Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

KODĖL reikia atrasti TĖVĄ SAVYJE, ir KAIP Jį atrasti?

Kodėl reikia atrasti, ir kaip atrasti, TĖVĄ SAVYJE?
Mielieji, Jėzus, kada, prieš du tūkstančius metų, atnešė savo evangeliją, tada jis mokė, kad Tėvas yra vienas visiems, o visi žmonės yra sielos broliai ir sesės.
Tačiau Jėzaus evangeliją iškraipė apaštalai, ypač Petras ir Paulius, kuris su Jėzumi iš viso negyveno taip, kaip gyveno Jėzaus dvylika apaštalų. Pastarasis sukūrė krikščionybę, kuri centriniu asmeniu padarė nebe Tėvą, ko būtent mokė Jėzus, bet patį Jėzų pavertė CENTRU. Ir brolystę propagavo ne tarp visų žmonių, ko mokė Jėzus, bet tarp bažnyčios bendruomenės narių, ir net Jėzų PAVERTĖ VYRIAUSIUOJU KUNIGU – bažnyčios įkūrėju ir galva.
Taip nemokšiškai buvo pasirašytas nuosprendis tam, kad Rytai niekada nepriėmė tokio Jėzaus asmens ir tokio pauliško Jėzaus mokymo iškraipymo. Būtent dėl to Rytai išsaugojo savo religiją, o dar vėliau, 7 amžiuje po Kristaus gimimo, atsirado ir islamas. Ir jeigu ne Petro ir Pauliaus iškraipymai, tai šiandien nebūtų nei islamo, nei Rytų religijų, nei krikščionybės sektų, o būtų TĖVO VIENA GYVOJI religija, kuri mus, visus, suvienytų, per Tėvo, atrasto savyje, dvasią. Šitaip mes jaustume VIENOVĘ DVASIOJE ir su Tėvu, ir su Jėzumi, ir tarpusavyje. Nebebūtų nei karų, nei korupcijos, nei nusikalstamumo.
Kadangi Pauliaus krikščioniška samprata yra neteisinga, tai atėjo laikas ją ištaisyti ir skelbti Jėzaus TIKRĄJĄ evangeliją – Dievo Tėvystę, žmonių brolystę. Ir net tokią brolystę kuri apima VISĄ KŪRINIJOS BOLYSTĘ.
Būtent Jėzus, prieš dvejus su puse metų, man apsireiškęs, mane ir įgaliojo, kaip savo apaštalą, skelbti jo tokią evangeliją, kaip aš ją ir buvau išplėtęs iki VISOS kūrinijos BROLYSTĖS. O Tėvas mene įgaliojo kaip savo ambasadorių skelbti jo GYVĄ žodį, kurį ir gaunu TIESIAI iš JO, ne iš knygų raštų.
Štai kodėl aš jums nuolat kartoju, ir vis raginu, kad ATRASTUMĖTE TĖVĄ SAVYJE.. Tai ne mano žodžiai, tai per mane jums sakomi TĖVO žodžiai. Šitų žodžių Jėzus nesakė prieš du tūkstančius metų. Jėzus tada taip pat nekalbėjo ir apie VISOS KŪRINIJOS BROLYSTĘ.
Tačiau ir Jėzaus evangelija, ir Tėvo gyvas žodis vienas kitam neprieštarauja, o yra vienas dvasinis mokymas, tik turintis kitokį gylį ir plotį. Kitokį gylį ir plotį, nes šiandien, po dviejų tūkstančių metų materialios civilizacijos vystymo, žmogaus samprata apie kosmosą ir apie patį save labai išsiplėtė. Dėl to jam ir galima pateikti daug gilesnius ir platesnius mokymus, kokie būtų likę visiškai nesuprasti tų mūsų protėvių, kuie gyveno Jėzaus laikais.
Būtent dėl to Jėzus tuo metu turėjo save suvaržyti ir nekalbėti apie Tėvo dvasinę šeimą, nekalbėti apie kosminę kūriniją ir joje esančią Tėvo labai gausią ir įvairią šeimą daugybėje planetų, o visa tai pakeisti dangaus karalyste.
Tačiau dvasinis vystymasis nestovi vietoje. Nuostabus Urantijos Knygos dvasinis ir epochinis apreiškimas ir Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL apreiškimas šiandien tikrovę tiek išplečia ir pagilina, kad jūs jau galite ją suprasti net ir tokią, kokia jus gali perkelti už daugybės šviesmečių, ir tas jūsų proto nebegąsdina.
Ir apie tai GYVU žodžiu jums kalbėti mano įgaliojo ir Tėvas, ir Šeimininkas Sūnus Kūrėjas, jums žinomas tik Jėzaus vardu.
Urantijos Knygos apreiškimas nekalba apie Tėvo ATRADIMĄ SAVYJE IR GYVĄ BENDRAVIMĄ SU TĖVU, GYVĄ POKALBĮ SU JUO, APIE KASDIENIUS PASIKALBĖJIMUS SU TĖVU IR IŠ JO GAUNAMUS PATARIMUS IR MOKYMUS VISAIS KLAUSIMAIS.
Apie tai Urantijos Knygos apreiškimas nekalba, nes dar nevisi žmonės yra pasirengę tokią akinančią tiesą išgirsti ir ja patikėti. Patikėti, kad Tėvas galėtų surasti laiko ir noro nusileisti iki tokio mažo tvarinio, kaip žmogus, kad kada tik tas panori, tuoj jam ir puola atsakinėti.
Taip būtent ir yra. Kada tik žmogus panori, tada TĖVAS ir atsakinėja. Ne žmogus derinasi prie Tėvo, bet Tėvas prie žmogaus. Šitokį dalyką labai retas tegali suvokti. Žmogui vis atrodo atvirkščiai. Ir jam atrodo atvirkščiai dėl to, kad jo šitokio bendravimo su Tėvo nemokė NIEKAS. NET IR JĖZUS.
Ir Jėzus nemokė tokio Tėvo prisiderinimo prie žmogaus ne dėl to, kad taip nėra, bet, kad tokio jo mokymo nebūtų suvokęs tuometinis žmogus, kuris buvo per daug neteisingų žydų raštų paveiktas, kad galėtų atsitiesęs pažvelgti Tėvui drąsiai į akis, kad tikrai patikėtų, jog TĖVAS, NESIKEIČIANTIS IR BEGALINIS TĖVAS, derinasi prie jo.
Bet gi jūs pasižiūrėkite į mylinčio žemiškojo tėvo ryšį su savo mažyliu. Tai lygiai tas pats būtų, jeigu sakytumėte, jog mažylis turi derintis prie savo žemiškojo mylinčio tėvo. Net ir žemiškasis mylintis tėvas meta savo darbus ir lenkiasi prie savo mylimo vaikelio ir paima jį ant rankų, kad nuramintų, kad pamyluotų, kad tik šis pajustų jo meilę ir šilumą, kad jaustų ramybę ir laimę, kad jį pamokytų. O mažylis visiškai nesuvokia, kad jis turi būti, koks nors kitoks negu YRA, kad jis dar turi DERINTIS prie savo mylinčio tėvo. Kada tik jam kyla noras kreiptis į savo tėvą, tada jis ir kreipiasi. Ir kreipiasi be BAIMĖS, nes jis pajunta meilę iš savo mylinčio tėvo, nes viską daro būtent pats mylintis tėvas, kad prisiderintų prie mažylio poreikių ir supratimo, kad tik jam padėtų ir pamokytų.
Taip ir su Visuotiniu Tėvu – būtent JIS paima kiekvieną ant rankų ir myluoja pakėlęs ir priglaudęs prie savo krūtinės. Tačiau Visuotinis Tėvas, tam, kad žmogus galėtų užmegzti GYVĄ ryšį su Juo, atsiunčia žmogui savo dalelę, savo dvasią, Minties Derintoją. Taip Tėvas PIRMASIS žengia link žmogaus, prisiderindams prie žmogaus, padėdamas jam atsigręžti į Jį, kada tik šis panorės. Tėvas nori VISADA gyvo ryšio su visais savo tvariniais. Ir Jis kalba VISADA ir BE PERSTOJO PER MINTIES DERINTOJĄ. Dėl to jis savo dvasią, Minties Derintoją, kiekvienam iš mūsų ir atsiunčiu, kad šituo PRISIDERINTŲ prie mūsų, prie kiekvieno iš mūsų. Minties Derintojas ir veda mus, kiekvieną iš vidaus į gyvą ryšį su Tėvu.
