Forumas: temos peržiūra
Kalėdos rodo visuomenės NUDVASĖJIMO lygį ir veda TOLYN nuo TĖVO.
Kalėdos rodo visuomenės NUDVASĖJIMO lygį.
Liūdniausia yra tai, kad jos atspindi ir Lietuvos nudvasėjimą.
Kalėdos – tai PAGONIŠKA šventė, kuri žmogų veda TOLYN NUO TĖVO, kaip figos lapeliu prisidengdama Jėzaus gimimu.
Tai grynai pagoniška šventė, nes jai reikia tokių išorinių gamtos dekoracijų, kaip papuoštos eglutės, Kūčių vakarienės, kada ant stalo net “vėlėms” padedamos tuščios lėkštutės, kad joms užsukus, ir jos gautų maisto, kada ir gyvuliai vidurnaktį prakalba, kada dvylikai metų mėnesių yra paskiriama dvylika valgių ir tada labai paprastai susėdus prie stalo, pagoniškai perluažiamas paplotėlis ir labai dažani…NUODĖMINGAI PERSIVALGOMA. PILVUI paskiriama PAGRINDINĖ VIETA.
Dar liūdniau yra tai, kad klaidinami vaikai, kada jie Kalėdų laukia tik DĖL MATERIALIŲ DOVANŲ, KURIAS ATNEŠA NET NE TĖVAS, BET IRGI PAGONIŠKAS KALĖDŲ SENIS. NORS PATI ŠVENTĖ YRA PRISIDENGUSI DIEVIŠKOJO SŪNAUS ATĖJIMU Į ŽMOGAUS KŪNĄ, JĖZAUS GIMIMU, kuris beje, buvo iš tikrųjų ne gruožio 25-ąją, bet RUGPJŪČIO 21-ĄJĄ.
Nors ir Kalėdos, Tėvo siųsto Sūnaus Jėzaus gimimas, tačiau prie stalo apie Tėvo meilę NIEKAS NET NEKALBA, apie Jėzaus gimimą irgi NIKEAS prie stalo nekalba. VISI puola prie valgių, ir tik ragina dar to ragauti, dar ano, apie jų skanumą ir savo VISOS dienos pasninkavimą kalbasi kaip apie didžiausią žygdarbį, kurio iš tikrųjų NIEKAM NEREIKIA. Tuo labiau tokio savęs kankinimo nereikia TĖVUI. Jam nereikia JOKIO savęs kankinimo, net ir menkiausiais pasninkais ar įžadais.
Tėvas nori jūsų SIELOS ATSIVĖRIMO.
O sielos astivėrimo taip ir nesulaukia, nes niekas nemoko, kaip gi sielai atsiverti.
Nemoko, nei kunigai bažnyčioje, nes jie nėra ir PATYS atradę Tėvo ir nežino, kas gi YRA TĖVO PATYRIMAS IR JO MEILĖ, nemoko ir šeima, nes ir joje tėvai nežino, kas gi yra sielos atsivėrimas ir TĖVO ATRADIMAS SAVYJE, nemoko ir mokykoloje, nes ir mokytojai šito nežino, kas gi yra GYVAS ryšys su TĖVU, atrastu savyje, nemoko politikai, nes ir jie NEŽINO GYVOJO TĖVO. Tai iš kur vaikai sužinos apie TĖVĄ, kada niekas apie JĮ nieko NEMOKO.
Kada tokia tamsa aplinkui sielos viduje, tada žmogaus protas atsiduoda išorėje BIZNIERIAMS, KURIE VIS ANKSČIAU IR ANKSČIAU uždega spalvotas giriliandas parduotuvėse ir gatvėse, kad tik ištrauktų iš JŪSŲ PINIGUS. Jiems nereikalingi JŪS. Jiems reikalingi jūsų PINIGAI.
Tik dėl to jie sutinka išlaidauti spalvingoms lemputėms ir papuošalams, kad vaikus irgi, nuo pat mažumės augintų SAU, kaip būsimuosius prekiųmanus, jiems, biznieriams, sukraunančius turtus.
