Forumas: temos peržiūra
Kalėdos rodo visuomenės NUDVASĖJIMO lygį ir veda TOLYN nuo TĖVO.
Kalėdos rodo visuomenės NUDVASĖJIMO lygį.
Liūdniausia yra tai, kad jos atspindi ir Lietuvos nudvasėjimą.
Kalėdos – tai PAGONIŠKA šventė, kuri žmogų veda TOLYN NUO TĖVO, kaip figos lapeliu prisidengdama Jėzaus gimimu.
Tai grynai pagoniška šventė, nes jai reikia tokių išorinių gamtos dekoracijų, kaip papuoštos eglutės, Kūčių vakarienės, kada ant stalo net “vėlėms” padedamos tuščios lėkštutės, kad joms užsukus, ir jos gautų maisto, kada ir gyvuliai vidurnaktį prakalba, kada dvylikai metų mėnesių yra paskiriama dvylika valgių ir tada labai paprastai susėdus prie stalo, pagoniškai perluažiamas paplotėlis ir labai dažani…NUODĖMINGAI PERSIVALGOMA. PILVUI paskiriama PAGRINDINĖ VIETA.
Dar liūdniau yra tai, kad klaidinami vaikai, kada jie Kalėdų laukia tik DĖL MATERIALIŲ DOVANŲ, KURIAS ATNEŠA NET NE TĖVAS, BET IRGI PAGONIŠKAS KALĖDŲ SENIS. NORS PATI ŠVENTĖ YRA PRISIDENGUSI DIEVIŠKOJO SŪNAUS ATĖJIMU Į ŽMOGAUS KŪNĄ, JĖZAUS GIMIMU, kuris beje, buvo iš tikrųjų ne gruožio 25-ąją, bet RUGPJŪČIO 21-ĄJĄ.
Nors ir Kalėdos, Tėvo siųsto Sūnaus Jėzaus gimimas, tačiau prie stalo apie Tėvo meilę NIEKAS NET NEKALBA, apie Jėzaus gimimą irgi NIKEAS prie stalo nekalba. VISI puola prie valgių, ir tik ragina dar to ragauti, dar ano, apie jų skanumą ir savo VISOS dienos pasninkavimą kalbasi kaip apie didžiausią žygdarbį, kurio iš tikrųjų NIEKAM NEREIKIA. Tuo labiau tokio savęs kankinimo nereikia TĖVUI. Jam nereikia JOKIO savęs kankinimo, net ir menkiausiais pasninkais ar įžadais.
Tėvas nori jūsų SIELOS ATSIVĖRIMO.
O sielos astivėrimo taip ir nesulaukia, nes niekas nemoko, kaip gi sielai atsiverti.
Nemoko, nei kunigai bažnyčioje, nes jie nėra ir PATYS atradę Tėvo ir nežino, kas gi YRA TĖVO PATYRIMAS IR JO MEILĖ, nemoko ir šeima, nes ir joje tėvai nežino, kas gi yra sielos atsivėrimas ir TĖVO ATRADIMAS SAVYJE, nemoko ir mokykoloje, nes ir mokytojai šito nežino, kas gi yra GYVAS ryšys su TĖVU, atrastu savyje, nemoko politikai, nes ir jie NEŽINO GYVOJO TĖVO. Tai iš kur vaikai sužinos apie TĖVĄ, kada niekas apie JĮ nieko NEMOKO.
Kada tokia tamsa aplinkui sielos viduje, tada žmogaus protas atsiduoda išorėje BIZNIERIAMS, KURIE VIS ANKSČIAU IR ANKSČIAU uždega spalvotas giriliandas parduotuvėse ir gatvėse, kad tik ištrauktų iš JŪSŲ PINIGUS. Jiems nereikalingi JŪS. Jiems reikalingi jūsų PINIGAI.
Tik dėl to jie sutinka išlaidauti spalvingoms lemputėms ir papuošalams, kad vaikus irgi, nuo pat mažumės augintų SAU, kaip būsimuosius prekiųmanus, jiems, biznieriams, sukraunančius turtus.
TAI TĖVO VALIOS PAŽEIDIMAS, KURIS LABAI SKAUDŽIAI ATSILIEPS LIETUVAI, IR VISAI URANTIJAI, GREITU LAIKU.
Bažnyčia pati tapo biznieriumi. Ji irgi puolė į pagoniškus papročius, irgi puolė puošti eglutes, susigalvojo prakartėles su gyvuliais ir Beltiejaus pramanyta žvaigžde ir trimis karaliais. Ji irgi tuo pačiu GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU pakeičia išoriniu ritualu, kuris nė iš tolo nerodo gyvo ir asmeninio ryšio su TĖVU. Ir ji taip pat eglutes jau puošia kuo anksčiau, kad tik nenusileistų tikriesiems biznieriams. Net ir LAUKIMO momentas yra pačios bažnyčios sunaikintas. O tuo pačiu ir kantrybės ugdymas yra pašalintas.
