Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Pasąmoniniai teršalai ir jų poveikis – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 10 17

Algimanto pamokomasis žodis – Pasąmoniniai teršalai ir jų poveikis – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 10 17

Mylimieji, esame Gyvojoje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Šventovėje. Šiandien
2020-ieji metai, spalio 17-oji diena. Aišku, ruduo jau pradeda mums savo nagučius rodyt – šiandien nebevažiavau dviračiu į Šventovę, bet pasirinkau šiltesnę mašiną. Bet yra taip, kaip yra.
Kada mes atveriam save, ir kuo giliau atveriam, tuo mes labiau esame tikri savimi, tikri, kokius sumanė Kūrėjas. Mes turime iš praeities kartų perteiktų labai daug įvairių teršalų, kurie yra mūsų pasąmonėje. Tai jie būtent mums sukelia įvairius negalavimus fiziniam šitam pavidalui. Mes negalim taip staiga apsivalyt, kas mus užteršė per kartų kartas. Tie atspindžiai, tie perteikti informaciniai virpesiai per kartų kartas yra įdiegti ir į mūsų pasąmonę mūsų auklėjimu. Net ir dabartinėje kartoje, žiūrėkit, tas kaukių balius, juk tai yra taip pat virpesiai – baimės – žemo energinio dažnio, kuriuos vis giliau ir standžiau sutrombuoja kiekvieno vaiko pasąmonėje, kad jis jau be šito skuduro bijo išeit į gatvę, kai Kūrėjas sumanė laisvą kvėpavimą be jokių kliūčių. O čia, suaugę – tėvai, mokytojai, daktarai – tariami daktarai – jiems suteikia tuos žemo energinio dažnio nurodymus – užsidėkite tą kaukę, užsidėkite tą antsnukį, taip jūs galėsite apsaugoti kitus! Tai – melas! Tai grynas melas, kurio jie net nesuvokia, kad skleidžia!
Aš paklausau ir tos harmoningos Kūrėją garbinančios urantų gyvosios komunijos su Kūrėju, kuri štai ir sklinda kolektyviniame garbinime mūsų Gyvojoje Šventovėje, bet aš ir jų viduje jau matau, kiek yra pasąmoninių teršalų. Juk mes ne šiaip sau sakom, kad yra Amžinoji Motina, Begalinė Motina – tai yra simboliniai pavadinimai, nes Tie Keturi Šaltiniai ir Centrai ir yra – Šaltiniai ir Centrai – visai kūrinijai, bet žmogiškąja prasme, mes matom artimiausius žmones mylinčioje šeimoje, tai yra tie, kurie mus ugdo nuo pačios pirmosios akimirkos šitame pasaulyje – ir dar net prieš ateidami į šitą pasaulį, mes jau esam ugdomi, jeigu mūsų busimieji žemiškieji tėvai darniai sutaria vienas su kitu. Tai štai, mes simboliškai ir vadinam Kūrėją mūsų Tėvu ir Motina! O žiūrėkit, aš klausau, urantai, visąlaik išvardina Tuos Tris Šaltinius ir Centrus, ir Visuminį Šaltinį ir Centrą, ir iškart pasičiumpa Tėvą – Tėve, Tėvystė – o kur Motinystė, o kur Motina? Štai viduje tie yra per kartų kartas teikti ir giliai pasąmonėje įleidę šaknis vien tik Tėvo virpesių atspindžiu, vien tik Tėvo! Negali būt šeimos vien tiktai Tėvo pasireiškimu, ir Motina turi būti visą laiką šalia. Ir urantams tai yra mano prašymas – neužtenka apsiribot Tėvu, būtinai visą laiką išsakykit ir Motinos tą simbolinį pavadinimą, nes tai yra jūsų mokymai kitiems, kad jiems jau palengvintumėte tą supratimą. Bet pasąmoniniai teršalai neleidžia pajaust dar giluminio, savo paties arba savo pačios, atsivėrimo tam pačiam Šaltiniui ir Centrui Keturiuose Asmenyse. Kada tu jau atsiveri ir apvalai tuos teršalus per gyvąją komuniją, tada savaime jau atsiranda simetrija – vieno Tėvo jau tau nebeužtenka. Jeigu tu nori tą išreikšt ir Tėvo Asmenybe, iškart norisi, kad ir Motina būtų greta. Taip ir valosi mūsų pasąmonė visą laiką žiūrint, kad būtų simetrija, ir kur jos nėra, ją iškart reikėtų ištaisyt tą pačią akimirką. Ir toliau, visą laiką, iš pradžių dar intelekto dėka, o paskiau pajausit atsivėrimo dėka – Širdimi – kad simetrija pradės vis stipriau pasireikšti ir per jūsų Širdies teikiamus virpesius ir šitoje gyvojoje kolektyvinėje komunijoje. Ir kada jūs sakote – štai, aš turiu minty urantai, kada urantai sako