TAI TĖVO VALIOS PAŽEIDIMAS, KURIS LABAI SKAUDŽIAI ATSILIEPS LIETUVAI, IR VISAI URANTIJAI, GREITU LAIKU.
Bažnyčia pati tapo biznieriumi. Ji irgi puolė į pagoniškus papročius, irgi puolė puošti eglutes, susigalvojo prakartėles su gyvuliais ir Beltiejaus pramanyta žvaigžde ir trimis karaliais. Ji irgi tuo pačiu GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU pakeičia išoriniu ritualu, kuris nė iš tolo nerodo gyvo ir asmeninio ryšio su TĖVU. Ir ji taip pat eglutes jau puošia kuo anksčiau, kad tik nenusileistų tikriesiems biznieriams. Net ir LAUKIMO momentas yra pačios bažnyčios sunaikintas. O tuo pačiu ir kantrybės ugdymas yra pašalintas.
O kantrybė yra viena iš DIEVIŠKOJO TĖVO CHARAKTERIO SAVYBIŲ. Ir šitokios kantrybės Jėzus mokė ir žmogų.
Ir Tėvas per savo dvasią, Minties Derintoją, kiekvieną moko tos pačios dieviškosios kantrybės.
Sūnus Kūrėjas gimė žmogiškuoju vaikeliu RUGPJŪČIO 21-osios VIDURDIENĮ, 7 pr. Kr., skaičiuojant laiką pagal dabartinį kalendorių. Ir jam buvo duotas Jošua ben Joseph (Jošua, Juozapo sūnaus) vardas, arba mažybinis vardas Jėzus. Ir gimė jis išvalytose arklidėdse, kur nebuvo jokių gyvulių. Tiesiog į Betliejų, į gyventojų surašymą buvo laukiama atvyksiant daug žydų iš kitų Palestinos vietų, dėl to arklidės taip pat buvo parengtos tų žmonių apgyvendinimui. Ir jos buvo švarios, atskiros erdvės buvo izoliuotos pakabintais storais audeklais, taip, kad tai buvo parengta atvykėliams, kaip tais laikais buvo įmanoma kuo geriausiai parengti.
Ir kada Marijai prasidėjo gimdymo sąrėmiai, tai kitos moterys padėjo Marijai, ramindamos ir patardamos, kaip ir ką jai reikia daryti sąrėmių akimirkomis. Jos pasirengė ir vandens, apiplauti gimusį kūdikį, ir suteikė visą pagalbą tiek Marijai, tiek kūdikiui, jam išvydus Urantijos aplinką arklidėse.
Marija, dar prieš išvykdama iš Nazareto, pasirengė vystyklus, į kuriuos Jėzų ir suvystė ir padėjo į šalia buvusias ėdžias, kada šis užmigo po jį išvarginusios kelionės iš savo žemiškosios motinos įsčių į erdvės pasaulį Urantija, kur jo laukė nuostabi meilės ir šviesos misija APREIKŠTI TĖVĄ IR MOKYTI ĮTIKĖJIMO Į TĖVĄ visus sielos brolius tiek Urantijoje, tiek visuose kituose Vietinės Visatos pasauliuose. Bet jokiu būdu ne mokyti apie SAVO GIMIMĄ ŽMOGIŠKUOJU PAVIDALU ir jam atiduoti duoklę kasmet materialių dovanų vis didesniais kalnais. Nors daug kur stinga net materialios DUONOS tiems patiems mažyliams.
Kalėdos šiandien vis daugiau tampa tokia proga, kada valstybė sudaro palankias sąlygas, sujungdama kelias dienas į visą sistemą išeiginių dienų, kurias daugelis praleidžia vartodami alkoholį. Ir vis nuo JAUNESNIO amžiaus.
Ką tai turi bendro su Jėzaus gimimu, kada net Juozapas ir Marija negėrė jokio vyno, kada gimė Jėzus.