Urantijos Knyga tik užsimena, kad gali atskiri žmonės išgirsti Minties Derintojo mokymus, tačiau ji perspėja, kad ne kiekvieną neįprastą mintį žmogus laikytų Minties Derintojo jam pasiųsta mintimi. Tą Apreiškėjai sako specialiai, kad apsaugotų nuo nusivylimų, kad NENUSIVILTUME, jeigu kokios nors mintys neišsipildys, o jas mes būsime palaikę Tėvo dvasios mums perduotomis. O taip pat, kad apsaugotų ir nuo klaidingų sprendimų, įtakojant tokioms mintims. Todėl jau geriau šitaip žmogų apsaugoti nuo dažnų nusivylimų ir klaidžiojimų, ir net iš tikrųjų ir paties Minties Derintojo perteiktą mintį laikyti SAVO sugalvota mintimi. Bet jie gyvo bendravimo su Tėvu fakto NEPANEIGIA, o tik mus stengiasi apsaugoti nuo papildomų kančių, jeigu tai, ką mes labai dažnai palaikysime gyvu ryšiu su Tėvu, iš tikrųjų bus mūsų ryšys tik mūsų pačių pasąmone. Dėl to šitoji apsauga yra vertinga pagalba žmogui, bet ji jokiu būdu neužkerta kelio siekti TIKROJO RYŠIO SU TĖVU. Ir tik su TĖVU, o ne su kitais ir labai gausiais dvasiniais mokytojais.
Aš jus mokau TĖVO ATRADIMO SASVYJE, o ne kokio nors ryšio su DVASINIU MOKYTOJU, NET IR JĖZUMI.
Aš kalbu tik apie TĖVĄ, IR APIE NIEKĄ KITĄ DAUGIAU.
Ir būtent TĖVĄ atrasti savyje ir su JUO BENDRAUTI GALI KIEKVIENAS ŠITO NUOŠIRDŽIAI TROKŠTANTIS IR SIEKIANTIS.
Ir šitas gyvas ryšys atsiveria tik tada, kada mes ATRANDAME TĖVĄ SAVYJE.
Tai realus realaus asmens atradimas. Tai nėra susikurta iliuzinė būsena ar kokia nors savijauta. Tai nuostabus ir tikras patyrimas, kada siela, žmogaus tas vidinis ir tikrasis aš nusiramina, jaučia viduje palaimą, jaučia meilę, jaučia meilę visiems, kada išnyksta bet koks nors daryti pikta ir bloga, bet atsiranda noras daryti gera ir visiems be jokio išskaičiavimo.
Štai būtent tokia vidinė ir nuolatinė būsena ir patvirtina sielai, kad ji atrado TĖVĄ savyje. Ir nuo tol siela daugiau Tėvo NEBEIEŠKO nei knygose, nei svetainėse, nei iš kitų psaakojimų, nes ji jau TĖVĄ yra ATRADUSI. O kada tai, ko ieškai, atrandi, tada to daikto daugiau nebeieškai; tada atrastu daiktu NAUDOJIESI. Taip ir siela, atradusi Tėvą SAVYJE, dabar nori GILINTI RYŠĮ SU ATRASTU SAVYJE TĖVU. Ji ima jausti nuostabų troškimą kalbėtis su tokiu Tėvu, kuris ir siunčia sielai tokius jos viduje realiai jaučiamus meilės virpesius. Taip siela ima PATIRTI TĖVĄ SAVO VIDUJE, JO VEIKIMĄ JOS VIDUJE PER ŠITUOS MEILĖS VIRPESIUS, KURIE YRA TIKRI IR JUNTAMI.
Dėl to tokia Tėvą atradusi siela, kaip anksčiau mylėjo tik savo vaikus ar giminaičius, taip dabar pamilsta VISUS SAVO SIELOS BROLIUS IR SESES. Ir ji pradeda meilės virpesius skleisti irgi visiems. Ir šitaip pradeda meilės upė tekėti iš Tėvo per naują sielą, atradusią Tėvą savyje, ir apjungdama šitą sielą į realią dvasinę kūrinijos Tėvo šeimą kaip pilnateisį narį. Ir savo pilnas Tėvo dvasinės šeimos nario teises tokia atsivėrusi siela irgi pajunta savyje. Ji pajunta, kad yra ne viena, kad yra ne vien tik žmonės, kad yra ir daugybė sielų ir dvasių kituose pasauliuose, kad jos visos irgi yra šitos pačios Tėvo mylimos ir mylinčios šeimos pilnateisiai nariai, kurių, NĖ VIENO, nereikia bijoti, nes TĖVO MEILĖ ištirpdo bet kokią BAIMĘ.
Ir tik tada žmogus ima suvokti, kad kūrinijoje PIKTŲJŲ DVASIŲ TIESIOG NĖRA. Yra suklydusių, kurios savo laisvą valią, gautą iš Tėvo, gali panaudoti PRIEŠ TĖVO VALIĄ, bet tai nereiškia, kad tokia dvasia yra PIKTOJI. Tėvas kuria tik MEILĘ. Ir ją skleidžia LAISVA VALIA. Ir šito paties siekia sulaukti ir iš VISŲ SAVO TVARINIŲ. Bet siekia TIK MEILĖS JĖGA IR LAISVOS VALIOS DĖKA.
Dėl to ir mes, tik ATRADĘ TĖVĄ SAVYJE, pradedame suvokti, kas gi yra Tėvo valia ir kaip ją reikia vykdyti ir kur bei kada. Tėvo valia yra meilė ir šviesa. Dėl to ten, kur iš mūsų pasireiškia meilė ir kur skleidžiame šviesą, ten mes ir vykdome Tėvo valią. Ir jeigu mes siekiame atrasti Tėvą savyje, jau šituo siekiu mes irgi vykdome Tėvo valią ir save šviesiname.
O pats Tėvo atradimas savyje prasideda nuo pirmojo net ir nepastebimo žingsnelio – susimąstymo, kaip aš gyvenu, dorai ar ne, kokia yra mano gyvenimo prasmė, susikrauti materialių turtų tik sau, savo šeimai, ar aš dar turiu, kokių nors tikslų ir žmonių labui, ar man būtina ritualinė bažnyčia, ar patys ritualai ir dogmos man suteikia ramybę, ar mano vidus vis tiek kažko lieka tuščias ir nevaisingas, kažko neprisipildęs tikro ir palaimingo, ar man sunku padaryti gerą darbą tam, kuris man padarė blogą, kodėl kyla vidinis balsas, kuris sako, kad norėtų mane nuskriadusiam irgi kančios, ar aš tikrai esu nuoširdus pats su savimi, ar yra kokių nors minčių, kokių nors temų, kurių aš net pats, savo mintyse, vengiu, ir veju jas šalin, nesvarbu su kuo jos būtų susijusios: su mano asmeniniu gyvenimu, su šeima, su darbu, su santykiais su kitais žmonėmis, su tėvais, ir net su Visuotiniu Tėvu, ar aš susimąstau, kad Visuotinis Tėvas, būdamas Visažinis, žino viską geriau už mane, net ir tai, ko pats sau vengiu prisipažinti, nes būtent Jo dvasia, Minties Derintojas, gyvena mano viduje, tai koks gi tikslas nuo Jo ką nors slėpti ir nepasipasakoti Jam apie savo sunkumus, kuriuos aptarinėti vengiu net pats su savimi mintyse, ko aš siekiu iš savo šeimos, iš darbo, iš vaikų, ko laukiu iš draugų, bendradarbių, ir panašūs klausimai, pateikiami sau, ir bus tas pirmasis žingsnelis į nuoširdų atsivėrimą Tėvui ir Jo atradimą savyje.
Pirmiausia reikia IŠDRĮSTI tapti nuoširdžiam pačiam su savimi, kad pajaustum, jog gali savo mintyse aptarinėti VISAS temas, visus klausimus, net ir pačius labiausiai gąsdinančius, pačius nemaloniausius. Nevengti jų. Tai veda į NUOŠIRDŲ ATSIVĖRIMĄ SAVO SIELAI, nes protas, iš BAIMĖS, daugybės dalykų net bijo prisipažinti, kad jie egzistuoja, jis stengiasi juos nuvyti šalin, tarsi nuo to pasikeis reali tikrovė ir žmogaus santykis su šita pačia tikrove. Būtent taip ir pradeda žmogus sau iškreipti tikrovę ir kurti iliuzinę materialią tikrovę ir apsigyvena iškreiptų veidrodžių karalystėje. O tada tokios karalystės moko ir savo vaikus. To paties jį moko ir negyva bažnyčia per negyvus bažnytinius-klerikalinius ritualus ir negyvas-klerikalines dogmas. Ir šitaip žmogus yra vedams tolyn nuo TĖVO ATRADIMO SAVYJE, nes tarp TĖVO ir žmogaus atsistoja MIRUSI, NORS IR AUKSU IŠPUOŠTA, RITUALINĖ-DOGMATINĖ BAŽNYČIA SU KUNIGO SUTANA. O TĖVAS JUK YRA VIDUJE IR KIEKVKIENAME.
Ir jokia bažnyčia ir joks kunigas NĖRA ĮGALIOTAS atsistoti tarp TĖVO ir JO vaiko. Tai aš sakau Tėvo vardu.
Štai dėl šito mane Tėvas ir Jėzus įgaliojo jums skelbti GYVĄ TĖVO ŽODĮ ir TIKRĄJĄ Jėzaus evangeliją, kad jūs patys, savuoju patyrimu, pasitikrintumėte mano jums sakomų žodžių tiesą ir tikrumą. Nuo jūsų niekas neslepiama, kad jums būtų kelas pas Tėvą apsunkintas. Priešingai, aš jums dar palengvinu sukramtydamas didelius kąsnius ir pateikdamas jums mažesnius kąsnelius, kad tik palengvinčiau šį jūsų kelią. Ir šituo keliu mokau eiti ir kitus savo sielos brolius ir seses, jau bus septyniolika metų nuo sausio 13-osios tragiškųjų įvykių 1991 metais. Ir jau daug mano sielos brolių, kurie šituo keliu eiti iš pradžių dar nedrįso, irig iš baimės, bet kai tik po truputį pradėjo juo eiti ir imti mano jiems siūlomus mažesnius kąsnelius ir juos kramtyti PATYS, tai ir patys PATYRĖ mano jiems sakomų žodžių TIESĄ, nes ji yra iš TĖVO. Tai Tėvo pasiūlytas kelias ir JIS jame ŠEIMININKAS. Mes tik juo galime eiti arba neiti. Šito sprendimo šeimininkas yra kiekvienas asmeniškai. Ir tik laisva valia. Ir tik per Tėvo atradimą savyje.
Kada patys pradėsite jausti savo viduje NUOŠIRDUMĄ ATSIVERDAMI PATYS SAU, tą iš esmės jaus jūsų SIELA, tik jums tai nebus tiek svarbu, kas tą jaučia, vis tiek tai bus jūsų vidinis jausmas, jūsų patiriamas jausmas, kad palaipsniui jūs imate vis nuoširdžiau aptarinėti savo problemas pats su savimi, savo viduje. Tai jūsų sielos ŽADINIMAS.
Tėvo dvasia, Minties Derintojas, žadina sielą NEBIJOTI tapti nuoširdžia, prisipažinti sau viską, ką ir kur daro gerai ir blogai, ir ką, kada, ir kodėl reikia ištaisyti. Tačiau šitaip nuoširdžiai pasikalbant su savimi KASDIEN, po truputį vidinis balsas pats ims atsigręžti į TĖVĄ. Jis, vietoje to, kad aptarinėtų šituos klausimus pats su savimi, pradės po truputį, dar su nepasitikėjimu, su pasižvalgymu į šalis, su baime šituos pačius klausimus pradės adresuoti TĖVUI. Siela juk iš vidaus vis tiek visą laiką Minties Derintojo yra vedama link TĖVO. Bet dabar jau bus MAŽIAU baimės, nes daug klausimų jau buvo iki šito momento aptarinėta su pačiu savimi. Todėl dalį jų bus galima nukreipti TĖVUI. Ne visus iš karto, bet jau kai kuriuos siela išdrįs atverti ir Tėvui. Štai toks bus pirmasis betarpiškas MELDIMASIS TĖVUI – KOMUNIJA SU TĖVU, SAVO, IR SAU, LABAI SVARBIŲ KLAUSIMŲ NUKREIPIMAS TĖVUI. O kitą kartą bus Jam prisipažinimas, kaip gi pavyko tuos klausimus spręsti per dieną, savaitę, mėnesį.
Ir palaipsniui ims keistis klausimų KOKYBĖ, iš labiau materialių ir vien tik savojo asmens poreikius tenkinančių klausimų, atsiras klausimai dvasingesnio ir platesnio pobūdžio, o jų sprendimai didesnės visuomenės dalies labui. Taip keisis jūsų KOMUNIJOS-MALDOS SU TĖVU KOKYBĖ.
Ir ateis tokia akimirka, kada jūsų siela ir pati pajus, kad TĖVAS yra TIKRAS, GYVAS, IR YRA NET JOS VIDUJE PER SAVO DVASIĄ, O JI YRA JAME, KAIP IR VISA KŪRINIJA, IR TARNAUJA SU JUO IŠ MEILĖS JAM IR VISAI KŪRINIJAI, NES IR JI MYLI VISUS IR MYLI VIENODA MEILE, NET IR TAIP, KAIP MYLI TĖVAS – TĖVIŠKA MEILE, KURI NEREIKALAUJA JOKIO ATSAKO, JOKIŲ SĄLYGŲ NEKELIA, O TIESIOG MYLI, NES TIK MEILĖ IR PALAIKO GYVYBĘ IR VISĄ SIELOS SAVASTĮ.
Ir tai jau bus tokio žmogaus GIMIMAS IŠ DVASIOS. Tada toks žmogus jau tikrai jaus meilę visiems savo sielos broliams ir sesėms vienodai, nė vieno neišskirdamas. Toks žmogus drąsiai liudys savo patyrimus su Tėvu ir juos liudys kaip Tėvo sūnus ar dukra. Ir tą darys iš meilės.
Ir tai yra pati nuostabiausia dopvana mirtingajam – Tėvo atradimas savo paties viduje ir gimimas iš dvasios. Tai yra DVASINĖS LAISVĖS pasiekimas.
Taip Tėvo sūnus išsilaisvina iš NUODĖMĖS.
JIS TAMPA NEBENUODĖMINGAS, NES VISĄ LAIKĄ PULSUOJA TĖVO MEILĖS VIRPESIAIS IR GYVENA TĖVO TIESA, KURIOJE VIETOS NUODĖMEI TIESIOG NĖRA. JIS TAMPA PANAŠUS Į TĖVĄ – MYLI VISUS VIENODAI IR TARNAUJA VISIEMS VIENODAI KASDIEN IR VISUR. JIS TAMPA SAVO TIKRUOJU IR DIEVIŠKUOJU AŠ, KOKĮ IR PADOVANOJO TĖVAS KAIP ASMENYBĖS DOVANĄ.
Štai dėl šitos laisvės DVASIOJE jūs ir turite atrasti Tėvą SAVYJE, kad galėtumėte PATIRTI TĖVĄ KAIP MYLINTĮ ASMENĮ, KURIS YRA DVASIOJE VIENA SU KIEKVIENU JĮ ATRADUSIU SAVYJE.
Tik šitokiu keliu eidami mes pakeisime LIETUVĄ į dvasinę valstybę, spinduliuojančią visai Urantijai Tėvo meilę, ir šituo MOKANČIA visas pasaulio valstybes taip pat pasirinkti TĖVO KELIĄ tiek politikoje, tiek ekonomikoje, tiek šeimoje, tiek švietime, tiek moksle, tiek kultūroje, tiek religijoje, tiek asmeniniuose tarpusavio santykiuose, tiek tarpvalstybiniuose ryšiuose.
Viskas yra JŪSŲ rankose. Kuo greičiau pasirinksite Tėvo kelią, tuo greičiau LIETUVA SUSPINDĖS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2007-12-30 14:43:39