ir per gyvąją komuniją, kad štai mes atsiveriam, kad pajaustume Kūrėją, kad pajaustume, kad pažintume kūriniją, kad patirtume kūriniją ir Kūrėją – tai yra labai gerai – bet vėl, simetrija turi būt – pajaust, pažint svarbu – o kur veikimas su Kūrėju, ir būtent taip, kaip veda Kūrėjas? Reiškia, mes šitą taip pat turime vėl iškelt, kaip simetriją – kūrinija, jos pažinimas, studijavimas – bet būtinas veikimas su Kūrėju, ir ne bet kaip, bet Meilės Galia. O tai yra būsena, tai ne įteigimas, kad aš myliu, myliu – tai pajautimas būsena – Meilės būsena – kuri yra iš Kūrėjo, ir veikimas būtent ne bet kaip, bet taip, kaip veda Kūrėjas. Vėl, čia iškyla mums tas aukštas – aukštas – laiptelis – taip, reikia pajaust tą vedimą iš vidaus – ne šiaip štai sugalvojot – tai yra mano – mano – supratimas, kad čia yra vedimas iš vidaus. Tą turi jums iš vidaus diktuot būsena, o tai yra subtilūs dalykai, ir iki jų palypėt ant tokio laiptelio – ilgas kelias ir urantams. Ir kada sako – štai tu eini Gyvuoju Keliu, o negaluoja tavo fizinis kūnas. Taip, ėjimas Gyvuoju Keliu, kada tu apvalai jau savo pasąmonę ir sąmonę, kada tu esi suliejęs save su Kūrėju, ir kada tu gyveni kasdienoje kiekvieną akimirką taip, kaip veda Kūrėjas – tai yra garantija, kad bus sveikos ateities kartos – ateities! Juk mano šitas kūnas – tai yra paveldėjimas iš praeities kartų! Jis yra ne mano suformuotas, tai jau praeities kartos su savo visa informacija, mokymo programomis, įvairiomis ideologijomis – jos gi šitą kūną rengė nuo pat kūdikystės – rengė tam, kad aš ir patirčiau tuos negalavimus, kokius aš patiriu – bet, kad aš ištaisyčiau šituos negalavimus ir iš jų išeičiau ne vaistų pagalba, bet būtent jau patirdamas tą Meilės būseną su Kūrėju, ir tiktai atsidavus Kūrėjo vedimui iš vidaus, kada Jis sako – tu nebijok, viskas bus gerai, tu tik labiau pasitikėk Manimi, atsiduok Man. Tai štai va, tas – pasitikėk Manimi, atsiduok Man labiau – jeigu tu priimi tiktai intelektualiai, tu vis tiek ištiesi ranką į kokį nors vaistų buteliuką ar piliulę, nes būna tokia aplinkybių visuma, kad tu nebegali atrodo jau ištvert. Ir vis tiek, jeigu žengi per tą slenkstį, tiktai atsidavęs Kūrėjui, štai tada ateina vėl nukritimo, ir to nukritimo pajautimo baimės dar sustiprėjusi būsena. Ir tada nušvitimas pradeda palaipsniui – palaipsniui – ryškėt viduje, ir organizmas pradeda palaipsniui paklust dvasinei tavo vidinei būsenai. Bet tai reikalauja milžiniškų pastangų! Ir ne visi išdrįsta tas pastangas tom akimirkom – kritinėm akimirkom – dar pridėt, papildyt, neištiesus rankos į tą vaistų buteliuką, ar piliulę. Pasitikėjimas Kūrėju, tai priklauso vėl, nuo jūsų – Įtikėjimo – nuo vidinės Įtikėjimo būsenos! Ir kada viskas yra kaip harmoningas ansamblis asmenybės tapatybėje štai tik tada tas per kartų kartas užterštas kūnas pradeda po trupučiuką elastingėt, atšilt – jis palaipsniui pradeda įgaut visiškai kitokią išraišką. Bet čia, vėl, naujas patyrimas arba nauja vilionė, ir tu, deja, pažeidi Kūrėjo Valią, na, tiesiog pamalonindamas save – pamalonindamas kažkokiu maisto trupiniu, kuris tą akimirką pasirodė stipresnis už tave patį – ir tu jį prarijai. Ir tada jau vėl patekai į tą duobę, iš kurios turi vėl kapstytis lygiai taip pat, tiktai atvėrus save Kūrėjui. Taip mes ir žengiam – taip ir žengiam pirmyn, žengiam tik pirmyn! Prieš save mes neturime einančių kitų kartų – mes esam kitoms kartoms ta takoskyra tarp iliuzijos ir Tikrovės Gyvenimo, kad mes pradėtume vis ryškiau ir kitiems aiškint – jie gyvena iliuzine maja. Jūs jau pradedat – urantai – gyvent Tikrovės atvaizdu – Tikrovės atvaizdu pagal Kūrėjo Evoliucinį Planą. O čia jau iškyla prieštaravimai tarp mokslo ir religijos, tarp Evoliucijos ir tikėjimo, bet tai jau kita tema. Amen.

Ačiū Daivai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai