖJO MOTYVO, KAD MES SMERKSIME/ŽEMINSIME VIENI KITUS - TIESIOG JEI KAŽKO NESUPRANTAME SIŪLYČIAU NESUBĖTI LEISTI ŽEMŲ VIRPESIŲ, NES PIRMIAUSIA TIE ŽEMI VIRPESIAI PEREINA PER TĄ KURIS JUOS IŠLEIDŽIA, TODĖL IR ŽALA DIDŽIAUSIA ATITENKA - TAM KURIS PALEIDO ŽEMUS VIRPESIUS... LEISKIME GERIAU AUKŠTUS - LINKĖKIM VIENI KITIEMS GERO/LAIMĖS/MEILĖS IR SIŲSKIME TAI MINTIMIS - TAI BUS AUKŠTI VIRPESIAI - IR PAJUSIME TĄ SAVIJAUTĄ TOKIĄ GERĄ/RAMINANČIĄ PIRMIEJI - IR AIŠKU TIE VIRPESIAI PASIEKS VISUS KITUS, KURIEMS TAI SIUNTĖME...
Ir linkiu linksmų ir šiltų švenčių visiems, nors jos ir tam tikra prasme butaforinės, bet mūsų širdys/protas/ tikėjimas paverčia jas tokiomis kokių norime :)
Linas J
2009-12-11 18:14:19
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]