O kantrybė yra viena iš DIEVIŠKOJO TĖVO CHARAKTERIO SAVYBIŲ. Ir šitokios kantrybės Jėzus mokė ir žmogų.
Ir Tėvas per savo dvasią, Minties Derintoją, kiekvieną moko tos pačios dieviškosios kantrybės.
Sūnus Kūrėjas gimė žmogiškuoju vaikeliu RUGPJŪČIO 21-osios VIDURDIENĮ, 7 pr. Kr., skaičiuojant laiką pagal dabartinį kalendorių. Ir jam buvo duotas Jošua ben Joseph (Jošua, Juozapo sūnaus) vardas, arba mažybinis vardas Jėzus. Ir gimė jis išvalytose arklidėdse, kur nebuvo jokių gyvulių. Tiesiog į Betliejų, į gyventojų surašymą buvo laukiama atvyksiant daug žydų iš kitų Palestinos vietų, dėl to arklidės taip pat buvo parengtos tų žmonių apgyvendinimui. Ir jos buvo švarios, atskiros erdvės buvo izoliuotos pakabintais storais audeklais, taip, kad tai buvo parengta atvykėliams, kaip tais laikais buvo įmanoma kuo geriausiai parengti.
Ir kada Marijai prasidėjo gimdymo sąrėmiai, tai kitos moterys padėjo Marijai, ramindamos ir patardamos, kaip ir ką jai reikia daryti sąrėmių akimirkomis. Jos pasirengė ir vandens, apiplauti gimusį kūdikį, ir suteikė visą pagalbą tiek Marijai, tiek kūdikiui, jam išvydus Urantijos aplinką arklidėse.
Marija, dar prieš išvykdama iš Nazareto, pasirengė vystyklus, į kuriuos Jėzų ir suvystė ir padėjo į šalia buvusias ėdžias, kada šis užmigo po jį išvarginusios kelionės iš savo žemiškosios motinos įsčių į erdvės pasaulį Urantija, kur jo laukė nuostabi meilės ir šviesos misija APREIKŠTI TĖVĄ IR MOKYTI ĮTIKĖJIMO Į TĖVĄ visus sielos brolius tiek Urantijoje, tiek visuose kituose Vietinės Visatos pasauliuose. Bet jokiu būdu ne mokyti apie SAVO GIMIMĄ ŽMOGIŠKUOJU PAVIDALU ir jam atiduoti duoklę kasmet materialių dovanų vis didesniais kalnais. Nors daug kur stinga net materialios DUONOS tiems patiems mažyliams.
Kalėdos šiandien vis daugiau tampa tokia proga, kada valstybė sudaro palankias sąlygas, sujungdama kelias dienas į visą sistemą išeiginių dienų, kurias daugelis praleidžia vartodami alkoholį. Ir vis nuo JAUNESNIO amžiaus.
Ką tai turi bendro su Jėzaus gimimu, kada net Juozapas ir Marija negėrė jokio vyno, kada gimė Jėzus.
Dėl to lietuviai išgeria ir “jų” porciją. Tačiau gerdami jie neprisimena nei Jėzaus darbų, nei Jėzaus gerosios naujienos, nei Jėzaus mokymų, o tik geria ir tiek.
Tai kuo jiems Kalėdos skiriasi nuo Naujųjų Metų, nuo Kovo 8-osios – Tarptautinės Moters dienos, Velykų, grynai žydų šventės, kuri pažymi žydų išsilaisvinimą iš Egipto vergovės, kada juos iš nelaisvės išvedė Mozė, ir nuo tada jie eme švęsti šitą šventę – Pessah šventę, kaip tik būtent tos šventės išvakarėse ir buvo nukryžiuotas Jėzus; kuo Kalėdos skiriasi nuo Gegužės 1-osios, Tarptautinės darbo žmonių solidarumo dienos, nuo asmeninės gimimo dienos, ar nuo bet kokios kitos šventės, kada jų visų jungiamoji grandis yra ALKOHOLIS IR TUŠTI POKALBIAI APIE VIENĄ IR TĄ PATĮ. Juose niekada NEBŪNA PRASMINGŲ pokalbių nei apie TĖVĄ, nei su TĖVU, net ir tarp KUNIGŲ.
Tai kuo gi ne pagoniškos visos tokios šventės, kurios visiškai neturi TĖVO, KAIP VISO KO ŠALTINIO IR CENTRO. IR GYVYBĖS ŠALTINIO.