Komentarai

Kai parasiau si trumputi savo mokyma, kuri pateikiu zemaiu, tai ivedziau i paieska forume zodi 'Atsiverimas" ir galvojau i kuria tema ji geriau ikelti. Ir supratau, kad cia jis tinka labaiusiai. Kiekvienam bus galimybe dar karta perskaityti ir si nuostabu Algimanto mokyma ir prisiminti atsiverimo Rojaus Tevams svarba ir esme.

....

Brangus Brolaii ir seses, klausydamas Gyvosios Šventovės įrašų, išgirdau tokias nelabai malonias gaideles, dėl to nusprendžiau savo požiūrį išsakyti ir aš. Kažkas pradėjo ginčytis su mokytoju, Algimantu ir reikšti savo abejones. O Taip pat neteisingai komentavo ir interpretavo kazkada mokytojo pasakytus žodžius apie karus ir laukiniu issinaikinima. Noriu pastebeti, kad bet kokia kritika mokytojo atžvilgiu rodo asmenybes nebrandumą pavirsutinika mąstymą, ir kosmines įžvalgos trukuma. Net aš tik klausydamas garso įrašus prisimenu kokia fraze nuskambėjo ištikrųjų. Kad mokytojas sakė – Adomo laikais degradavę mirtingieji neissinaikino tai tas tęsiasi dabar per karo ir ligu zidinius.

Labai svarbu suvokti, kad ką besakytų mokytojas jo žodžiai visada toje vietoje ir ta akimirka turi prasme, nors kitoje čia ir dabar situacijoje panasus žodžiai gal būti išsakyti kita prasme. Todėl labai svarbu pradeti pajausti, kad visada už visko yra energine kiekvieno sakinio ir žodžio išraiška kuri niekada negali klaidinti nes visada yra identiška išsakytiems žodžiams, todėl gilinant imlumą energijos virpesiams ir jų išraiškai, gilinant atsiverima Kurejui ir tuom paciu rimstant savo viduje, paklaida mazeja. Paklaida atsiranda tik fragmentuojanciam zmogaus zemesniam protui kuris, deja, ne tik negali atskirti tu virpesiu, bet dar salia sito viska fragmentuoja ir interpretuoja perleisdamas per savo supratimo prizme, O mastant siuo protu deja viskas labai panasu ir jokios paklaidos net nesijaucia. Yra įvairus metodai kaip siuos dalykus savyje gilinti bet pats geriausias tai atsiverimas Kurejui Rojaus Trejybei-AS ESU, su jais Nuosirdziai bendraujant ir Jiems viska isskant. Tai turetu buti vienintelis tikslas nukreipiant savo energija i atsiverima. Mokytojas visada zino ka sako, nes jo viduje isivyravusi ramybe, ir jo itikejimo gilumas beis susiliejimas su Saltiniu yra pasiekes toki lygi, kad jis visada prisimena ir zino ka jis ir kada sako ir zino ko jis pasakyti net negali, nes tai diktuoja mokytojo busena ir sugebejimas jausti virpesius.

Tas kuris yra kazkuom nepatenkintas ir savo nepasitenkinimo priežasčių ieško išorėje, klysta, nes visa pasaulėžiūra kyla iš vidaus, o išore tegali tik sudaryti sąlygas nepasitenkinimo ar kitos emocijos pasireiškimui.

Dar vienas momentas yra tas, kad bandydami kompromituoti mokytoja, savo visa ko ignoravimu ir tariamu visa ko zinojimu, žmogus iš savosios tapatybes atima patyrimus ir neveikia supratimo, išminties, kantrybes ir ramybes būsenos pasireiškime. Tik mūsų tikroji, dieviška, asmenybes dalis žino ką kiekviena patirtis gyvenime reiškia ir kaip ji pasitarnauja tapatybes augimui, o zemaziuris fragmentuojantis protas deja nepajėgus suvokti patirčių pilnatvės, del to turi nurimti. O tai reiškia nustoti lyginti, teisintis ir ginčytis, ar pasiduoti panašiems savo teisumo ir visažiniškumo impulsams.

Savo energija Reiktu nukreipti link kito žmogaus supratimo, gilesnio įsiklausymo ir priėmimo, kas yra kito išsakoma, ipatingai kai tai yra sakoma mokytojo.

Nuskambejo tokia fraze: ’’Jeigu mokytojas serga tai ka gi cia kalbeti mums paprastiems zmogeliams, gal tik musu vaikai gales labiau atsiverti ir kazka daugiau pasiekti’’. Hm. koks nesupratimas sklinda is situ zodziu ir dar uz visus ne tik uz save. Sveiko proto mirtingasis kuriame gyvena paties Visatu Kurejo fragmentas, (tik pagalvokit nurime ka tai reiskia) del savo nesupratimo, tinginystes ir ignoravimo, nusivylimo ir saves nepazinimo drysta istarti tokius zodzius. Kokia kvailyste, kada tik reikia nurimti isiklausyti i savo vidu, pasiryzti, nukreipti visas savo pastangas ir energija i savo vidu, nuraminti prota ir tol rimti ir atsipalaiduoti raminant visus savo protelio svaiciojimus kol tvirta Rojaus Trejybes-AS ESU energijos butis isivyraus viduje. Negalit isgirsti Kurejo kalbant viduje? tarkit sau: ’’Siendien as negaliu isgirsti Rojaus Trejybes-AS ESU kalbant viduje, ir tai yra puiku, bet as zinau kad ateis toji akimirka kai Rojaus Trejybes Asmenys kalbes mano viduje ir as Juos galesiu girdeti. Esu amzina asmenybe ir niekas negali isiterpti tarp manes ir Kurejo gyvenancio mano viduje tik mano zemaziuris protas kuri as galiu nuraminti savo kasdieniu bendravimu su Rojaus Tevais jiems issakant viska. Tada mano vidus istustes issivalys, ir gyva Amzinuju Saltiniu ir Centru meile uzpildys mano vidu sklidinai, ir as puikiausiai isgirsiu Juos man kalbant, taigi as kibsiu i darba ir padesiu visas pastangas kol tai ivyks’’. Kitokios minties ar abejones net kilti negali. Stai toks turi buti poziuris amzinos asmenybes gyvenancios ir patiriancios mirtingojo patyrima, zinancios, kad viskas yra imanoma su Kureju, trokstanciu bedrauti sus savo vaikais.

Nepriklausomai nuo amžiaus ar tu esi vaikas ar suaugęs, visi mes esame amžinos asmenybes ir joks laikas mūsų neapriboja. Kaip šaunu klausyti garbinimo malda sklindančia iš jau pagyvenusių žmonių, kurie savo atsiverima gilina ir ji galima jausti vis labiau gilėjant..nors savo atsiverima ir atradimą Kūrėjo savo viduje jie pradėjo savo gyvenimui žemėje jau gerokai įpusėjus.

Taigi svarbiausia čia yra kaip kiekvienas iš mūsų nukreipsime savo energija – ar niurzgimo, kad jau nėra jokių šancu čia mums kažką suvokti ir atsiverti Kūrėjui, nes jeigu Algimantas sunegaluoja budamas nušvitęs tai ką čia jau mums paprastiems ir kalbėti", ar visgi nuspręsime ir savo energija nukreipsime į minti, kad viskas yra įmanoma su Kūrėju ir kiekvienam vienodai, ir nesvarbu kur aš esu dabar, aš visada galiu žengti žingsnius ir dėti pastangas kiekviena diena, kiekviena įmanoma akimirka. Pastangos mano, pastangų vaisiai Kūrėjo, kad tapčiau tokiu ar tokia, kad mano atsivėrimas Kurejui tarnautų visumos labui.