Dėl to lietuviai išgeria ir “jų” porciją. Tačiau gerdami jie neprisimena nei Jėzaus darbų, nei Jėzaus gerosios naujienos, nei Jėzaus mokymų, o tik geria ir tiek.
Tai kuo jiems Kalėdos skiriasi nuo Naujųjų Metų, nuo Kovo 8-osios – Tarptautinės Moters dienos, Velykų, grynai žydų šventės, kuri pažymi žydų išsilaisvinimą iš Egipto vergovės, kada juos iš nelaisvės išvedė Mozė, ir nuo tada jie eme švęsti šitą šventę – Pessah šventę, kaip tik būtent tos šventės išvakarėse ir buvo nukryžiuotas Jėzus; kuo Kalėdos skiriasi nuo Gegužės 1-osios, Tarptautinės darbo žmonių solidarumo dienos, nuo asmeninės gimimo dienos, ar nuo bet kokios kitos šventės, kada jų visų jungiamoji grandis yra ALKOHOLIS IR TUŠTI POKALBIAI APIE VIENĄ IR TĄ PATĮ. Juose niekada NEBŪNA PRASMINGŲ pokalbių nei apie TĖVĄ, nei su TĖVU, net ir tarp KUNIGŲ.
Tai kuo gi ne pagoniškos visos tokios šventės, kurios visiškai neturi TĖVO, KAIP VISO KO ŠALTINIO IR CENTRO. IR GYVYBĖS ŠALTINIO.
Ir kada tokių švenčių metu mato VAIKAI, kaip jas švenčia ir jų tėvai, ir jų draugų tėvai, ir nė menkiausios užuominos negirdi apie TĖVĄ, jų TIKRĄJĮ TĖVĄ, ir nė mažiausių virpesių nepajunta iš TĖVO, perduotų jiems iš tas šventes švenčiančiųjų atsivėrusių sielų, tai KAIP GALI JŲ SILPNUTĖS IR DAR SKAISČIOS SIELOS, DAR VISIŠKAI NESUGADINTOS TOLIAU IŠLIKTI TOKIOS NESUTERŠTOS, KAD TOLIAU AUGTŲ IR STIPRĖTŲ SAVO GYVU RYŠIU SU SAVYJE ATRASTU TĖVU?
DĖL TO JAS IR UŽTRAUKIA VORATINKLIAI. LYGIAI TAIP, KAIP IR JŲ TĖVŲ IR JŲ DRAUGŲ TĖVŲ, JŲ MOKYTOJŲ, IR KUNIGŲ SUPURVINTAS IR APIPELYJUSIAS, IR DĖL TO NETARNAUJANČIAS SU TĖVO MEILE IR ŠVIESA IR TIESOJE SIELAS TAIP PAT KAŽKADA UŽTRAUKĖ NEGYVŲ IR RITUALINIŲ KALĖDŲ MATERIALŪS VORATINKLIAI.
Ir kad šituos vorantinklius galėtumėte nuvalyti nuo savo sielos, o tada ir vaikams padėtumėte visą laiką išlikti skaistiems ir su GYVU TĖVU, ATRASTU JŲ VIDUJE, pirmiausia ATRASKITE TĖVĄ SAVYJE.
O tada pradėkite keisti NEGYVAS IR RITUALINES MATERIALIŲ DOVANŲ KALNŲ KALĖDAS Į GYVOJO JĖZAUS EVANGELIJOS ĮTIKĖJIMO ŠVENTĘ.
Ir čia jūs niekaip neapsieisite be MANOJO MOKYMO APIE TĖVO ATRADIMĄ SAVYJE.
Tik tada patys PATIRSITE, ką reiškia gyventi su savyje atrastu Tėvu. Ir tik tada patys galėsite savo vaikus mokyti GYVOJO TĖVO TIKROVĖS.