Ir kada tokių švenčių metu mato VAIKAI, kaip jas švenčia ir jų tėvai, ir jų draugų tėvai, ir nė menkiausios užuominos negirdi apie TĖVĄ, jų TIKRĄJĮ TĖVĄ, ir nė mažiausių virpesių nepajunta iš TĖVO, perduotų jiems iš tas šventes švenčiančiųjų atsivėrusių sielų, tai KAIP GALI JŲ SILPNUTĖS IR DAR SKAISČIOS SIELOS, DAR VISIŠKAI NESUGADINTOS TOLIAU IŠLIKTI TOKIOS NESUTERŠTOS, KAD TOLIAU AUGTŲ IR STIPRĖTŲ SAVO GYVU RYŠIU SU SAVYJE ATRASTU TĖVU?
DĖL TO JAS IR UŽTRAUKIA VORATINKLIAI. LYGIAI TAIP, KAIP IR JŲ TĖVŲ IR JŲ DRAUGŲ TĖVŲ, JŲ MOKYTOJŲ, IR KUNIGŲ SUPURVINTAS IR APIPELYJUSIAS, IR DĖL TO NETARNAUJANČIAS SU TĖVO MEILE IR ŠVIESA IR TIESOJE SIELAS TAIP PAT KAŽKADA UŽTRAUKĖ NEGYVŲ IR RITUALINIŲ KALĖDŲ MATERIALŪS VORATINKLIAI.
Ir kad šituos vorantinklius galėtumėte nuvalyti nuo savo sielos, o tada ir vaikams padėtumėte visą laiką išlikti skaistiems ir su GYVU TĖVU, ATRASTU JŲ VIDUJE, pirmiausia ATRASKITE TĖVĄ SAVYJE.
O tada pradėkite keisti NEGYVAS IR RITUALINES MATERIALIŲ DOVANŲ KALNŲ KALĖDAS Į GYVOJO JĖZAUS EVANGELIJOS ĮTIKĖJIMO ŠVENTĘ.
Ir čia jūs niekaip neapsieisite be MANOJO MOKYMO APIE TĖVO ATRADIMĄ SAVYJE.
Tik tada patys PATIRSITE, ką reiškia gyventi su savyje atrastu Tėvu. Ir tik tada patys galėsite savo vaikus mokyti GYVOJO TĖVO TIKROVĖS.
O KALĖDOS tiesiog savaime taps jums vaikiškos ir nebereikalingos, lygiai taip, kaip šiandien suaugusiam nebereikalingos vaikiškos smėlio dėžės, kad jose būtų statomos smelio pilys. Jūs jau suaugote kaip materialus mirtingasis. Atėjo laikas suaugti ir DVASINIU TĖVO SŪNAUS VISU ŪGIU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-12-26 23:05:51
Komentarai
Kalėdos - senojoje lietuvių kalboje reiškė susitikimą senojo laiko su jaunuoju, senų metų su naujaisiais. Pradedama švęsti per naujus, o pabaigiama per senus metus. Vadino Kalėdomis nuo žodžio kalti, nes minavonei senųjų metų gaspadorius sienon kaldavo vinį arba ragą, o žyniai į žynyčios sieną plytą mūryjo. Dar šiandien žiemgalių arba kuršininkų namuose gal regėti balkius ir sienas po dvi eiles prikalinėtų briedžio ragų, kurie rodo metų skaičių. Nėra išlikę aprašymo šitos šventės. Tačiau svietas taip pat linksminosi kaip ir kitų švenčių metu: valgė, gėrė, būrė iš šiaudų, žyniai veizėdami į žvaigždes lėmė ateinantį metą. Vilkdavo bluką (trinka, storas pagalys) per kiemus dainuodami: "Tabalai, tai, tai, tai judink, seni, kaulus, up, up, up. Sudaužk rankų delnus etc., etc. Paskui tą bluką sudegina, kaipo praėjusį metą. Sudeginus bluką moteriškės tojaus ištraukia lėlę iš medžio drožtą, vyrai stengiasi ją atimti, o moteriškės pasliepti.Kalėdų viešė arba šv
2007-12-27 00:12:38
Baltų žemėse buvo naudojami tiek Saulės tiek Mėnulio laikmatis (kalendorius).
Kiekvieną Laikmetį ir ypač šventes derindavo prie ir pagal dangaus šviesulių padėtį. Papildomos datos tikslinimas galėjo būti po elnių ir briedžių rujos (rugsėjo, arba rujos mėnesį) - skaičiuojama trečioji Mėnulio pilnatis, ir tada švenčiama žiemos saulėgrįža. Norint sutalpint sveiką skaičių Mėnkaitos Saulės metuose tekdavo kas keleri metai pridėti papildomą tryliktą mėnesį. Tikriausiai jis buvo vadinamas "Siekiu" arba "Mažuoju Ragu". Jis pridedamas stebint (turbūt) Sietyno (Plejados) žvaigždyną. Atkreipkite dėmesį kaip dažnai jis minimas tautosakoje: mįslėse, dainose. Net ir kalbiškai šio žvaigždyno spiečiaus vardas sėjasi su žemdirbyste; jo patekėjimas per ryto žarą (Jarą, Jarilą, Jore?) skelbdavo sėjos metą. Tačiau tai galėjo būti tik pirmaisiais amžiais po Kr., - štai kokie senoviški (archaiški) yra lietuviškų žvaigždynų pavadinimai! Manoma, kad siauro Mėnulio pjautuvo ar pilnaties pasikartojimai Sietyne per pavasario ar rudens lygiadienius reikšdavo keliamuosius metus. Šie neeiliniai metai taip pat galėjo būti nustatomi stebint Aušrinės ar Vakarinės (Veneros) judėjimo dėsningumus. Įdomu, kad planetos (Žvaigždės) įasmeninimas yra Marių Mergelė. Tai labai dažnai sutinkama stebuklinių pasakų veikėja. Kiti šių pasakų dalyviai - Jautis, Žirgas, Ragana, Šaulys - galimas daiktas, įasmenina žvaigždynus, kuriais keliauja Aušrinė. Tautosakos tyrinėtojai galėtų padėti rasti raktą baltų Laikmečių (kalendorinių) paslapčiai įminti. Iki dabar neaišku ar išties būdavo tik trys metų laikai - vasara, žiema, ruduo (trumputis pavasaris tik vasaros dalis),- kaip apie tai rašo S. Daukantas. Išsamiau ištyrus Birutės kalno šventykla Palangoje gal rastume atsakymą. Neabejotina, kad tolimesni tyrimai atskleis daugiau panašių į Palangos ar Purmalių statinių. Panašūs statiniai rasti, tačiau netyrinėti - Platelių ežero pusiasalyje (Šventorkalnyje), Šilalės raj. Stabinės kalva, ant Gandingos alko kalno.
Oi atabėga bistrus alnelis
Lėliu Kalėda, Kalėda.
Bistrus alnelis devyniaragis
Lėliu Kalėda, Kalėda.
Ant devinto rago kavolėliai kalė
Lėliu Kalėda, Kalėda.
Atlakia alnias devyniaragis
Oi Kalėda, Kalėda.
Jis atlėkis vandeny žiūro,
Oi Kalėda, Kalėda.
Vandeny žiūro ir ragus skaito,
Oi Kalėda, Kalėda. < . . . >
Oi ir atlakia
Du juodu elniu, Kalėda.
Oi ir atveja
Du mudru strielčiu, Kalėda.
Bėgat, nebėgat,
Bet nedabėgsit, Kalėda.
Vejat nevejat,
Bet nedavysit, Kalėda.
Oi ir dabėgo
Straunių upelį, Kalėda.
Vandenį geria,
Vandenin žiūri, Kalėda.
Oi aš pažiūrau
Ant savo galvos, Kalėda.
Ant mano galvos
Dzideli dzyvai, Kalėda.
Dzideli dzyvai,
Devynios šakos, dešimta strėla, Kalėda.
Tikriausiai šios dainos atspindi Saulės gimimą ir sugrįžimą. Jas giedojo "kalėdotojai".
mankurtui
2007-12-27 00:04:31
"Kalėdos rodo visuomenės NUDVASĖJIMO lygį".
mankurtas
2007-12-27 00:03:11
Šiandien gal per tv virtuvėje išgirdau kažką užsimenant apie "tikėjimą meile" man aišku tai iš dabartinio požiūrio atrodytų nesamonė, bet iš kokio siauresnio galbūt kažkas ir gali tuo užsiimti - turiu omeny kad meilė yra tikras dalykas, ir viskas realiai atsiliepia ateityje. Taip ir su tikėjimų į Dievą, į kažkokį dievą, Jėzų ar dar ką, tuo reikia gyventi ir tai yra tikrasis kelias, o ne kažkoks tikėjimo ar netikėjimo reikalas.
Bet visokie tokie suvokimai, kaip ir terminai Dievas, Meilė nėra labai paviršutiniai todėl tik prisiminus ar susivokus galima pasakyti kokią išvadą. Dažnai galbūt, nagrinėjant vienokią informaciją - norisi paminėti tai kas gali būti nepastebėta, o tai kas akivaizdu praleisti. Dažnai žmonės neįvertina pvz viso kas jiems gyvenime yra nutikę gero, o kabinėjasi prie to kas blogai, pamiršdami padėkoti ar pasidžiaugti/pabūti laimingais.
Tai šioje temoje, žvelgiant labai paviršutiniškai arba tyrai kaip vaiko širdimi kokioje ypatingoje situacijoje, jeigu tai yra šeimos susibūrimas, jeigu jo metu yra bendraujama, dalinamasi meilės jausmais, linkima gerų palinkėjimų, papuošti miestai spindi gražiai vakarais - visa tai gali atrodyti puiku. Dauguma reiškinių nėra tokie vienareikšmiai, taip ir čia viskas yra persipynę.
Tikrai kiekvienas gali pritarti tam ką iškėlė Algimantas, jei bus pamąstoma platesnė visa ko prasmė. Tik jei žmogus būtų visuomenės normų ir ritualų produktas ginantis visuomenę visiškai nesigilindamas ar ji elgiasi teisingai ar ne, būtų nemąstantis prieštaravimas.
*
Kaip yra visa ta šventė, man labai norėtųsi atskirti dvasinius dalykus, nuo grynai nesusijusios su dvasiniais dalykais šventės. Pasisedėjimai valgant, plepant, geriant visiškai nebendraujant apie Jėzų ir jo prasmę - tai VISIŠKAI NESUSIJĘ SU DVASINIAIS DALYKAIS. Tikrai, nieko dvasinga tik šventimas. Net Ateistai šiame forume kalbėjo kad irgi ta proga pašvenčia.
Kas dvasingo ir prasmingo yra per kalėdas? Ar yra bent kas?
Ir iš geros prasmės, gal ir atskirą temą norėčiau užvest, bet visi tie ritualai - yra aišku kad žmogus kartais nėra toks drąsus, ir atsiduoda visuomenės nuomonei, jam sunku išsakyti savo jausmus, ar elgtis kaipnors gerai pačiam. Bet kada yra ritualas, tai iš dalies padeda kaikuriems žmonėms atsiskleisti. Pvz Valentino diena - prisipažinimu meilei diena tarsi, daug lengviau visi vieni kitiems dovanoja širdutes - ko paprastą dieną jie daryti bijotų.
Tai yra aišku, kad tie kurie nori apreikšti Tėvą, būtent sklebia išsilaisvinimą nuo baimių, turint ryšį su juo, ir gyvenant vis labiau giliai pažįstant kūriniją. Ir jei kalbėti apie kokius mažesnius ritualus - tokius kurie padeda tiems užsivėrusiems, tiems bijantiems, tiems pilniems tikėjimo ritualais. Ar nebūtų gerai sukurti kažkokių menkų ritualų, kurie būtų tarsi susitarimo priemonė, kuri tuo pačiu pereinančiai ir padėtų žmonėms? Ar tai nebūtų Dievo gailestingumo, ir kantrybės bruožas? O gal visdėlto tai nebūtų Dievo valia? Pažiūrėkim į kitus apreiškimus, kuriuose Dievas tarsi pataikauja ir palaiko ankstesnius kad ir klaidingus tikėjimus, Sai Baba kuris cituoja ir moko iš tūkstančius metų tradicijose esančių šventųjų indų raštų.
Kai Jėzus buvo ant (kažkoks pavadimimas čia) kalno, ir kalbėjosi su maišto prieš Dievo dalyviais, jis nepasidavė jokiam tiesos išvedžiojimui, ir į visus siūlymus atsakė - tebunie mūsų Tėvo valia.
*
Ar yra dabartinis žmogus pakankamai sąmoningas, ir nuovokus kad darytų sprendimą tarp gyvojo Dievo atradimo savyje, ar gyvenimo tarp jo? Ar reikia kokio tarpinio varianto? Urantijos knygoje užsimenama, apie tai kad nereiktų pamiršti visų tradicijų, ir labai smerkti visus ritualus(kažkuria prasme). Revoliucijas daryti yra nedieviška, tuo tarpu evoliucija yra tai kas tvirta ir stabilu! Tikrai pripažįstu, kad gyvenimas su Tėvu yra tai kas geriausia.
O dėl šventimų - kiekviena diena tinka dovanoti dovanoms, ar palinkėti konors gero, kiekviena diena susitarti ir sukviesi artimus žmones ar gimines, kiekviena diena tinka bendrauti apie Jėzų, jo gyvenimą ar dvasinius dalykus. Kiekviena diena tinka suteikti grožio kamnors, ir nereikia kirsti elgės kelioms dienoms - kai ji augo tūkstančius dienų. Pagaliau tebūnie šviesa, o kiekvienas jos pasiims tiek kiek atviras jai yra!
Vaidas
2007-12-26 23:53:40
Kad ne vėlėms, o galbūt naktį atklysiančiam pakeleiviui ta tuščia lėkštė būdavo dedama ant stalo. Prašome sąmoningai neklaidinti nežinančių.
Vėlės
2007-12-27 13:10:14
Geriau nebūčiau pasakiusi,dėkoju mano ir visų mūsų Tėvui,kad pirmą kartą per netrumpa mano gyvenimą,aš nuo viso to buvau nuošalį.
Su meile
IRENA
2007-12-26 23:30:18
Šį savo komentarą pateikiau ir temoje apie Jėzaus gimimą, kadangi iš pradžių Jėzaus gimimo temą iš ankstesnių mūsų Forumo puslapių iškėliau į viršų, kad žmonės sužinotų, kurie dar nežino, kad Jėzus gimė - RUGPJŪČIO 21-ąją.
-----------------------
Mielieji, kad ir kaip kai kurie iš jūsų apvilktumėte negyvais religiniais-komerciniais blizgučiais Kalėdas, kad ir kaip siektumėte jas paversti religine švente, bet jos vis tiek lieka mitraistinė pagoniška ritualinė šventė, kurioje vyrauja pompastiški drabužiai, išoriniai bažnytiniai ritualai, ir YPAČ VALGIŲ STALAS, prie kurio vietos Jėzui NĖRA.
JĖZUS yra tik PRIEDANGA - KAIP FIGOS LAPELIS VISAI VADINAMAJAI JO GIMIMO ŠVENTEI.
Tačiau kaip gi čia išeina, kad jos net JĖZAUS VARDU NEIŠDRĮSO PAVADINTI, todėl pavadino KALĖDOMIS?
O kaip JŪS, ŠVENČIANTYS KALĖDAS, vadinate savo gimimo dieną, ar irgi kokiu nors užmaskuotu vardu, kada kviečiate savo bičiulius į SAVO TOKIĄ ŠVENTĘ?
O kada ir kur Jėzus MOKĖ švęsti KALĖDAS? Ar JIS MOKĖ švęsti jo gimimo dieną? Ar nors vienas yra sakinys, AR NORS VIENAS ŽODIS apie Kalėdų šventimą NAUJAJAME TESTAMENTE? Nei Jėzus, nei Naujasis Testamentas nė žodžiu nekalba nei apie Kalėdas, nei apie Jėzaus gimimo dienos šventimą. Tačiau kodėl taip žmogus puola švęsti tokias šventes, kokių Jėzus net mintyse nemanė mus mokyti švęsti, o to, ko jis MOKĖ - MYLĖTI VISUS NET IR TAIP, KAIP MYLĖJO JIS - kažkodėl niekas neskuba NEI MYLĖTI, NEI SAVO VAIKUS TO MOKYTI? O gi taip lengviau gyvuliniam protui kaip nuo narkotikų apspangusiam, todėl ir lekia greičiau, bėga į parduotuves kaip pamišęs glėbiais pirkti materialių dovanų po eglute. Ir šitaip nuo pat mažumės KASMET vaikui į rankas JIE įduoda vaiko prašomą vandens gyvatę, kuri spurda tinkle tarp sugautų žuvų, nes JIE patys neatskira vandens gyvatės nuo žuvies, kadangi ir JŲ tėvai ir seneliai ŠITAIP juos augino, BET NE AUKLĖJO IR UGDĖ TĖVO SŪNUMIS IR DUKROMIS.
Dėl to ir išaugo tokie mūsų sielos broliai ir sesės, kurie siekia naudos tik sau ir KITŲ sąskaita kur ir ką bedirbtų.
Ir tai būtent ir yra KALĖDŲ ŠVENTIMO PASEKMĖ.
Atėjo laikas SUSIMĄSTYTI, KUR TOLIAU NUVESITE SAVO VAIKUS, O TUO PAČIU IR SAVO SIELĄ ŠITAIP PATAIKAUDAMI GYVULINIAM PROTUI.
Dar kartą perskaitykite Jėzaus gimimo epizodą iš Urantijos Knygos, ir palyginkite su bažnytininkų, o dabar dar ir verslininkų jums suteikiama vandens gyvate, kuri anksčiau ar vėliau bet tikrai jums ĮKĄS IR SULEIS NUODŲ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-12-22 13:17:12
Rojaus Trejybės Trečiojo Asmens Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės mokymas apie šventes, 2008 07 04
Rojaus Trejybės Trečiojo Asmens, Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės mokymas apie šventes.
Mylima Begaline Dvasia-Kūrinijos Motina-Sese, aš garbinu Tave, kaip garbinu Tėvą ir Amžinąjį Sūnų, nes manoji siela trokšte trokšta patyrimo su jumis visais trimis savo atsivėrimu jums ir bendravimu su jumis. Aš garbinu ir Tave, ir Tėvą, ir Amžinąjį Sūnų-Kūrnijos Motiną-Brolį iš meilės, ir laisva valia, gauta iš Tėvo.
Aš trokštu dabar bendrauti su jumis trimis, o šiuo metu su Tavimi, mylima Begaline Dvasia-Kūrinijos Motina-Sese.
Aš trokštu Tavojo paaiškinimo, ko vertos yra mūsų šventės, kurias švenčia visa valstybė, kada nedirba visa tauta? Ar reikalingos tokios šventės, kurios išmuša žmones iš natūralaus darbo ir gyvenimo ritmo? Kiek jos yra naudingos, ar reikšmingos, ar priešingai žalingos tautai, tik ji gal šito nejaučia?
Aš trokštu Tavojo mokymo šita tema, kad jį būtų galima perteikti ir kitiems mano sielos broliams ir sesėms, kad ir jie pamąstytų.
-------------------------------------------------
Mano mylimas sūnau ir broli, ačiū tau už tavo meilę ir drąsą, kad neši savo sielos broliams tiesos ir meilės žodį, gaunamą iš Manęs ar Tėvo, ar Amžinojo Sūnaus. Tegu ir šis Mano mokymas suteikia tau daugiau stiprybės ir šviesos šitame kelyje, kuris yra skirtas tau, šviečiant savo sielos brolius ir seses, kuriems dar sunku patikėti, kad tu bendrauji su Manimi ir su kitais Rojaus Trejybės Asmenimis-Dievais.
Jūsų šventės yra vien tik jūsų susitarimas, kuris neturi nieko bendro su mūsų dieviškąja jums suteikiama šviesa – atsiverkite mums, per savo sielos atsivėrimą Tėvo dvasiai, esančiai jūsų viduje, ir tik šitas atsivėrimas yra mums tikroji jūsų gimimo šventė, kada jūs pradedate patirti, kad tikroji šventė prasideda jūsų pačių viduje per gėrio ir meilės akimirką, per nuoširdumą, per palaimą.
Juk ir jūsų sugalvotos išorinės šventės yra tam, kad jūs pajaustumėte kitokią aplinką, kuri būna papuošta, padailinta, kad jūsų žvilgsniui ji būtų malonesnė, kad ji pradžiugintų ir kitus. Jūs pasikviečiate ir draugų, susėdate prie bendro stalo ir vieni kitiems sakote gražių žodžių, kurių šiaip įprastoje darbo aplinkoje nedrįstate pasakyti.
Tuo tarpu šventės metu laikote juos tinkamus, Dėl to ir jūsų sugalvoti tostai tampa iškilmingi, pakylėti, pripildyti aukštesnio polėkio. Ir jus tai pradžiugina, suartina, ir jūs pajuntate, kad jus tai suvienija kaip vienos ar kitos valstybės piliečius, kurie nori savo valstybei didesnio gėrio ir grožio, kad jis patrauktų ir kitų valstybių piliečių akį.
Lygiai taip pat elgiasi ir kitų valstybių piliečiai švęsdami savo valstybės šventes. Jos visose valstybėse turi tą patį tikslą – suteikti didesnį iškilmingumą kadienybei mėginant atkreipti piliečių dėmesį į valstybės, kaip atskiro teritorinio ir kalbinio darinio egzistavimą tam tikru metu ir tam tikromis sąlygomis.
Tačiau apgailėtina yra jūsų padėtis, kada po tokių pakylėtų tostų ir švenčių jūs vėl sugrįžtate į savo kasdienę buitį ir darbus, ir vėl pakylėtos mintys susmunka, o siekiai atrodo vėl neįveikiami iki kitų eilinių švenčių.
Taip ir ritatės į nuokalnę, per šventęs šiek tiek pakeldami galvas ir mintis aukštyn į jus apjungiančius ir suvienijančius, nors ir neplačius horizontus, bet po švenčių pajuntate nuosmūkį ir dar didesnę kančią, kad aplinka iš tikrųjų ne tokia, kokios siekėte per šventes.
Šventes jūs turite įprasminti savo sielos atvėrimu Tėvui, Amžinajam Sūnui, ir Man. Tik tada patirsite, kad jos turi giluminę reikšmę jūsų kasdieniam prasmingam darbui, kuris ir pradės atitikti jūsų šventines nuotaikas, kurios buvo tokios pakylėtos, nes suteikė jums išsilaisvinimą iš išorinės kasdienybės. Atsivėrę mums savo siela, patys patirsite, kad išorinė kasdienybė, kuri iki tol atrodė monotoniška ir varginanti, buvo netikėtai nuspalvinta įvairiomis šventinėmis spalvomis sielos viduje. Jūsų protas pradėjo matyti savojo kasdienio gyvenimo ir veiksmų prasmingumą tik ten, kur veiksmai atneša gėrį ir naudą visumai, o ne tik išimtinai asmeniškai jums.
Ir tik tada jūsų gyva siela pradėjo pastebėti, kad vis labiau ir labiau kasdienis darbas tampa prasmingas, kada atitinka mūsų valią – Tėvo, Amžinojo Sūnaus, ir Mano – ir tada siela pajunta, kad ji tikrai jaučia šventę savyje, kada daro gėrį kitiems, kitų labui. Tai gyvas pojūtis, ne susigalvotas. Juk net ir jūsų daina yra tokia, “…džiaukis sese, mano sieloj šiandien šventė…”
Todėl jūsų gyvenimas taps ištisa švente, kada jūs patys savo visa siela patirsite meilės virpesius iš Tėvo ir šitie virpesiai, būdami gyvi, jaudins jūsų atsivėrusią sielą iš vidaus, ir ji gyvens ir dirbs palaimos ritmu.
Ir tuomet tokių atsivėrusių žmonių sielos trokšte trokš organizuoti tokias šventes, kurių metu lietųsi ne alus ar vynas, ar dar net baisesni jūsų sielai alkoholiniai gėrimai ar net narkotikų vartojimas, bet jūs svaiginsitės iš mūsų jums pritekančia per atsivėrusias sielas tikrąja apsvaigimo palaima, kuri jūsų protą išvalo nuo nereikalingų teršalų ir jis tampa skaidrus ir skvarbus, o ne apsinešęs alkoholio ar narkotikų apnašomis, kurios griauna jūsų asmenybės pasireiškimą, koks yra numatytas Tėvo, drauge su Amžinojo Sūnaus ir Mano pritarimu.
Ir tik tada jūsų šventės taps prasmingos ne išorinių renginių pramogomis, bet vidine meile ir palaima, kuri iš jūsų sklis į aplinką kiekvienam ir iš kiekvieno. Ir tuomet jūs patys trokšte trokšite garbinti Mus visi kolektyviai. Tuomet jūsų šventė išsilies į jūsų sielų susiliejimą nuoširdžiame Mūsų garbinime, kuris dar labiau skaistins jūsų protą ir valys jūsų sielą, kad ji dar daugiau atsiskleistų meilės ir gėrio darbais kasdienybės aplinkoje visų labui.
Šventė yra ne tai, ką jūs sugalvojate sau ar savo tautai, bet tai, ką jūs darote Mums iš meilė Mums, nes Mes jums atiduodame viską, kad tik sukurtume jums visiems ir kiekvienam jūsų vidinę sielos šventę – gyvą meilės tarpusavio ryšį vienų su kitais ir su Mumis.
-----------
Ačiū Tau, mylima Begaline Dvasia-Kūrinijos Motina-Sese, už tokį nuostabų mokymą. Aš myliu Tave, ir trokštu nešti Tavo meilę ir šviesą visiems, kaip ir Tėvo ir Amžinojo Sūnaus meilę ir šviesą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valai. Amen.
--------------------------------------------------------------------------------
2008 07 04 11.10
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Arūnas
2010-01-27 13:34:36
"Kalėdos – tai PAGONIŠKA šventė, kuri žmogų veda TOLYN NUO TĖVO, kaip figos lapeliu prisidengdama Jėzaus gimimu."
Taip tai yra pagoniska svente, bet is dalies teisinga atsizvelgiant i teva, daug yra seimu kurioms si svente ir panasios yra suartejimo ir meiles kitam svente. Gal ne Lietuvai, nes cia dazniausiai is to tikrai padaryta persivalgymo arba nusigerimo svente. Bet kitose salyse yra labai daug seimu kurioms tai yra tradicija kada seniai nesimate zmones susirenka ir pasipasakoja. Ir kartu draugiskai su meile puosia eglutes ir panasiai. Kitaip pasakius nuotykis ivygsta ne tada kai pasieki kazka ko nori, o to pasiekimo procese, tai ir butu suartejimas puosiant ir ruosiantis siai sventei, o ant stalo puota ir dovanos ne tokios jau svarbios pasidaro kai pasieki jas. O is dalies man atrodo ir meile kitam, suartejimas, ko ir nori tevas is musu, kad myletumem vieni kitus.
Martynas
2010-01-22 20:32:24
Mielas Jonai,ir tave sveikinu su šv. Kalėdom.Suprantu,kad tu ,toks dvasingas žmogus,ir negali mėgti to prasčiokiško dovanų šurmulio,silkių pirkimo.Tau ,berods,labiau patinka karpiai ar ne?Prisimenu,kaip tu čia mums plačiai ir išsamiai aprašei karpio,kurį anąkart nusipirkai gyvą,nugaišinimą.Jei neklystu,tai, ir į kamerą kišai,ir žmonos rankinukan buvai įgrūdęs,o tas bjaurybė vis nenorėjo nusibaigti.Galų gale teko lyg ir įprastiniu būdu su tuo karpiu susidoroti? Na,bet užtat įgijai patyrimo,dabar jau žinai,kad su kamera gaišti neverta,reikia iš karto susiruošti gerą peilį ir ...O,atsiprašau,kad taip prasčiokiškai aš čia užsiminiau,lyg ne Kalėdos būtų...
Taigi,Jonai,linkiu,kad tas karpis šiemet ilgai nevargintų tavo jautraus dvasingumo,tegul jis užsibaigia greitai ir būna skanus.
O paskui nueisite i kokią gražią bažnytėlę,klausysite malonias mišias,o tu su švelnumu ir dėkingumu prisiminsi karpį,kuris buvo,ach,koks skanus...Tai ne kokia silkė...
Juozas
2009-12-23 16:30:23
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]