Aš asmeniskai savo atsiverima gilinu taip. Bendraudamas su Kūrėju savo viduje stebiu ar yra dar minčių ar jausmu ar dar kokiu nors judesiu kurie dar nesulieti su Kūrėju, ar apie viską aš jau Jiems atvirai papasakojau, ar į visas mano gyvenimo situacijas aš Juos jau pakviečiau, gal dar yra tokiu mano minčių kurių aš dar neatskleidžiau Jiems, į kokia savo gyvenimo veikla aš jų dar nepakviečiau. Ir jeigu tokiu minčių atsiranda tai aš būtinai stengiuosi apie jas Jiems papasakoti. As susitaikau su tuom kur as esu siandien nes suvokiu, kad tai yra mano bendrakurinystes su Kureju pasekme ir suvokiu kad sis momentas yra vakar dienos pasekme del to jos pakeisti neimanoma, ir as dziaugiuosi tuom kur esu siandien, toliau su pasiryzimu siekdamas dar gilesnio atsiverimo Rojaus Tevams, mano geriausiems draugams, pagalbininkams Kurie mane pazysta intymiai ir betarpiskai. As ir Jie amzinai sulieti i vienuma per amzius nes kitaip ir buti negali. As is savo puses padarysiu viska gyvendamas ir patirdamas gyvenima, kad mano unikalus patyrimai kuo gilesni ir skirtingi praturtintu ir visos kurinijos patyrima nes as visada ir amzinai esu visos visatos neatskiriama unikali dalis. O dar, as esu mirtingasis atrades savyje Rojaus Trejybes-AS ESU Asmenis budamas dar sitame kaulu ir odos kune, ir tai yra dar nuostabesnis patyrimas nes tokio patyrimo iki musu dar nebuvo, kaip tokiu kaip as ateityje ir nebus, bus kitokie ir unikalus savo buvimu ir patyrimu, bet tokiu kaip as ne. Stai kokia garbe gyventi si unikalu gyvenima ieskant ir atrandant vis naujus Kurejo aspektus savyje. As esu Urantas ir tai nuostabu.

Nebijokit gyventi savo gyvenimą, nebijokite klysti, viskas kas vyksta jūsų gyvenime turi prasme. Tai yra jūsų asmenine patirtis. Ir niekada nelyginkite savęs su kitai, ar tai butų Mokytojas, ar tai butų bet kas kitas. Visada tiktai lyginkite save su savo paties ar pačios progresu koks jis buvo anksciau, koks jis yra dabar ir koks jis dar bus ateityje. Nei vienas mes negalime gyventi kitų gyvenimo. Net ir mokytojas Algimantas visada sako - Rūpinkites savimi savo atsiverimu Kūrėjams, nesirūpinkite kitais, bet savimi, kai atsiversite vis labiau ir susiliesite su Kūrėju vis labiau tai sitai jau savaime bus tarnavimas kitiems gerinant visuma, ir savo didesne šviesa nuspalvinant visuma. Ir pasireiškiant ta šviesa kasdienybėje savo elgesiu, šviesesnėmis mintimis ir žinoma žodžiu bei darbais.

Dar noriu paskatinti jus nurimti ir atpalaiduoti savo vidinius impulsus ir mintis, kad gyvulinio proto įtaka nebutu tokia galinga, kad aukštetu minties tekėjimo virpesių dažnis - kuo labiau atpalaiduotas protas, nurimęs, tuo imlesnis jis Kūrėjo virpesių šviesai, kad jos tekėtu ramiai susiliejant su Kūrėju labiau, ir dedant pastangas ta atsivėrimo būsena išlaikyti ir nukreipti į visas savo gyvenimo sferas. Kada bus ta ramybe ir atsipalaidavimas tai ir mintys bus šviesios ramios ir ne daugiašakes, ne fragmentuotos, bet sulietos į viena gyva sistema, kai yra suvokiama energine minties israiska pries minciai atsirandant.

Tylos praktika yra pats nuostabiausias instrumentas individualiai ruošiant dirva bendravimui ir bendradarbiavimui su Kūrėju, nes tik nurimes protas gali pajausti ir išgirsti be perstojo besiliejančia iš Kūrėjo energijos banga, kuri savyje visada turi visa informacija. Kažkaip mes neretai pamirštame paprastus esminius dalykus, kurie sudaro Gyvąjį Kelią. Studijuoti sviesos satinius, nes sviesos saltiniuose uzfiksuota gelme ir informacija zadina ta pacia energija ir informacija musu kiekvieno viduje. Bendrauti su Kureju kiekviena diena jiems issakant viskas kas tuo metu ant sirdies yra. Juos Garbinti, nes garbinimas reikalingas mums kiekvienam, o ne Kurejui, kad galetume prisipildyti is saltinio gyvos energijos ir dar labiau atsiverti tos energijos priemimui ir paskleidimui i aplinka.

Kada protas nurimęs ir apvalyta pasąmonė, o tas vyksta bendraujant su Kūrėju, atsiveriant Jiems Gyvojoje Šventovėje ir individualiai, tada, atsiveria didesnes galimybes mūsų tapatybei dalyvauti ir pasireikšti mūsų gyvenime kiekviena akimirka, nes tada gyvulins protas, kuris iš tikrųjų yra tas pats protas tik vibruojantis grubesniais virpesiais, priklausomai nuo mūsų atsivėrimo būsenos, nes pritraukia zemesnio daznio mintis ir tuo pačiu sukuria atitinkamas patirtis, jau nebetrukdo laisvai tekėti informacijai ir energijai į vidų giliau ir tuo pačiu leidžia pasireikšti mūsų tikrajai iš Kūrėjo padovanotai asmenybės daliai.

Gyvoji Šventovė yra pati nuostabiausia vieta gilinti atsiverima, nes energijos tekėjimas yra pakeltas kvadratu priklausomai nuo dalyvaujančių skaičiaus, o kur dar tarpines būtybes ir kitos dvasios? Stipresnis energijos tekejimas leidzia giliau atsiverti per trumpesni laika ir greiciau pasiekti savo dar gilesni atsiverimo laipsni. Ir nors jokio skubejimo gyvajame kelyje buti negali jokiu kampu kirtimo ar pagreitinimo, vistiek Gyvosios sventoves lankymas ir bendra komunija yra pati nuostabiausia vieta savo atsiverima gilinti. Kokią nuostabią galimybę ir aplinką jūs ten Lietuvoje turite. Isnaudokite ja savo atsiverimui visumos labui ir nepergyvenkite del nieko nes esat palaiminit vien jau tuom, kad esat pasaukti tokiose gyvosiose pamaldose dalyvauti.

Taigi pirmyn į gilesnį atsivėrimą ir ramybę į didesnę šviesą kiekvienam individuali, nes tik taip, lėtai ir po truputi nušvis Urantija ir visa kurinija, per kiekvieno individo asmeninio vidinio deglo uždegimą.

Telydi jus ramybe.

ValdasA
2017-10-01 21:12:25



Įkeliu trumputi, asmeninį mokymą, kurį užrasiau, kai  pabendravęs su vienu žmogumi, nustebes paklausiau Tėvo kas aš esu ir kaip pasireiskiu savo aplinkoje, ir kaip esu panaudojimas. 
Vis labiau jaučiu Tėvo-Rojaus Trejybes vedimą iš vidaus, vis aiškiau galiu girdeti iš vidaus, virpesiais sklindancius pamokymus sau ir kitiems. Viduje gyvenanti Rojaus Trejybes Dvasia, iš tikrųjų realiai kalba ir veda kiekviena savo vaiką, tik reikia laiko kad tuos virpesius atskirti, ir įjuos įsiklausyti.

Mielas mano sūnau,

Taip, ištikrūjų tu esi tas ledlaužis, kuris savo elgesiu ir pasireiskimu aplinkoje, laužo nusistovėjusias taisykles ir veikia gyvulinius žmonių harakterius tam, kad išsikleistų gyvi sielų žiedai, GYVAI reguojantys į aplinką. Kai šviečia Saulė, ziedas atsiskleidžia ir atsigrezia Į Saulę, skleisdamas savo grožį ir aromatą į aplinką- aromatas ir grožis į aplinką o atsiverimo kryptis į Saulę - į Mane.  Taip ir jūsų sielos žiedai issiskleidzia atsigręždami į Mane ir skleisdami ismintį, šviesą, grožį, gėrį ir meilę į savo aplinka.
Bet tam, kad tai VISADA vyktu, turi sugriuti, tas jūsų pačiu sukurtas zemesnys jūsų aš, kuris neskiria spalvų, nejaučia Mano būties. Juk nuvytes gėlės žiedas negali gyvai skleistis ir atsigręžti į Saulę - į Mane. 
Nei vienas augalas neatsigauna nuvytes o išleidžia nauja daiga ir ji augina, naudodamas senas puvenas.(žmogaus zemesnysis aš  turi būti panaudotas, kaip priemone, kad savo viduje atrasti tikrą dvasinę, Rojaus Trejybes padovanota, asmenybę. Mano pastaba)
Taip ir jūsų zemesnioji asmenybe turi nuvysti, kad isaugtų, Mano padovanota jums, nauja. 

Ačiū tau mylimas Teve.