O KALĖDOS tiesiog savaime taps jums vaikiškos ir nebereikalingos, lygiai taip, kaip šiandien suaugusiam nebereikalingos vaikiškos smėlio dėžės, kad jose būtų statomos smelio pilys. Jūs jau suaugote kaip materialus mirtingasis. Atėjo laikas suaugti ir DVASINIU TĖVO SŪNAUS VISU ŪGIU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-12-26 23:05:51
Komentarai
Minties derintojas - fragmentuota Pirmojo Šaltinio ir Centro esybė, padovanojama mums su galimybe tapti viena su ja ir taip ją įasmeninti ir taip tapti įasmenintu fragmentu. Tik Pirmajam Šaltiniui ir Centrui tai jau yra įvykę dabar ir tokius jis mus mato jau dabar - savo fragmentais (čia būtų pagal UK).Arnoldas
2009-12-14 21:25:04
Mielas Algirdai,atsidaryk 11-ą puslapį,ten rasi Lino temą.Gal skirsi 5min.laiko,kad suprastum,kokį reiškinį gali sukelti Tėvo neieškojimas savyje.Galbūt,mūsų santykiai galės tapti draugiškais.Tikrai nesupratai apie ką kalbu..Ten,kur žvelgia urantai,gelmė neturi dugno,todėl ir plaukai tau šiaušiasi.(Ane,Algirdai).Ir pažvelk drąsiau,toj gelmėj-TREJYBĖ..Su meile
Arūnas
2009-12-19 20:05:27
Linai, jie kaip individai –teisūs, kaip visumos dalis –paradoksalūs. Tikri kosminiai žmonės. Jau dabar nusitaikę į aštuntąjį morontinį pasaulį. Tas burnojimas ant krikščionybės apraiškų byloja, kad ir pradinėj morontijoj bus tas pats. Jie labai talentingi mokiniai, tiesiog verti perkėlimo per kelis pradinius pasaulius. Tai šaunu, gerai, pagirtina, nuostabu, talentinga –individualioje plotmėje. Visuminėje plotmėje –tai dvilypu. Šaunūs mokiniai ir visai netike mokytojai čia Urantijoje ir pradiniuose pasauliuose. Toks stilius, tokia metodika bus priimtini ir sėkmingi nuo aštuntojo pasaulio.
Tad su Algimantu, Arūnu, kitais noriu turėti diplomatinius santykius, su Tavim Linai, Vaidai, kitais noriu turėti draugiškus santykius. Dabar pakalbėkime apie tunelinį regėjimą (ane, Arūnai). Nu jums neprikiši tunelinio regėjimo, -matot ir plačiai ir toli, gi žvelgiant į gelmę Jūsų žvilgsniuose vyksta kažkokia drumstis. Jūsų giluminis žvilgsnis praranda imlumą, Jūsų matymas –tarsi kreivų veidrodžių karalystė, Jūsų mąstymas atsiduoda iliuzija, Jūs pasidarot –tarsi dalinėje hipnozėje, Jūs pradedate įsivaizduoti, kad Trejybė Jus paleidžia ant labai ilgo pavadėlio.
... čia sustosiu, pažiūrėsiu, kaip susmulkinat, paverčiat tyrele, suvirškinat, ar neužkietėja nesuskiedėja dvasiniai viduriai.
Linai, šitie mokytojų mokytojai moko tiktai mokytojus, ir mokytojai išmokyti mokytojų mokys kitus mokytojus, Linai Tu tikras titanas, mokai mokytojus mokyti ne tik mokytojus
Man plaukai ant galvos stojosi piestu. Aš visas pasidarau kaip pasišiaušusių plaukų kuokštas
Tiesiog Bibliniai, Urantiniai vaizdai gyvai gyvenime;- vienas save išdalina iki dugno, kitas išdalina dar daugiau, bet ne iki dugno.