ValdasAirija
2012-08-27 08:37:26



O kas nors pamąstėte, panagrinėjote, kokie yra visuomenės poreikiai?

Manau ir pritariu Urantijos Knygos Apreiškėjų įžvalgai, kad pasauliui jau seniai laikas išgirsti gerąją naujieną. GEROJI NAUJIENA YRA ŠIANDIENOS VISUOMENĖJE KAIP TYRAS ŠALTINIO VANDUO IŠTROŠKUSIAM. O jos aš Pietų Lietuvoje nematau, kad kas žinotų ir ja gyventų. Taip pat nematau ir įvairiose diskusijose internete.

Ar reikalingi GEROSIOS NAUJIENOS šaukliai?

Džiugu, kad žmonės siekia, kuo aukštesnės dvasinės šviesos. Bet dvasinis augimas negali būti paspartintas ar pagreitintas. Štai Jėzus Kristus ir apreiškia, kad dvasinė baterija yra kraunama, kaip ir materialus akumuliatorius - kuo mažesne srove ir kuo ilgiau, tuo pilniau pakraunamas. O aš dar pridėsiu: norint sukasti žemę daržovėms auginti, tu negali sukasti greičiau ir daugiau, nei per vieną kastuvo lopetą ir tik tiek, kiek ji iškasa žemės - gali norėti sukasti per visą perimetrą, bet kasi tik tiek, kiek yra lopetos plotis. Ir tuo pačiu Jėzus moko, kad mėginimas paspartinti dvasinio augimo procesą, kuris yra labai intensyvus ir nepastebimas, TAI TOLYGU PROCESO PAŽEIDIMUI. Štai sako, kad tas ir tas yra blogai. Pavyzdžiui: dažytis, tatuiruotės, alaus ar vyno taurė, gyvūninės kilmės maistas, žiūrėti sporto varžybas, auskarų įsivėrimas ir t.t. (čia per visą formuą labai daug, tad paminėjau tik keletą). Taip, tai yra blogai. BET KAS IŠ TO ŽMONĖMS? KAS IŠ TO, KAD JIE NEŽINO GEROSIOS NAUJIENOS IR JUO LABIAU NĖRA ĮTIKĖJĘ? VISIŠKAI NIEKO. Be įtikėjimo tai yra niekas. O NIEKAS ilgai egzituoti negali. Žmogui pirmiausia reikia skelbti gerąją naujieną, kad jis patirtų įtikėjimo malonę. Ir ne tik skelbti, bet ir rodyti savo pavyzdžiu. O kokie žmogau poreikiai? Kodėl žmogus turėtų atsisakyto to, ko pats nesupranta, kad turi atsisakyti?
Jeigu be įtikėjimo atsisakyti to blogio (pvz. - dažytis ir t.t.)? Tai ne tik kad vidinis diskomfortas bet kančios ir ligų kelias. Štai man nustojus valgyti gyvūninės kilmės maistą absoliuti dauguma trimitavo, kad po metų užpuola žmones ligos ir pan. Bet viskas atvirkščiai, kur kas ligos susilpnėjo, o jei ir pasireiškia tai dabar labai labai minimaliai, kad jokių papildomų materialių vaistų nebereikia. Ar taip būtų be įtikėjimo? Ne. Esu tikras dėl to, nes matau aplinkoje pavyzdžių, kur žmonės savo valios pastangomis stengiasi gyventi sveikai (ekologija ir pan.), bet iš to jokios naudos ne tik kad jų kūnams, bet ir sieloms. BE DVASINIO PAMATO TAI BERGŽDIA.
Aš norėčiau, kad nubustų kuo daugiau Gerosios Naujienos šauklių. Bet tai jau Rojaus Trejybės valioje. Paskubinti - tai pažeisti. Jei viduje nejauti vedimo, tai labai skaudžiai gali nusivilti. Pats "šokau aukščiau bambos" (kaip liaudyje sakoma), ir žinau, kas žmonėm nutinka tada. Mane gelbsti nuoširdumas. Tėvo dvasia yra tobula. Jos veikimas yra tobulas. Ji man padeda eiti, o suklupus atsikelti. Jos veikimo dėka, galiu žvelgti į savo poelgius ir matyti klaidas be vidinės kančios. Nors buvo akimirkų, kai sakiau, kad išprotėsiu, bet tas Tėvo dvasios veikimas yra tobulas, ir kai jam leidi pasireikšti tavyje, tu tampi žmogumi ir pradedi gyventi.
Manau, kad žmonės jaučiasi kalti ir menkina save, nes jie nežino Gerosios Naujienos savo patyrimu, neturi įtikėjimo malonės. Labai norėčiau, kad šioje svetainėje kiekviename puslapyje būtų skelbiami ne tik Rojaus Trejybės nariai, kurie yra viena dvasioje, bet ir Geroji Naujiena, kad žmogus apsilankęs pradėtų nuo svarbiausio. Bet tai jau ne mano valioje. Norėčiau, kad visi mylėtų taip, kaip Jėzus mylėjo, bet tai jau ne mano valioje.
Džiaugsmo ir laimės jums.

Talydi jus ramybė.
Evaldas.

Evaldas
2012-08-04 19:09:45



Savo viduje atrasto, Meiles Šaltinio - svarba, kiekvieno iš mūsų dvasiniame zengime.

Brangieji, stai tokia įdomi tema.
Mes skaitome ir studijuojame, šiame forume pateiktus mokymus, Urantijos Knygą, Rojaus Trejybes Asmenu mokymus, Algimanto mokymus, musu paciu dvadinius mokymus, įvairiomis temomis, bet ar kada nors susimastome, kad tie mokymai yra skirti tik tam, kad butu kaip gidas arba kryptis, atrasti Kūrėją-Rojaus Trejybe savo viduje. 

Urantijos Knyga, Jėzaus mokymai, Algimanto mokymai, Forume pateikiami Rojaus Trejybes mokymai, o taip pat mūsų pačių, kaip busimu dvasiniu mokytoju pateikiami mokymai, kitos knygos ir šaltiniai skirti tik tam, KAD TUOS PAČIUS TEIGINIUS, MOKYMUS, SUVOKIMĄ ATRASTUME TIK SAVO IR KIEKVIENAS SAVO VIDUJE, kad skaitant klausant ir matant, ĮSIKLAUSYTUME į savo viduje, visada kalbancio (per energetinius virpesius, kurie tampa suprantami ir transkribuojasi į žodžius viduje), Rojaus Trejybes Dvasios - Minties Derintojo balsą, ir gyvai patirtume tų teiginių tikrumą.

Šį mokymosi etapą praėjau jau kiek anksciau, kai skaitydavau, įvairias knygas apie Yogą, savęs supratima ir suvokimą. Būdavo skaitai skaitai, gilinies į ten parasytus teiginius  tikraja ta zodzio prasme prisigeri, persisunki informacija, ir staiga ateina mintis - dabar palik viską ir leisk viskam "susiguleti" leisk visam tam ką perskaitei ar suvokei ar suzinojai, tapti dalimi tavęs, leisk vidiniams dvasiniams mechanizmams viską tavyje atsijoti, atmetant tai kas netiesa ir netikra, o paliekant ir realizuojant tai, kas yra tikrove. 
Ir vis iš vidaus man primidavo, o kas butų jaigu staiga visos šitos knygos, visi išoriniai informacijos šaltiniai dingtu? Kur kreiptumeis tada? Į ką atsiremtum? 

Ir vat po tokiu minčių visada sustodavau ir pradedavau gyventi. Gyventi taikant tai ką išmokau, dalintis su žmonėmis savo aplinkoje tuom ką sužinojau, kad patikrinciau visos informacijos savyje teisingumą.

Taigi dar karta noriu akcentuoti -  ATRASKIME KIEKVIENAS KŪRĖJĄ - ROJAUS TREJYBE SAVO VIDUJE, PAJAUSKIME TĄ AUKŠČIAUSIO  DAŽNIO, GYVĄ VIRPESIŲ ŠALTINĮ KIEKVIENAS SAVO VIDUJE, IR GAUSIME PAČIAS NUOSTABIAUSIAS DOVANAS KOKIAS TIK GALIME ŠIAME MATERIALIAME GYVENIME TURETI - GILUMINI DŽIAUGSMĄ, GILUMINE VIDINĘ RAMYĘ, O SVARBIAUSIA GYVA RYŠĮ SU GYVAIS TRIMIS ROJAUS TREJYBES ASMENIMIS ATRASTAIS SAVO VIDUJE. O KĄ GI REIŠKIA GYVENTI PRIE ŠALTINIO? ATSAKYMAS MANAU AIŠKUS KIEKVIENAM.

Gyvas ryšys su Rojaus Trejybe, tai ir dvasinė pagalba jūsų aplinkoje gyvenantiems žmonėms, pagalba ir apsauga jūsų artimiesiems, asmeniniai mokymai ir kartais nurodymai jums patiems.  Todėl skatinu ir akinu, padėkime pastangas vis labiau atsiveriant ir gyvenat pagal Rojau Trejybes valia  mums visiems, kad mūsų planeta prazystu dieviskais žmonėmis gyvenančiais dievuskuose soduose, kaip greitai tai įvyks, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų jau šiandien. Niekas už mus to nepadarys, neateis ir nesukurs mums gerovės, viską turėsime padaryti patys, o tai įmanoma tik su Tėvu-Rojaus Trejybe atrasta savo viduje.



Ramybes jums.

ValdasAirija
2012-07-29 14:06:43



Mielieji, skaitydamas Valdo iš Airijos gautą Tėvo mokymą, aš verkiau, verkiau meilės ašaromis. Buvo tokia nuostabi palaimos būsena, kad tiesiog negalėjau sulaikyti ašarų, kurias iš pradžių stengiausi sulaikyti, tačiau toliau skaitydamas jau nepajėgiau sulaikyti ašarų, ir pratrūko verksmas. Tačiau buvo nuostabus šilumos ir artumo jausmas, tiek Tėvui-Rojaus Trejybei, tiek Valdui, jaučiau tarsi jis būtų visai greta manęs kambaryje. Ir tik toliau perskaitęs Valdo žodžius, sužinojau, kad ir jam buvo toks pat pojūtis ir ašaros neleido daugiau išlaikyti tokių Tėvo aukštų virpesių. Ačiū tau, mielas Valdai, kad pasidalinai savo gautu mokymu, kuris KUPINAS MEILĖS GYVŲ VIRPESIŲ IR TURI GILIOS PRASMĖS ne tik mums visiems, urantams Lietuvoje, bet ir visoje Urantijoje visai žmonijai, ir net visai visatai, ir net KŪRINIJAI.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2012-01-30 19:47:25



Mieli broliai ir seses,Is sio mokymo iskirsiu citata kuri, manau, ipatingai atskleidzia Tevo atradima savo viduje.
‘O pats Tėvo atradimas savyje prasideda nuo pirmojo net ir nepastebimo žingsnelio – susimąstymo, kaip aš gyvenu, dorai ar ne, kokia yra mano gyvenimo prasmė, susikrauti materialių turtų tik sau, savo šeimai, ar aš dar turiu, kokių nors tikslų ir žmonių labui, ar man būtina ritualinė bažnyčia, ar patys ritualai ir dogmos man suteikia ramybę, ar mano vidus vis tiek kažko lieka tuščias ir nevaisingas, kažko neprisipildęs tikro ir palaimingo, ar man sunku padaryti gerą darbą tam, kuris man padarė blogą, kodėl kyla vidinis balsas, kuris sako, kad norėtų mane nuskriaudusiam irgi kančios, ar aš tikrai esu nuoširdus pats su savimi, ar yra kokių nors minčių, kokių nors temų, kurių aš net pats, savo mintyse, vengiu, ir veju jas šalin, nesvarbu su kuo jos būtų susijusios: su mano asmeniniu gyvenimu, su šeima, su darbu, su santykiais su kitais žmonėmis, su tėvais, ir net su Visuotiniu Tėvu, ar aš susimąstau, kad Visuotinis Tėvas, būdamas Visažinis, žino viską geriau už mane, net ir tai, ko pats sau vengiu prisipažinti, nes būtent Jo dvasia, Minties Derintojas, gyvena mano viduje, tai koks gi tikslas nuo Jo ką nors slėpti ir nepasipasakoti Jam apie savo sunkumus, kuriuos aptarinėti vengiu net pats su savimi mintyse, ko aš siekiu iš savo šeimos, iš darbo, iš vaikų, ko laukiu iš draugų, bendradarbių, ir panašūs klausimai, pateikiami sau, ir bus tas pirmasis žingsnelis į nuoširdų atsivėrimą Tėvui ir Jo atradimą savyje.
Pirmiausia reikia IŠDRĮSTI tapti nuoširdžiam pačiam su savimi, kad pajaustum, jog gali savo mintyse aptarinėti VISAS temas, visus klausimus, net ir pačius labiausiai gąsdinančius, pačius nemaloniausius. Nevengti jų. Tai veda į NUOŠIRDŲ ATSIVĖRIMĄ SAVO SIELAI, nes protas, iš BAIMĖS, daugybės dalykų net bijo prisipažinti, kad jie egzistuoja, jis stengiasi juos nuvyti šalin, tarsi nuo to pasikeis reali tikrovė ir žmogaus santykis su šita pačia tikrove. Būtent taip ir pradeda žmogus sau iškreipti tikrovę ir kurti iliuzinę materialią tikrovę ir apsigyvena iškreiptų veidrodžių karalystėje.’
Skaitydamas mokymus forume atradau si Algimanto mokyma, sia nuostabia tema, kuri taip nuodugniai isaiskina, kaip reikia atrasti Teva savyje. Dabar jau ir savo patyrimu galiu patvirtinti siu teiginiu tikruma. Sioje, Algimato mokymo dalyje kuria isskyriau, noriu pabrezti butent ta dali kurioje yra sakoma kad nereiketu bijoti atverti Tevui-Rojaus Trejybei visas savo sielos gelmes, t.y. klbeti su juo apie viska ir kuo placiau, Atsiverti Tevui visapusiskai, nes juk tai ir yra tikrasis atsiverimas. Kai mes atveriame visas savo buties kerteles Tevui savo viduje. tai tuom paciu ir suliejame savo valia su Tevo-Rojaus Trejybes valia. Taip pat yra svarbu daryti visus darbus atsiverus Tevui ir su juo atrastu savo viduje, tai yra ir dar viena atsiverimo Tevui forma. Noreciau pabrezti, kad kuo placiau mes ijungiame Teva-Rojaus Trejybe i savo gyvenima visoje veikloje-valgant, dirbant, rasant, mastant, ilsintis, apsiperkant, bendraujant su kitais, net ir miega patikime ir pavenciame tevui, tuo labiau su juo susiliejame, tuo labiau musu gyvenimas tampa pripildytas Tevo-Rojaus Trejybes Meiles. O tada ir Isgirstame Teva kalbant mums, nes lieka vis maziau ir maziau su Tevu-Rojaus Trejybe nesusietu gyvenimo sriciu o dar aiskiau kalbant, mes jau nieko ir nedarome atskirai o tik su Tevu Rojaus Trejybe, tai nieko ir nelieka tik Tevas rojaus Trejybe veikianti per musu asmenybe, ir jokio tarpo.
Noriu pabrezti, kad atsiverimas yra reikalingas visu pirma mums, o Tevas-Rojaus Trejybe mus zino is vidaus ir nuo pabaigos. Tokiu budu, vis giliau ir stipriau uzmegzdami rysi Su Tevu, savo gyvenima paverciame viena dziaugsminga harmoninga versme, vis labiau aktualizuojame savo asmenybe Tevo Rojaus Trejybe Meileje, vis labiau tampame panasus i Teva Rojaus Trejybe, ir vykdome jo priesaka, kad butume tokie tobuli koks tobulas yra Jis.
Paskutinis mano patyrimas buvo dirbant. Uz poros savaiciu ruosiuosi atvaziuoti I lietuva I sventove tai pradejau galvoti apie tai ka galeciau pasakyti ten susirinkusiems jaigu tektu kalbeti. Man taip bemastant, is vidaus mane uzliejo tokia nuostabi ramybes ir Meiles banga, ir isgirdau Teva sakant.
‘Sis momentas jusu planetos vystymosi istorijoje yra unikalus, jis atskleis nauja etapa visiems laiko ir erdves pasauliams. Matydami jusu judejiuma, garbinant Mus- Rojaus Trejybe, jusu tamsos apimtoje planetoje, mus garbinti prades ir kiti mano vaikai, mirtingieji, kitose planetose. Ar isivaizduojate kokiu ivykiu pradzioje stovite dabar jus mano mylimi sunus ir dukros? Ar isivaizduojate koki darba mes kartu darome ir kokia ateiti kuriame, visos visatu visatos mastu? Kaip suspindesite jus ir prazysite mano meile. Ateis laikas ir jus visi busite tokie kaip Jezus, Jus visi… .
Galbut kas nors pagalvosite, kad panasu mokyma jau girdejome sakant Algimanta, ir tai bus tiesa, bet kai patiri pats Teva kalbant tavo viduje, tai patyrimas yra nenusakomas ir norisi tuom pasidalinti ir visus paskatinti dar labiaus stengtis uzmegsti gyva rysi su Tevu, nes tai yra laimingiausi gyvenimo momentai, o nuosirdus noras girdeti teva savo viduje ir laikytis jo mokymu visada vainikuojamas sekme.
Tas mokymas trumputis, daugiau negalejau islaikyti nes akis uzliejo asaros ir toks stiprus meiles pojutis kad viskas susilieja ir lieka tik gyva jungtis su Tevu viduje ir pakyleta busena. Po siu Tevo zodziu, dar seke ir asmeninis pamokymas, bet as juo dar pasidalinti negaliu atleiskit.
Su Meile