Algirdas
2009-12-19 01:14:08
Tikrai idomu, kas vyksta kai nustoji rukyti, gerti, persivalgyti? Mano gyvenime tai vyksta tokia tvarka: pirma atsisakiau mesos, paskui zuvies, kiausiniu, veliau nustojau skaityti laikrascius ir ziureti televizoriu, atejo suvokimas apie tikraja moters ir vyro sueities- vaiko sukurimo prasme. Si rudeni supratau, kad atejo laikas atsisakyti alkoholio, pradedu svarstyti ka man, be giedojimo malonumo duoda vaiksciojimas i baznycia (vien skaitydama Algimanto pirmadieniui rasomas maldas pajuntu daugiau pakilumo, negu baznycioje),o neseniai, dar pries Algimantui parasius apie Kaledas, susimasciau kur visa tai veda? Pritariu nuomonei, kad tai labai jau materialistine svente. Tai kas toliau bus? Tikrai, mielieji mano, isgyvenu nepaprastai idomu savo gyvenimo etapa.
ACIU TAU TEVE UZ VISUS IR UZ VISKA!
Vita
2007-12-28 23:08:00
Visai normaliai Jurgis parašė. Subtiliai, šmaikščiai bet vistiek geraširdiškai. Mes čia iš tiesų kai kurie (gal net dauguma) visus metus klijuojam durnių, kiekvienas pagal savo sugebėjimus. Nesiruošiu nei ginčytis, nei taisyti savo minčių - viskas turi savo vietą. Aš turiu ne papūgą, o katiną ir šunį. Visai protingi padarai, aišku žiūrint su kuom palyginsi :). Bent jau ta prasme, kad jiems po švenčių galvos anei skrandžio tikrai neskauda.
Jonas
2007-12-28 16:59:03
Jurgis šaunuolis. Galėtum humoreskas rašinėti, jeigu dar nerašinėji. Visai gerai gaunasi. Kaip tik trūksta šmaikštaus žodžio.
Šaunuolis
2007-12-27 23:30:31
"Ir per Kalėdas labai gražiai galima realizuoti abi šias reikšmes." - tik per Kalėdas? Visus metus "klijuoji durnių", o per Kalėdas bac ir realizuoji, ir vėl gali toliau rinkti balus sekančioms. Nusidirba per metus nuovargos žmogeliai, tai, kai gauna liuosumos metų gale, tai nebežino kaip seiliotis. Vieniems, kad Kristus gimė, kitiems, kad diena trumpa pasibaigė. Kalbuosi su savo papūga, o ji man ir sako:
-Durnas tu, Jurgi. Nors aš gyvenu narve, bet mano gyvenimas geresnis negu tavo. Aš niekam netarnauju. Nei dievui, nei direktoriui, nei kunigui...O va tu tai tikras suskydėlis. Įsitaisei mane, kad gyvenimą linksmesnį padaryčiau. Kalbu tau per dienas tavo paties nesąmones ir tau linksma. Atseit. Durnius tu ,Jurgi. Ir tavo vaikai bus durniai, nes nieko protingo tu jų neišmokysi. LNK žiūrėdamas ar Urantijas beskaitydamas ne kažin ką beišmoksi. Tu gi neturi laiko mokytis. Tu turi uždirbti savo vadui naujam automobiliui, jo bobai kalėdinei dovanai ir man sorų kruopoms dar turi uždirbti. O aš dėjau, kaip tu sakai, ant visko skersą. Tau patinka, tai ir šerk .Ir mane, ir tą savo storbambį direktorių. Durnius tu ,Jurgi. Tu gi parduotuvėje negali atskirti kur gera žuvis, o kur ne. Prisiryji bet kokios parsinešęs, o paskui triedi susiriesdamas kelias paras. Pabandyk man įpilti niekam tikusių kruopų. Šiš aš tau jas lesiu.Tu gi net kalbėti ką nori gali tik namie, ir tai tik sėdėdamas ant unitazo. Nes ten tavęs nieks negirdi, nes ten tu drąsus, nes žinai, kad jei iš baimės apsišiksi, tai tiesiai unitazan visas tavo smirdalas ir nutekės. O aš kalbu ką noriu. Ir kada noriu. Ir šiku kur noriu, nes žinau, kad tu išvalysi.Ir nieks man nieko už tai nepadarys. Kuo kvailiau kalbu, tuo jums linksmiau.Tu manai, kad aš kalbu, kad man tai patinka. Nė velnio, aš kalbu tam, kad tu nutiltum ir neerzintum manęs savo paistalais. Kai tu tyli, man kalbėti nereikia.
Paklausau aš jos ir galvoju - nu nuraučiau jai galvą, bet negaliu. Juk visgi dievo tvarinys kaip ne kaip. Nors ir mažas, nors ir šika, bet visgi.O kai pagalvoji, tai gi ji ne kažin ką jau ten durnesnė už mane. Tai ir šeriu.
Kai pagalvoji, tai gi iš tikrųjų mes tų rimtų švenčių nedaug teturime. Gerai, kad dar tas jėzus gimė, o tai bala žino ką veiktume gruodžio galugalyje.Dienos tos trumpos, boba sena, o ir man jau nelabai, miegoti nesimiega. Tai sukalbi kokią maldą. Kokius penkiasdešimt kartų neskubėdamas. Žiūrėk, jau ir rytas ateina. Tai va.
Jurgis
2007-12-27 21:01:45
Na, nors ir nemadinga šitam forume sveikintis su šv. Kalėdom, bet visvien - sveikinu visus su Jėzaus gimimo švente, ir linkiu nuoširdžiai dovanoti ir tuo pačiu priimti visas dovanas, kokias tik jums kas nors teikia. Ir labiausiai - dvasines dovanas, gerus palinkėjimus, atleidimus ir besiliejančią Dievo malonę.
Man patiko išgirsta mintis, kad žodis "dovanoti" turi dvi reikšmes - dovanoti (dovanas) ir atleisti. Ir per Kalėdas labai gražiai galima realizuoti abi šias reikšmes. Jau vien dėl atleidimo ir susitaikymo Kalėdos, nors lietuviams jos turi ir pagoniškos reikšmės, yra vertingos. O jei šia proga ieškome ir randame susitaikinimo ir atleidimo ne tik su žmonėmis, bet ir su Dievu bei savimi pačiu, jos taip pat įgauna ir vienybės su Tėvu prasmę.
Viskas juk priklauso nuo mūsų pačių. Pati data neturi ir negali būti nei gera, nei bloga. Ir šventė tampa tokia, kokią mes ją padarome. Iš vienos pusės, Algis teisus, kad Kalėdos mūsų visuomenėje tapo ne dvasine, o komercine švente. Čia jau mes patys kalti, kiekvienas iš mūsų kažkiek. Iš kitos pusės, nesąžininga dėl to neigti pačias Kalėdas iš esmės, nes tai jau yra spekuliavimas. Manau, Algis nekenčia Kalėdų ne todėl, kad jos yra komercinės, o todėl, kad jos krikščioniškos. Nes Algiui priešas yra kas jau kas, o tikrai ne komercija, o tiktai krikščionybė.
O Kalėdos tebešvenčiamos gyvai, ir joks Algis jų negali paneigti. Pats Tėvas per Kalėdas mums padovanojo savo sūnų, ir mokėkime tiesiog priimti šią dovaną su meile ir dėkingumu. Ir patys dovanokime su meile, atleiskime ir šveskime :)
Jonas
2007-12-27 16:27:25
Iseitu, kad gerb. Algimantas ne baltu genties ainis? Ne lietuvis?
mankurtas
2007-12-27 00:19:21
Lietuvos neber. Kaip ir tikru lietuviu. Yra Lietuvos valstybes pilieciai. O is pacios Lietuvos tik vardas belikes. Dabar mes kosmopolitai amerikieciais patapsime... Oj motin motinele... priglausk delnuos sirdele... paukstuze paukstuzele... nemigusia naktele... oj motin motinele...
mankurtas
2007-12-27 00:29:36
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]