valdasAirija1
2012-01-30 02:23:36



68. Gyvas ryšys su Tėvu ugdo kiekvieną su Juo bendraujantį


Prieš du tūkstančius metų aš patyriau tokių sielos pakylėjimo momentų, kad jie man ir suteikė galios, ryžto, ir tvirtumo skleisti Tėvo meilę visiems, net ir tiems, kurie mane persekiojo ir žudė. Be Tėvo šito padaryti aš nebūčiau galėjęs. Tik Tėvo meilės pajautimo savo sielos viduje ir gyvo ryšio, gyvo bendravimo su Tėvu dėka, aš galėjau daryti lygiai tokius pačius darbus, kokius ir jūs galite daryti. Ir net dar daugiau, nes dabar jūs esate daugiau ir matantys, ir patiriantys Tėvą ir mūsų kūriniją negu tie mano broliai matė ir patyrė tuo metu, kada tarp jų vaikščiojau jų materialioms akims matomu žmogiškuoju pavidalu.
Taip, aš vis daugiau ir daugiau gaudavau Tėvo mokymų ir vis labiau ir labiau ėmiau šito bendravimo su Tėvu dėka suvokti, kad aš čia atėjau su nuostabia misija – pajausti, patirti jūsų gyvenimą ir jo rūpesčius, kad visa tai žinočiau ne iš išorinių informacijos kanalų, bet kad tą būčiau patyręs pats, kiekvieną dieną nugyvendamas lygiai tokioje pačioje aplinkoje, kokioje tą pačią dieną ir jūs, kiekvienas, nugyvenate, kad aš pats sužinočiau, ką reiškia būti žmogiškai skriaudžiamam ir niekinamam, atstumiamam ir kankinamam, bet visą laiką palaikančiam gyvą ir intymų ryšį su Tėvu, kuris ir leidžia žmogui daryti gėrį net ir tiems, kurie daro blogį, mylėti juos vienodai, kaip ir tuos, kurie tau daro gėrį.
Tik su Tėvu bendraudamas aš vis daugiau ir daugiau gaudavau mokymų per Jo dvasią, Minties Derintoją, kad aš esu ne tik žmogaus pavidalas, bet esu dvasia ir labai aukšto rango dvasia. Ir vis labiau ir labiau suvokiau, kad ir visi žmonės, kurie gyvena šitame pasaulyje, ir daugybėje kitų pasaulių, taip pat bendraudami su Tėvu taip, kaip ir aš, gaus mokymus iš Tėvo, kad ir jie yra dvasios, tik jie šito nežino ir klaidingai save laiko tik tais materialiais pavidalais, kuriuos ir mato jų materialios akys. Tik jų dvasios realusis pasireiškimas dar pasireikš po prisikėlimo iš materialios mirties miego trečiąją dieną po fizinio kūno mirties. Ir aš esu toji garantija, kad šitaip įvyks visoje visatoje, ir jūsų pasaulyje taip pat, nes paklojau gyvojo ir mylinčio Tėvo kelio pagrindus ir parodžiau kryptį, kur surasti šitą gyvą gyvojo Tėvo kelią – savyje atrasti Tėvą ir pradėti su Juo gyvai bendrauti Jį garbinant.
107,108-68 MOKYMAS



Arūnas
2010-01-16 22:17:02



Man isties dar sunku skaityti Urantijos knyga ir esu labai dekinga uz tuos mazus kasnelius. Taip pat labai dekinga uz Jezaus apreiskima. Noreciau cia pateikti pastraipa is sio apreiskimo apie Naujuosius. Ta tema, pernai berods yra pasisakes ir Algimantas:
"139. Nešvaistykite veltui ne akimirkos
Kiekvieni metai, praleisti veltui, kada visiškai nesusirupinate savo gyvenimo prasme ir
gyvenimo kokybe, ne tik apsunkina jusu paciu gyvenima ir pablogina sveikata, nors to dar
galite ilgai ir nepajausti, bet taip pat jus nutolina ir nuo Tevo, nors Jis ir yra jusu paciu viduje.
Todel nesureikšminkite išoriniu fejerverku ir saliutu ugnies, kuri taip spalvingai nutvieskia
naujuju metu nakties dangu, kad jus imate džiaugtis kaip maži vaikai. Jusu naujieji metai turi
buti viduje, ne išoreje. Jus turite naujuosius metus matuoti ne kiek padarete, bet kiek tapote
geresni ir gailestingesni, labiau mylintys ir tarnaujantys. Štai del ko jus turite bet kuriuos naujus
metus pasitikti vis didesnio dvasinio ugio ir brandesnio savojo aš pavidalu. Ir jokie ryškiausi
ivairiaspalviai išoriniai fejerverkai neatstos to, ka jus patiriate savo viduje augdami su Tevu,
Teve, ir jausdami Teva savo viduje."
Aciu!



Vita
2007-12-30 22:05:02



Šventi Žodžiai,iš širdies išplaukę.Norėtųsi,kad šie ,patys svarbiausi Žodžiai,pasiektų kiekvieną sielą,pažądintų ją,įkvėptų ją dideliems darbams žmonijos labui,tai reiškia,mūsų kiekvieno labui.Norėtųsi,kad vis daugiau mūsų vaikų,pradėtų mąstyti kitomis kategorijomis,o anūkai gyventų grąžiasneme laikmetyje.Kad Dievo Tėvo vardas būtų vis dažniau jų lūpuose,o labiausiai visų širdyse.Norėtųsi,kad visų mūsų TĖVO paskleista meilė apjungtų mus,o ne skirtų.Aš,asmeniškai norėčiau paprašyti visų, apjungti savo grąžias svajones del žmonijos ateities į vieną bendra grąžia svajonę.Kaip tik šią tema šiandien kalbėjausi su mūsų rajoninio laikraščio direktore,į svečius pas mane buvo atėjusi.Dvasinga jauna moteris,tik bendraminčių mažai turinti.Pasidalinome patirtimi,kaip mūsų svajones čia,mūsų miestelyje,išsipildė,tegul tąs mūsų mintis kiti įgyvendino,reiškia kažkas kitas "pagavo"tas mūsų į erdve pasiūstas mintis ir pagautas įkvėpimo, įgyvendino.Tai begalo džiugina.Reiškia visa tai veikia praktiškai.Kolektyvinė mintis turi didžiule galią,reiškia skleisdami,vien geras,meile sušildytas mintis,kūrybingas pozityve linkme,mintis,mes esame pajėgūs pakeisti pasaulį.Tai tiek.Visiems linkiu laimingų Naujujų Metų ir dar glaudesnio ryšio su MŪSŲ TĖVU.
Su meile

IRENA
2007-12-30 16:19:47



Šaunuolis , Arūnai , kad atradai tokią svarbią temą . Reikia ją kuo ilgiau užlaikyti , čia viršuje . Sakyčiau , kad tai labiausiai reikalingas mokymas , kiekvienam ir paaugusiam ir pirmokui .

Petras
2010-01-11 22:10:50




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal